Interneto Žiniasklaidos Asociacija

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė Lina Bušinskaitė, reaguodama į asociacijos nario – naujienų portalo Delfi – viešai paskelbtą informaciją apie jau antrus metus patiriamą teisinį persekiojimą specialaus korespondento Tomas Janonis atžvilgiu dėl jo publikacijų ciklo apie bandymus vienai verslo grupei įsigyti valstybinį žemės sklypą prestižinėje sostinės vietoje, ginančių viešąjį interesą, reiškia palaikymą T. Janoniui ir portalo redakcijai.

Pasak jos, šis atvejis gali tapti precedentu Lietuvos žurnalistikos istorijoje, nes konkretus žurnalistas, jo kolegos ir darbdavys, t.y. portalo redakcija, patiria sisteminį spaudimą, siekiant nutildyti ir įbauginti, kad žurnalistai nebekeltų verslo atstovams nepatogių istorijų į viešumą, informuodami apie tai visuomenę atitinkamais žurnalistiniais tyrimais.

Interneto žiniasklaidos asociacija reiškia palaikymą „Delfi“ žurnalistui Tomui Janoniui, patiriančiam verslo atstovų spaudimą Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė Lina Bušinskaitė, reaguodama į asociacijos nario – naujienų portalo „Delfi“ – viešai paskelbtą informaciją apie jau antrus metus patiriamą teisinį persekiojimą specialaus korespondento Tomo Janonio atžvilgiu dėl jo publikaci...

Istorinis žingsnis! 🙆‍♂️

Siūloma įteisinti sąvoką „pranešimas žiniasklaidai“ ir išplėsti „rėmimo“ formuluotę!

Lietuvos Respublikos Seimas pradeda svarstyti Kultūros komiteto nario Vytautas Kernagis pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama atnaujinti teisinį reguliavimą, kad jis atitiktų naujausias žiniasklaidos ir komunikacijos rinkos tendencijas.

Siūloma įteisinti jau daugybę metų komunikacijos ir žiniasklaidos rinkose vartojamą sąvoką „pranešimas žiniasklaidai“ taip legalizuojant šį žanrą ir išplėsti dabar galiojančią sąvoką „rėmimas“, kad ja būtų galima žymėti remiamą turinį ne tik televizijose ir radijo stotyse, bet ir skaitmeninės žiniasklaidos priemonėse.

Seimo nario V. Kernagio teigimu, teisėkūra turi būti moderni, atliepianti laikmečio tendencijas ir rinkos poreikius. Tad siūlomos pataisos parengtos po aktyvių diskusijų su žiniasklaidos sektoriaus, Kultūros ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Medijų tarybos atstovais.

Pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba vadovės Gražina Ramanauskaitė, naujų sąvokų įteisinimas ir žymėjimo reglamentavimas informacijos vartotojams padės aiškiai atskirti užsakytą, remiamą, institucijų ar kitų fizinių ir juridinių asmenų parengtą turinį.

Interneto Žiniasklaidos Asociacija pirmininkės Lina Bušinskaitė teigimu, šios pataisos yra ne tik svarbios, bet ir istorinės, nes jos pagaliau leis sudėti teisingai visas dėlionės detales, o redakcijos galės taikyti teisiškai tvarkingą ir teisingą turinio žymėjimą.

„Dabar žiniasklaidoje skelbiamą mokamą turinį galima žymėti tik kaip reklamą arba įvardinti „rėmimu“ radijo stotyse ir televizijose, o pranešimo žiniasklaidai terminas išvis nėra įteisintas. Jei Seimas priims siūlomus pakeitimus, atsiras daugiau galimybių ne tik teisingai, bet ir teisėtai žymėti turinį – pranešimu žiniasklaidai, rėmimu, reklama, priklausomai nuo situacijos. Šių pokyčių rinkoje reikėjo jau seniai, tad džiaugiamės šia iniciatyva ir kviečiame Seimo narius ją palaikyti“, - sako Lina Bušinskaitė.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija pirmininko pavaduotojas Ričardas Slapšys tvirtina, kad dabar „rėmimo“ sąvoką naudoti gali tik televizijos ir radijo stotys, pristatančios remiamą turinį žiūrovams ir klausytojams, o kitos žiniasklaidos grupės, nors ir kuria tokį turinį, yra nuskriaustos - negali teisėtai naudoti „rėmimo“ sąvokos, o turi jį žymėti „reklama“, nors šis terminas nėra tikslus šiam kūriniui.

Siūloma įteisinti sąvoką „pranešimas žiniasklaidai“ ir išplėsti „rėmimo“ formuluotę Tuo tikslu siūloma įteisinti jau daugybę metų komunikacijos ir žiniasklaidos rinkose vartojamą sąvoką „pranešimas žiniasklaidai“ taip legalizuojant šį žanrą ir išplėsti dabar galiojančią sąvoką „rėmimas“, kad ja būtų galima žymėti remiamą turinį ne tik televizijose...

