Gyvybės.Nešėjos
Kelias į Gimtį. Saugi moterų erdvė augti, gyti ir gimti
Kai išgirsti žodį Gimtis? Kas šmėsteli į akis?
Ar tu tiki Sistemos sukurta pasaka apie nutildytą, paguldytą kūną.
Ryškias šviesas.
Ašarų upes.......
Siunčiamą žinutę : "Tu negali pagimdyti savo vaiko. "
Sistema nesukurta žmogui. Sistema nesukurta Gimčiai.
Mums reikia saugumo, prietemos, šilumos. Kur oksitocinas laisvai tekėtu tavo Kūnu. Kad šis atvertų Gyvybės vartus.
Oksitocinas - išsikiriantis meile dalinantis.
Oksitocijas - išsiskiriantis susijungus dviems kūnams.
Ką kviestum į savo Mylėjimosi erdvę?
Ką kviestum į savo Gimtį?
Mes žmogiečiai - pasiųti Sistemos. Net jei širdis Tiesą atpažįsta, siūlės rėkia: "Ar tai saugu?" , "Ar tai tikrai Tiesa?"...
Siūlės, jos tokios gilios, tiek normų savyje talpinančios.
Tikiu į kūno išmintį, jog tasai jaučia kaip atplukdyt gyvybę.
Mūs kūnai, dabarties momento skonį pamiršę tampa laivais, plaukiančiais per sapną.
Kūno kalba aiški. Nukreipt moteris į jų pačių galią pasakojant apie Gimtį iš vidaus.
Te moterys tampa priklausomos nuo savęs, te jų kūnai jas veda.
Kūnas mena viską.
Kūrėjos pamiršę.
Gimtis yra visokia. Skirtingą veidą rodo kiekvienam. Jos veidas - gyvenimo veidrodis. "Kaip gyvename taip ir gimdome".
Kelios sąmoningos Gimties dalys:
*Pasitikėjimas savo kūnu. Tai vidinis žinojimas jog Gimtis jau yra mumyse. Nusėdus kūno prisiminimuos, kalbanti moterų balsais.
*Aukščiausių emocinių ir fizinių bangų pasitikimas ir atsivėrimas joms.
*Savo šešėlio ir baimių pažinimas dar prieš Gimtį, te jos neužstoja kelio.
*Tai savęs kaip Kūrėjos ir vieno su viskuo suvokimas.
Gimtis pasitraukė iš mūsų namų. Kūdykiai pradėti gelbėti iš Gimdų. Dvasingas įvykis pradėtas vadint buitišku. Reta moteris gimdo mačius gimdymą. Iš lūpų į lupas sklinda baimės istorijos.
Galbūt Gimtis turėjo nueit užmarštin, įlyst į tamsią olą hibernacijai, kad apsukus ratą grįžtų kaip vienas iš vidinio atgimimo ženklų.
Kaip mes gimstam palieka žymą.
To pėdsakų gali rasti visur...
Išvyti Gimtį iš namų,
Abejoti gamtos duotybe - atnešti gyvybę
Gimtis - ji mūsų kraujyje,
Ji mūsų kauluose,
Ji mūsų odoje
Ji mituose ir pasakose
Nes ji tikra
Gimtį bauginančią daro jos intensyvumas, neribota įvairovė, jos dusinantis turtingumas
Pasisveikink su Gimtim
Tikiu jog moters gyvenime viena iš pagrindinių iniciacijų yra Gimtis. Tai pabaiga ir nauja pradžia. Kurdamos santykį su ja, bendraudamos, pažindamos Gimtį, mes gimdom lengviau ir matom tai ne kaip buitišką, o dvasingą įvykį.
Mes jaučiam kiek daug pamokų atnešė ši nėštumo kelionė.
Mes matom kaip augam ir gyjam.
Bendraudamos su gimtim, mes žiūrim į savo baimes ir jos tampa mūsų kelrodėmis.
Žinom,jog neesam vienos. Su mumis tuo pat metu gimdo tūkstančiai moterų, mes jaučiam, kad galim semtis iš ten stiprybės.
Suprantam jog kiekvienas skausmas neša savyje išmintį ir mediciną. Nuleidžiam ginklus ir pasiduodam bangoms.
Labas Gimtie,
Mane lydėjus ir mokius
Labas Gimtie,
Man rūbą naują pasiuvus, o seną sulopius
Ah brangi Gimtie,
Prie tavo vartų brangybė
Verki juos švelniai bet drąsiai
Padėk atnešt gyvybę!
Susikibt rankom su baime
Tegul ji rodo kelią
Mano kūnas kap laivas Audroj
Plaukia bangom ir bangelėm
Galvą aš apkarunuosiu
Pasaulio moterų balsais dainuosiu
Many tu jausi ramumą ir taiką
Pasitiksim mes tyla, šį visatos vaiką
Įkvėpiu ir iškvėpiu
Aš tarp dviejų pasaulių
Tu, gimtie, tokia tikra
Prauski, maudyki mane
Foto: