Labdariai.lt

Muziejuje, ruošiantis kitai parodai, A. Žmuidzinavičiaus archyvuose buvo atrasta labai graži Stasio Čiurlionio – muziejaus šelpėjo archyvinė nuotrauka. Muziejaus klodai neišsemiami... 🕵️

„Siunčiu sausio 25 dienos lankytojų nuotraukėles. Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla. 5a ir 7a klasių mokiniai. Dėkojame už nuostabią istorijos pamoką.“ - rašo mokytoja Jonė Butvilienė.
Tai mes jums dėkojame už nuoširdų domėjimąsi ir puikiai drauge praleistą laiką!

Žurnalistas Vituolis Joneliūnas, apsilankęs parodoje, nudžiugo radęs įrašą apie savo senelį Petrą Raudonikį.

P. Raudonikis – farmacijos Lietuvoje pradininkas, kurio istorija dabar jau gerokai primiršta. Jis mokslus krimto Maskvoje, ten pergyveno Spalio socialistinę revoliuciją, buvo ne kartą kalintas, ištremtas už lietuviškos spaudos „saugojimą“. Tačiau mokslus pavyko baigti ir, 1919 m. grįžęs į Lietuvą, P. Raudonikis aktyviai įsijungė į valstybės atkūrimo darbus. Jam buvo pavesta organizuoti Farmacijos katedrą naujame Vytauto Didžiojo universitete. Jis kūrė mokymo programas, formavo laboratorijas. 1922 m. dab. Gertrūdos ir Seimo gatvių sankirtoje įsteigė ir savo privačią vaistinę. Jo įdukra J. Gadliauskaitė prisimena: netoliese buvo sinagoga ir lenkų klubas. Patalpas vaistinei profesorius nuomojo iš vidaus ligų gydytojo Portnovo, kuris gyveno pastato antrajame aukšte. Ji sako, kad geriausiai prisimena miltelius „Gaidukas“ nuo galvos skausmo. Mat už tūkstantį sulankstytų popieriaus lapelių milteliams supilti jai ir broliui įtėvis duodavo po pusantro lito. Tai buvęs didelis pinigas. Jo užtekdavo ir bilietui į kiną, ir bilietui į čiuožyklą. Tuo metu įtėvis jau gyveno Kauno priemiestyje Vičiūnuose ant Nemuno kranto pasistatytame name, šalia kurio esančiame sklype augino ir pats prižiūrėjo didžiulę valerijonų plantaciją.

VYTAUTO NAKVYNĖ ⛺
Ar norėumėte taip romantiškai nakvoti, kaip nakvodavo Vytautas Didysis? Vytauto paveikslui keliaujant po Lietuvą, artėjant nakčiai, „pavargęs“ likdavo nakvoti. „Nakvynės“ vieta būdavo specialiai dekoruota, dažniausiai apšviesta gausių lempučių girliandų. Prie paveikslo kaip prie didžiausios brangenybės pasikeisdami budėdavo skautai, šauliai.

PROPAGANDOS TVIRTOVĖ.
1930-aisiais buvo skubėta įrengti bent laikiną paminklą – Vytauto Didžiojo pavilijoną, turėjusį tapti „laikinu istoriniu Vytauto laikų muziejumi“. Toks muziejus iškilo „penkių dienų mieste“ – taip buvo vadinama jubiliejinė žemės ūkio ir pramonės paroda ant Parodos kalno. Jį apsiėmė statyti Kauno pramoninkai ir finansininkai, o parodos komitetas išrūpino sklypą jo statybai. Visi prisidėjo kuo galėjo: vieni statybinėmis medžiagomis, kiti pinigais. Pavyzdžiui, šio pavilijono statybai bravoras „I. B. Volfas-Engelmanas“ paaukojo 1000 litų. O tuomet už tokią sumą buvo galima įsigyti toną cukraus, 40 avių arba apie 30 porų vyriškų batų. Norėdamas uždirbti tokią sumą darbininkas turėtų dirbti 5 mėnesius, o darbininkė visus metus. (Kauno diena, 2010 10 22)
Tai buvo įspūdingas 19 metrų aukščio, modernios architektūros statinys, į kurį buvo galima iš išorės įlipti ir apžvelgti Kauno panoramą. Viduje – mini muziejus ir Vytauto Didžiojo jubiliejaus propagandos bastionas. Pokaryje šis pastatas buvo nugriautas, jo plytos paprasčiausiai nustumtos į Parodos kalno šlaitą.

- - - -
Nuotraukoje – Vytauto Didžiojo paviljonas Žemės ūkio parodoje Parodos kalne. Projekto autorius – dailininkas Jonas Burba, statybos vadovas – Karolis Reisonas. 1930 VD metai

⚜️ Mykolas Svirskis – Vytauto Didžiojo fondo Šelpėjas.

„Mykolas Svirskis gimė 1886 m. Raguvos valsčiuje, Panevėžio apskrityje, didelėje, septynių vaikų ūkininko šeimoje. Mokėsi raguvos pradinėje mokykloje, Mintaujos gimnazijoje ir Tartu universitete. Baigęs universitetą, paskirtas į Gruziją. Dirbo naftos verslovėse, po to Turkmėnijoje dalyvavo naftos paieškose. Prieš I-ąjį Pasaulinį karą sugrįžo į Lietuvą. Kaune pradėjo dirbti Miškų departemente Miškų urėdijos urėdu. Nuo 1940 m. dirbo Pieno centre mokslinio tyrimo skyriuje. Čia dirbo iki pensijos. Mirė 1976 m.“

Apie Mykolą Svirskį papasakojo M. Svirskio brolio Antano Kizio sūnus Almontas Kizis, o nuotraukomis ir medžiagos pristatymu į muziejų pasirūpino Mykolo Svirskio dukterėčia Valerija Peleckaitė-Dovydienė.

- - - -
Primename, kad kiekvienas Labdariai.lt terminaluose atradęs savo giminės pavardę ir pasidalijęs prisiminimais, nuotraukomis ar kita medžiaga apie aukojusius asmenis, labdaros akciją, muziejaus statybą, ne tik turės galimybę užsisakyti liudijimų kopijas, bet ir gaus dovanų „Muziejaus bičiulio kortelę“ su kuria visus 2018-uosius galės muziejaus padalinius lankyti nemokamai.

Nijolė Janulevičiūtė rašo: radau tarp aukotojų savo mamos Marijos Ciplijauskaitės-Janulevičienės dėdės Liudo Ciplijausko pavardę. Jis buvo teisininkas, ėjo įvairias atsakingas pareigas, regis net Vyriausiojo tribunolo pirmininku buvo, mirė 1943 m. Kaune, sulaukęs 65-erių metų amžiaus. Jo nepažinojau, buvau dar vaikas, kai jis mirė, bet atsimenu mamos dėdienę. Našle likusi Marija Ciplijauskienė (1886–1966) po karo gyveno šeimos vasarnamyje Kačerginėje. Liudas Ciplijauskas buvo ne tik išsimokslinęs, bet ir veiklus žmogus, dalyvavo įvairiose draugijose, visuomeniniuose sąjūdžiuose. Daug ko nežinau, bet kažkodėl įsidėmėjau, kad jis – vienas daugiabučių statybos kooperatyvų pradininkų. Liudo Ciplijausko su partneriais įkurtas kooperatyvas vadinosi labai paprastai – „Butas“. Jų statytas namas išliko Trakų gatvėje Kaune.

Nuotraukoje – Vytauto Didžiojo fondo rėmėjas Liudas Ciplijauskas

Vytautai rytoj labai laukiami !

Visus ir kiekvieną VYTAUTĄ sveikiname su artėjančia vardo diena ir maloniai kviečiame penktadienį, sausio 5-ąją nemokamai aplankyti LABDARIAI.LT parodą-instaliaciją. Ekspozicijoje jūsų lauks į rūpimus klausimus pasirengę atsakyti muziejininkai, ir jūsų giminės dosnumo geną paruošti ištirti LABDARIAI.LT paieškos terminalai.

Visus ir kiekvieną VYTAUTĄ sveikiname su artėjančia vardo diena ir maloniai kviečiame penktadienį, sausio 5-ąją nemokamai aplankyti LABDARIAI.LT parodą-instaliaciją. Ekspozicijoje jūsų lauks į rūpimus klausimus pasirengę atsakyti muziejininkai, ir jūsų giminės dosnumo geną paruošti ištirti LABDARIAI.LT paieškos terminalai.

Kviečiame ateiti į parodą ir LABDARIAI.LT terminaluose pasitikrinti, gal būt ir jūsų giminės pavardė žiba tarp tokių garsių aukotojų kaip Stasys Čiurlionis.

- - - -
Stasys Čiurlionis (1887–1944) – inžinierius, politikas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, jaunesnysis M. K. Čiurlionio brolis, jautrus, iš prigimties poetiškos sielos, svajotojas.

1908 m. baigė St. Peterburgo realinę mokyklą, 1908–1911 m. mokėsi Varšuvos politechnikos institute. Studijuodamas prisidėjo prie Varšuvos lietuvių šalpos draugijos kūrimo, dalyvavo lietuvių studentų organizacijų veikloje. 1917 m. baigė Kijevo politechnikos institutą.

1912–1914 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1915–1916 m. tarnavo Kijevo žemietijoje. 1915–1917 m. – Pabėgėliams šelpti draugijos įgaliotinis Kijeve ir Kijevo gubernijoje, įsteigė lietuvių mokyklą, prieglaudą, amatų dirbtuves. 1917–1918 m. buvo Kijevo gubernijos Boguslavo berniukų gimnazijos, komercijos mokyklos ir suaugusiųjų kursų mokytojas. 1918 m. Rygiškių Jono gimnazijos mokytojas.

1918 m. pab. – 1919 m. pr. Alytaus apskrities viršininkas, 1919 m. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos viršininkas, 1919–1924 m. Marijampolės kelių rajono viršininkas. 1924–1927 m. Susisiekimo ministerijos plentų tarnybos inspektorius, plentų valdybos sauskelių tarnybos viršininkas, nuo 1927 m. gegužės 3 d. Susisiekimo ministerijos valdytojas, 1928 m. vasario 4 d. –rugsėjo 30 d. susisiekimo ministras. 1928–1929 m. Lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos valdybos pirmininkas.

1931–1940 m. dirbo pedagoginį darbą. Nuo 1935 m. Kauno pirmosios vidurinės mokyklos direktorius, nuo 1936 m. Kauno IV valstybinės gimnazijos direktorius. Lietuvos Tautininkų sąjungos Centro valdybos narys. 1940 m. pasitraukė į Vokietiją. Susirgęs džiova 1943 m. grįžo į Kauną.

Stasys Čiurlionis augino keturis vaikus.

„Stasys yra labai simpatingas studentas, taip žiūrint iš šalies. Tikro studento tipas – mėgsta diskusijas, kurioms karštai vadovauja, kupinas gražiausių idėjų ir parodo gyvenime daugiau gabumų ir energijos negu mes.“ (Iš laiško broliui Povilui, 1909 m. lapkričio 2 d. – gruodis. Čiurlionis M. K. Apie muziką ir dailę. Vilnius, 1960. P. 253)

Ir Naujųjų iškilmei! 👌 🎆

Sufleris kalėdiniam 👩‍🍳👨‍🍳

- - - -
Nuotraukoje – Vytaudo Didžiojo komiteto pirmojo posėdžio Amerikoje pagerbimo iškilmių, vykusių garlaivyje „Lituania“, meniu. 1930 m.

- - - -
Su šventiškais palinkėjimais,
LABDARIAI.LT

Sufleris kalėdiniam 👩‍🍳👨‍🍳

- - - -
Nuotraukoje – Vytaudo Didžiojo komiteto pirmojo posėdžio Amerikoje pagerbimo iškilmių, vykusių garlaivyje „Lituania“, meniu. 1930 m.

- - - -
Su šventiškais palinkėjimais,
LABDARIAI.LT

Valerijos Peleckaitės-Dovydienės rankose – jos į muziejų atsineštas 1931-ųjų metų Šaulių sąjungos leidinys. Ponia Valerija namuose saugo ir anuometinį puodelį su Vytauto Didžiojo atvaizdu. Patikrinę LABDARIAI.LT terminalą, radome jos dėdės Mykolo Svirskio pavardę. V. Peleckaitė-Dovydienė neabejoja, kad muziejaus statybai aukojo ir jos tėvai.

Žinia apie LABDARIAI.LT paskleista ir JAV. Nekantriai laukiame, kad užjūrio labdarystės istorijų liudijimais, dosnumo geneologinis medis išsišakotų dar plačiau.

Algio Vaškevičiaus straispsnis laikraštyje „Draugas“, JAV, 2017.12.19.

Tarp aukotojų Vytauto Didžiojo muziejaus statybai žymūs vardai: kunigas kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, poetai Salomėja Neris, Jurgis Baltrušaitis, rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius, gamtininkas Tadas Ivanauskas, profesorius Vladas Lašas, Nepriklausomybės akto signataras istorikas Mykolas Biržiška...

Išsaugota 2064 labdarių pavardės tačiau tai toli gražu ne visi aukotojai, nes bendromis aukomis muziejaus statybą rėmė ir mokyklos, įmonės, organizacijos. Tuometinėje spaudoje pasirodydavo dar ir štai kokių pranešimų:

⚜️ Pernai olandų studentų būrelis surinko apie šimtą litų pinigais ir su gražiu laišku apie Lietuvą ir jos didijį kunigaikštį tuos pinigus atsiuntė. „Lietuvos aidas“ 1933 ⚜️

- - - -
Primename, kad kiekvienas Labdariai.lt terminaluose atradęs savo giminės pavardę ir pasidalijęs prisiminimais, nuotraukomis ar kita medžiaga apie aukojusius asmenis, labdaros akciją, muziejaus statybą, ne tik turės galimybę užsisakyti liudijimų kopijas, bet ir gaus dovanų „Muziejaus bičiulio kortelę“ su kuria visus 2018-uosius galės muziejaus padalinius lankyti nemokamai.

Tęsiant pasakojimą apie Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių labdaros spektaklius (ankstesnis įrašas čia: https://goo.gl/nktxXq):

Spektakliai buvo viena iš priemonių rinkti lėšas muziejaus statybai. Juose vaidino kariai, mokytojai, dekoracijas kūrė vietiniai dailininkai arba patys „aktoriai“. VD komitetas buvo paskelbęs konkursą istorinei pjesei sukurti, tačiau rezultatai buvo netikėti.

Gavus 6 veikalus, nė vienas nebuvo premijuotas. Žiuri nutarė tik rekomenduoti atspausdinti V. Balčiūno dramą „Žalgiris“, o B. Sruogos „Milžinų paunksmė“ visai nuvertinta. Kilo tikras „literatūrinis skandalas“. Tačiau netikėtai provincijoje išpopuliarėjo kunigo J. Tauronio-Marcinkaus istorinė drama „Vytautas pančiuose“, ir mėgėjų buvo suvaidinta ne kartą. O štai „tautos dainiaus“ Maironio drama „Vytautas – karalius“ susilaukė negailestingos kritikos. Po premjeros Kauno dramos teatre B. Sruoga rašė: „Nuotaika buvo tokia patriotiška, tiek patriotiška, kad net visą laiką norėjosi gerti. Pats Vytautas buvo atvaizduotas visiškai išgverusiu seniu. Nieko scenoje jis neveikia, tik vaikšto ir dūsauja, klausosi savo visiškai kvailų patarėjų ir dejuoja (...) Pagaliau scenoje Vytautas numarinamas, susmegęs kūnas atitempiamas į sceną ir ant lavono galvos užmaunamas vainikas (...). Blogai atstovaujamas patriotizmas virto jo išniekinimu.“ (Dilgelė Morkus. Pasigailėkite istorijos! Akademikas, 1935. Nr. 15, p. 308)

- - - -
Nuotraukoje – istorinės dramos „Vytautas pančiuose“ vaidinimas Marijampolėje.

Šiandienos svečiai, moksleiviai iš Vilkaviškio, parodos kuratorę stebino istorijos žiniomis 👏

Artėjant Kalėdoms siūlome pasisemti kūrybinių idėjų. Kostiumai tikrai žadina vaizduotę...? :)

- - - -
Nuotraukose – labdaros spektakliai Troškūnuose ir Subačiuje.

Jūsų dėmesiui – neeilinė labdarystės istorija, publikuota 1933-ųjų „Lietuvos aide“.📢📢📢
- - - -
Neseniai vienas amerikietis Stell išrado kažkokias pagerintas raketas, užpatentavo išradimą iš kurio penktadalį pelno skyrė Vytauto Didžiojo komitetui. „Man, – rašo amerikietis – labai daug gero papasakojo vienas mano draugas lietuvis, su kuriuo ilgą laiką teko dirbti ginklų fabrike. Myliu Amerikos didvyrius, myliu ir jūsų didvyrį“.
„Lietuvos aidas“ 1933
- - - -
Ar girdėjote, kad kiekvienas Labdariai.lt terminaluose atradęs kokią savo giminę ir pasidalijęs prisiminimais, nuotraukomis ar kita medžiaga, ne tik turės galimybę užsisakyti liudijimų kopijas, bet ir gaus dovanų „Muziejaus bičiulio kortelę“ su kuria visus 2018-uosius galės muziejaus padalinius lankyti nemokamai?
Abejojančius kviečiam išdrįsti, o nespėjančių prašom surasti laiko trupinį ir pasidalinti prisiminimu. Net pats kukliausias, gal būt jums atrodantis visai neįdomus istorijos fragmentas prisideda prie drauge konstruojamo pasakojimo...

Gerai. Pasiruošt, dėmesio, į savaitgalį! 🚀🚀🚀

Mes nupučiam nuo archyvinių dokumentų laiko dulkes, o jūs įpučiat jiems tikros gyvybės. Įteikta pirma Šelpėjo pažymėjimo kopija. AČIŪ jums, Gabriele Maciene, ir visai jūsų šeimai už pasidalijimą savo istorija.

„Mano prosenelis Jonas Acus – Acukas gimė Jiezne 1885 m., o mirė Kaune 1976 m. Kadangi gimiau 1977 m., deja, gyvenime niekada nebuvome susitikę. Prosenelė Janina Žukaitė už savo vyrą buvo jaunesnė beveik 30 metų. Ji labai mielai dalindavosi savo prisiminimais apie jį, kuomet mano tėveliai būdavo darbuose, o aš nerūpestingai leisdavau dienas jos draugijoje (nereikėjo eiti į darželį, nes turėjau prosenelę!!!).

Jonas Acus – Acukas buvo nepriklausomos Lietuvos kariuomenės pulkininkas, chemijos profesorius. Apdovanotas DLK Gedimino ir Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinais bei Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Nepaprastai didelis bibliofilas. Turėjęs įspūdingą biblioteką, kurioje puikavosi Gėtės „Fausto“ pirmasis leidimas. Kiekvieną kartą eidama į darbą (Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų), praeinu pro jo kartu su Jonu Krikščiukaičiu statytą Karo invalidų bendrabutį priešais Karo muziejaus sodelį. Man šis keturių aukštų, aštuonių butų pastatas – charakteringas kaunietiškojo modernizmo pavyzdys – nebylus prosenelio darbų liudytojas. Be galo džiugu buvo aptikti prosenelio pavardę ir Vytauto Didžiojo fondo Šelpėjų knygoje. Tokios netikėtos radybos – dar vienas iš daugelio įrodymas – jog jam iš visos širdies rūpėjo atkuriamos valstybės reikalai ir gerovė, kuriems nepagailėjo nei laiko, nei žinių, nei lėšų, nei pastangų...“

Gabrielė Mačienė
- - - -

Visi atradę savo giminę, pasidaliję prisiminimais ir nuotraukomis ne tik turės galimybę užsisakyti liudijimų kopijas, bet ir gaus dovanų „Muziejaus bičiulio kortelę“ su kuria visus 2018-uosius galės muziejaus padalinius lankyti nemokamai.

Kai kurios labdarystės istorijos pritrenkiančios. Norime pasidalinti. Jūsų dėmesiui – pirmoji (bus daugiau :)) aukojimo istorija pirmajam žiemos savaitgaliui ⛄

- - - -
Sužinojęs trūkstant lėšų Vytauto Didžiojo muziejui baigti statyti Vytauto Didžiojo Šaukėnų valsčiaus komitetas padarė miestelyje ir apylinkėse rinkliavą. Aukų lapais buvo renkami pinigai ir įvairūs daiktai. Dosnūs šaukėniškiai suaukojo 150 litų pinigų ir 430 daiktų: 40 centimetrų storumo pušį, keletą veršių, paršų, ančių, vištų, kiškių ir įvairų daiktų. (...) Komitetas suruošė vakarą ir suaukotų fantų loteriją. Iš loterijos pelnyta 687 litai ir 5 centai, iš vakaro – 22 litai 90 centų. Šaukėnuose tiek surinkti – didelis laimėjimas.

„Šiaurės Lietuva“ 1932

Panorama - LRT

Ačiū už pagarsinimą, LRT ! http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013680115/panorama =1653000&wowzaplayduration=348000

lrt.lt Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryje. Ved. Irma Janauskaitė, Eglė Bučelytė, Marijus Žiedas, Tomas Kavaliausk...

Laukiam naujų istorijų :-)

Nuo šios dienos kiekvienas, apsilankęs parodoje, turės galimybę išbandyti LABDARIŲ paieškos terminalus.
Su nekantrumu laukiame ir pasidalijimų savo artimųjų Labdarių istorijomis. Galite tai padaryti parodos ekspozicijoje esančioje kartotekoje palikę savo kontaktinius duomenis arba parašydami mums [email protected]. Pažinkim – dalinkimės – didžiuokimės!

Nuo šios dienos kiekvienas, apsilankęs parodoje, turės galimybę išbandyti LABDARIŲ paieškos terminalus.
Su nekantrumu laukiame ir pasidalijimų savo artimųjų Labdarių istorijomis. Galite tai padaryti parodos ekspozicijoje esančioje kartotekoje palikę savo kontaktinius duomenis arba parašydami mums [email protected]. Pažinkim – dalinkimės – didžiuokimės!

Kaune atidarytoje parodoje visuomenei pirmą kartą pristatomi unikalūs istoriniai dokumentai

https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/kaune-atidarytoje-parodoje-visuomenei-pirma-karta-pristatomi-unikalus-istoriniai-dokumentai-1104-886794

15min.lt Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje Kaune atidaryta Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta paroda-instaliacija, o kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami čia ieškoti ir...

Paroda-instaliacija atidaryta, laukiame visų!

foto - Justinas Stonkus

Paroda-instaliacija atidaryta, laukiame visų!

foto - Justinas Stonkus

LABDARIAI.LT – istorija apie jus ir mus, apie mūsų senelius ir prosenelius. Mes išsaugojome įrašus apie aukojusiuosius šiam pastatui. Tarp jų – žymūs vardai: kunigas kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, poetai Salomėja Neris, Jurgis Baltrušaitis, rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius, gamtininkas Tadas Ivanauskas, profesorius Vladas Lašas, Nepriklausomybės akto signataras istorikas Mykolas Biržiška. Tarp aukotojų ir įmonės, kurios egzistuoja ir šiandien: „Rūtos“ saldainių fabrikas, „Volfas Engelman“, „Ringuva“… Tačiau tarp 2064 pavardžių, kurios įrašytos muziejuje išsaugotuose dokumentuose, yra daugybė, kurios tėra tik pavardės. O juk už kiekvienos iš jų slepiasi žmonės, istorijos, veidai. Todėl mūsų tikslas yra pažadinti jūsų pasididžiavimą ir smalsumą. Čia bus galima paieškoti savo šeimos, giminės pavardžių, ir radus pasidalinti bent trumpa aukotojo istorija, nuotrauka.

Nuotraukoje – ekspozicija :) 2017.11.21

į kelis parodos eksponatus. Jūsų dėmesiui – Šelpėjo, Rėmėjo ir Labdario liudijimai 👑
- - - -

Viena iš didžiausių šios akcijos stiprybių buvo tai, kad nė vienas aukotojas nebuvo pamirštas, net mažiausiai paaukojęs pradinukas buvo įvertintas ir pastebėtas. Visi buvo skelbiami valstybiniame laikraštyje „Lietuvos aidas“, visus sąrašus su vardais ir pavardėmis kaupė ir pats komitetas, tuo parodydamas, kad kiekviena auka yra reikšminga.

Tačiau, Vytauto Didžiojo komitetui suformavus nuostatas, kad svarbiausios aukotojų kategorijos yra šelpėjai, rėmėjai ir labdariai, buvo nutarta, kad jie turi būti apdovanoti liudijimais apie suteiktą auką. Šelpėjais buvo laikomi tie, kurie paaukojo ne mažiau nei 50 litų, rėmėjais – ne mažiau nei 100, o labdariais – paaukoję daugiau kaip 500 litų. Tuo tikslu tarp Kauno meno mokyklos studentų buvo paskelbtas konkursas dailiems ir iškilmingiems pažymėjimams sukurti. 1930 m. gruodžio 12 d. komisija, pirmininkaujama komiteto nario pulkininko V. Braziulevičiaus, dalyvaujant dailininkui M. Dobužinskiui ir meno mokyklos direktoriui I. Šlapeliui bei komiteto nariui dailininkui A. Žmuidzinavičiui, peržiūrėjo pateiktus projektus ir nutarė pirmąją premiją už labdarių liudijimą skirti M. Bulakai, antrąją – už rėmėjo liudijimą T. Kulakauskui, už šelpėjo – P. Tarabildai. Pradžioje pažymėjimus gavo pirmiausia tie, kurie reikiamą sumą aukojo iš karto. Vėliau, vis dar trūkstant lėšų, buvo siūloma paaukoti trūkstamą sumą, kad galėtų gauti šelpėjo ar rėmėjo pažymėjimą.

LABDARIAI.LT statruoja jau šį penktadienį!
Nekantruoliai žvalgosi pro rakto skylutę 🕵‍♀

Pradėjus statyti Vytauto Didžiojo muziejų, užėjo sunkūs laikai: valdininkams buvo sumažintos algos, Lietuvos ekonominis gyvenimas smarkiai smuko. Vieni siūlė laukti geresnių laikų, kiti – imti paskolą. Bet Vytauto Didžiojo komitetas žiūrėjo į tai optimistiškiau. Jis pasitikėjo vyriausybe ir dosnia Lietuvos visuomene. Šešerius metus tauta buvo skatinama, raginama, motyvuojama aukoti. Tokio masto ir tokio ilgumo akcijos tikriausiai ilgai reikėtų ieškoti pasaulio istorijoje. Tačiau tai įvyko! Didingas, modernus karo ir kultūros muziejų kompleksas 1937 m. vasario 16 d. buvo iškilmingai atidarytas. Tokiu muziejaus pastatu tuomet negalėjo pasigirti nei latviai, nei estai. Kaip didybės rodiklis spaudoje buvo skelbiami jo parametrai: pastatas užima 3580 m2 , 44500 m3 , išorinės sienos 378 m, o, norint apeiti visas sales, teks nukeliauti 540 metrų.

Dabar tokie skaičiai nedaro jokio įspūdžio. Tuomet profesionalai taip pat suvokė tokio pastato ribotumą. Tačiau ne pastato dydis buvo esmė. Didi buvo idėja – suvienyti tautą ir sukurti tos vienybės simbolį.

- - - -
Nuotraukoje – Vytauto Didžiojo (dab. Nacionalionio M. K. Čiurlionio dailės) muziejaus interjeras, 2016 m. NČDM archyvo nuotrauka.

Minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines buvo nutarta pastatyti Kaune didžiulius muziejaus rūmus ir pavadinti juos Vytauto Didžiojo vardu. Nuspręsta, kad po vienu stogu reikia sujungti visus tuo metu egzistavusius muziejėlius, kad žmogus, „pamatęs visa kartu, galėtų įsigyti sau aiškesnį vaizdą apie mūsų praeitį ir dabartį, apie mūsų tautodailę ir šių dienų meną, apie priemones, kuriomis tauta kovojo dėl savo tautinės ir valstybinės nepriklausomybės“. (Lietuvos aidas, 1929 10 17, Nr. 237, p. 6)

Muziejui sukurti paskelbtas konkursas komisiją nuvylė. 1930 m. jau be konkurso buvo pakviesti žymūs architektai Vladimiras Dubeneckis, Kazimieras Kriščiukaitis ir Karolis Reisonas projektui sukurti. 1930 m. lapkričio 23 d. buvo pašventintas būsimojo muziejaus kertinis akmuo, ir darbai užvirė.

- - - -
Vytauto Didžiojo muziejaus statyba. VDK muziejaus archyvo nuotrauka.

Nusikeliame į 1930-uosius, kai šalis ruošėsi švęsti Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines. Ruošiantis iškilmėms, po ilgų diskusijų nuspręsta nešvaistyti lėšų „fejerverkams ir šampanui“, o sukurti paminklą, kuriuo naudotųsi ir ateities kartos. Taip gimė mintis pastatyti nacionalinį (Tautos) muziejų kompleksą ir pavadinti jį Vytauto Didžiojo vardu.

Aktyviai renkant lėšas paminklo-muziejaus statybai, miestai ir miesteliai nepaprastai išradingai minėjo Vytauto Didžiojo metus. Turime išsaugoję unikalių to meto vaizdų, atskleidžiančių, kaip atrodė Lietuvos miestai, kaip jie pasikeitė. Gal būt istorinėse fotografijose rasite ir savo šeimos istorijai svarbių vietų, asmenybių.

- - - -
Nuotraukoje – iškilmių eisena Troškūnuose. 1930 rugsėjo 8 d.

Neįtikėtina: Tautos muziejaus statybai Kaune vargstanti Lietuva aukojo šešerius metus

15min.lt Po kelerių metų tyrinėjimų Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus specialistai skelbia mažai žinomus faktus, o muziejaus statybą Kaune vadina unikalia ir analogų neturinčia...

Kas yra LABDARIAI.LT?
> Paroda-akcija-instaliacija Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio 55, Kaunas), nuo 2017 m. lapkričio 24 d.

Apie ką LABDARIAI.LT?
> Apie ilgiausiai Lietuvoje trukusią labdaros akciją, kuriant didingą paminklą istorijai ir kultūrai, susitelkimą ir bendruomeniškumą, pozityvią ir įkvepiančią, visuomeninę bei asmeninę, tavo ir mano istoriją.

> Sekite mus ir nepraleiskite aktualių įvykių po „Labdariai.lt“ vėliava.

> Plačiau apie LABDARIAI.LT: https://www.facebook.com/pg/Labdariailt-126670171356875/about/?ref=page_internal

- - - -
Nuotraukoje – Devinto pulko vartai naktį, pasitinkant Vytauto Didžiojo paveikslą. 1930 rugpjūčio 28 d.