Tūkstantmečio mokyklos

Mokinių vertinimas: nuosprendis ar grįžtamasis ryšys?

Abiturientų brandos egzaminų rezultatai – puikus metas dar kartą persvarstyti ir reflektuoti mokymo tikslus, būdus, vertinimą ir mokinių bei mokyklų tarpusavio santykius

Norint sumažinti dėl egzaminų rezultatų kylančią įtampą, pirmiausia reikėtų pakeisti požiūrį į pasiekimų vertinimą.

Tačiau kaip tai padaryti?

Skaitykite daugiau:

Mokinių vertinimas: nuosprendis ar grįžtamasis ryšys? „Vertinimas neturėtų būti nuosprendis – tai yra grįžtamasis ryšys“, – tinklalaidėje „Postūmis – dialogai šveitimo pažangai“ neabejoja švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) vadovė Judita Šarpienė.

Visuomenės tyrimas ir džiugios išvados – kartu su 58 savivaldybėmis judame šviesia kryptimi.

Visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atliko šalies gyventojų tyrimą, skirtą išsiaiškinti gyventojų susipažinimą su TŪM programa.

Kokios išvados?

🟡 77 proc. respondentų, žinančių TŪM programą, mano, kad ji gerina Lietuvos švietimo sistemą.

Tyrime dėmesys skirtas ir trims iš keturių TŪM tobulinimo sričių – kultūriniam, įtraukiajam, STEAM ugdymui – bei programos kertiniam tinklaveikos principui. Respondentų nebuvo klausta tik apie lyderystės veikiant sritį, kuri, nors ir yra būtina sąlyga švietimo pažangai, tiesiogiai visų pirma liečia švietimo srities profesionalus, o ne platesnę visuomenę.

Glaustai:

🟣 Labiausiai mokyklose geidžiamas yra STEAM ugdymas – jo vykdymui mokyklose pritaria virš 70 proc.
🟣 Kultūrinio ugdymo reikalingumu mokyklose, pritaria 70 proc. respondentų.
🟣 Auga palaikymas ir įtraukiajam ugdymui – daugiau nei pusė (55 proc.) respondentų pritaria, kad jis būtų diegiamas mokyklose.
🟣 73 proc. lietuvių pritaria, kad Lietuvos švietimo sistemai reikalinga tinklaveika – kertinis programos principas, kuriuo savivaldybės mokyklos tarpusavyje dalijasi turimais ištekliais, infrastuktūra.

Pilnas tyrimas (nuoroda komentare)

Sezono pabaiga – labai džiaugiamės, kad turėjome galimybę pakalbinti tiek daug atvirų ir drąsių švietime dirbančių žmonių.

Ačiū jums už mintis ir pokalbius, kuriuos taip gražiai moderavo laidos vedėja Viktorija Urbonaitė.

Tinklalaidžių pokalbiai nuvedė iki rekomendacijų leidinių, kuriuose gausu praktinių, metodinių patarimų ir dalijimosi gerąja patirtimi.

Kokias temas kviečiame atrakinti?

🟤 „Pinigai įsisavinti, o pokyčio – nėra? Įtampa švietimo lauke“
🟤 „Lyderystės raumuo: mano individualios treniruotės“
🟤 „Mokiniai – mokslininkai ir verslininkai. Kuo čia dėtas STEAM?“
🟤 „Įtraukusis ugdymas. Iš viršaus į apačią ar iš apačios į viršų?“
🟤 „Ką kultūros laukas gali pasiūlyti mokytojams (-ojoms) jų darbe?“
🟤„Kiekvienas už save? Mokyklų konkurencija ir bendradarbiavimas“
🟤 „Įtraukti per ryšį: kodėl taip svarbu kūrybiškumas?“

Nesiekėme nei paneigti, nei apeiti nepatogių temų, mūsų tikslas buvo tapti atsvara, atrakinti gerąsias patirtis ir nepranykti inertiškame sraute. ​

Naujojo sezono tinklalaidės ir rekomendacijos jus pasieks rudenį, o tai, kas jau išleista, galite lengvai ir patogiai rasti mūsų interneto svetainėje. (komentare)

Programa finansuojama lėšomis. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra

„Įtraukti per ryšį: kodėl taip svarbu kūrybiškumas?“ – kviečiame nerti į įtraukiojo ir kultūrinio ugdymo sąsajas mokyklose.

https://open.spotify.com/episode/7gsGY25Z08U9Ka9esiL5vc?si=1abe15c6900a40c9

Kaip ryšys ir kūrybiškumas gali leisti patirti individualią mokymosi sėkmę kiekvienam mokiniui?

💬„Neseniai vedėme seminarus mokytojams (-ojoms), aš pasiūliau atlikti užduotį, padedančią suprasti, kaip mes suvokiame negalią, kas yra negalia, negalėjimas kažko daryti. Aš, pavyzdžiui, negaliu vairuoti, nors esu labai koordinuota, o Giedrė negali plaukti. Toje grupėje pasiūliau, kad mokytojai (-ojos) ant lapuko surašytų, ko jie (jos) negali. Atsirado šeši ar septyni mokytojai (-ojos), irgi parašę: aš negaliu plaukti. Tada aš sakau: dabar visi eikit už durų ir sėdėkite, nes jūs negalite plaukti. Mokytojai (-ojos) labai nustebo, nes suprato, kad kiekvienas (-a) turi labai daug negalėjimų, ir kai per tokią prizmę pažiūri, supranti, kad jei kažkas nekalba, tai su juo ar ja nėra kažkas blogai, tiesiog taip yra – jie (jos) nekalba. Toliau – o tai ką daryti? Gal mokyti plaukti, gal priversti, mesti juos (jas) į vandenį, kad išplauktų? Šiuose svarstymuose atsispindėjo visos drastiškos priemonės, ką ir darome su vaikais“, – dr. Birutė Banevičiūtė.

🟡 Šiame epizode, kalbamės apie įtraukiojo ir kultūrinio ugdymo sąsajas, didžiausią dėmesį sutelkdami į šokio-judesio praktikas. Tinklalaidės pokalbį praturtina rekomendacijų leidinys, gausus praktinių ir teorinių pašnekovių žinių. (Nuoroda komentare)

Tinklalaidės pokalbį moderavo ir vedė Viktorija Urbonaitė, o dalyvavo:

🔸dr. Birutė Banevičiūtė – choreografė, šokio teatro „Dansema“ meno vadovė, socialinių mokslų daktarė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, Teatrų vaikams ir jaunimui asociacijos ASITEŽAS Valdybos pirmininkė.
🔸Giedrė Subotinaitė – šokio teatro „Dansema” direktorė, šokėja, choreografė, pedagogė ir Vilniaus Šilo ugdymo centro neformaliojo ugdymo šokio mokytoja.
🔸Karolina Zakarauskaitė – įtraukiojo ugdymo ekspertė „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje, VšĮ „Rūpestinga kultūra“ įkūrėja, Psichikos sveikatos menų festivalio „Ryšiai“ organizatorė.

Programa finansuojama lėšomis. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra

Kultūrinis ugdymas mokykloje – Pietų Korėjos ir 31 šalies patirtys.

Vienas iš TŪM koordinatorių tikslų – megzti gerųjų patirčių tinklą. Kaip tai darome? Aktyviai dalinamės veiklų patirtimis bei refleksijomis tarpusavyje.

🟢 TŪM kultūrinio ugdymo ekspertės Jurgita Zigmantė ir Živilė Etevičiūtė turėjo galimybę savo kvalifikaciją tobulinti tarptautinėje konferencijoje (org. Arts in Society Research Network) Busane, Pietų Korėjoje.

Konferencijoje buvo gausu viešojo sektoriaus iniciatyvų, valstybinių švietimo institucijų ir atskirų akademikų (-ių) tyrimų-atvejų, kai kultūrinis (kūrybiškas) ugdymas pasitelkiamas sprendžiant įvairius visuomenėje kylančius klausimus ir problemas.

🟣 Išsamus kolegių patirties pristatymas vyks kasmėnesiniame koordinatorių susitikime, tačiau labai norime su jumis pasidalinti keletu temų atradimams (žiūrėti skaidrėse).

Kokia išvada?

Konferencijos metu nuskambėję pranešimai patvirtino kultūrinio ugdymo vaidmens svarbą sprendžiant iššūkius švietimo lauke. Ir telkiant mokytojų bendruomenę, ir stiprinant klasę kaip grupę, ir ieškant įtraukių mokymosi metodų, kultūrinis ugdymas visame pasaulyje pasitelkiamas kaip neabejotinai universalus ir pasiteisinantis būdas.

Programa finansuojama lėšomis. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra

STEAM ugdymo koordinatoriai, vakar dienos susitikimas buvo nuostabus laikas kartu su Jumis!

🔸Žvaigždynų skaičiavimai,🔹tvarumas namuose, 🔸išmanaus namo konstravimo darbai bei 🔹pažintys su brėžiniais ir iš jų gimstančiais daiktais – visas šias STEAM’ines mokinių veiklas išbandė beveik 100 TŪM STEAM ugdymo srities koordinatorių.

Kol vieni įsispyrę į mokinių batus išbandė veiklas praktiškai, kiti dėliojo STEAM ekosistemos kiekvienoje savivaldybėje žemėlapius.

STEAM ugdymo komanda ypač džiaugiasi šiuo susitikimu, kuris įvyko mūsų partnerių dėka: STEAM Utena ir STEAM Vilnius centras – jūs esate ateities mokymo(si) variklis. 🔸Ačiū Vitalijai Bujanauskienei, Dariui Varaniui, Pauliui Lukui Tamošiūnui, Laimai Zamžickei.

🔷 Taip pat ypatingas ačiū Julijonui Urbonui – menininkui ir tyrėjui, leidusiam mums visiems pakilti virš realybės ir atrakinti A raidę akronime STEAM.

Programa finansuojama lėšomis. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra

Lyderystės veikiant koordinatoriai: kaip pritaikyti tinkamiausią algoritmą
įgyvendinant tinklaveiką tarp mokyklų?

Ačiū už gyvą susitikimą ir ryšių mezgimą! Džiaugiamės galėdami nuolat stiprinti vieni kitus ir keliauti viena kryptimi unikaliais būdais.

Susitikimo pagrindinė tema – tinklaveika. Į kokius žingsnius susikoncentravome šio susitikimo metu?

🟡 Kokius realius ir konkrečius poreikius gali spręsti / jau sprendžia tinklaveika.
🟣 Išsigryninome, kas yra „rūko zonos“ – tai neaiškios vietos, kurių neapibrėžtumas ir neaiškumas apsunkina procesus.
🟡 Įsivardijome, kokios baimės ir kliūtys (rizikos), kurios gali tapti ir resursais. Pavyzdžiui: jeigu mokykla atsiveria dalijimuisi, kyla rizika, kad gali būti „nuviliojami“ mokytojai ir mokiniai, arba mokykla nori bendradarbiauti, bet tuomet padaugėja papildomo administracinio darbo, kuriam nenumatyta resursų.
🟣 Pabaigoje: algoritmo suradimas – pasitelkus refleksiją ir apibendrinus viso susitikimo įžvalgas, išsigrynino unikalūs algoritmai, tai – veiksmų sekos, suteikiančios aiškumo, kaip visi turi veikti dalyvaudami X procese (pavyzdžiui, tinklaveikoje), ir leidžiančios pasiekti norimą rezultatą.

Dėkojame dalyvėms už atvirumą!

Programa finansuojama lėšomis. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra

„Kiekvienas už save? Mokyklų konkurencija ir bendradarbiavimas“ – naujas tinklalaidės epizodas!

https://open.spotify.com/episode/0cLzrZ72oIt5pmh2lh22ZP?si=38d2047c5b1f47fb

Šiame epizode pašnekovai nevynioja apie iššūkius, kylančius siekiant įgyvendinti tinklaveiką praktiškai. Vienoje pusėje – egzaminai, patikrinimai ir iš to išplaukiantis reitingavimas, o kitoje – skatinimas būti atviriems ir drąsiems. Kaip surasti balansą kartais priešingose žinutėse?

💬„Dėl dialogo nėra sudėtinga. Tu gali susitarti, kad susitiksi kartą per mėnesį pagal tam tikras taisykles ir priimsi sprendimus, ir dalinsiesi sėkmės istorijomis. Tai vyksta. Bet kalbant apie pasitikėjimo kultūros kūrimą mokyklose, ateina toks jausmas, kad žengi žingsnį į priekį šita linkme, o tave nubloškia du žingsnius atgal. Mes į „Tūkstantmečio mokyklų“ programą išėjome su idėja – Ukmergės mokyklos 24 valandos per savaitę – tiesiog nešėme žinutę, kad mes esam tokie atviri. Net ir tie direktoriai, kurie pritarė tuo metu ir sakė „wow, čia reikia“, kažkuriuo metu sako „gal čia per drąsu, gal mums taip nereikėjo“. O dėl ko taip yra? Dėl paprastų dalykų – per daug kontrolės. Šiemet buvo tokia situacija, kad mokyklose buvo skirtingos keturios finansų kontrolės tuo pačiu metu. Tai nėra gerai ir jeigu mes kalbame apie vaikus, apie indėlius, apie pastangas dėl jų, turime turėti laisvės daugiau veikti šita linkme.“, – Vaidotas Kalinas

🟣 O kaip ugdyti tikrą pasitikėjimą ir keliauti tinklaveikos keliu, kviečiame skaityti rekomendacijų leidinyje. Jame drąsiai ir konkrečiai apžvelgiami bendradarbiavimo keliai, atsižvelgiant į konkrečius iššūkius, kylančius mokyklose.

Tinklalaidės pokalbį moderavo ir vedė Viktorija Urbonaitė, o dalyvavo:

🟡 Eglė Pranckūnienė – Mokyklų tobulinimo centro bendrasteigėja, Klaipėdos universiteto mokslo darbuotoja, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė, Nacionalinio projekto „Lyderių laikas“ (2009–2021) darbo su savivaldybėmis vadovė
🟡 Vaidotas Kalinas – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas
🟡 Judita Šarpienė – „Tūkstantmečio mokyklų“ programos vadovė ir STEAM ugdymo ekspertė

Programa finansuojama lėšomis. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra

„Jūs dirbate istoriniu Lietuvos švietimui laikotarpiu, kai tikrai galite daug pakeisti“, – ketvirtadienį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame TŪM renginyje „Įtraukiojo ugdymo link: gerosios praktikos mokyklose“ sakė Batelio universiteto (JAV, Minesota) edukologė, specialiosios pedagogikos magistrantūros programos direktorė daktarė Katie Bonawitz.

🟡 Ačiū, kad tiek daug jūsų šį nuostabų grožiu, bet tikrai sudėtingą mokslo metų pabaigos laiką, susirinko atvirom širdim!
🟡 Ačiū lektoriams ir lektorėms, prof. dr. Katie Bonawitz ir jos vertėjui Matui Mato diena bei Pirmas Blynas, kurio dėka maisto pertraukėlės tampa mažomis šventėmis.
🟡 Ačiū mūsų renginio partneriams: Lietuvos įtraukties švietime centras ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Šie renginys – dar vienas įrodymas, kad įtrauktis švietime jau vyksta ir vyks toliau – savais keliais, būdais ir atradimais, prie kurių jau prisideda Lietuvos savivaldybės, taip pat ir dalyvaudamos TŪM programoje.

📷 Francesco Rufini 📸 Vygaudas Juozaitis

Programa finansuojama lėšomis. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra

🟡 JAU RYT, 16d. 10:00val. kviečiame jungtis į konferenciją su prof. dr. Katie Bonawitz ir Lietuvos padagogais(-ėmis) ir vadovais(-ėmis).

Šios konferencijos dalyviai pristatys įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo ir Universalaus dizaino mokymuisi praktikų sąsajas Lietuvoje.

🔴 Turime atsilaisvinusių keletą vietų dalyvauti gyvai! Informacija komentare.

Kartu su renginio partneriu Lietuvos įtraukties švietime centras, labai laukiame visų nuotolinėje transliacijoje: https://www.facebook.com/events/7225103584261757/

Programa finansuojama lėšomis. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra

„Ką kultūros laukas gali pasiūlyti mokytojams (-ojoms) jų darbe?“ – naujas tinklalaidės epizodas!

https://tukstantmeciomokyklos.lt/ka-kulturos-laukas-gali-pasiulyti-mokytojams-ojoms-ju-darbe/

Darbų ir pareigų daug, tad mokytojams neretai sunku prisiimti dar vieną naują, neišbandytą bendradarbiavimo kelią. Ir ar verta?

💬„Per kultūrinę kompetenciją stiprinami akademiniai pasiekimai gali tapti ypatingai aukšti tiek matematikoje, tiek tiksliuosiuose moksluose, tiek gamtos moksluose. Kultūrinės kompetencijos nereikėtų suprasti siaurai – kad tai tik kultūra. Tai yra mąstymo įrankio įgijimas. Per kultūrą moksleiviai įgyja įrankį mąstyti, o mąstymas yra esminis dalykas, duotas žmogui. Jeigu žmogus mąsto, jeigu jis geba reflektuoti tai, ką suvokė, kokias žinias gavo, mes turime žmogų, kuris jau yra įsitraukęs į procesą.“ – Inga Norkūnienė.

🟣 Rekomendacijų leidinyje rasite: kultūros lauke dirbančių žmonių ir institucijų kontaktus, per ilgą praktiką subrandintas patirtis, įžvalgas bei kitą informaciją.

Tinklalaidės pokalbį moderavo ir vedė Viktorija Urbonaitė, o dalyvavo:

🟠Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojų duetas LIANA: Andželika Aleksandravičiūtė ir Lina Sirgedienė. Lietuvių kalbos mokytojos ne vienus metus dirba su įvairiomis kultūros įstaigomis, kūrėjais Vilniuje.
🟠 Inga Norkūnienė ir šuo Kuršis – ne vienus metus dirba su vaikais ir suaugusiais, taip pat ir mokykloje, siūlydami kūrybiškus mokymosi metodus.
🟠 TŪM programos kultūrinio ugdymo ekspertė Živilė Etevičiūtė.

Programa finansuojama lėšomis. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra

"Apie TŪM programą jau kelis metus sklando patys įvairiausi mitai ir nors per 20 minučių trunkantį pokalbį visų jų išsklaidyti neįmanoma, manau, kad pavyko pasidalinti pagrindinėmis mintimis, paprastai papasakoti apie tai, kam yra skirta ši programa, kokia yra savivaldybių rolė joje, kaip priėjome prie bendrų sprendimų ir kokie jie buvo. Dėkoju Monika Šerėnienė už erdvę paprastai papasakoti apie tikrai labai didelį ir kompleksišką projektą, kuriuo šiandien vis drąsiau džiaugiasi 58 šalies savivaldybės" – Judita Šarpienė, TŪM programos vadovė

“Tos TŪM tik apkrauna ir taip išvargusius mokytojus…”
“Pirma skiria pinigus, o paskui galvoja kam išleist..”
“Tai tik dar vienas būdas įsisavinti milijonus..”

Kokių dar mitų teko išgirst apie Tūkstantmečio mokyklos?

Apie juos ir daugybę kitų dalykų kalbėjomės su TŪM vadove Judita Šarpienė. O visa tai Žinių radijas eteryje jau už 10 minučių!

Prisijunkit ir jūs 😉

Problemų ieškojimo dirbtuvės –­ kodėl svarbu neskubėti prie sprendimų?

Dėkojame Mokymų akademija „Learned“ už platformą TŪM vadovei Judita Šarpienė ir lyderystės veikiant ekspertei Rūta Petrylaitei!

„Nuo strategijos iki pažangos plano“ ­– tai dizaino mąstysena (angl. design thinking) paremtos bendros kūrybos (angl. co-creation) dirbtuvės, kurių tiesioginę praktinę naudą TŪM komanda kartu Vyriausybės strateginės analizės centras - Strata ir Lietuvos savivaldybėmis išsigrynino ruošdamos pažangos planus.

Ar kada pajutote, kad sprendžiate problemą, kurios galbūt išvis nėra?

🟡 Kuo daugiau skirtingai mąstančių ir matančių žmonių komandoje, tuo įvairesnė jų perspektyva. Skamba lyg sudėtingas kelias sprendimų priėmimo link? Tačiau norint išsigryninti problemą šis dėmuo labai svarbus.

🟠 Skubėdami nuo problemos eiti prie sprendimo, ieškodami, kur nukreipti gaunamas lėšas, praleidžiame esminį dalyką – imame spręsti problemas, kurių galbūt nėra išvis (kiti jų net neįvardytų), arba imame jas spręsti labai šališkai (turime nebūtinai geriausia receptą).

Šios dirbtuvės – dalis sąmoningo, ilgesnio stabtelėjimo rašant pažangos planus, o šiandien džiaugiamės galėdami jomis dalytis su visa švietimo bendruomene.

Programa finansuojama lėšomis. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo

TŪM koordinatoriai – trečiasis, finalinis gyvas susitikimas, žymintis paskutinį koordinatorių įsitraukimo į projektą etapą.

Programoje dalyvauja 58 savivaldybės, 270 mokyklų (kitos įtraukiamos per tinklaveiką), o veiklas mokyklose įgyvendins, augins ir lydės virš 200 TŪM koordinatorių.

TŪM veiklas savivaldybės išgrynino ir patvirtino pažangos planuose, o dabar būtent koordinatorių dėka jos bus sėkmingai įgyvendintos mokyklose.

Programa finansuojama lėšomis. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra

TŪM jungtys II – gyvas susitikimas su naujai prisijungusiais antrojo TŪM srauto koordinatoriais.

Ačiū už taiklius klausimus, įsitraukimą ir bendradarbiavimą – esame jūsų partneriai viso projekto metu.

Keturių TŪM sričių (lyderystės veikiant, įtraukiojo ugdymo, kultūrinio ugdymo, STEAM ugdymo) veiklas koordinatoriai įgyvendins savo savivaldybėse. Šias veiklas savivaldybės išsigrynino ir pasitvirtino pažangos planuose, o dabar – laikas, kai veiklos startuoja ir pasiekia svarbiausią lygmenį – mokyklą.

Programa finansuojama lėšomis. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Balandžio 18 d. kviečiame susitikti Vilniuje švietimo lyderių konferencijoje „LearnED‘24“ – ji skirta visiems drąsiems, nuolat besimokantiems, kuriantiems inovacijas ir į priekį žvelgiantiems lyderiams. Renginio metu kalbės, diskutuos ir ves dirbtuves daugybė ekspertų, profesionalų bei įkvepiančių žmonių.

Konferencijoje TŪM programos vadovė Judita ir lyderystės veikiant srities ekspertė Rūta pasidalins strateginio planavimo įrankiu, tad kviečiame į dirbtuves!

Daugiau apie konferenciją rasite pirmajame komentare.

Naujausia tinklalaidė ir rekomendacijų leidinys: https://tukstantmeciomokyklos.lt/itraukusis-ugdymas-is-virsaus-i-apacia-ar-is-apacios-i-virsu/

💬„Aš turiu paprastą svajonę – tai, kad mums pavyks sukurti veiksmingą įtraukiojo ugdymo sistemą rajone. Mūsų savivaldybėje mes tikrai labai daug nagrinėjame įtraukiojo ugdymo situaciją. Pirmiausia darėme savotišką inventorizaciją: kas yra su įtraukiuoju, kaip mūsų mokytojai pasiruošę, kaip mokyklos pasiruošusios, atlikome tokį ištisą pasiruošimo darbą jau nuo 2022-ųjų metų. Mums labai reikėjo išsiaiškinti, žiūrint mokytojams į akis, kaipgi yra ir ką jie mano apie tai, kokios nuotaikos yra mūsų rajone.“ – Akvilė Grigienė, TŪM įtraukiojo ugdymo srities koordinatorė Kaišiadorių rajone.

Autoriai Steve Munby ir Michael Fullan 2016 m. tarptautinei pedagogų bendruomenei pateikė koncepciją „Iš vidaus į išorę ir iš apačios į viršų: kaip vidurio lygmens lyderystė gali pakeisti švietimo sistemas“ (2016), kurioje teigia, kad švietimo sistemose itin sudėtinga pasiekti pokytį „iš viršaus“ (vien ministerijos iniciatyva). Nacionalinio lygmens pokyčiai švietime (tai rodo ir kitų šalių patirtys) dažnai sulaukia pasipriešinimo ir lieka formalūs ar nepasiekia realių rezultatų. O iniciatyva „iš apačios“, kuri dažnai lemiama išskirtinės mokytojų ar mokyklų vadov(i)ų lyderystės, sukuria „sėkmės kišenes“ pavienėse mokyklose ir klasėse, tačiau netampa sisteminiu pokyčiu.

Tai kaipgi rasti tą sėkmingą įtraukaus švietimo modelį?

Kviečiame nerti į gausią praktinių įtraukties metodų, konkrečių idėjų ir patirties pokalbių valandą su mūsų nuostabiomis pašnekovėmis.

🟡 Akvilė Grigienė – Kaišiadorių lopšelio-darželio „Spindulys“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir TŪM įtraukiojo ugdymo srities koordinatorė Kaišiadorių rajone, dirbanti V. Giržado progimnazijoje, kuri prisiėmusi lyderystę įtraukiojo ugdymo srityje.
🟡 Dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė – VDU Švietimo vadybos ir politikos katedros docentė ir Edukologijos tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja; LMAJA narė, viena iš UDM gairių kūrėjų.
🟡 Indrė Širvinskaitė – TŪM įtraukiojo ugdymo srities ekspertė, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pirmininko pavaduotoja.
🟡 Viktorija Urbonaitė – pokalbio vedėja ir moderatorė.

Programa finansuojama lėšomis. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra

Įvyko 33 antrojo TŪM srauto renginiai, kitaip tai – apie 500 aktyvių švietimo bendruomenės narių, kurie parengė ir pristatė unikalius, konkrečios savivaldybės poreikius atliepiančius švietimo pažangos planus.

Keli mėnesiai gyvų susitikimų su švietimo bendruomene suteikė stiprų motyvacijos postūmį ir mūsų TŪM komandai – esame savivaldybių partneriai nuo projekto pradžios iki pabaigos.

Skirtingi savivaldybių pasirinkimai, kaip spręsti švietimo iššūkius, subrandino ir unikalius sprendimus, kurie, neabejojame, taps ilgalaikėmis gerosiomis patirtimis mokyklose – o tai ir yra TŪM programos ašis ir tikslas.

Labai dėkojame už šį etapą visom savivaldybių komandoms!

Programa finansuojama lėšomis. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra

„Mokiniai – mokslininkai ir verslininkai. Kuo čia dėtas STEAM?“

https://tukstantmeciomokyklos.lt/mokiniai-mokslininkai-ir-verslininkai-kuo-cia-detas-steam/

Žvelgdami į ateitį, veikiame šiandien – mokyklose ugdome jaunuosius mokslininkus, būsimus technologus, inžinierius ar matematikus, kurie kurs naujas idėjas, naujus produktus ir visiškai naujas XXI a. pramonės šakas. STEAM ugdymui tenka svarbi šio proceso dalis – įtraukti ir suteikti galimybes augti įvairių gebėjimų mokiniams – ateities kūrėjams.

Bet pradėkime nuo pradžių. Kas tas STEAM ugdymas?

Kviečiame klausytis greitai pralekiančios valandos, kurioje nuostabios pašnekovės aptaria ir STEAM pradžiamokslį, ir vizijas, kurios jau pildosi Lietuvos mokyklose.

Tinklalaidę papildo maloniai skaitomas rekomendacijų leidinys, kuriame rasite ir nemažai naudingų nuorodų: mokytojų STEAM iniciatyvos bei pamokų organizavimas, „Fab Lab“ samprata, mokyklų bendradarbiavimo galimybės su aukštosiomis mokyklomis, mokslininkais ir verslo atstovais.

Pokalbį moderuoja Viktorija Urbonaitė, o kalbinamos:
🔸dr. Edita Karosienė, programos „Kurk Lietuvai“ projekto „Mokyklų ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas STEAM ugdyme“ tyrėja
🔸Snieguolė Bagočienė, Vilniaus Sietuvos progimnazijos informacinių technologijų mokytoja-ekspertė, „STEAM Code Academy“ įkūrėja
🔸Judita Šarpienė, TŪM programos vadovė ir STEAM ugdymo ekspertė

„Ir dar toks patarimas kitiems vadovams: nuimkite stresą nuo mokytojų santykių su tėvais. Mes esam susitarę ir pasirašę: jei atsitikus konfliktui mokytojas per parą neišsprendžia to konflikto, viskas, jis nusišalina. Tada apsiimu arba aš spręsti, arba pavaduotojas, kad mokytojas nesinervintų ir nekvaršintų sau galvos, o galėtų atlikti darbą. O kai paskui jau išsispręsime, pasikalbėsime, kur buvo problemos, ar jos buvo iš viso. Tai labai veikia“, – Rimantas Remeika, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius.

🟢 „Lyderystės raumuo: mano individualios treniruotės“ – tinklalaidės epizodo ir rekomendacijų leidinio nuoroda bio/komentare.

Epizodo pašnekovai: Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika, Vilniaus Kristoforo progimnazijos mokytoja, skautė Silvija Nareckienė, „Tūkstantmečio mokyklų“ programos lyderystės veikiant srities ekspertė, VDU Švietimo akademijos doktorantė Monika Šimkutė-Bukantė. Pokalbį moderuoja Viktorija Urbonaitė.

Programa finansuojama lėšomis. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra

Svarbi diena TŪM programai – oficialiai prisijungia antrasis savivaldybių srautas.

Šiandien spaudos pusryčiams duris atvėrė Lietuvos įtraukties švietime centras, su kuriuo TŪM dalijasi bendra įtraukties vizija ir strateginiais žingsniais.

Siekiant pasidžiaugti II srauto prisijungimu, natūraliai kilo poreikis pristatyti I savivaldybių srauto progresą. Konkretūs pavyzdžiai atskleidžia, kad gerosios programos veiklos jau pasiekia mokinius ir mokytojus, apie tai skaitykite čia: https://smsm.lrv.lt/lt/naujienos-1/pranesimai-ziniasklaidai-1/jau-58-is-60-lietuvos-savivaldybiu-gerina-svietimo-kokybe-dalyvaudamos-programoje-tukstantmecio-mokyklos/.

Iš viso TŪM programoje dalyvauja 58 savivaldybės (270 mokyklų, kitos – įtraukiamos per tinklaveiką), kurios:

🔵Ugdymo veikloms organizuoti, priemonėms įsigyti ir mokytojų bei vadovų mokymams skyrė 60 proc. investicijų (132 570 755 mln. Eur)
🔴 Infrastruktūrai mokyklose atnaujinti, pritaikyti ją pagal universalaus dizaino principus skyrė 40 proc. investicijų (88 405 960 mln. Eur)

Pasitelkus TŪM programą, savivaldybės mokyklose kuria realias įtraukaus švietimo galimybes. II srauto prisijungimas žymi didžiulį įtraukties postūmį visos Lietuvos mastu, vykstantį tiek vertybine, tiek konkrečių įgyvendinimo žingsių prasme.

„Tūkstantmečio mokyklos“ siekia mažinti išsilavinimo atotrūkį: atsakė, kokių rezultatų galima tikėtis Dar praėjusiais metais švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) veiklos pradėtos vykdyti 22 pirmojo srauto savivaldybių mokyklose, o šiemet prie jų prisijungė dar 36 programoje norą dalyvauti išreiškusios savivaldybės. Koks pagrindinis šios programos tikslas, ko...

„Nėra nė vieno, kuris galvotų: „Na tai nieko, užtenka, kad esu šioks toks.“ Visi nori būti gerais mokytojais, ir yra dar lūkesčiai iš išorės, kuriuos ar sąmoningai, ar ne, bandai išpildyti. Man pirmą laidą leidžiant ir su ja per pimus kartus einant, visais metais, labai padėjo jų tėvai. Dauguma jų ne pirmą vaiką leido į mokyklą, tai aš ėjau atvira jiems – duokit man patarimų, jeigu turit kažkokių minčių, sakykit, aš pasiruošusi eiti į dialogą. Jie davė man labai daug, nes aš buvau atvira, ir jie buvo atviri man. Jaučiau labai didelį palaikymą iš savo mokyklos vadovybės, iš kolegų, bet aš manau, kad tą jaučiau dėl to, kad pati ėjau atvira“, – Silvija Nareckienė, Vilniaus Kristoforo progimnazijos mokytoja, skautė.

„Lyderystės raumuo: mano individualios treniruotės“ – tinklalaidės epizodo ir rekomendacijų leidinio nuoroda bio/komentare.

Epizodo pašnekovai: Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika, Vilniaus Kristoforo progimnazijos mokytoja, skautė Silvija Nareckienė, „Tūkstantmečio mokyklų“ programos lyderystės veikiant srities ekspertė, VDU Švietimo akademijos doktorantė Monika Šimkutė-Bukantė, pokalbį moderuoja Viktorija Urbonaitė.

„Kaip dažnai pastebite, kad dirbdami galvojate apie šeimos narius, o būdami namie – apie darbą? Pavyzdžiui, dėl vaiko ligos pasiėmėte laisvą dieną, tačiau vietoj to, kad sutelktumėte dėmesį į vaiką, galvojate apie darbą. Arba atvirkščiai: priėmėte sprendimą dirbti, radote, kas prižiūrės vaiką, bet sunkiai susikoncentruojate į darbą ir vis galvojate apie vaiką.“

POSTŪMIO tinklalaidės išleidžiamos kartu su TŪM rekomendacijų leidiniais. Šie leidiniai gimsta iš dialogų su mūsų pašnekovais, tai – aktualių, pritaikomų „čia ir dabar“ metodų ir įrankių rinkiniai.

🟢 Šį kartą LYDERYSTĖ VEIKIANT kviečia atrakinti asmeninės lyderystės potencialą ir giliau pažinti šios TŪM srities ypatybes.

https://tukstantmeciomokyklos.lt/lyderystes-raumuo-mano-individualios-treniruotes/

Programa finansuojama lėšomis. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra

„Lyderystės raumuo: mano individualios treniruotės“ – su jumis sveikinasi antrasis TŪM tinklalaidės epizodas.

https://tukstantmeciomokyklos.lt/lyderystes-raumuo-mano-individualios-treniruotes

Švietimo lauke įprastai kalbame apie komandinį darbą, vienas kito stiprinimą, palydėjimą, tad šiame epizode kviečiame atsitraukus nuo komandos susikoncentruoti į vieną asmenį – save.

Neretai žiniasklaidos antraštės kviečia tapti tikrais lyderiais, o interneto platformose gausu pranešimų, skatinančių tapti efektyviais, būti priekyje ir niekad nepasiduoti siekiant savo tikslų.

O kas, jeigu stabtelėtume ir paklaustume visų pirma savęs: o kaip aš iš tiesų jaučiuosi dirbdamas (-a) savo darbą? Kas mane patį motyvuoja ir ar galiu tvirtai atsakyti, kad jaučiu prasmę?

Nuostabiomis asmeninėmis kelionėmis šiame epizode dalijasi pašnekovai:

🔹Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika
🔹 Vilniaus Kristoforo progimnazijos mokytoja, skautė Silvija Nareckienė
🔹 „Tūkstantmečio mokyklų“ programos lyderystės veikiant srities ekspertė, VDU Švietimo akademijos doktorantė Monika Šimkutė-Bukantė
🔹 Pokalbį moderuoja Viktorija Urbonaitė

Kviečiame klausyti viso tinklalaidės epizodo ir skaityti rekomendacijų leidinį, nuoroda komentare.

Programa finansuojama lėšomis. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra