Lietuvos socialinių mokslų centras

🤝Lietuvos socialinių mokslų centras stiprina bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo taryba siekiant mokslo vertinimo tobulinimo.

🧑‍🔬🔬 Žingsnis į priekį mokslo vertinimo reformos link!

Lietuvos socialinių mokslų centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos mokslo taryba, prisijungė prie CoARA - Europos tyrimų vertinimo tobulinimo koalicijos! 🎉📜

📢 CoARA (Coalition for Advancing Research Assessment) yra tarptautinė organizacija, kuri siekia pertvarkyti mokslinių tyrimų vertinimo praktikas. Įkurta 2022 m., CoARA šiuo metu vienija 670 narių iš viso pasaulio, tarp jų - 9 organizacijos iš Lietuvos.

🌍 Prisijungimas prie CoARA suteiks galimybę Lietuvos mokslininkams dalyvauti tarptautinėse iniciatyvose, mokytis iš geriausių pasaulio praktikos ir pagerinti mokslinių tyrimų kokybę Lietuvoje.

🪄LMT kviečia universitetus, tyrimų centrus, mokslinių tyrimų finansuotojus ir įvairias mokslo asociacijas kreiptis konsultacijos dėl prisijungimo prie koalicijos CoARA. Užklausas maloniai prašome teikti [email protected].

🔗 Daugiau informacijos apie CoARA galite rasti čia: https://coara.eu ir čia: https://t.ly/HYDmT

Lietuvos socialinių mokslų centras pirmasis iš valstybinių mokslinių tyrimų institutų prisijungė prie CoARA (angl. Coalition for Advancing Research Assessment) susitarimo ir koalicijos.

CoARA yra tarptautinis tinklas, kurio tikslas – sukurti kolektyvinę mokslinių tyrimų vertinimo praktikos reformavimo sistemą. Susitarimą pasirašiusios šalys įsipareigoja laikytis bendros vizijos, kad vertinant mokslinius tyrimus, tyrėjus ir mokslinių tyrimų organizacijas būtų pripažįstami įvairūs rezultatai, praktika ir veikla, kurie maksimaliai padidina mokslinių tyrimų kokybę ir poveikį. Tam reikalinga, kad vertinimas pirmiausia būtų grindžiamas kokybiniu vertinimu, kuriam svarbiausia – tarpusavio vertinimas, ir atsakingai naudojami kiekybiniai rodikliai.

2024 m. birželio 24 d. duomenimis, CoARA koalicija vienija 749 narius iš viso pasaulio.

Daugiau apie CoARA: https://coara.eu/

2024 m. birželio 5 d. LSMC darbuotojai, siekiant atsikvėpti nuo darbų ir pabendrauti neformalioje aplinkoje, susirinko į integracinį seminarą „Socialinės inovacijos Lietuvos kaime“. Seminaras įvyko Druskininkų savivaldybės Viečiūnų bendruomenės centre.

Išvykos metu trumpai aplankytas Merkinės piliakalnis. Taip pat renginio Viečiūnuose metu buvo susipažinta su socialinių inovacijų daroma įtaka pokyčiams Lietuvos kaime, Druskininkų vietos veiklos grupės veikla ir verslo modeliu Druskininkų VŠĮ „Sūrus Vėjai“ bei programa "Dzūkiška GRIEKYNĖ".

Pakeliui į Vilnių, apsilankyta Varėnos rajone esančiame Perlojos kaime. Šis kaimas didžiuojasi 1931 m. liepos 19 d. pastatytu ir sovietmetį atlaikiusiu paminklu Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui.