Susitikime su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonytė, Vyriausybė kanclere Giedre Balcytyte, Finansų ministerija ministre Gintarė Skaistė, Kultūros ministerija kancleriu, Medijų rėmimo fondas vadovu Ruslanas Irzikevicius diskutuota apie žiniasklaidai svarbius klausimus.

Už nuotrauką ačiū Vyriausybė!

Greta Ališauskaitė-Bagušauskienė, Laura Blazeviciute, Liucija Zubrutė, Donatas Večerskis, Vaida Budriene, Lina Bušinskaitė, Gabrielė Andrašiūnienė, Sigitas Babilius, Laurynas Gečas, Andrius Romanovskis.

Šiandien – svarbi diena žiniasklaidos bendruomenei, o šis įrašas yra apie tai, kaip diskusijose gimsta racionalūs sprendimai.

Užkirstas kelias iniciatyvoms, kurios būtų įnešusios sumaišties ir chaoso į tradicinės žiniasklaidos, ypač naujienų portalų, kasdienybę!

Lietuvos Respublikos Seimas Ekonomikos komitetas vienbalsiai apsisprendė: praėjusių metų gruodį Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateiktas Informacinės visuomenės paslaugų projektas turi būti pakoreguotas, pagal Interneto Žiniasklaidos Asociacija siūlymus.

Nuspręsta, kad žiniasklaida neturės šalinti neleistino turinio komentarų iš pasaulinių socialinių tinklų platformų (Facebook, Instagram, LinkedIn, TikTok, X ir kt) bet kam paprašius ar panorėjus, pašalinto komentaro autorių nebus privaloma informuoti apie jo sukurto turinio ištrynimą, o tuo nepatenkinti komentarų autoriai galės ginčus spręsti ikiteismine tvarka, užuot iškart kreipęsi į teismą dėl neleistino turinio komentaro ištrynimo, kaip buvo pagal pirminį projekto rengėjų sumanymą.

IŽA pirmininkės Lina Bušinskaitė teigimu, esame dėkingi Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui Kazys Starkevičius, komiteto biurui, Kultūros komitetui už pastangas ieškant dialogo, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kad pagaliau įsiklausė ir priėmė teisingus sprendimus, kurie nesujauks žiniasklaidos kasdienybės.

„Tai reiškia, kad pavyko išsaugoti dabar galiojančią tvarką ir žiniasklaidos priemonėms, turinčioms paskyras socialinių tinklų platformose, nebus nustatyta prievolė tarnauti pasaulinėms socialinių tinklų platformoms ir nuolat moderuoti bei šalinti neleistino turinio komentarų bet kam paprašius. Tai daryti bus privaloma, kaip ir dabar, tik gavus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija nurodymus. Svarbu ir tai, kad nebelieka ir prievolės žiniasklaidai apie pašalintą komentarą pranešti jo autoriui, kas buvo absurdiška ir nelogiška“, - sako Lina Bušinskaitė.

Pasak jos, atsižvelgiant į IŽA pastabas, pakoreguota ir ginčų nagrinėjimo tvarka dėl pašalinto neteisėto turinio komentaro – atsirado galimybė komentarų autoriams ginčus spręsti ikiteismine tvarka. Prieš tai buvo numatyta, kad iškart galima kreiptis į teismą. Na, o kas liečia žiniasklaidos darbą, pavyko išsaugoti dabartinę tvarką, kad pirmiausia su skundu reikia kreiptis į ŽEIT, LTRK, o tik po to, jei šių institucijų atsakymas netenkina, į teismą.

Tad šis įstatymo projektas keliauja į Seimo plenarinių posėdžių salę, kur bus svarstomas ir priimamas.

Už dialogus, vedančius pirmyn ir kuriančius pridėtinę vertę! 🙂

Sveikinimai žiniasklaidos bendruomenei su Pasauline 🌍 spaudos laisvės diena! ✍️🧐👂🥰

Lietuvos reklamos rinka tradicinėje žiniasklaidoje pernai augo 13 proc. ir siekė 140,8 mln. eurų. Šiais metais reklamos rinkai ekspertai prognozuoja 5,2 proc. augimą, rodo Kantar atliktos reklamos ekspertų apklausos duomenys.

„2024-aisiais reklamos paklausa rinkoje išliks didelė“, – prognozuoja Kantar media ir reklamos monitoringo tyrimų vadovė Giedrė Juronienė.

Ekspertės teigimu, reklama augs panašiu tempu kaip prognozuojamos vidaus vartojimo išlaidos. Infliacija, lėtėjanti ekonomika, mažėjančios įmonių pajamos – tai svarūs veiksniai, kurie ir toliau skatins daugiau investuoti į reklamą. Tai jau matoma pagal dabartinius užsakymus.

Interneto Žiniasklaidos Asociacija pirmininkės Lina Bušinskaitė teigimu, pernai penktadalį rinkos užimantį Lietuvos žiniasklaidos interneto segmentą papildė turinio rinkodaros reklama, kurios rodikliai ankstesniais metais nebuvo traukiami skaičiuojant bendrą interneto žiniasklaidos reklamos rinką. Taip pat, plečiantis Interneto Žiniasklaidos Asociacija narių gretoms, skaičiuojant 2023 m. reklamos apimtis, įtraukti 8 asociacijos narių duomenys, o 2022 m. – tik 5 narių.

Tad būtent todėl investicijos į interneto reklamą žiniasklaidoje praėjusiais metais siekė 29,7 mln. eurų ir fiksuojamas 4,4 mln. eurų išlaidų augimas.

Plačiau – komentaruose.

Visuomeninis transliuotojas – Lietuvos radijas ir televizija (LRT) – pristatė savo užsakymu atliktą visuomenės nuomonės tyrimą, kuriame gyventojų buvo klausiama, kaip jie vertina šalies žiniasklaidoje skleidžiamą azartinę reklamą. Rezultatai rodo, kad 8 iš 10 gyventojų sako pritariantys, jog tokia reklama Lietuvoje būtų uždrausta.

Visgi šiuo atveju įdomiausia yra tai, kokiu metu pasirinkta pristatyti šios apklausos rezultatus ir kodėl būtent visuomeninis transliuotojas imasi tokios iniciatyvos, nes ne žiniasklaidos priemonės turi stengtis įtikinti skaitytojus, žiūrovus ir klausytojus dėl politikų iniciatyvų teisingumo, o jie patys.

Klausimų daugiau nei atsakymų. Pradėkime nuo datos.

LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa pristatyta balandžio 11-ąją, t.y. tą dieną, kai baigėsi nustatytas terminas, per kurį organizacijos gali pateikti nuomonę, pastabas ir pasiūlymus Finansų ministerijos parengtai Vyriausybės išvadai dėl Seime kilusių iniciatyvų uždrausti minėtos rūšies reklamą. Žinoma, institucijos, pavyzdžiui, ministerijos, dar turi galimybę teikti nuomonę šiam dokumentui ir vėluodamos, bet organizacijos - nebe.

Sutapimas? Ar tai reiškia, kad visuomeninis transliuotojas, kuris kaip žiniasklaidos priemonė turi būti apolitiška ir išlikti visiems vienodai objektyvi, glaudžiai bendradarbiauja su valdančiaisiais ir padeda pateisinti jų sumanymus, formuojant visuomenės nuomonę?

Jei taip, nors labai nesinorėtų tuo tikėti, nejaukiai artėjame prie Rusijos, Baltarusijos, Vengrijos šalių situacijos, kai nepriklausomais ir nešališkais turintys likti visuomeniniai transliuotojai tampa artimi valdantiesiems.

O galbūt toks visuomeninio transliuotojo žingsnis yra subtilus elegantiškas įkandimas nepriklausomai ir savarankiškai šalies žiniasklaidai, kurios iniciatyva Europos Sąjungos Bendrajame teisme šiuo metu yra nagrinėjama byla prieš Lietuvą dėl LRT skiriamo biudžeto finansavimo kontrolės nebuvimo ir tokio finansinio modelio pagrįstumo?

Na, o pabaigai dalijamės įdomiais naujienų portalų DELFI.lt ir 15min dienos klausimų apklausos rezultatais. Buvo klausiama, ar gyventojai pritartų siūlymui uždrausti partijų politinę reklamą Lietuvoje. Skaitytojų išsakytos nuomonės, turbūt, nenustebins ir Jūsų – 80-90 proc. išsakė, kad jie pritartų tokiam siūlymui! :)

🥳Dalinamės džiugia žinia!

IŽA narys – naujienų portalas Kas vyksta Kaune – šiandien švenčia jubiliejinius metus. Šie metai portalui - dvigubas gimtadienis. Balandį yra minimas 10 metų jubiliejus nuo juridinės naujos įmonės, valdančios portalą, įsteigimo, o spalį – 15 metų portalo aktyvios kauniečių bendruomenės veiklos gimtadienis.🎂

IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė sveikina naujienų portalo kaunas.kasvyksta.lt įkūrėją ir vadovą Vaidas Pilkauskas bei visą portalo kaunas.kasvyksta.lt komandą ir linki įkvėpimo, ryžto ir dar didesnės sėkmės ateinančiais metais. Jūsų darbas ne tik informuoja, bet ir įkvepia!🤩

Sveikinimai su Šv. Velykomis!🐰🌷

Bundančiai gamtai paskelbus šios gražios pavasario šventės atėjimą, atgimkime tauresniems troškimams ir ketinimams, nepamirškime dalinti žmonėms gerumo, šypsenų ir meilės.

