Statybukonsultantai.lt

Prieš keičiant s**o namelio paskirtį į gyvenamosios paskirties pastatą, svarbu žinoti tai, kad statybą leidžiantis dokumentas (SLD) pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį privalomas ☑️ keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį ypatingąjį ir neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), nesudėtingojo pastato paskirtį į gyvenamosios paskirties, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai neatliekami (pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą).

📍 Tuo pačiu pažymime, jog s**o namai, kurių didžiausias aukštis iki 8,5 m, o plotas 80 m2, yra priskiriami I grupės nesudėtingiesiems pastatams.
➡️ Keičiant statinio (jo dalies) paskirtį, yra rengiamas pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektas.

📍 Taigi, keičiant nesudėtingojo pastato paskirtį į gyvenamosios paskirties, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai neatliekami, privalomas SLD bei projektas.

Ką svarbu žinoti naujajam savininkui, įsigijus nebaigtos statybos statinį ir norint tęsti statybą? Primename kokie keliami reikalavimai ir kada privaloma atnaujinti duomenis statybos leidime. ✅

📎 Taigi, pasikeitus statytojui (statytojams) (užsakovui (užsakovams), statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi statybą leidžiančiame dokumente (SLD) atnaujinus informaciją apie statytoją (statytojus) (užsakovą (užsakovus) (pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalį).

📎 Jei išdavus SLD pasikeičia statytojas (-ai) ar jų dalis (galiojant išduotam SLD) ➡️ SLD išdavusiam subjektui teikiamas laisvos formos prašymas atnaujinti informaciją apie statytoją SLD ir SLD perrašymas atliekamas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 52(1) punkte nustatyta tvarka (pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“).

📎 Statybos įstatyme (14 straipsnio 1 dalies 12 punkte) numatyta statytojo pareiga statant naujus ar rekonstruojant, griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, atnaujinant (modernizuojant) pastatus, per statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Statybos inspekcijai pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos pradžios, apie naujo rangovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos.

Apibendrinant teigtina, jog:
✔️ pasikeitus statytojui, statybos darbai gali būti vykdomi SLD atnaujinus informaciją apie statytoją;
✔️ jei statytojas keitėsi iki 2021-11-01, tai SLD perregistravimas nėra būtinas;
✔️ jei statytojas keitėsi po 2021-11-01 (kai SLD išduotas iki 2021-11-01), turi būti atnaujinti duomenys SLD (išduota nauja SLD versija);
✔️ pranešimas apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą statybos proceso dalyvį, ar pasikeitusius statybos proceso dalyvius teikiamas Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytais atvejais.

🛠 Prieš pradedant atraminės sienelės statybą, kuri skirta sulaikyti už jos esantį gruntą, kad jis negriūtų ar nešliaužtų arba tvoros įrengimo darbus aplink turimą sklypą, būtina pasidomėti, kokie reikalavimai yra keliami.

Žinotina, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

✍️ Statant atraminę sienelę rašytinis besiribojančio žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo sutikimas privalomas Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priede 2.1. - 2.2. papunkčiuose nurodytais atvejais. Taigi, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant atraminę sienelę:
📎 ant sklypo ribos;
📎 savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Šio punkto reikalavimai taikomi ir tais atvejais, kai šalia yra laisva valstybinė žemė (teritorija).

➡️ Atkreiptinas dėmesys, kad atraminė sienelė be gretimo sklypo savininko rašytinio sutikimo gali būti statoma ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos ir laikantis reikalavimo, kad sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, būtų mažesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

➡️ Tuo pačiu primename, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) taip pat privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte (statant užtvarą), arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

✍️ O besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų (susitarimų) privalomumo atvejus statant užtvaras reglamentuoja aukščiau minėtas STR 1.05.01:2017. Taigi, sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą:
📎 ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
📎 prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos):
➡️ jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir ()330° ir (

Pirties statyba: kur galima ir kur draudžiama ją statyti Nors šiandien egzistuoja daugybė pirčių nuomos pasiūlymų, tačiau dažnai žemės sklypo savininkas susimąsto apie nenuginčijamą privalumą – nuosavą pirtį. Tuomet kyla klausimas &n…

👷🧱 Planuojantiems gyvenamąjį namą statyti patiems, gali kilti abejonių ar tokiu atveju yra būtinas statybos vadovas ir statybos techninės priežiūros vadovas, todėl dalinamės aktualia informacija.

🔎 Pirmiausia primename, kad statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas yra nustatomas pagal statinio kategoriją, statybos rūšį, statinio paskirtį bei teritoriją, kurioje yra žemės sklypas.

🔎 Statybos įstatyme (2 straipsnyje) apibrėžiama, kad statinio statybos rangovas – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija arba jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statyba ir vykdantys statybą rangos sutarties pagrindu. Statybos rangos sutartis nesudaroma, kai statytojas (užsakovas) kartu yra ir statybos rangovas. ➡️ O statyba ūkio būdu yra fizinio asmens pagal šio įstatymo reikalavimus pasirinktas statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo (užsakovo) rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo (užsakovo) darbo jėgą.

🔎 Taigi (pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą) statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti statybos organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu), kuris neprieštarautų šiam įstatymui ir jo įgyvendinamiesiems teisės aktams. Ūkio ar mišrų statybos organizavimo būdą turi teisę pasirinkti fiziniai asmenys, atliekantys statinių paprastąjį remontą, fiziniai asmenys, statantys naują, rekonstruojantys, remontuojantys ar griaunantys vieną vieno buto iki 300 m2 statinio projekte nurodyto statinio bendrojo ploto gyvenamąjį namą ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius viename žemės sklype. Tuo pačiu pažymime, kad to paties straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad statytojas privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą.

🔎 Vadovaujantis Statybos įstatymu (18 straipsnio 7 dalies 1 punktu), rangovas privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą.
➡️ Statybos įstatyme (35 straipsnio 1 dalyje) nurodoma, kad statinio statybos techninė priežiūra privaloma (išskyrus atvejus, kai statinių statyba vykdoma ūkio būdu), kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis šiais dokumentais: statybos projektu, rekonstravimo projektu, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kapitalinio remonto projektu, griovimo projektu, griovimo aprašu.

🔺 Apibendrinant teigtina, kad šiuo metu statyba ūkio būdu galima tik fizinio asmens, statančio naują, rekonstruojančio, remontuojančio ar griaunančio vieną vieno buto iki 300 m2 statinio projekte nurodyto statinio bendrojo ploto gyvenamąjį namą ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius viename žemės sklype.
➡️ Vykdant statybą ūkio būdu neprivaloma skirti (pasamdyti) statybos vadovą bei techninės priežiūros vadovą.
❗️ Visų kitų neypatingos ir ypatingos kategorijos statinių statybą privaloma vykdyti rangos būdu. Tokiu atveju, rangovas privalo paskirti (pasamdyti) statybos vadovą, statytojas paskirti (pasamdyti) techninės priežiūros vadovą.

Įsigijus naują būstą ar jame gyvenant ima ryškėti įvairūs statinio defektai, pavyzdžiui, nuo fasado pradeda byrėti tinkas, plytelės ar atsiveria plyšys. Tuomet statinys atrodo neestetiškai, o taip pat abejojama dėl saugumo. Taigi, į ką svarbu atkreipti dėmesį pastebėjus pastato defektus ir kaip elgtis tokioje situacijoje?

🔎 Pirmiausia žinotina tai, kad statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, tai yra mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, tvaraus gamtos išteklių naudojimo reikalavimus (pagal Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį).

🔎 Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 106 punktą, statinio garantiniu laiku išryškėję statybos defektai šalinami vadovaujantis šiomis nuostatomis:
➡️ statytojas, per garantinį laiką nustatęs statinio statybos defektų, pakviečia rangovo įgaliotą atstovą ir surašo dvišalį aktą, kuriame nurodo išryškėjusius statybos defektus ir su rangovu suderina jų padarinių pašalinimo terminą; jei rangovo įgaliotas atstovas neatvyksta arba atsisako pasirašyti dvišalį aktą, galioja statytojo surašytas vienašalis aktas;
➡️ jei rangovas nepašalina statybos defektų akte nurodytu terminu, statytojas apie tai raštu informuoja Inspekciją ir kreipiasi į teismą dėl rangovo įpareigojimo pašalinti statybos defektus arba dėl statybos defektų šalinimo išlaidų išieškojimo iš rangovo, jei statytojas juos pašalino savo lėšomis;
➡️ Inspekcija, gavusi statytojo informaciją apie rangovo vengimą šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus, teikia VĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūrai medžiagą ir pasiūlymus dėl rangovo veiklos įvertinimo ir (ar) dokumento, suteikiančio rangovui teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus, panaikinimo.

🔎 Taip pat Statybos įstatyme (41 straipsnio 1 dalyje) nurodyta, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. Statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse statinio garantinis terminas gali būti nustatomas ilgesnis už civilinio kodekso 6.698 straipsnyje nurodytą terminą.

🔎 Pažymime, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas (pagal civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 dalį) atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per:
1️⃣ penkerius metus;
2️⃣ dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.);
3️⃣ dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų.
➡️ Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu).

🔎 Taigi, Civiliniame kodekse (6.697 straipsnio 1 dalyje) nurodyti asmenys atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodoma, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

🔎 Atkreipiame dėmesį, kad paslėpti statybos darbai – vėliau atliktais darbais (tarp jų – statybos darbais, kuriais sumontuotos (įrengtos) paslėptos statinio konstrukcijos) paslėptas statybos darbų rezultatas. O paslėptos statinio konstrukcijos – vėliau sumontuotomis kitomis konstrukcijomis ar viršutiniu apdailos sluoksniu paslėptos konstrukcijos. Atsižvelgiant į tai, per garantinį terminą išaiškėję statybos defektai užfiksuojami ir šalinami STR 1.05.01:2017 106 punkte nustatyta tvarka. Taip pat žinotina tai, kad vėliau atliktais statybos darbais, kuriais sumontuotos (įrengtos) paslėptos statinio konstrukcijos (vėliau sumontuotomis kitomis konstrukcijomis ar viršutiniu apdailos sluoksniu paslėptos konstrukcijos) paslėptas statybos darbų rezultatas, laikytinas paslėptais statybos darbais. Tad jei defektų atsiradimo priežastį lemia galimai netinkamai atliktas paslėptas statybos darbų rezultatas, tai tokiems defektas taikomas dešimties metų garantinis terminas.

🔎 Tuo pačiu informuojame, jog jei šalys nesutaria dėl defektų (pavyzdžiui, atsiradimo, jų masto ir kt.), yra galimybė išsikviesti nepriklausomą ekspertizės įmonę, kuri atliktų ekspertizę ir nustatytų atsiradusių defektų priežastis ir mastą.

Dėl netoliese esančiame sklype vykdomų reljefo formavimo darbų arba statantiems vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą 🧱🏠 ir norintiems performuoti sklypo reljefą, itin dažnai kyla klausimų dėl sklypo reljefo formavimo darbų (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) bei kada reikia įrengti atraminę sienelę, todėl primename, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų (tai nustatyta Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje).

📎 Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tarp jų viena iš numatytų sąlygų – statinių esamos techninės būklės nepabloginimas.

📎 Pažymime, kad Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ IV skyriuje pateikti sklypo sutvarkymo reikalavimai.
➡️ Namo bei kitų statinių išdėstymas sklype turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentuose ir statinio specialiuosiuose architektūros reikalavimuose nustatytiems statinio architektūros ir sklypo tvarkymo reikalavimams bei apribojimams.
➡️ Taip pat žinotina, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis yra ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

📎 Taigi, apibendrinant teigtina, kad:
➡️ statant vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą reikalavimas sklypo reljefo nuolydžiui – ne didesnis kaip 12 %. Jei sklypo nuolydis didesnis nei 12 %, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.);
➡️ kai žemės darbai atliekami statant statinius, privaloma vadovautis statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniais;
➡️ žemės sklypo savininko pareiga užtikrinti, kad vykdant veiklą, nebūtų pažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomi interesai.

Svajojantiems pasistatyti kupolinį statinį savo sklype kaip pavėsinę susibūrimams ar įsirengti jaukią erdvę, skirtą poilsiui ar pramogoms, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog prieš pradedant statybas privalu pasidomėti, kokie reikalavimai keliami norimam statyti objektui. Taigi, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar planuojamas statyti objektas yra kilnojamamas daiktas ar jis bus laikomas statiniu, taip pat kokie bus statomo kupolinio statinio išmatavimai.🔎📐

✅ Dėl daikto priskyrimo kilnojamam ar nekilnojamam daiktui.

Pažymime, kad statybos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiama, kad statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų sąvokos yra apibrėžtos Civiliniame kodekse. ✔️ Taigi, nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (t. y. pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). ✔️ Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus galima manyti, kad kupolas atitinka kilnojamojo daikto sąvoką, tačiau sprendžiant dėl objekto mobilumo ir galimybės jį lengvai perkelti į kitą vietą, nepakanka remtis vien gamintojo techninių dokumentų nuorodomis, būtina įvertinti ir kitus požymius: galimybę jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kita.

Jei išmontavus kupolą prarandama jo paskirtis, išmontuoto negalima naudoti pagal buvusią paskirtį ir jis turi būti montuojamas iš naujo, toks daiktas laikytinas nekilnojamuoju daiktu. O remiantis Statybos įstatymu, nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, yra laikomas statiniu.

Jei žemės sklype pastatomas kilnojamas daiktas, statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos (tarp jų – dėl statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumo, atstumo iki sklypo ribų) tokiam kilnojamam daiktui netaikomos.

✅ Dėl privalomumo rengti projektą ir gauti SLD.

Bendruoju atveju SLD privalomumas yra nustatomas pagal statinio kategoriją, statybos rūšį, statinio paskirtį bei teritoriją, kurioje yra žemės sklypas.

Primename, kad nesudėtingasis statinys yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Statinio paskirtis bei kategorija nustatoma vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatomis.

Atvejai, kai privalomas SLD naujo statinio statybai nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punkte. O projektas rengiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, t. y., kai privalomas SLD.

Apibendrinant teigtina, kad išsiaiškinti ar konkrečiu atveju privaloma rengti projektą ir gauti SLD, pirmiausiai reikia vadovaujantis STR 1.01.03:2017 nuostatomis nustatant šio kupolo paskirtį bei kategoriją.

Jei kupolas priskiriamas ypatingajam ar neypatingajam statiniui, norint jį statyti SLD privalomas visais atvejais. Jei kupolas yra nesudėtingasis statinys, SLD privalomas statant tam tikrose teritorijose ir priklauso nuo to, kuriai grupei – I ar II – jis priskiriamas.

Primintina, kad statant statinius žemės sklype, statyba turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentams bei nustatytoms specialiosioms žemės sklypo sąlygoms (jei jos yra įregistruotos).

Taip pat pažymime, kad Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta žemės savininkų ir kitų naudotojų pareiga savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Planuojant vienbučio gyvenamojo namo statybas ir dėl padidėjusių išlaidų sumanius koreguoti pirminius planus bei pasistatyti žemesnį nei projekte, pagal kurį gautas statybų leidimas, gali kilti klausimų ar tokiu atveju reikėtų naujo statybos leidimo. 🧐

🔎 Žinotina, kad Statybos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, jog esminiai statinio projekto sprendiniai yra statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

🔎 Taigi, (pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalį) jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą (SLD) keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują SLD (kai jis privalomas), išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų, esminių statinio architektūros reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:
➡️ dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis;
➡️ iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);
➡️ iki 1 m keičiami (didinami ar mažinami) pastato ar turinčio stogą inžinerinio statinio ar jo dalių išorės matmenys;
➡️ iki 1 m didinami ar neribotai mažinami neturinčio stogo inžinerinio statinio ar jo dalių išorės matmenys;
➡️ keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija.

🔎 Statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nurodyta, jog projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Projekto keitimus ir (ar) papildymus atlieka projektą parengęs projektuotojas, parengiant naujos laidos projektą ar projekto sprendinių dokumentą (-us).

🔎 Kai po SLD išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir norint tęsti statybą privaloma gauti naują SLD, turi būti rengiamas naujos laidos projektas.

➡️ Apibendrinant teigtina, kad tokiu atveju, kai po SLD išdavimo pastato išorės matmenys keičiami (didinami ar mažinami) daugiau negu 1 metru, turėtų būti rengiamas naujos laidos projektas (kaip nurodyta STR 1.04.04:2017 42 punkte) ir gautas naujas SLD.

Kiekvienam planuojančiam gyvenamojo namo statybą savo sklype kyla klausimų dėl turimų išlaikyti atstumų bei sklypo reljefo nuolydžio formavimo norint išvengti nemalonumų su kaimynais, todėl ką svarbu prisiminti kiekvienam statytojui?

👉 Taigi, statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei jų priklausinių ir inžinerinių tinklų statybą reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, kurio 8 priede yra nustatyti reikalavimai statinių išdėstymo sklype gretimų sklypų atžvilgiu:
➡️ reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą.

👉 Reikalavimai statant pastatus taip pat nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punkte.

👉 Projektuojant gyvenamąjį namą ir nustatant atstumą iki sklypo ribos taip pat turi būti vertinami ir gaisrinės saugos reikalavimai bei įgyvendinami teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai.

👉 Atvejai, kada privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), nurodyti STR 1.05.01:2017 7 priede.

👉 Taip pat žinotina, kad teisės aktai nereglamentuoja galimo aukščių skirtumo tarp besiribojančių žemės sklypų ir nėra nustatytos prievolės gauti rašytinius besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimus dėl žemės sklypo formavimo. Tačiau pažymime, kad pagal STR 2.02.09:2005 9.5 punktą, didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje:
➡️ yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.;
➡️ nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir panašiai. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.