Dalijamės akimirkomis iš išvykos👇

Sveikiname Paulių Balsį apgynus 2024 m. gegužės 31 d. sociologijos mokslo krypties disertaciją „Y kartos karių socialinės integracijos Lietuvos kariuomenėje sociokultūriniai veiksniai“ ir įgijus mokslų daktaro laipsnį! 🎉🎉🎉

2024 m. kovo 25 d. Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius dr. Boguslavas Gruževskis dalyvavo su pranešimu Vilniuje vykusioje Europos saugumo ir bendrdarbiavimo organizacijos (ESBO) ekspertų apskritojo stalo diskusijoje „Rekomendacijos dėl veiksmingo tautinių mažumų dalyvavimo socialiniame ir ekonominiame gyvenime – praktiniai padariniai ir geroji praktika“. Renginį organizavo Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Remdamiesi ilgamete patirtimi konfliktų prevencijos srityje, vienas po kito einantys ESBO Vyriausieji tautinių mažumų komisarai nustatė pasikartojančius klausimus, kurie prisideda prie didesnės socialinės sanglaudos ir įvairių visuomenių integracijos. Šie klausimai pateikiami devyniuose teminių rekomendacijų ir gairių rinkiniuose, kuriuos ESBO Vyriausieji tautinių mažumų komisarai periodiškai leidžia nuo 1996 m. Šie leidiniai yra pagrįsti Vyriausiųjų komisarų įžvalgomis, pastebėjimais ir remiamasi viso ESBO regiono patirtimi bei gerąja patirtimi. Jų tikslas – padėti 57 ESBO valstybėms, plėtojančioms politiką, remiančią jų įvairialypes visuomenes. Tam reikia visapusiško požiūrio į prevenciją priimant ir taikant ilgalaikę integraciją stiprinančią politiką.

Daugiau informacijos apie renginį: https://rb.gy/1qfah6

Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuotraukos

2024 m. kovo 21 d. Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Lietuvos socialinių mokslų centro 2023 m. viešas veiklos pristatymas. Renginio metu LSMC direktorius Boguslavas Gruževskis pristatė Centro vykdomus tyrimus, mokslinę produkciją, nacionalinius ir tarptautinius projektus, mokslininkų įdirbį prisidedant prie viešosios politikos formavimo🔍.

Renginio dalyvius sveikino Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras, pažymėjęs LSMC mokslininkų matomumą žiniasklaidoje ir įteikęs LSMC direktoriui Boguslavui Gruževskiui LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skirtą Garbės ženklo apdovanojimą už lyderystę🏅. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Gintaras Valinčius, pabrėžęs socialinių mokslų vaidmens svarbą ir su dirbtinio intelekto bei didžiųjų duomenų naudojimu susijusius artimiausios ateities iššūkius ir galimybes. Prie diskusijos prisijungęs LR Seimo Ateities komiteto biuro patarėjas Giedrius Viliūnas akcentavo LSMC mokslininkų įdirbį ir socialinių mokslų svarbą viešosios politikos formavimui.

Renginio metu LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komiteto pirmininkė Jurgita Verbickienė skaitė pranešimą „Humanitariniai ir socialiniai mokslai Lietuvoje. Kur buvome, kur esame ir kokiomis kryptimis norėtume judėti?“, kuriame atkreipė dėmesį į besikeičiantį socialinių ir humanitarinių mokslų vaidmenį bei kylančius iššūkius, taip pat šiems mokslams skiriamą nepakankamą dėmesį šalies strateginiuose dokumentuose. J. Verbickienė pasidžiaugė, kad Lietuvoje judama link mokslo produkcijos kokybės ir poveikio visuomenei vertinimo ir pradėti taikyti CoARA principai vertinant LMT projektus.

Dalinamės akimirkomis iš renginio!👇

🏅2024 m. kovo 21 d. LSMC direktoriui dr. Boguslavui Gruževskiui įteiktas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklas už ilgametį atsakingą ir rezultatyvų darbą socialinių mokslų srityje, siekiant juo grįstų viešosios politikos sprendimų ir inovacijų diegimo stiprinant mokslo, verslo ir visuomenės sanglaudą, pedagoginę veiklą ir indėlį į institucinę plėtrą.

🎉🎉🎉Nuoširdžiai sveikiname dr. Boguslavą Gruževskį su garbingu apdovanojimu!

Nuoširdžiai sveikiname Lietuvos socialinių mokslų centro direktorių ir LSMC Sociologijos instituto vyriausiąjį mokslo darbuotoją dr. Boguslavą Gruževskį, apdovanotą vasario 16 d. ceremonijos LR Prezidentūroje metu ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi! 🎉🎉🎉

🏅Apdovanojimas sociologui ir ekonomistui dr. Boguslavui Gruževskiui skirtas už ilgametį mokslinį ekspertinį ir šviečiamąjį darbą gyventojų užimtumo ir darbo rinkos politikos, demografinių pokyčių, socialinės apsaugos, socialinio dialogo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo srityse.

LR Prezidento kanceliarijos / R. Dačkaus, ELTA/O. Gurevičiaus ir LRT/L. Bartkaus nuotr.

🧠 Ar Lietuvoje turėtų būti automatiškai taikoma ES žemės rėmimo ūkio praktika? Ar yra ekonominė prasmė remti stambius grūdų ūkius, kurių trys ketvirtadaliai produkcijos yra eksportuojama? LSMC Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė dr. Rasa Melnikienė komentuoja, kokios subsidijos mokamos ūkininkams skirtingose šalyse, kokių tikslų siekiama šiomis subsidijomis ir kaip šiame kontekste atrodo Lietuvoje valdomų ūkių struktūra ir interesai.

Plačiau skaitykite žurnalisto Mariaus Matulevičiaus parengtame straipsnyje 👇

Ūkininkai visoje Europoje lieja įniršį: ar reikia remti pelningus grūdų ūkius? Visoje Europoje ūkininkai lieja įniršį. Blokuojami keliai Prancūzijoje, vartomos ir padegamos tranzitu važiuojančių krov...

Sausio 25 d. LSMC viešėjo VU Psichologijos instituto Taikomosios psichologijos laboratorijos vadovas ir Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (SHARE) koordinatorius Lietuvoje dr. Antanas Kairys. LSMC direktorius Boguslavas Gruževskis ir LSMC Sociologijos bei Teisės institutų atstovai aptarė su svečiu LSMC galimybes įsitraukti į SHARE Lietuva institucijų konsorciumą ir sustiprinti Lietuvos atstovavimą SHARE-ERIC tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje. Susitikimo metu sutarta dėl tolesnių bendradarbiavimo žingsnių🤝.

Sveikiname LSMC Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto jaunesnįjį mokslo darbuotoją Justą Štreimikį apgynus ekonomikos mokslo krypties (S 004) daktaro disertaciją „Gamybos produktyvumas tvariosios žemės ūkio plėtros kontekste“ (angl. „Productivity in the context of sustainable agricultural development”) 👋👋👋.

🎉🎉🎉Sveikiname LSMC Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto jaunesniąją mokso darbuotoją Vaidą Šapolaitę apgynus 2023 m. gruodžio 8 d. ekonomikos mokslo krypties (S 004) daktaro disertaciją „Žemės ūkio ekonominio rezultatyvumo vertinimas struktūrinių pokyčių kontekste“ (angl. „Assessment of the agricultural performance amid the structural change”).

SIDABRINĖS EKONOMIKOS PROVERŽIS?

2024-ieji gali tapti sidabrinės ekonomikos proveržio metais. Jau dabar Lietuvos įstaigose ir įmonėse darbuojasi 75 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių, arba 12 proc. pensiją gaunančių gyventojų (dabar į pensiją išeinama sulaukus 64,5 metų). Nemaža jų dalis yra aukštos kvalifikacijos specialistai bei daug patirties sukaupę vadovai. Kol kas neturime duomenų, koks jų uždirbamo atlyginimo vidurkis. Tačiau jei skaičiuotume, jog vyresnieji gauna vidutinį atlyginimą, jų metinės darbo pajamos bruto siektų 1,8 mlrd. eurų, o SODRAI sumokamos draudimo įmokos – 360 mln. eurų.

Šiuo metu Seime svarstomame 2024-ųjų SODROS biudžeto projekte numatoma, kad viso bus gauta 7,69 mlrd. eur pajamos, 78 % šios sumos bus skirta pensijoms išmokėti. Tai sudarytų 5,96 mlrd. eur, kurių didžioji dalis įsilies į Lietuvos vidaus vartojimą. Tai didelė suma, padėsianti gerinti veiklos rezultatus prekybos tinklams, energetikos įmonėms, bankams, telelekomunikacijų bendrovėms bei kitoms paslaugas ir prekes siūlančioms įmonėms. Šie vidaus rinkoje išleisti milijardai padės valstybei surinkti ženklią PVM dalį.

Tad dirbanti vyresnių žmonių grupė tampa svarbia Lietuvos vidaus ekonomikos atrama.

Tekstą parengė Marius Matulevičius

SOCIALINĖS AKTUALIJOS TRUMPAI: PASTEBIMAS DARBO JĖGOS POTENCIALO AUGIMAS

Lietuvoje darbo jėgos potencialas pasiekė naujas aukštumas – dirbančių bei darbo ieškančių gyventojų skaičius trečiajį šių metų ketvirtį pasiekė 1 569 tūkst. – tai 58,6 tūkst. daugiau nei jų buvo pirmąjį ketvirtį. Šią informaciją spalio 10 dieną paskelbė Valstybės duomenų agentūra.

Įdomu tai, kad per minėtąjį laikotarpį dirbančių vyrų padaugėjo 50,4 tūkst., o moterų – tik 8 tūkst. Tikėtina, jog šias tendencijas lėmė didelis užsieniečių vyrų imigrantų skaičiaus. Per 9 šių metų mėnesius į Lietuvą imigravo 38 tūkstančiais žmonių daugiau nei emigravo. Turėdami omenyje, kad Lietuvos piliečių emigracijos ir imigracijos srautai šiais metais yra beveik vienodi, galime teigti, jog didžioji dalis imigrantų yra užsieniečiai.

Lietuvos pramonė, nepaisant didelių iššūkių ir susilpnėjusių eksporto rinkų Europoje, demonstruoja pakankamai gerus rezultatus. Šių metų trečiąjį ketvirtį parduota 30 proc. daugiau produkcijos nei 2020 m. pirmąjį ketvirtį. Tad pramonės įmonių sukauptos pagamintos produkcijos atsargos ženkliai mažėjo: spalio mėnesį pasiektas žemiausiais 11 mėnesių lygis. Todėl ne viena įmonė jau rengiasi didinti gamybos apimtis ir. akivaizdu, kad joms reikės naujų darbuotojų.

Darbuotojų nuolat trūksta ir transporto bei IT bendrovėms: šiose srityse Lietuvos paslaugų eksportas stabiliai auga, tad ir 2024-aisiais išliks pakankamai didelė naujų darbuotojų paklausa. Todėl tikėtina, kad dar kelerius metus stebėsime nemažus užsieniečių imgrantų srautus. Imigracija padės mūsų ekonomikai, bet ji gali sukelti ir nemenkų socialinių iššūkių.

Šie įdomūs procesai, be abejonės, sulauks įdėmaus sociologų, darbo rinkos ekspertų bei demografų dėmesio.

Tekstą parengė Marius Matulevičius

DEMOGRAFIJA IR MES: SANTUOKŲ SKAIČIAUS TENDENCIJOS

Nors Lietuvos ekonominiai rodikliai jau gerokai pralenkė ikipandeminius 2019-uosius, tačiau santuokų per pastaruosius trejus metus buvo įregistruota vidutiniškai 22 proc. mažiau. Jei 2019 m. registruota 19 502 santuokos, tai 2022 metais – tik 16 016.
Pandemija, karas Ukrainoje privertė daugelį porų atidėti savo planus. Kita vertus, tikimybė, jog šeimas kuriančių žmonių artimiausiais metais vėl ženkliai padaugės, yra nedidelė.

Santuokų mažėjimą Lietuvoje lemia kelios svarbios priežastys:
1. Tebesitęsia gana intensyvi jaunų žmonių (25–35 metų) emigracija. Žinant, kad vidutinis besituokiančių moterų amžius yra 28,3 metai, o vyrų – 30,5 metai, šios amžiaus grupės žmonių išvykimas į kitas šalis yra labai svarbus faktorius.

2. Būstai, per pastaruosius trejus metus vidutiniškai pabrangę 45–55 proc., daugeliui šeimas planuojančių žmonių tapo sunkiai įperkami.

3. Per pastaruosius 20 metų smarkiai pasikeitė Lietuvos gyventojų struktūra pagal amžių.

Santuokų skaičius – tai vienas svarbiausių rodiklių, atskleidžiančių ateities demografines tendencijas. Džiugesnė žinia – pastaraisiais metais sumažėjo ir skyrybų: nuo 8 683 (2019 m.) iki 7 395 (2022 m.)

Tekstą parengė Marius Matulevičius

DAR KARTĄ APIE ŽEMĖS PRODUKTŲ KAINAS IR INFLIACIJĄ

☝️Praėjo lygiai dveji metai, kai maisto bei kitų produktų kainos Lietuvoje ėmė šuoliais kilti į viršų. 2021 m. rudenį dar nežinojome apie artėjantį karą Ukrainoje, tačiau energetinis šaltasis karas jau vyko. Pakilusios energijos kainos išjudino iki tol dešimtmetį ramiai snaudusią infliaciją – kainos išaugo įvairiuose prekių ir paslaugų sektoriuose.

📈2022-iesiems Finansų ministerija prognozavo nedidelį kainų pakilimą, tačiau per dvejus metus infliacija Lietuvoje pasiekė 28,69 proc., o maisto produktų kainos mažmeninėje rinkoje pakilo net 42,50 proc. Tai Valstybės duomenų agentūros spalio 9 dienos duomenys. Įdomu tai, jog šių metų rugsėjo mėnesį stebime sugrįžtančią 0,5 proc. mėnesinę infliaciją. Valstybės duomenų agentūra paskelbė, jog per metus šilumos energija atpigo 36,1 proc., elektros kainos sumažėjo 33,6 proc., degalų – 8,7 proc., o maisto produktų kainos padidėjo 8,6 proc.!

❓Tad kodėl nematome ženklaus maisto kainų sumažėjimo?

Plačiau apie tai Mariaus Matulevičiaus parengtame straipsnyje, kuriame, kartu su kitais ekspertais, savo įžvalgomis dalijasi Rasa Melnikienė, LSMC Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė.

KOVO 17-ĄJĄ MINIMA TARPTAUTINĖ KOVOS SU SKURDU DIENA

Spalio 17 d. LSMC direktorius dr. Boguslavas Gruževskis dalyvavo „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“, kurioje diskutavo su vedėju, žurnalistu Raigardu Musnicku apie skurdo sampratą, apie tai, ar pavyksta įveikti skurdą Lietuvoje, ar yra daugiau socialinio teisingumo šiuolaikinėje politikoje ir kokios galėtų būti efektyvesnės priemonės iš Lietuvos valstybės institucijų pusės sprendžiant šią aktualią visuomenei problemą.

„Skurdas ne apie tai, kad trūksta maisto ir pieno, o tai apie tai, kad trūksta žmogiškumo“ – teigia dr. B. Gruževskis. Kviečiame klausytis laidos įrašo👇

Ar mums pavyksta įveikti skurdą? Laidoje dalyvauja Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas Boguslavas Gruževskis.

DAR SYKĮ APIE MOKYTOJŲ (NE)SAUGUMĄ LIETUVOJE

Spalio 5 d. minėjome Mokytojo dieną. Verta pasvarstyti, kodėl šiandien mokytojo profesija balansuoja ties prasmingos veiklos ir nesaugaus užimtumo riba. Pastarosiomis savaitėmis stebime mokytojų protestus dėl jiems nepriimtinų darbo sąlygų bei darbo užmokesčio. Nesaugų mokytojų darbo užimtumą ir menką profesijos patrauklumą Lietuvoje liudija penki svarbūs faktai:

1. Net 57 proc. valstybės ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų dirba daugiau nei vienu etatu. Trečiadalis dirbo mažiau nei etatu, ir tik 7 proc. – vienu etatu. Didesni darbo krūviai užtikrina didesnes pajamas, bet dėl pedagogų nuovargio nukenčia mokymo kokybė. O ne visu etatu dirbantiems pedagogams tenka ieškoti kitų pajamų šaltinių, kas kelia papildomą stresą

2. Jaunų (25–29 metų) mokytojų vidutinis atlyginimas brutto 2022 m. buvo 17 proc. mažesnis nei vidutinis šalies darbo užmokestis (VDU). Turėdami omenyje, kad jaunų mokytojų atlyginimas yra vidutiniškai 30 proc. mažesnis nei 20–25 metų stažą turinčių mokytojų, matome, kad ir kvalifikuotų mokytojų atlygis tėra keliais procentais didesnis už vidutinį Lietuvos darbo užmokestį.

3. Per pastaruosius du metus dėl infliacijos realus mokytojų darbo užmokestis sumažėjo 1,5 proc. ir nepavijo šalies VDU augimo tempo.

4. 2023 m. stojusiųjų į pedagogines studijas kolegijose balai tesiekė 5,91, o universitetuose – 7,14. Ir šie balai buvo aukščiausi per pastarusosius trejus metus. Kita vertus, pusė pedagogines studijas baigusių absolventų nesirenka mokytojo profesijos.

5. Vyresnio amžiaus (50+ metų) mokytojų Lietuvoje yra 1,5 karto daugiau nei ES šalių vidurkis. Lietuvoje artimiausiais metais bus didesnis naujų mokytojų poreikis, nes reikės pakeisti išeinančius į pensiją

„Užimtumas atlieka ir papildomas funkcijas – formuoti ir patenkinti prasmės poreikį, patenkinti veiklos prestižo poreikį“, rašė nesaugaus užimtumo problematiką tyrinėjantys prof. B.Gruževkis ir dr. A.Pocius (išsamiau žr. „Filosofija, Sociologija“, 2022). Deja, mokytojais dirbantys žmonės susiduria su dideliais iššūkiais bei įtampomis dėl per mažų pajamų ir nesaugių darbo sąlygų. Nors mokytojai suvokia savo darbo prasmę, jų profesijai tapti prestižine trukdo labai rimtos kliūtys.

Šaltiniai: Valstybės kontolė, Nacionalinė švietimo agentūra, ekonomistai.lt

Rugsėjo 5-7 d. LSMC direktorius Boguslavas Gruževskis lankėsi Lenkijoje vykusiame tarptautiniame 32-ajame Ekonomikos forume „Naujos senojo žemyno vertybės – Europa ant pokyčių slenksčio“, kurio metu dalyvavo diskusijoje aktualiais socialinės politikos klausimais. Diskusijoje taip pat dalyvavo Lenkijos socialinių reikalų ministrė Marlena Malag, Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Latvijos socialinių reikalų ministerijos atstovas Artjoms Ursulskis ir Helsinkio universiteto ekonominės istorijos profesorius Jari Eloranta 🇵🇱 🇱🇹 🇱🇻 🇫🇮.

☝️Ekonomikos forumas (lenk. Forum ekonomiczne) yra didžiausia ir svarbiausia šio pobūdžio konferencija Vidurio ir Rytų Europoje. Jau 30 metų forumas suburia politikos, ekonomikos ir socialinės sričių lyderius iš daugiau nei 60 pasaulio šalių. Jis tarnauja kaip platforma, kurios dėka svarbiausi Europos politikos ir ekonomikos veikėjai gali keistis nuomonėmis. Kiekvienais metais forumo metu yra skelbiamos svarbios deklaracijos, o sesijos sulaukia daug žiniasklaidos iš viso pasaulio dėmesio.
Daugiau apie renginį 👉https://www.forum-ekonomiczne.pl/en/

⁉️ SKURDO RIZIKOS RODIKLIAI LIETUVOJE: KĄ ATSKLEIDŽIA NAUJAUSI DUOMENYS ⁉️

📉Rugsėjo 26-tąją, Valstybės duomenų agentūra pristatė leidinį „Lietuvos gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos“ (2023). Lietuvoje 2022 m. net 24,6 proc. gyventojų gyveno skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje (2021 m. tokių buvo 23,5 proc.). Tarp dirbančiųjų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,6 proc., tarp bedarbių – 51 proc., tarp senatvės pensininkų – net 43,1 proc.

🤔Kodėl tiek daug žmonių tiek Lietuvoje, tiek ilgą laiką gerovę kūrusiose ES valstybėse pakliūva į uždarą skurdo ratą? Kaip skurdas keičia žmogaus santykį su visuomene ir pačiu savimi?
Apie tai LRT Klasikos radijo laidoje „Iracionali būtis“ diskutavo LSMC direktorius, prof. dr. Boguslavas Gruževskis ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

☝️Profesorius B.Gruževskis pakvietė klausytojus suvokti skurdo problemą plačiau ir giliau. Kodėl žmonės neretai nuleidžia rankas, netenka motyvacijos dirbti? Kodėl tokiam dideliam skaičiui vidutinio darbingo amžiaus šeimų reikalinga papildoma materialinė parama? Ar materialinė parama iš esmės sprendžia skurdo problemą?
„Žmogaus, kuris ilgą laiką patiria tiek materialinį, tiek emocinį nepriteklių, vertybės pradeda keistis (asmuo nėra nekintanti, stabili sistema – jis gyvas ir dinamiškai besikeičiantis),“ – dėstė savo požiūrį prof. B.Gruževskis. – „Deja, skurdą patiriančių žmonių būsena keičiasi neigiama linkme. Jie patiria emocinį skausmą, kai kurie įtampą bando slopinti alkoholiu ar narkotikais. Visuomenėje dažniausiai manoma, kad jei žmogus turi mažai, jis neišvengiamai sieks daugiau. Tačiau išvargintas ilgalaikių nesėkmių, asmuo dažnai nustoja siekti daugiau.“

🆘Visuomenė skurstančius neretai laiko nevykėliais, turinčiais tik vieną tikslą – gauti materialinę paramą. Prof. B. Gruževskio manymu, tiek visuomenė, tiek politinių sprendimų priėmėjai į žmones, patiriančius skurdą, turėtų pažvelgti kitaip: „Mes susiauriname skurdo visuomenėje problemos suvokimą, manydami, jog skurdas – tai tik materialinis nepriteklius. Taip praktiškai ignoruojama dvasinė mūsų gyvenimo sudedamoji.“

Laidos dalyviai diskutavo apie tai, kad gerovės valstybė visiškai nesuderinama su skurdu. Deja, tiek Lietuvoje, tiek Prancūzijoje, tiek kitose ES šalyse nuolatinį stresą dėl materialinės atskirties patiria pernelyg daug žmonių. Vadinasi, nepavyksta priartėti prie darnios visuomenės vizijos. „Skurdo problemos nepašalina vien materialinė parama, labai svarbios ir paslaugos – švietimas, žmonių įtraukimas į bendrą veiklą, normalus bendravimas“, – sakė prof. B.Gruževskis.

Dėkojame LRT Klasika radijo žurnalistei Austėjai Makarevičiūtei, parengusiai prasmingą pokalbį ir kviečiame pasiklausyti šios laidos įrašo.👇

Homo cultus. Iracionali būtis. Mąstau, vadinasi, esu. Kaip skurdas riboja kognityvinius gebėjimus ir lygią būtį visuomenėje? Šiame laidos epizode griauname mitus apie skurdą. Tema skatina laidos klausytojus permąstyti klausim... 2023.09.19 15:05

👨‍👩‍👧‍👧DEMOGRAFIJA IR MES: AR ARTĖJAME LINK 3 MILIJONŲ?

🎤Apie aktualias demografines tendencijas ir artimiausios ateities demografijos politikos iššūkius Lietuvoje svarsto Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas mokslininkai: Demografinių ir šeimos tyrimų skyriaus vadovė, Valstybės pažangos tarybos koordinacinės grupės narė dr. Aušra Maslauskaitė, Demografinių ir šeimos tyrimų skyriaus mokslo darbuotojas dr. Daumantas Stumbrys, o taip pat ekonomistas, Lietuvos socialinių mokslų centras direktorius dr. Boguslavas Gruževskis.

❗️ Demografinės politikos formuotojams tiek dabar, tiek artimiausiais dešimtmečiais lemtingais taps atsakymai į kelis pagrindinius klausimus: ar per artimiausius dešimtmečius į Lietuvą sugrįš ženkliai daugiau Lietuvos piliečių, nei emigruos? Ar integruosis į Lietuvos visuomenę čia dirbti atvykę ar nuo karo bėgantys kitataučiai bei jų šeimos? Ar palankesnė šeimos politika suteiks postūmį didesniam gimstamumui? Ar sumažės ankstyvas Lietuvos vyrų mirtingumas? Kokį vaidmenį demografijos politikai skyrė strateginę mūsų šalies viziją Lietuva 2050 šiemet rengę mokslininkai bei ekspertai?

Plačiau apie mokslininkų įžvalgas šiais aktualiais valstybei klausimas skaitykite Mariaus Matulevičiaus parengtame straipsnyje👇

Lietuvoje daugėja gyventojų, bet demografai neskuba džiaugtis Lietuvoje daugėja gyventojų, bet demografai neskuba džiaugtis. Prieš ketverius metus, 2019-aisiais, pirmą kartą po 2000-...

☝️Naujos technologijos neretai tampa nemenku iššūkiu ir vyresnio amžiaus darbuotojams kelia stresą🙄 Ši problema labai aktuali tiek Lietuvai, tiek kitoms Europos šalims.

2023 m. rugsėjo 7–8 d. Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Sarmitė Mikulionienė dalyvavo COST veiklos CA21107 „Vyresnio amžiaus darbuotojų nelygybė skaitmeninimo epochoje (DIGI-net)“ [Work inequalities in later life redefined by digitalization (DIGI-net)] darbiniame susitikime Nikosijoje (Kipras). Šį kartą svečius svetingai priėmė gana jauno Frederiko universiteto [Frederick University] komanda. Tai vienintelis privatus universitetas Kipre.

💡„Mūsų darbo rinkas pertvarko naujos ir vis galingesnės IT sistemos, robotika, jutiklių technologijos, programėlės, 3D spausdintuvai, debesų kompiuterija, dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis. Technologijos suteikia ne tik naujų galimybių, bet ir iššūkių: jas pasitelkus darbas galėtų būti veiksmingesnis, kūrybiškesnis, kita vertus, darbuotojams jos gali kelti stresą ir nesaugumo jausmą. Turint omenyje, kad tuo pat metu Europos darbo rinkos išgyvena „demografinę revoliuciją“– 50 metų ir vyresnių darbuotojų dalis yra didesnė nei bet kada anksčiau. Be to, EBPO duomenimis, ši 50+ metų grupė išeis į pensiją vėliau nei ankstesnės kartos, nes daugelyje šalių pensijinis amžius yra didinamas,“ – pasakoja dr. S. Mikulionienė.

COST [European cooperation in science&technology] organizacija vienija skirtingų disciplinų mokslininkus, siekiančius suprasti skaitmeninimo ir senstančios darbo jėgos sąveiką, rengia akademines diskusijas bei skatina bendrus tyrimus.

🧠„Susitikime Kipre kolegos pasidalijo naujausių tyrimų rezultatais: skaitė įdomius pranešimus apie amžizmą darbo santykiuose, technostreso poveikį darbuotojų sveikatai, įvairių šalių gyventojų kompiuterinio raštingumo lygio netolygumus bei kitomis svarbiomis temomis, – dalijosi įspūdžiais dr. S. Mikulionienė. – „Taip pat rimtai diskutavome grupėse bei aptarėme iškylančius darbinius klausimus.“

Tekstą parengė Marius Matulevičius, ekonomistai.lt redaktorius

Nuotraukoje: akimirka iš susitikimo Frederiko universitete👇

📣Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius dr. Boguslavas Gruževskis apie darbo užmokesčio pokyčius vyriausybės įsipareigojimų mokytojams kontekste:

„Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, vidutinio darbo užmokesčio rodiklį labiausiai kėlė darbuotojų, gaunančių didžiausias pajamas, grupė. Jų pajamos augo vidutiškai 2,5 karto greičiau nei gaunančių mažesnes pajamas. Tokioms rinkos sąlygoms iš biudžeto finansuojamiems viešojo sektoriaus darbuotojams varžytis su dirbančiais privačiame sektoriuje yra sudėtinga“.

Plačiau skaitykite👇

VDA: mokytojų vidutinis atlyginimas prieš mokesčius siekė 2 209 eurus Per pastaruosius dvejus metus Lietuvos mokytojų atlyginimai išaugo 27,1 proc., o vidutinis darbo užmokestis – 27,7 proc....