Mūsų širdys lai prisipildys gaivaus pavasariško džiaugsmo ir vidinės darnos, o namus apgaubs ramybė ir viltis.🐣

Su Kristaus prisikėlimu – su Šv. Velykomis!💛

Lina Bušinskaitė,
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė,
Interneto žiniasklaidos asociacija

🥳Sveikinimai ilgametę patirtį turinčiam žiniasklaidos profesionalui Virginijus Savukynas apgynus žiniasklaidos teisę kritikuoti valdžios institucijas ir kelti klausimus!

„Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra labai svarbus, nes neleidžia suabejoti, kad teisinėje ir demokratinėje valstybėje žodžio laisvė ir žiniasklaidos teisės užima labai svarbią vietą", - sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) pirmininko Dainius Radzevičius teigimu, žurnalistas, prestižinių žurnalistinių premijų laureatas Virginijus Savukynas buvo teisus. "LRT taryba ir ombudsmenê neteisūs iš esmės. Žodžio laisvė ir žurnalisto teisė apginta. Nuo ko gynėsi? Nuo LRT aukščiausio valdymo organo ir ombudsmenės. Dabar svarbu, kaip bus įvertinti neteisingas sprendimus priėmę asmenys. Ir kaip su kolega Virginijumi elgsis LRT toliau. Gražu būtų pradėti nuo atsiprašymo", - sako D. Radzevičius.‼️

👉🏼IŽA nariai naujienų portalai skelbia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas negaliojančiu pripažino LRT etikos kontrolierės sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta, kad žurnalistas Virginijus Savukynas, savo „Facebook“ paskyroje paskelbęs įrašą, kuriame kritikavo teisingumo ministrę, pažeidė LRT etikos kodeksą ir pasiūlė visuomeniniam transliuotojui skirti nuobaudą.

🥳Dalinamės džiugia žinia!

IŽA narys – naujienų portalas DELFI.lt – tapo pirmąja žiniasklaidos priemone Lietuvoje, kurios narystė buvo patvirtinta prestižinėje Europos faktų tikrinimo organizacijoje (EFCSN).

Pasak naujienų portalo delfi.lt vyriausiosios redaktorės Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, mūsų portalas visuomet prieš paskelbdamas tikrina bet kokią informaciją, kaip tai privalo daryti profesionali, etiška žiniasklaida.‼️

„Socialiniuose tinkluose pilna sąmoningai platinamos dezinformacijos, klaidinančių faktų, todėl žurnalistui svarbiausia tampa patikrinti, ar išties informacija yra teisinga. Žinau, kad „Delfi“ žurnalistai tai visuomet daro profesionaliai – didžiuojuosi, kad dabar tai liudija ir priklausymas EFCSN. „Delfi“ taip pat turi papildomą rubriką „Melo detektorius“, kurioje tikrina socialiniuose tinkluose ar kitur sklindančią informaciją“, – sako ji.

👉🏼Anot rubrikos „Melo detektorius“ redaktorės Aistė Meidutė, buvimas EFCSN nariais mums, kaip faktų patikros kanalui, yra ypatingai svarbus.

„Pirmiausia, tai parodo, kad kovodami su misiformacija ir dezinformacija internete mes vadovaujamės aukščiausiais skaidrumo, šaltinių atsekamumo ir informacijos pateikimo skaitytojams standartais. Tai – aukščiausias įvertinimas, kokį faktų patikros veikla užsiimančios organizacijos gali pasiekti“, – sako A. Meidutė.

EFCSN tinklas siekia palaikyti ir skatinti aukščiausius faktų tikrinimo standartus, taip pat užmegzti profesionalius ir ilgalaikius ryšius tarp nepriklausomų Europos faktų tikrintojų bendruomenės.🤩

‼️🤩Skubame dalintis gera žinia!

Šiandien Lietuvos Respublikos Seimas Kultūros komiteto posėdyje buvo svarstomas Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) siūlymas, jog žiniasklaida turi šalinti neleistinus komentarus iš pasaulinių socialinių tinklų platformų, pranešti jų autoriams apie pašalinimą, o tuo nepatenkintas jų autorius gali iškart kreiptis į teismą, nes nenumatyta ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka.

Džiaugiamės, kad Kultūros komitete pritarta IŽA siūlymams ir pagal juos siūloma patikslinti ministerijos projektą, kad komentarų šalinimas iš socialinių tinklų nebūtų žiniasklaidos pareiga, o tai daryti turėtų socialinių tinklų valdytojai ir apie pašalinimą autoriams pranešti turėtų būtent jie. Patikslinta ir tai, kad ginčus galima spręsti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, o ne iškart kreiptis į teismą.👩🏻‍💻

Artimiausiu metu šis klausimas turėtų būti svarstomas ir pagrindiniame Ekonomikos komitete, kuris ir priims galutinį sprendimą, kokie konkretūs siūlymai keliaus į Seimo plenarinių posėdžių salę priėmimui.

Anot IŽA pirmininkės Lina Bušinskaitė, neleistini komentarai naujienų portalų paskyrose socialiniuose tinkluose gali būti parašyti net ne skaitytojų kaip reakcija į skelbiamą turinį, o tai gali būti specialių virusinių rinkodaros kampanijų dalis, „botai“ ar paskleisti kitais virusinės rinkodaros įrankiais, kuriuos sudėtinga valdyti, sekti ir kontroliuoti, ypač šalinti. 📲

„Džiaugiamės, jog labai konstruktyvia diskusija Kultūros komitete, kurios metu gimė konkretūs pasiūlymai, kaip tikslinti pirminį projektą, kad nenukentėtų šalies žiniasklaidos priemonės, turinčios paskyras pasauliniuose socialiniuose tinkluose. Jei būtų priimtas pirminis projektas, tai silpnintų Lietuvos žiniasklaidą, nes ji turėtų tarnauti pasaulinėms korporacijoms, valdančioms socialinių tinklų platformas, ir dar labiau stiprintų pasaulines milžines. Maža to, pirminis projektas dar labiau iškreiptų konkurenciją, kuri ir taip yra netolygi, nes pasaulinių kompanijų ir vietinės žiniasklaidos priemonių tiek administracinės, tiek finansinės galimybės prisiimti naujas pareigas yra labai skirtingos“, - sako Lina Bušinskaitė.

Seimo Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis įsitikinęs, jog visuomet svarbu ieškoti kompromisų, ypač teisėkūroje, perkeliant Europos direktyvų ar reglamentų nuostatas į mūsų šalies teisę.

„Šis atvejis – vienas iš pavyzdžių. Lietuva neprivalo žodis žodin perkelti europinių teisės aktų, jei yra akivaizdu, kad tam tikros naujovės silpnintų Lietuvos žiniasklaidos sektorių, o stiprintų pasaulines kompanijas. Pirmiausia labai svarbu vertinti, ar tai nepakenks, nesusilpnins mūsų šalies poziciją. Nepriklausoma ir savarankiška žiniasklaida yra labai svarbi, tad turime ieškoti būdų, kaip ją stiprinti ir neapkrauti pertekliniais reikalavimais“, - sako Vytautas Kernagis.

Primename, jog gruodžio mėnesį IŽA kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo Ekonomikos ir Kultūros komitetus, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Vyriausybė prašydama stabdyti šias skubos tvarka parlamentui pateiktas priimti pataisas, kuriomis buvo siekiama nustatyti prievolę šalies žiniasklaidos priemonėms šalinti neleistino turinio komentarus iš pasaulinių socialinių tinklų, apie tai pranešti jų autoriams, o šie galėjo iškart kreiptis į teismą. ⚖️

Dėkojame Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Vytautas Juozapaitis, išvadų rengėjui ir komiteto nariui Vytautas Kernagis, Kultūros komiteto nariams už labai konstruktyvią diskusiją ir įsiklausymą. Džiugu, jog sušvelnėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerija pozicija ir yra ieškoma kompromisų.‼️

Pilnas įrašas - komentaruose.

🩺IŽA narys – naujienų portalas lrytas.lt – kviečia atsidėkoti medicinos darbuotojams ir tarti „Ačiū medikams“!

Medicinos darbuotojai kiekvieno gyvenime itin svarbūs, o paciento vaidmenyje skirtingais gyvenimo etapais atsiduriame visi – net ir patys medikai. Parodykime dėmesį tiems, kurie yra šalia sunkiausiu metu ir atiduoda visas jėgas padėdami.😷

Projekto „Ačiū medikams“ tikslas – ne tik supažindinti visuomenę su pacientų bėdoms jautriais medikais, bet ir skatinti žodinės, o ne materialios padėkos medikui kultūrą bei stiprinti medicinos darbuotojų autoritetą.

👩🏻‍⚕️Pasak Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ministro Arūno Dulkio, kasdien gydymo įstaigose įvyksta 70 tūkst. gydytojų ir pacientų susitikimų, 70 tūkst. kontaktų.

Anot lrytas.lt direktoriaus ir vyriausiojo redaktoriaus Tautvydo Mikalajūno, medicinos darbuotojai atlieka ypatingai svarbią ir atsakingą misiją.🏥

„Neabejojame, kad skaitytojai pasinaudos proga medikams padėkoti viešai, nes geriausia padėka – nuoširdus „ačiū“ ir šypsena" – teigė jis.

‼️Padėkas kviečiame rašyti kovo 13 – balandžio 20 dienomis specialiame portalo lrytas.lt puslapyje: Ačiū medikams. Visos padėkos medicinos darbuotojams bus matomos platformoje.

Dialogas - geriausia priemonė, siekiant išsakyti nuomonę ir teikiant siūlymus. 📒

Organizacijos palaiko Lietuvos Respublikos Seimas narių siekį apsaugoti visuomenę nuo galimo azartinių lošimų neigiamo poveikio, stiprinti vartotojų apsaugą bei spręsti dėl azartinių lošimų kylančias problemas. Daugeliui žmonių jos yra skaudžios, įstumiančios į vis gilesnį priklausomybių liūną. Būtent todėl pradedant svarstyti siūlomus azartinių lošimų rinkos pakeitimus, sprendimų priėmėjams labai svarbu matyti bendrą paveikslą – ne tik Seimo narių iniciatyvas, bet ir Vyriausybės vertinimus, kokį poveikį siūlomos naujovės turės, kaip atsilieps kitiems sektoriams, kaip būtina stiprinti lošimų priežiūrą. 🎲

Tad labai svarbu tai daryti atsakingai ir kompleksiškai, nes pavienių reguliacinių priemonių, įskaitant reklamos draudimo, numatymas praktikoje nespręstų sisteminių azartinių lošimų srities problemų.

Šiandien žiniasklaida susiduria su daugybe iššūkių, tarp kurių jau dabar esantis griežtas šalies teisinis reguliavimas ir milžiniška konkurencija su pasauliniais medijų tinklais. Azartinių lošimų reklamos apribojimas būtų dar vienas pajamų šaltinio praradimas, kuris neabejotinai paliestų visuomenės informavimo priemonių stabilumą. Ši reklamos rūšis atskirose visuomenės informavimo priemonėse sudaro iki 25 proc. metinių pajamų.

Tikimasi įtraukios ir konstruktyvios diskusijos dėl planuojamų pakeitimų.

Taip pat patiksliname, jog Verslo žinios buvo įtrauktos per klaidą į kreipimosi tekstą.

Interneto Žiniasklaidos Asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos verslo konfederacija

‼️‼️IŽA narys – naujienų portalas DELFI.lt – dalyvavo Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) surengtoje diskusijoje „Žurnalistų etika ir redakcijų politika: kas (ne)turėtų keistis?“

🗣️Diskusijoje apie redakcijų patirtis, pasiūlymus, idėjas ir iššūkius diskutavo naujienų portalo Delfi.lt mokamo turinio platformos „Verslas Plius“ redaktorė Ugnė Karaliūnaitė, LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius bei kiti žiniasklaidos atstovai.🗞️

🧏🏻‍♂️Anot Delfi atstovės Ugnės Karaliūnaitės, besikeičianti socialinių tinklų aplinka, melagienų gausa, besivystančios technologijos, kaip dirbtinis intelektas, kuo toliau tuo labiau pabrėžia žurnalistinės etikos svarbą žiniasklaidai atliekant vieną pagrindinių vaidmenų - stiprinti demokratijos principus visuomenėje.‼️Kartu su pokyčiais aplinkoje Delfi skiriame itin daug dėmesio etikos standartams, dėl ko planuojame pristatyti atnaujintą Delfi etikos kodeksą.

🗣️„Eksponentiškai augant turinio kiekiams internete, žurnalistams itin svarbu išlaikyti griežtus etikos standartus, kuriais remiantis informacija, publikuojama Delfi portale, turi būti nešališka, patikrinta ir atspindinti visas problematikos puses.‼️Tikime, kad šie standartai padeda visuomenei nepasimesti nepatikrintos, galimai klaidinančios informacijos sraute, o kartu pabrėžti žiniasklaidos svarbą visuomenėje - būti tais, kurie atstovauja visuomenės interesui“, – sako U. Karaliūnaitė.

Kaip teigia D. Radzevičius, žiniasklaidoje ir žurnalistikoje esminis veiklos pagrindas turi būti ir dažniausiai yra etikos standartai.

👉🏼„Tuo žurnalistika istoriškai ir susikūrė savo ypatingą vaidmenį žmonių gyvenime ir tuo pelnė pasitikėjimą ją. Tačiau šiandien visuomenė ir pati žiniasklaida yra gerokai pasikeitusi nuo to meto, kai Lietuvoje buvom pradėti kurti etikos standartai. Jų yra daug. Labai daug. Tačiau esminis klausimas išlieka paprastas - kaip pelnyti ir išlaikyti žmonių pasitikėjimą tuo metu, kai visuomenė nepasitiki beveik niekuo? Kokia turi būti etika, kad ir žiniasklaidos vadovai, žurnalistais ir visuomenė juos priimtų vienodai ir norėtų jų laikytis?“, – sako jis.

Mielieji,

Nepriklausomybė buvo siekis, kuris suvienijo tautą ir uždegė širdis. Kokia stipri ir vieninga yra mūsų tauta!❤️‍🩹🇱🇹

Tad ir šiandien nepraraskime tikslo, kuris mus jungtų jau laisvoje šalyje: pagarbos vieni kitiems, vienybės ir gerovės siekio. Mylėkime ir tikėkime ateities Lietuva, nes valstybę turėsime tokią, kokie būsime patys. Su kovo 11 d.!💛💚❤️

Lina Bušinskaitė,
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė

🇱🇹🧏🏻‍♂️Lietuvoje už naujienas moka apie 100 tūkst. žmonių!

👉🏼Pasaulyje jau prieš kurį laiką išryškėjusi tendencija apmokestinti dalį žiniasklaidos turinio įsitvirtina ir Lietuvoje. Prenumeruoti turinį siūlo IŽA nariai – naujienų portalai „DELFI.lt“, „15min“, „lrytas.lt“, „Verslo žinios.lt“, „@[100064530440920:2048:http://xn--mons-xva82d.lt/]“.

‼️Praėjus keliems mėnesiams, 2019 m. gruodį startavo „15min“ portalo mokama versija – 2023 m. spalį ji turėjo 21,5 tūkst. prenumeratorių.😳Praėjusių metų spalį mokamo turinio keliu pasuko ir portalas „lrytas.lt“, šiuo metu turintis kiek daugiau nei 8 tūkst. prenumeratorių.

🗣️Anot naujienų portalo lrytas.lt vyriausiojo redaktoriaus Tautvydo Mikalajūno, tokie skaičiai mūsų komandą labai džiugina ir motyvuoja.

„Toks puikus startas rodo, kad „lrytas.lt“ yra stiprus prekės ženklas, turintis lojalią auditoriją. Tai reiškia, kad mūsų kuriamas turinys vertinamas mūsų skaitytojų vertinamas jau daug metų ir pradėjus leisti mokamą turinį dalis jų iškart priėmė sprendimą mokėti“, – sako T. Mikalajūnas.🧏🏻‍♂️

Pasak „15min“ grupės vadovo Tomas Balžekas, įvairių „15min” portalo produktų prenumeratų skaičių yra per 50 tūkstančių.

🗣️„Džiugina, kad „15min.lt“ ir „http://xn--mons-xva82d.lt/“ skaitytojai sparčiai keičia įpročius ir aktyviai perka skaitmenines prenumeratas. Žiniasklaidai tai labai svarbu, nes norint turėti ją nepriklausomą ir stabiliai, kokybiškai veikiančią, reikia prisidėti ir skaitytojams, ne tik reklamdaviams“, – teigia jis.‼️

„Verslo žinių“ vyriausiojo redaktoriaus Rolandas Barysas teigimu, jiems nėra aktualus klausimas, ar skaitytojai jau prisijaukina mintį mokėti už turinį.💸

„Mes jau ne vienerius metus tai darome ir kasmet didiname pajamas iš prenumeratos. Kaip ir kiekviena prekė: už turinį mokama tada, kai jis turi vertę“, – sako R. Barysas.🗞️

📌Kaip akcentuoja „Delfi.lt“ vadovas Vytautas Benokraitis, mokamas turinys užtikrina žiniasklaidos stabilumą, nepriklausomumą ir kokybiškumą.

🗣️„Labai džiaugiuosi ir vertinu, kad vis daugiau mūsų skaitytojų supranta mokamo turinio naudą ir mielai naudojasi „Delfi plius“ prenumerata“, – pabrėžė V. Benokraitis.

‼️🙇🏻‍♂️Įvyko išskirtinis vaiko teisių gynėjų forumas „Kaip apsaugoti vaikus? Teisė į atvaizdą. Galimybės vs raudonos linijos“!

👉🏼Žiniasklaidos atstovai: naujienų portalo DELFI.lt vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, naujienų portalo lrytas.lt vyr. redaktorius Tautvydas Mikalajūnas, žiniasklaidos grupės „15min grupė” generalinio direktoriaus pavaduotojas Donatas Večerskis, naujienų portalo Etaplius vadovė Giedrė Brazlauskaitė, Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius, naujienų portalo LRT vyr. redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketlerienė, dalyvavę vaiko teisių gynėjų forumo diskusijoje „Kaip padėti ištikus pavojui ir apsaugoti vaikus nuo grėsmių viešoje erdvėje? Žiniasklaidos vaidmuo“, išsakė labai aiškias pozicijas, kad žiniasklaida laikosi teisės aktų, veikia savireguliacijos rėmuose bei priima tinkamus sprendimus, kai kyla iššūkių dėl vaiko teisės į privatumą ir atvaizdo viešinimą.🙇🏻‍♂️Taip pat diskutuota apie konkrečius Lietuvos ir užsienio šaliu pavyzdžius.

👉🏼Ypač atkreiptas dėmesys į tai, kad labai svarbi yra vaiko nuomonė ir ji turi būti išgirsta.🗣️Žiniasklaidos atstovai dalijosi ir asmenine patirtimi, pvz., kad kai kurie iš jų nedavė sutikimo ugdymo įstaigoms naudoti savo atžalų atvaizdų.

👉🏼Kaip teigia R. Lukaitytė-Vnarauskienė, žiniasklaidoje, kaip ir gyvenime, neįmanoma visiems atvejams sukurti taisyklių, tačiau svarbu suprasti, kad pagrindinis tikslas yra viešasis interesas ir neskelbti perteklinių vaiko duomenų. Tuo pačiu ji siūlo nusistatyti vidines žiniasklaidos taisykles, kaip elgiamasi su vaikų duomenimis ir jų laikytis. R. Lukaitytė-Vnarauskienė atkreipė dėmesį, kad gerokai didesnio reguliavimo prašosi socialiniai tinklai, kurie iš esmės yra menkai kontroliuojami ir ten pažeidimų galima matyti gerokai daugiau.‼️

🧏🏻‍♂️Anot T. Mikalajūno, yra du dalykai: etika ir gyvenimas. Etiką prilyginčiau žiniasklaidai, kuri gyvena pagal jos standartus, gyvenimą prilyginčiau socialiniams tinklams, kuriuose viešinimo raudonos linijos peržengiamos kasdien, kartais net ir pačių vartotojų.

Pasak D. Večerskio, prieš 10-15 metų žmonės savo atvaizdus naudodavo negalvodami, jog jie gali būti panaudoti blogu tikslu, tačiau dabar jie yra žymiai atsargesni, nes supranta savo atvaizdo vertę.

Anot G. Brazlauskaitės, regioninė žiniasklaida visada imasi visų įmanomų priemonių, jog nebūtų pažeistos vaiko teisės.⚖️Prieš keliant vaikų atvaizdus atsiklausiame tėvų ar jie sutinka, jog jų vaikų atvaizdai būtų viešinami regioninėje žiniasklaidoje. Visa redakcija griežtai laikosi asmenų viešinimą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.

D. Radzevičiaus teigimu, didžioji žiniasklaidos ir visos visuomenės padaryta klaida buvo per vėlus suvokimas, jog vaikui didžiausią grėsmę atsidurti viešojoje erdvėje sukelia ne žiniasklaida, o artimiausi žmonės, kurie vaiko atvaizdą kelią į viešąją erdvę negalvodami apie galimas pasėkmes.

👉🏼Pasak A. Ketlerienės, vaikai dažnai atsiduria įkaitų pozicijoje, nes tam tikrais atvejais tėvai santykius aiškinasi per žiniasklaidos priemonės, o vaikai yra tie asmenys, kurie nukenčia labiausiai.

‼️Rytoj vyks išskirtinis vaiko teisių gynėjų forumas „Kaip apsaugoti vaikus? Teisė į atvaizdą. Galimybės vs raudonos linijos“.🙇🏻‍♂️

🗣️Vienoje iš forumo diskusijų „Kaip padėti ištikus pavojui ir apsaugoti vaikus nuo grėsmių viešoje erdvėje? Žiniasklaidos vaidmuo“ dalyvaus net trys IŽA nariai: naujienų portalo DELFI.lt vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, naujienų portalo lrytas.lt vyriausiasis redaktorius Tautvydas Mikalajūnas bei žiniasklaidos grupės „15min grupė” generalinio direktoriaus pavaduotojas Donatas Večerskis. Forume taip pat dalyvaus ir Lietuvos žurnalistų sąjunga pirmininkas Dainius Radzevičius.‼️

👉🏼Bus skaitomi pranešimai apie vaiko teisę į privatumą ir atvaizdą, pavojus virtualioje erdvėje ir socialiniuose tinkluose dėl žinomos vaiko tapatybės.📱Taip pat bus kalbama apie tai, koks yra žiniasklaidos vaidmuo, siekiant padėti ištikus pavojui ir apsaugoti vaikus nuo grėsmių viešojoje erdvėje bei kaip gali vaikams padėti tėvai ir artimieji šiame sparčiai besikeičiančiame ir pilname pavojų pasaulyje.‼️

📌Diskusiją bus galima stebėti per tiesioginę transliaciją prisijungus per vaiko teisių gynėjų paskyrą Facebook.

📌Forumą moderuos renginių vedėja, TV žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė.

📌Nuorodą į tiesioginę transliaciją galėsite rasti komentaruose.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba