J. Tumo-Vaižganto butas-muziejus

Kviečiame į renginį „Nepažįstamas Vaižgantas: rašantis apie Vydūną“. 📜

Kas sieja Juozą Tumą-Vaižgantą ir Vilhelmą Storostą-Vydūną? Ką Vaižgantas yra rašęs apie Vydūną? Šiuos klausimus paliesime renginyje „Nepažįstamas Vaižgantas: rašantis apie Vydūną“.

Temą padės atskleisti Vydūno draugijos narys dr. Juozas Šidiškis. Pranešimą „Nepažįstamas Vaižgantas: rašantis apie Vydūną“ skaitys literatūrologas, Juozo Tumo-Vaižganto buto-muziejaus edukatorius Remigijus Jakulevičius.

Vieta: Juozo Tumo-Vaižganto butas-muziejus (Kaunas, Aleksoto g. 10-4).
Data: birželio 29 d., šeštadienis, 14 val.

Renginys yra nemokamas.

Daugiau apie renginį kviečiame skaityti čia: https://maironiomuziejus.lt/renginiai/nepazistamas-vaizgantas-rasantis-apie-vyduna/

📸 Nuotraukos istorija: 1928 m. Juozas Tumas-Vaižgantas į savo butą Aleksoto g. kvietėsi Vilhelmą Storostą-Vydūną. Tądien buvo švenčiamas Vydūno 60-sis jubiliejus, 30-ies metų kūrybos sukaktis ir Lietuvos universiteto daktaro laipsnio įteikimo proga.

Vydūno vakare dalyvavo žymūs Lietuvos žmonės. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: prof. M. Biržiška, lektorė S. Kymantaitė-Čiurlionienė, dr. V. Storosta-Vydūnas, prof. A. Dambrauskas-Jakštas, doc. J. Tumas-Vaižgantas. Antroje eilėje iš kairės stovi: Dail. V. Bičiūnas, beletr. M. Vaitkus, doc. V. Mykolaitis-Putinas, poet. F. Kirša, poet. L. Gira ir prof. V. Krėvė-Mickevičius. 1928 m. balandžio 21 d., Kaunas, Aleksoto g. 10-4. Fotografas nežinomas. Nuotrauka iš J. Tumo-Vaižganto buto-muziejaus ekspozicijos.

1926 m. laiške dukterėčiai Bronislavai Vaižgantas rašė, kokie tie metai buvo ypatingi – nemaža dalis Lietuvos rašytojų ir inteligentų minėjo savo jubiliejus. Pavyzdžiui, Maironis, Basanavičius, Krėvė, Grinius, Kudirka, Šatrijos Ragana... Vaižgantas džiaugėsi, kad tai tokie ypatingi metai, nes šiomis progomis rengė straipsnius, paskaitas ir tokiu būdu surinko medžiagą savo studentams, iš viso aprašė 70 garsių Lietuvos rašytojų, kūrusių lietuviškos spaudos draudimo laikais.
💎💛

Juozo Tumo-Vaižganto pamąstymai apie menininkus❤️💎

Rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas romane „Pragiedruliai“ rašė:

„Obuolys Aleksiukui ne naujiena: jis sodelio viešpats. Bet norėdamas, kad tėvelis kuo ilgiausiai su juo pabūtų, ima ploti rankelėm ir, džiaugsmu šokinėdamas, šaukti:
– Noliu, noliu, noliu!!!

Taučius stojasi. Neskubėdamas ieško skiedryne ilgos žalgos. Radęs tinkamą, perskelia laibgalį, įspraudžia vagelį, tai žnyplės.

Jei įstengia iškelti aukštyn, Aleksiukas labai rimtai, it kryžių į kapus nešdamas, žingsniuoja giedodamas pirma tėvelio; jei nepakelia, žeme velka apžergęs raitas. Susidaro procesija į minkštąją obelį“.

Nuoširdžiai visiems linkime kuo dažniau džiaugtis čiurlioniškomis kasdienybės procesijomis su savo Tėvais.

Tebūna visi mūsų Tėvai palaiminti.

Piešinėlio „Tėvelis obuolį reškia“ autorė dailininkė Irena Žemaitytė-Geniušienė. Šaltinis – LIMIS: https://www.limis.lt/valuables/e/805354/645391805?searchId=32573619

Šiandien muziejus dirbs trumpiau✨📖

Antanas Miškinis kadaise susipažino su Vaižgantu, nes jo bičiulis buvo Vaižganto sūnėnas Statys. Antanas ir Stasys kartu sėdėdavo viename suole mokykloje. Įstojus universitetą, Antanas Miškinis gavo progą geriau susipažinti su Juozu Tumu ir labai
džiaugėsi būdamas Tumo studentu. Vėliau apsilankydavo pas Juozą Tumą įvairiais reikalais, gerdavo kartu jo namuose arbatą. 1937 metais Antanas Miškinis parašė „Eilėraštį apie kanauninką Tumą“, kuriame gražiai aprašė gerbiamo dvasininko, dėstytojo, bičiulio atminimą. Šiandien dalinamės eilėraščio ištrauka.
💚📚🌞

„Ypatingai gražus pavasaris. Visa žemė – kalnai ir slėniai, laukai ir miškai – pasipuošia savo gražiausiais, šventiniais drabužiais, žiedams-žolynams ir skaičiaus nebėra. Toksai žiedų įvairumas ir gražumas nebūtinai reikalingas: žemė ir žmonės galėtų apseiti ir be tų gražumynų. Bet Viešpats Dievas taip jau surėdė, idant būtų ne tiktai tas, kas reikalinga, bet kas ir gražu yra. Tas pats Sutvėrėjas taip vėl padarė, kad žmogus ieško tokių daiktų, kas gražu, o atradęs džiaugiasi iš jų... Jei Sutvėrėjas puošia žemę, tai ir mums valia pasipuošti taip, kaip išmanome ir galime“ (Juozas Tumas-Vaižgantas, R5, 241).

Visada laukiame Jūsų Vaižganto namuose.
Puoškimės, skubėkime. Težydi širdyse Pavasariai.

Nuotrauka R. J. 2024-05-23.

NUOŠIRDŽIAI JŪSŲ, JUOZAS TUMAS-VAIŽGANTAS.

Ketvirtasis slaptas eksponatas jau laukia Jūsų! Šį kartą eksponatas susijęs su Vaižganto publicistine veikla, laikraščių redagavimu, darbu įvairiose redakcijoje. Dalijamės Vaižganto darbo kambario fragmentu. Prie šio stalo jis ne tik parašė vieną garsiausių kūrinių – apysaką „Dėdės ir dėdienės“, bet rašė ir straipsnius.
📖✨💎

Pasidžiaukime saulėtu pavasariu 💚

Šiandien 14 val. visų laukiame atvykstant į teminę ekskursiją „Maironis ir Vaižgantas – laisvos Lietuvos kūrėjai“!💛
Kaina suaugusiems – 6 €, su nuolaida – 3 €.

Ačiū Jums, kad 2024 m. gegužės 4 d. su mumis kūrėte renginį „Nepažįstamas Vaižgantas: skaitomas Nepriklausomoje Lietuvoje“.

Buvo gera su Jumis skaityti klasiko kūrybą, Laisvai, Aukštai, Lietuviškai.

Visi kartu pasijautėme „kaip dailiai nušlifuotos uolos, iš kurių sudaromas tvirtas pamatas“ (Juozas Tumas-Vaižgantas).

Nuoširdžiai dėkojame dr. Gitanai Vanagaitei už prasmingas ir šviesias įžvalgas, gyvus, gilius ir lauktus žodžius.

Nuotraukos Gabijos Stanionytės ir R. J.

Linkime jaukios Motinos dienos ir dalinamės Vaižganto mintimis iš laiško Barborai🌷💛

Šiandien dirbame iki 16 val.
14 val. laukiame Jūsų renginyje „Nepažįstamas Vaižgantas: skaitomas Nepriklausomoje Lietuvoje“, kartu su dr. Gitana Vanagaite!
💛📖✨

Dalinamės lygiai prieš 100 metų Juozo Tumo-Vaižganto rašytu prašymu Kurijai, kuriame klasikas prašo atleisti užsakus, kad galėtų sutuokti porą:


„1924 m. gegužės 2 d.

Žemaičių Vyskupijos Kurijai.

Prašom atleisti užsakus ir mane įgalioti Vytauto b. moterystėn sutuokti jaunikį Antaną Komskį 28 m., gimusį Girdiškės par., Kaune gyvenantį 4 metai, ir Sofiją Boreikaitę, 24 metų, Kaune gimusią ir gyv. Šv. Pr. parapijoje.“ Raštelis perbrauktas.

Pavasaris. Puikus laikas tuoktis. „Meilę meilė iššaukia“, sakė Juozas Tumas-Vaižgantas. Kad ir be užsakų.

J. Tumas savo raštuose mini, kad per 12 metų Kaune sutuokė 1700 porų.

---

19 amžiaus pabaigoje – 20 amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais užsakai Lietuvoje buvo gyvenimo norma. Užsakų tikslas – sužinoti būsimos santuokos kliūtis: artima giminystė, jau anksčiau kitam asmeniui duotas pažadas tuoktis, sugyventas nesantuokinis vaikas. Dėl katekizmo egzamino, galimų apkalbų, asmeninių priežasčių žmonės užsakų vengė (tuokdavosi kitoje parapijoje, gyvendavo nesusituokę), neretai buvo prašoma vyskupų nuo užsakų atleisti.

Nepažįstamas Vaižgantas: skaitomas Nepriklausomoje Lietuvoje
Renginio vieta : Juozo Tumo-Vaižganto butas-muziejus
Renginio data : 2024-05-04 14:00

Jau greitai Juozo Tumo-Vaižganto muziejuje vyks renginys „NEpažįstamas Vaižgantas: skaitomas Nepriklausomoje Lietuvoje“. Pokalbiui apie lietuvių literatūros klasiką susitiksime su literatūros mokslų daktare Gitana Vanagaite.

Daugiau apie renginį galima skaityti čia: https://maironiomuziejus.lt/renginiai/nepazistamas-vaizgantas-skaitomas-nepriklausomoje-lietuvoje/

Susipažinkime.
Iki pasimatymo!

Vaižgantas ne tik pats buvo menininkas, bet ir labai žavėjosi kitų menininkų darbais. Viename iš laiškų Klimams jis papasakojo, kad buvo atidaryta Adomo Varno paveikslų paroda. Rašytojas atskleidė, kad jam labai patinka vienas iš dailininko šaržų, kuriame vaizduojama vienuolika meno apaštalų, ir atviravo, kad kasdien po pietų eina juo pasigėrėti.
💛

Mieli muziejaus lankytojai,

Antradienį, balandžio 30 d., Juozo Tumo-Vaižganto muziejus dirbs trumpiau – nuo 9 iki 16 val. Gegužės 1-ąją muziejus NEDIRBS.

Iki šilto pasimatymo visą ateitį.

Nuotraukoje J. Tumo-Vaižganto Zakristijos stalo fragmentas, su kalendoriuje įrašytais darbais. Santuoka yra svarbiau už gydytoją.

„Kur atsitaisysi, kur geriau atgausi šaltą jausmų pusiausvyrą, jei ne savo pamėgtoje šventykloje“ (Juozas Tumas-Vaižgantas).

1933 m. balandžio 29 dieną, sprogstant viltingiems pavasario medžiams, į savo Tikrąjį pasaulį sugrįžo Nepriklausomos Lietuvos kūrėjas, šviesus Lietuvos dvasininkas, Lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas.

„Visa, ką tik Dievas žmogui siunčia, yra Jo gerumo dovana. Jeigu siunčia laimę, tai yra Jo paguodžiančios meilės dovana; jeigu gi siunčia nelaimę, tai yra Jo įspėjančios meilės dovana. Bet visados yra tai meilė“ (Juozas Tumas-Vaižgantas, R24, 138).

Būkime Meile. Visada.

Skulptūra Juozui Tumui-Vaižgantui. Skulptorius Gediminas Piekuras.
Nuotrauka R. J.

„Tikslus yra visatos surengimas ir griežtas. Kai labai jau trošku pasidaro materializme gyventi, jo pakeistų ateina idealizmas; kai idealizmas nukyla į empirėjų aukštybes, materializmas jam prikimba prie kojų sunkiais pasvarais ir nutraukia žemyn į praktiškumą“ (Juozas Tumas-Vaižgantas, R15, 22).

Nuotraukoje matome Juozo Tumo-Vaižganto aukso spalvos stulą, esančią Vaižganto Zakristijoje. Taip pat šalia kabo 1933 m. garsaus Kauno fotografo Mejerio Smešechausko daryta nuotrauka, kurioje lietuvių literatūros klasikas sėdi prie savo darbo stalo, Aleksoto g. 10-4. Nuotrauka – R.J. 2024 04 24.

Juozas Tumas gebėjo įvairius įvykius aprašyti linksmai, net ir ne pačius linksmiausius. Gyvendamas Kaune augino filodendrą – ši gėlė Vaižgantui buvo labai brangi. 1929 m. laiške Klimams jis pateikė šmaikščią istoriją apie jį ištikusią didelę nelaimę – nulūžo viena iš gėlės atšakų. Vaižgantas teigė, kad pagalbos kreipėsi į viso Kauno vaistininkus.
🌿🌞

„Jei nei viso pasaulio karas neatmainė blogųjų, neteisingųjų žmonijos santykių, jei pati krikščionybė nepajėgia imtis rolės – pasaulio atgaivintojos ir pati seka savąsias egoistines valdžias, pilnai jas pagirdama ir patvirtindama, – tai kur gi beieškoti pagalbos? O žmonija nerimsta ir nerims; ieškos ir ras“ (Juozas Tumas-Vaižgantas, R10, 259).

Mieli lankytojai,
šiandien paskutinė diena, kai galite pamatyti antrąjį slaptąjį eksponatą Vaižganto namuose. Kaip ir kiekvieną ketvirtadienį, dirbame iki 19 val.
Lauksime Jūsų!💛✨📖

Vaižganto laiškuose Klimams galima atrasti įvairių kultūrinių įdomybių. XX a. vidurio Kaune buvo vykdoma nemažai statybų. Vaižgantas atskleidė, kad toks vaizdas jau kiek pabodo, bet taip pat jis džiaugėsi, kad miestas gražėja, yra puošiamas, tikėjo, kad ateis laikai, kai Kaunas kultūriniu gražumu neatsiliks nuo Paryžiaus ir džiaugėsi, kad gyvena būtent šiame mieste.
❤️📚

Užsukę į Vaižganto darbo kabinetą, pamatysite nedidelį, medinį kryželį. Įdomu tai, kad Vaižgantas laiškuose yra rašęs, jog dera ant darbo stalo laikyti kryžių. Žinoma ir tai, kad 1926 m. jis užsisakė kryžių fotografijų leidinį iš Adomo Varno. Tai laikė labai originaliu menu, siūlė ir Petrui Klimui tokių fotografijų įsigyti.
✉✨

Liudas Gira, vienas iš Vaižganto bičiulių, buvo aprašęs vasaros viešnagę pas Juozą Tumą, tuo metu dirbusį Laižuvoje. Liudo Giros teigimu, tai buvo vienos smagiausių atostogų gyvenime. Vaižgantas labai juo rūpinosi, buvo svetingas ir nuoširdus. Kiekvienas rytas prasidėdavo mišiomis, Gira buvo kviečiamas giedoti, o vakarai baigdavosi pasivaikščiojimu po vietines apylinkes.
🌷📖💛

„Labai graži pavasario diena, Velykų diena. Per visą naktį žmonės prabudėjo bažnyčioje, pragiedojo giesmes, praklausė ilgojo pamokslo, prasvajojo su dangaus angelais; tebejaučia žibintų mažų skambaliukų tilindžiavimą, tebereipsta akys nuo daugybės šviesų gilioje tamsoje

Ir susidaro tokia jauki atmosfera, kokios niekados nesti kad ir labai draugingai sugyvenančioje šeimynėlėje. Širdys tirpte tirpsta, nors su bet kuo sukibk į glėbį, susispausk, pasimieluok, pasibučiuok ar svavalingai pamėgink jį parminti.

Fraternitė aukščiausio laipsnio, nes grynų širdžių, be jokių pašalinių sumetimų. Bet kuri mergelė gražiąją, pačią naująją savo skarelę dabar duotų savo draugei paryšėti, bet kuris bernelis puskvortę savo draugui pastatytų.

Jauku, drauginga Lietuvos bažnytkaimiuose gražiais šventaryčiais“ (Juozas Tumas-Vaižgantas, apysaka „Dėdės ir dėdienės“).

- Su Šventosiomis Velykomis, Mylima Lietuva. -

Šią „grynų širdžių dieną“ nuoširdžiai norime Jums padovanoti į Vaižganto namus sugrįžusią Juodąją vakarienę (Didįjį Ketvirtadienį).

Tegul tai būna mūsų Baltoji fraternitė.
Ir tegul „širdys tirpte tirpsta“:

Juodoji vakarienė 2024 03 30 „Velykų išvakarėse į bažnyčią sueidavo ir suvažiuodavo daugybė valdžios atstovų, visuomenės veikėjų ir menininkų. Prasidėdavo tradicinės pamaldos, išpažinčių...

„Antai kelionė į Golgotą. Prikryžiavimas. Trys ilgos kaip visas amžius kančios valandos ant kryžiaus. Pagaliau mirtis. Nuėmimas nuo kryžiaus. Laidotuvės Juozapo arimatėno sau išsikaltame kape.

Kapui apsaugoti užritamas sunkus akmuo. Baigta. O artimos sielos neina nuo Jo, sėdi ir verkia. Ir nesimato, kad nurimtų. Jauti, kad tos moterys nebent čia ir mirs. Teatsitraukė, kai įsitikino, jog Jėzaus nebesama kape, jog Jo prisikelta ir lankoma mokiniai ir artimieji. Šitiems tai artimiesiems Kristui ir į dangų žengus paliko tokio pasiilgimo, kurs rišo juos amžinais ryšiais

Ten (bažnyčioje) pasiklausyk paslapties dvelkimo. Jis labai subteliškas. Bet jei išgirsi, tai pajusi, kad buvo verta ieškoti to dvelkimo. Pajusi ir nebeabejosi. Jokios gudrybės tavęs nebeatšaldys, nes tu būsi Kristaus pavergtas. Ir bloga tau nebus

Švęsk pilnu atsidėjimu Šv. Velykų šventes, gerai išvalęs savo sąžinę“ (Juozas Tumas-Vaižgantas, R13, 238 – 239).

Linkime Jums Šviesių Šventųjų Velykų.
Gyvenkime Didįjį Stebuklą ir būkime Laimingi.

---
Nuotraukoje Juozo Tumo-Vaižganto Zakristijos stalo fragmentas, kuriame matome rašytojo asmeninius daiktus, paskutinės vakarienės reprodukciją ir pietą, kuri, kaip liudija išlikusios fotografijos, stovėdavo šalia Žalgirio mūšio reprodukcijos. Nuotrauka sukurta 2024 m. kovo 30 d., R. J. Daugiau apie eksponatus galima skaityti čia: https://www.limis.lt/valuables/e/805354/490193443?searchId=14646793, https://www.limis.lt/valuables/e/805354/509431274?searchId=24096838, https://www.limis.lt/valuables/e/805354/489780403?searchId=14125122.

„Grynas oras, šviesi saulė viską lygiai gaivina ir vešlina. Kitas daiktas ir menkas pažiūrėti, o jų įtakoje, netikėtumei, išauga neproporcingo dydžio ir patvaros, kaip iš garstyčios grūdelio išauga toks stabaras, kad net paukštis jame gali patupėti.

Religijos šviesoje ir šilimoje daug kas ne mūsų sumetimais veši. O kas tyčia dengias nuo religijos kaip nuo saulės, tas, gaivos netekęs, ir savaime nuvysta, kad ir didis būtų buvęs“ (Juozas Tumas-Vaižgantas, R23, 250).

Telydi Jus artėjančių Šventųjų Velykų Šviesa.

https://www.facebook.com/maironio.lietuviu.literaturos.muziejus/posts/pfbid0cJ9TRMHv6oC8tVS2XBWzF8bPdRkB6tit2RErM4viNujRqEijVQd4atPv1cg7u1EXl?notif_id=1711629514933966¬if_t=mention&ref=notif

🌱 Mieli muziejaus lankytojai,
informuojame, jog šį šeštadienį (kovo 30 d.) Maironio lietuvių literatūros muziejus ir jo padaliniai dirbs trumpiau – nuo 9 iki 16 val. 🐣
______
Padaliniai:
🏛️ Juozo Grušo namai-muziejus (Kalniečių g. 93);
🏛️ Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namai-muziejus (S. Nėries g. 7);
🏛️ Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus (B. Sruogos g. 21);
🏛️ Juozo Tumo-Vaižganto butas-muziejus (Aleksoto g. 10-4);
🏛️ Vaikų literatūros muziejus (K. Donelaičio g. 13).

Didysis Ketvirtadienis Juozo Tumo-Vaižganto namuose visada buvo neeilinė diena.

„Šiandien Bažnyčia mini paskutinę Kristaus vakarienę su mokiniais ir Šventųjų Mišių aukos bei Švenčiausio Viešpaties Kūno ir Kraujo Sakramento įsteigimą. Dievo meilė ir nuolankumas – tai dvi didžios dorybės, kurių Šventoji Bažnyčia šią dieną moko tikinčiuosius“ (Juozas Tumas-Vaižgantas).

Į Vytauto Didžiojo „bažnyčią atvykdavo 12 garbingesnių dvasiškių, tarp jų visuomet būdavo prelatas Jonas Mačiulis-Maironis, Adomas Jakštas, vyskupo Paltaroko maisto ragautojas kunigas Stanislovas Kiškis

Po išpažinčių ir pamokslo tikintieji išsiskirstydavo namo, o visi kviestieji 12 dvasiškių rinkdavosi į Vaižganto butą vadinamai Juodajai vakarienei“ (Joanos Nakutytės prisiminimai iš knygos „Neužmirštamas Vaižgantas“, Vilnius, 2009, p. 46 – 48).

---
Iliustracijoje matome J. Tumo-Vaižganto memorialinį daiktą, vokiečių dailininko Johann Michael Ferdinand Heinrich Hofmann paveikslo „Kristus ir turtingas jaunuolis“ kopiją. „Tada Jėzus tarė savo mokiniams: „Iš tiesų sakau jums: turtuoliui nelengva patekti į dangaus karalystę“ Mt 19, 23. Daugiau duomenų apie eksponatą galima rasti čia: https://www.limis.lt/valuables/e/805354/487452920?searchId=12597463