www.teleskopai.lt

Tyrėjų naktis 2024 😊
2024.09.27.

Tyrėjų naktis 2024 | Molėtų astronomijos observatorija 2024 m. rugsėjo 27 d., penktadienį, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija  kviečia į aštuonioliktąjį kartą organizuojamą Tyrėjų naktį.

Rugsėjo mėnesio astronominių įvykių kalendorius

Rugsėjo 1 d.: Mėnulis praslenka 4°36' nuo Merkurijaus (mag -0,6).
Rugsėjo 3 d.: Mėnulio jaunatis.
Rugsėjo 5 d.: Mėnulis praslenka 1°12' nuo Veneros (mag -3,8); Merkurijus (mag -0,4) pasiekia 18,1° didžiausią vakarų elongacija. Apie šį laiką planetą gali pasisekti pamatyti tekant virš rytų horizonto Liūto žvaigždyne.
Rugsėjo 6 d.: Mėnulis praslenka 0°36' nuo Spikos (mag 1,0).
Rugsėjo 9 d.: Merkurijus (mag -0,5) praslenka 0°24' nuo Regulo (mag 1,4); rugsėjo ε-Perseidų pikas (8 meteorai per valandą). Saturnas (mag 0,6) opozicijoje (geriausias laikas stebėti!) ir visą naktį bus matomas Vandenio žvaigždyne. Šiais metais tai palankiausias laikas jį stebėti.
Rugsėjo 10 d.: Mėnulis praslenka 0°6' nuo Antario (mag 1,1).
Rugsėjo 11 d.: pirmasis Mėnulio ketvirtis.
Rugsėjo 17 d.: Mėnulis praslenka 0°18' nuo Saturno (mag 0,6).
Rugsėjo 18 d.: Mėnulio pilnatis (supermėnulis) ; dalinis Mėnulio užtemimas (mag = 0,085) (Lietuvoje praktiškai nebus pastebimas); Mėnulis praslenka 0°35' nuo Neptūno (mag 7,8); Venera (mag -3,9) praslenka 2°12' nuo Spikos (mag 1,0).
Rugsėjo 20 d.: Neptūnas (mag. 7,8) opozicijoje (geriausias laikas stebėti!).
Rugsėjo 21 d.: Astronomijos renginys „Rudens Žvaigždės 2024“ Garsios tylos observatorijoje.
Rugsėjo 22 d.: Rudens lygiadienis; Mėnulis praslenka 0°12' nuo Plejadžių (mag 1,2), 4°21' nuo Urano (mag 5,7).
Rugsėjo 23 d.: Mėnulis praslenka 5°50' nuo Jupiterio (mag -2,4).
Rugsėjo 24 d: Paskutinis Mėnulio ketvirtis.
Rugsėjo 25 d: Mėnulis praslenka 4°52' nuo Marso (mag 0,5).
Rugsėjo 26 d: Mėnulis praslenka 1°36' nuo Polukso (mag 1,6).
Rugsėjo 27 d: Renginys "Tyrėjų naktis 2024" VU Molėtų observatorijoje. Kometa C/2023 A3 (Tsuchinshan-ATLAS) (mag ≈3) praeina perihelį; Dienos sekstantidų pikas (5 meteorai per valandą).
Rugsėjo 29 d.: Mėnulis praslenka 3° atstumu nuo Regulo (mag 1,4).

Kometa C/2023 A3 (Tsuchinshan-ATLAS)
Perihelis: 2024 m. rugsėjo 27 d. (mag -1)
Artimiausias priartėjimas prie Žemės 2024 m. spalio 12 d. (mag -3)
Kur galima stebėti: Šiaurės pusrutulis (po perihelio)
Matomumo prognozė: C/2023 A3 kometa gali tapti itin ryški ir pelnyti „didžiosios kometos“ vardą. Rugsėjo ir spalio mėnesiais ji gali tapti matoma plika akimi ir savo ryškumu varžytis su ryškiausiomis dangaus žvaigždėmis!
Aprašymas: C/2023 A3 (Tsuchinshan-ATLAS) - tai kometa iš Oorto debesies, kuri 2023 m. sausio 9 d. buvo atrasta.

Geriausi Giliojo dangaus objektai stebėjimui rugsėjo mėnesį:

Fejerverkų galaktika, NGC 6946, Caldwell 12
Saturno ūkas, NGC 7009, Caldwell 55
Pusmėnulio ūkas, NGC 6888, Caldwell 27
Pakmano ūkas, NGC 281, Sh2-184
Kokono ūkas, IC 5146, Caldwell 19, Sh 2-125
Šydo ūkas, NGC 6960, Caldwell 34
Iriso ūkas, NGC 7023, LBN 487, Caldwell 4
Laukinės anties spiečius, M11, NGC 6705
Pelikano ūkas, IC 5070
Angelfish spiečius, M71, NGC 6838
Piramidės spiečius, M39, NGC 7092
Šiaurės Amerikos ūkas, NGC 7000, Caldwell 20

Giedro dangaus!

Šimtmečio Dainų Šventė, laukiam sekančios 😊

Tiesiogiai. Dainų šventė 2024. Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“ | 2024-07-03 Visą laidos vaizdo įrašą rasite apsilankę lrt.lt portale:https://www.lrt.lt/mediatekaLRT © 2024

Lietaus frontas 😊.

Vakar Vilniaus vaizdai.

Birželio mėnesio astronominių įvykių kalendorius:

Birželio 1 d.: Mėnulis uždengs Neptūną (mag 7,9) .
Birželio 2 d.: Mėnulis praslinks 2°24' nuo Marso (mag 1,0); kometa 12P/Pons-Brooks (mag 6,6) labiausiai priartėja prie Žemės.
Birželio 3 d.: Didysis Merkurijaus, Marso, Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno planetų paradas; asteroidas 43 Ariadnė (mag 9,4) opozicijoje.
Birželio 4 d.: Jupiteris (mag -2,0) praslinks 0°07' nuo Merkurijaus (mag -1,1); Mėnulis praslinks 3°34' nuo Urano (mag 5,8).
Birželio 5 d.: Mėnulis praslinks 0°24' nuo Plejadžių žvaigždžių spiečiaus (mag 1,2), 4°31' nuo Jupiterio (mag -2,0), 4°32' nuo Merkurijaus (mag -0,9).
Birželio 6 d.: Mėnulio jaunatis; Mėnulis praslinks 4°30' nuo Veneros (mag -4,0).
Birželio 9 d.: Mėnulis praslinks 1°54' nuo Polukso (mag 1,2).
Birželio 11 d.: Kometa 154P/Breingtono kometa (mag 10,0) praeina perihelį.
Birželio 12 d.: Mėnulis praslinks 3°18′ nuo Regulo (mag 1,4).
Birželio 14 d.: Mėnulio priešpilnis.
Birželio 16 d.: Mėnulis praslinks 1° nuo Spikos (mag 1,0).
Birželio 17 d.: Venera (mag -3,9) praslinks 0°53' nuo Merkurijaus (mag -2,0).
Birželio 20 d.: Vasaros saulėgrįža;
Birželio 22 d.: Mėnulio pilnatis.
Birželio 27 d.: Birželio mėnesio Bootidų meteorų lietaus pikas (Jaučiaganio žvaigždyne); Mėnulis uždengs Saturną (mag 1,1).
Birželio 28 d: Mėnulio delčia; Mėnulis užstos Neptūną (mag 7,9); asteroidas 42 Izidė (mag 7,7) opozicijoje; Merkurijus (mag -0,9) praslinks 4°42' nuo Polukso (mag 1,1);
Birželio 30 d: 13P/Olberso kometa (mag 7,5) praeina perihelį.
Planetos 2024 m. birželio mėn.
Ankstyvą rytą, pažvelgę į rytinį horizontą, pamatysite Marsą (mag 1,1). Iš pradžių matoma Žuvų ženkle, vėliau planeta persikels į Aviną.
Jupiteris (mag -1,9) pasirodys žemai virš šiaurės rytų horizonto Jaučio ženkle, taip pat ankstyvą rytą. Tuo pat metu Vandenio ženkle į pietryčius ieškokite Saturno (mag 1,0).
Norėdami įžvelgti Uraną (mag 5,7), nuo mėnesio vidurio ryto valandomis naudokite žiūronus arba teleskopą. Planetą rasite netoli šiaurės rytų horizonto Jaučio ženkle. Neptūnas (7,9 magnitudės) ryto valandomis bus žemai rytuose Žuvų ženkle.
Birželį Venerą ir Merkurijų bus sunku įžiūrėti, nes jie bus per arti Saulės.

10 įdomiausių gilaus dangaus objektų stebėjimams birželio mėnesį:
10. Žiedo ūkas
9. Laukinių ančių padrikasis žvaigždžių spiečius
8. Trikampis ūkas
7. Lagūnos ūkas
6. Erelio ūkas
5. Gulbės ūkas
4. Didysis kamuolinis spiečius Heraklyje
3. Gyvatnešio debesų kompleksas
2. Mėlynosios Arklio galvos ūkas
1. Mažasis Šaulio žvaigždžių debesis

10. Žiedo ūkas

Alternatyvūs pavadinimai: M57, NGC 6720
Matomas dydis: 3'47" × 2'23" (0,1 x Mėnulis)
Magnitudė: 8,7
Žvaigždynas: Lyra
Kaip stebėti: Žiedinis ūkas per mažas, kad jį būtų galima pamatyti pro žiūronus. Jį geriausia stebėti naudojant ne mažesnę kaip 20 cm skersmens teleskopą, tačiau net 7,50 cm teleskopas atskleis šio žiedo formą.
Aprašymas: Žiedinis ūkas yra planetinis ūkas, kurį galima rasti į pietus nuo ryškios žvaigždės Vega. Išskirtinė apvali forma primena žiedą, iš kur ir kilo pavadinimas.

9. Laukinių ančių padrikasis žvaigždžių spiečius

Alternatyvūs pavadinimai: M11, NGC 6705
Matomas dydis: 22,8 ‘ (0,8 x Mėnulis)
Magnitudė: 6,3
Žvaigždynas: Skydas
Kaip stebėti: Laukinių ančių spiečių galite stebėti pro žiūronus – jis atrodys kaip trikampis šviesos lopinėlis. Per teleskopą pamatysite šimtus žvaigždžių, supakuotų viename matymo lauke.
Aprašymas: M11 yra padrikasis žvaigždžių spiečius. Jo pavadinimas kilęs iš spiečiaus V formos, kuri šiek tiek primena vieną antį arba skrendantį ančių pulką. Jame yra apie 3000 žvaigždžių, tai yra viena iš tankiausiai apgyvendintų ir didžiausių žinomų padrikųjų spiečių.

8. Trikampis ūkas

Alternatyvūs pavadinimai: M20, NGC 6514
Matomas dydis: 28 ′ (1 x Mėnulis)
Magnitudė: 6,3
Žvaigždynas: Šaulys
Kaip stebėti: Trikampį ūką galite stebėti per žiūronus arba teleskopą. Tai taip pat geras taikinys astrofotografams mėgėjams.
Aprašymas: Trifido ūkas yra labai neįprastas objektas – padrikojo žvaigždžių spiečiaus, emisinio ūko, atspindžio ūko ir tamsaus ūko derinys. Tai taip pat tai vienas ryškiausių ūkų naktiniame danguje.

7. Lagūnos ūkas

Alternatyvūs pavadinimai: M8, NGC 6523
Matomas dydis: 90'x 40' (3 x mėnulis)
Magnitudė: 6,0
Žvaigždynas: Šaulys
Kaip stebėti: lagūnos ūkas vos matomas plika akimi, net esant tobuloms žiūrėjimo sąlygoms. Tačiau jūs galite lengvai jį pamatyti su žiūronais – jis atrodo kaip atskiras debesis primenantis šviesos lopinėlis.
Aprašymas: Lagūnos ūkas yra milžiniškas tarpžvaigždinis debesis, klasifikuojamas kaip emisijos ūkas. Jame yra padrikasis žvaigždžių spiečius NGC 6530, daug tamsių ūkų ir Smėlio laikrodžio ūkas (nepainioti su geriau žinomu Graviruotu smėlio laikrodžio ūku Musės žvaigždyne).

6. Erelio ūkas

Alternatyvūs pavadinimai: M16, NGC 6611, Žvaigždės karalienės ūkas
Matomas dydis: 70 'x 50' (2 x Mėnulis)
Magnitudė: 5,9
Žvaigždynas: Gyvatė
Kaip stebėti: Erelio ūką galima pastebėti per nedidelį teleskopą. Norėdami pamatyti ikoniškus Kūrybos stulpus ūke, jums reikės didelio teleskopo ir gerų žiūrėjimo sąlygų.
Aprašymas: Erelio ūkas yra padrikojo emisinis ūko, vadinamo IC 4703, dalis. Ūkas šiek tiek panašus į erelį išskėstais sparnais. Erelio ūko centre yra garsieji Kūrybos stulpai – kelių šviesmečių aukščio kosminių dulkių ir dujų bokštai.

5. Gulbės ūkas

Alternatyvūs pavadinimai: M17, NGC 6618, Varnelės ūkas, Pasagos ūkas
Matomas dydis: 11’ (0,3 x Mėnulis)
Magnitudė: 5,9
Žvaigždynas: Šaulys
Kaip stebėti: Gulbės ūką sunku pastebėti plika akimi, tačiau jį galima lengvai pamatyti žiūronu kaip ovalo formos išsklaidytą šviesos dėmę.
Aprašymas: Gulbės ūkas yra vadinamasis H II regionas, kuriame yra didelis jonizuotų vandenilio dujų plotas. Tai vienas ryškiausių ir didžiausių žvaigždžių formavimosi regionų Paukščių Tako galaktikoje.

4. Didysis kamuolinis spiečius Heraklyje

Alternatyvūs pavadinimai: M13, NGC 6205
Matomas dydis: 20’ (0,7 x Mėnulis)
Magnitudė: 5,8
Žvaigždynas: Heraklis
Kaip stebėti: M13 nematyti plika akimi, bet per žiūronus ar mažą teleskopą galėsite puikiai matyti šį kamuolinį spiečių.
Aprašymas: M13 yra viena ryškiausių ir žinomiausių žvaigždžių spiečių šiauriniame pusrutulyje. Jame yra keli šimtai tūkstančių žvaigždžių, kurios yra taip arti viena kitos, kad kartais susiduria ir suformuoja naujas žvaigždes.

3. Gyvatnešio debesų kompleksas

Alternatyvūs pavadinimai: XSS J16271-2423,
Matomas dydis: 4,5° × 6,5° (11 x Mėnulis)
Magnitudė: 4,6
Žvaigždynas: Gyvatnešis
Kaip stebėti: Gyvatnešio debesų komplekso paviršiaus ryškumas yra labai mažas, todėl jį galima aptikti vizualiai, su bet kuriuo optiniu prietaisu. Jis taip pat per didelis teleskopo matymo laukui. Tačiau jei esate astrofotografas su plačiakampiu DSLR fotoaparatu, tikrai turėtumėte pabandyti nufotografuoti šį stulbinančiai atrodantį objektą.
Aprašymas: Gyvatnešio debesų kompleksas yra tarpžvaigždinių debesų, daugiausia sudarytų iš tamsių ūkų, kompleksas. Šis objektas yra vienas iš artimiausių Saulės sistemos „žvaigždžių darželių“.

2. Mėlynosios Arklio galvos ūkas

Alternatyvūs pavadinimai: IC 4592
Matomas dydis: 2,5° × 1° (4 x Mėnulis)
Magnitudė: 4,0
Žvaigždynas: Skorpionas
Kaip stebėti: kaip ir Gyvatnešio debesų kompleksas, Mėlynosios arklio galvos ūkas yra per didelis, kad jį būtų galima stebėti pro teleskopą, ir per silpnas, kad jį būtų galima pastebėti pro žiūronus. Taip pat labai sunku jį rasti vizualiai, bet gana lengva, jei naudojate DSLR fotoaparatą. Taigi, šis objektas yra puikus taikinys astrofotografams, bet ne toks puikus vizualiniam stebėjimui.
Aprašymas: IC 4592 yra atspindintis ūkas, turintis savitą arklio galvos formą. Jo mėlyna spalva atsiranda dėl smulkių dulkių, atspindinčių netoliese esančių žvaigždžių šviesą. Danguje ūkas yra netoli Gyvatnešio debesų komplekso.

1. Mažasis Šaulio žvaigždžių debesis

Alternatyvūs pavadinimai: M24, IC 4715
Matomas: 2° × 1° (3 x mėnulis)
Magnitudė: 2,5
Žvaigždynas: Šaulys
Kaip stebėti: plika akimi M24 atrodys tik kaip ryškus Paukščių Tako lopinėlis. Per žiūronus galėsite pamatyti daugybę šiame regione susitelkusių žvaigždžių. Šis objektas puikiai tinka ir astrofotografijai.
Aprašymas: M24 yra žvaigždžių debesis, esantis šalia Gulbės ūko danguje. Skirtingai nuo žvaigždžių spiečiaus, žvaigždžių debesis nėra tikras dangaus objektas, o mažiau kosminių dulkių nusėtas plotas nei netoliese esančios vietos – savotiškas „langas“ į vidines Paukščių Tako gelmes.

www.teleskopai.lt
Šaltiniai: „Lietuvos dangus 2024“, http://www.seasky.org/astronomy/astronomy-calendar-2024.html
, https://theskylive.com/12p-info , https://starwalk.space/en/news

Gegužės mėnesio astronominių įvykių kalendorius:
Gegužės 1 d. – delčia.
Gegužės 3 d. – Mėnulis praskrieja pro Saturną tik 0°48' atstumu.
Gegužės 4 d. - ETA akvaridų meteorų lietaus intensyvumo pikas (Vandenio žvaigždyne) vidutiniškai 50 meteorų per valandą. Mėnulis praskrieja pro Neptūną tik 0°15' atstumu.
Gegužės 5d. – ryte bus galima stebėti kaip Marsas uždengs mėnulio delčią – abiejų šviesulių centrus skirs vos keliolikos minučių kampinis nuotolis (Marso okultacija).
Gegužės 6 d. - Mėnulis praslinks pro Merkurijų tik 3°24' atstumu.
Gegužės 8 d. – jaunatis.
Gegužės 10 d. - ETA lyridaų meteorų lietaus intensyvumo pikas (Lyros žvaigždyne) vidutiniškai 3 meteorų per valandą.
Gegužės 12 d. - Mėnulis praskrieja pro Pollux’ą 1°36' atstumu.
Gegužės 15 d. – priešpilnis.
Gegužės 23 d. – pilnatis.
Gegužės 30 d. – delčia.
Marsas – visą gegužės mėnesį Marsą bus galima matyti rytais Žuvų žvaigždyne. Marso šviesa beveik nesikeis ir sieks +1.1 mag.
Jupiteris – tik pirmomis mėnesio dienomis šią planetą dar galima išvysti tuoj po saulėlydžio virš vakarų-šiaurės vakarų horizonto , vėliau – Jupiterio nebematysime.
Saturnas – kas naktį vis aukščiau teka Vandenio žvaigždyne ir mėnesio pabaigoje jį jau galima pamatyti pries aušrą keliolika laipsnių pakilusį virš pietryčių horizonto.

Balandžio mėnesio astronominių įvykių kalendorius:
Balandžio 2 d. – delčia.
Balandžio 8 d. – jaunatis. Geriausias laikas šį mėnesį stebėti blyškiems dangaus objektams. Fazės pikas 21 val. 21 min. Lietuvos laiku.
Balandžio 15 d. – priešpilnis
Balandžio 21 d. – kometa 12P/Pons-Brooks pasieks perihelį – artimiausią Saulei orbitos tašką. Regimasis ryškis pasieks apie 4.5, ji bus gerai matoma visą mėnesį. Mėnesio pradžioje ieškokite jos Avino, o vėliau – Jaučio žvaigždyne.
Balandžio 22 d. – Lyridų meteorų lietaus pikas. Šis meteorų srautas trunka balandžio 15-29 dienomis, šie meteorai yra greiti ir ryškūs. Piko metu per valandą galima tikėtis apie 10-20 meteorų, retesniais atvejais – net iki 100 meteorų per valandą.
Balandžio 24 d. – pilnatis. Fazės pikas 02 val. 49 min. Lietuvos laiku.

Kovo mėnesio astronominių įvykių kalendorius:
Kovo 3 d. – delčia.
Kovo 4 d. – asteroidas 3 Juno pasieks opoziciją – tašką danguje 180 laipsnių nuo Saulės. Jį bus galima pastebėti su astronominiais žiūronais ar teleskopu.
Kovo 10 d. – jaunatis. Geriausias laikas šį mėnesį stebėti blyškiems dangaus objektams. Fazės pikas 11 val. 00 min. Lietuvos laiku.
Kovo 14 d. – kometa C/2021 S3 pasieks artimiausią žemei orbitos tašką. Ją galima tikėtis stebėti 150 mm skersmens ar didesniu teleskopu.
Kovo 17 d. – priešpilnis.
Kovo 20 d. – pavasario lygiadienis. Astronominio pavasario pradžia.
Kovo 25 d. – pilnatis. Fazės pikas 09 val. 00 min. Lietuvos laiku.
Kovo 25 d. – Merkurijus pasiekia 18.7 laipsnio rytinę elongaciją (kampinį nuotolį į rytus nuo Saulės). Maždaug nuo mėnesio vidurio jį bus galima pamatyti vakarais sužimbant Žuvų žvaigždyne. Pradžioje Merkurijus gana šviesus – jo ryškis siekia net -1.2 mag., bet mėnesio pabaigoje išblėsta beveik 7 kartus iki +0.9 mag.

Vasario mėnesio astronominių įvykių kalendorius:
Vasario 3 d. – delčia.
Vasario 10 d. – jaunatis. Geriausias laikas šį mėnesį stebėti blyškiems dangaus objektams. Fazės pikas 00 val. 59 min. Lietuvos laiku.
Vasario 14 d. – kometa C/2021 S3 pasieks perihelį – artimiausią Saulei orbitos tašką. Ją turėtų būti įmanoma stebėti nedideliu teleskopu ar didesniais žiūronais. Tuo metu dairykitės jos Gyvatnešio žvaigždyne.
Vasario 15 d. – vakare tiesiai virš Jupiterio kelių laipsnių kampiniu atstumu praslinks beveik priešpilnis Mėnulis.
Vasario 16 d. – priešpilnis.
Vasario 16, 17 d. – Mėnulis prasilenks su Plejadžių žvaigždynu vos 12 kampinių minučių atstumu.
Vasario 21 d. – Mėnulis prasilenks su poliuksu vieno laipsnio ir 48 kampinių minučių atstumu.
Vasario 24 d. – pilnatis. Fazės pikas 14 val. 30 min. Lietuvos laiku.

Sveikiname su Naujaisiais metais ir linkime gero oro!
Sausio mėnesio astronominių įvykių kalendorius:
Sausio 3 - 4 d. - Kvadrantidų meteorų lietaus pikas. Šis meteorų lietus matomas gruodžio 28 – sausio 12 dienomis, jo radiantas Jaučiaganio žvaigždyne. Galima tikėtis iki 40 meteorų per valandą. Mėnulio delčia galimai nustelbs blyškesnius meteorus, tačiau kadangi meteorų nemažai, tai vis tiek gali būti geras reginys.
Sausio 4 d. – delčia. Taip pat Mėnulis vos 2 laipsnių kampiniu nuotoliu prasilenks su žvaigžde Spika.
Sausio 11 d. – jaunatis. Geriausias laikas šį mėnesį stebėti blyškiems dangaus objektams. Fazės pikas 5 val. 30 min. Lietuvos laiku.
Sausio 12 d. – Merkurijus pasieks 12 laipsnių rytinę elongaciją. Visgi pamatyti jį ryte bus sunku – virš horizonto jis pasirodys tik po 7 valandos.
Sausio 14 d. – Mėnulis 2.6 laipsnio kampiniu nuotoliu prasilenks su Saturnu.
Sausio 18 d. – priešpilnis.
Sausio 25 d. – pilnatis. Fazės pikas 19 val. 54 min. Lietuvos laiku.
Sausio 29 d. – Kometa 62p/Tsunchinshan maksimaliai priartės prie Žemės. Jai pamatyti reikėtų bent apie 60 mm skersmens teleskopo ar žiūronų.

Gražių, ramių Švenčių ir giedro dangaus!😀

Gruodžio mėnesio astronominių įvykių kalendorius:
Gruodžio 4 d. – Merkurijus pasieks didžiausią, 21.3 laipsnio, rytinę elongaciją. Nors jis gana šviesus - Merkurijaus šviesis siekia -0.4 ryškio, tačiau mūsų platumose vakarais sužimba jau labai žemai, tad Lietuvoje jo nematysime.
Gruodžio 5 d. – delčia.
Gruodžio 13 d. – jaunatis. Geriausias laikas šį mėnesį stebėti blyškiems dangaus objektams. Fazės pikas 1 val. 32 min. Lietuvos laiku.
Gruodžio 13 - 14 d. - Geminidų meteorų lietaus pikas. Šis meteorų lietus matomas gruodžio 7 – 17 dienomis, jo radiantas Dvynių žvaigždyne. Galima tikėtis net iki 120 įvairiaspalvių meteorų per valandą! Šio meteorų lietaus „kaltininkas“ yra asteroidas 3200 Phaethon. Kadangi meteorų daug ir jie šviesūs, o lietuas pikas labai artimas jaunačiai, šiemet tai gali būti išties įspūdingas reginys. Geriausia vieta stebėjimui – ten kur tamsu, po vidurnakčio.
Gruodžio 19 d. – priešpilnis.
Gruodžio 21 d. – asteroidas vesta pasieks opoziciją. Ryškis pasieks 6.6, jį bus galima stebėti nedideliais žiūronais.
Gruodžio 21 - 22 d. – Ursidų meteorų lietaus pikas. Galima tikėtis 5 – 10 meteorų per valandą, tačiau blyškesnius užgoš pilnėjantis Mėnulis. Jei būsite kantrūs, galbūt pavyks pamatyti keletą šviesesnių. Geriausia stebėti po vidurnakčio, toli nuo miesto šviesų. Meteorų radiantas yra Mažuosiuose Grįžulo Ratuose.
Gruodžio 22 d. – žiemos saulėgrįža. Ilgiausia metų naktis bei astronominės žiemos pradžia. Po jos naktys pradės trumpėti. Įvyks 5 val. 27 min. Lietuvos laiku.
Gruodžio 27 d. – pilnatis. Fazės pikas 2 val. 33 min. Lietuvos laiku.

Lapkričio mėnesio astronominių įvykių kalendorius:
Lapkričio 3 d. – Jupiteris pasieks opoziciją. Tai pats palankiausias metas didžiausiai Saulės sistemos planetai bei jos palydovams stebėti ar fotografuoti – jei tik leis dažnai apniukę lapkričio orai. Opozicijos metu Jupiteris švyti aukštai virš pietų horizonto pakylančiame Avino žvaigždyne, jo šviesis siekia -2.9 mag.
Lapkričio 4 - 5 d. – Tauridų meteorų lietaus pikas. Šio metetorų lietaus radiantas yra Tauro žvaigždyne, tačiau jie gali atsirasti bet kurioje dangaus vietoje. Šis meteorų lietus yra ilgai trunkantis, nuo rugsėjo 7 iki gruodžio 10 dienos. Galima tikėtis 5 – 10 meteorų per valandą. Tauridų meteorų lietus yra neįprastas tuo, kad jis susideda iš dviejų srautų – pirmasis yra dulkelės, paliktos asteroido 2004 TG10. Antrasis sudarytas iš kometos 2P/Encke paliktų dulkių. Šiemet Mėnulio delčia galimai paslėps daugumą blyškių meteorų, tačiau turint kantrybės ir leidžiant oro sąlygoms galbūt pavyks pamatyti vieną – kitą šviesesnį. Geriausia stebėti iškart po vidurnakčio iš tamsios vietos toli nuo miestų šviesų.
Lapkričio 5 d. – delčia.
Lapkričio 5 d. – asteroidas Melpomenė pasieks opoziciją. Ieškokite jo Eridano žvaigždyne, pamatyti turėtų būti įmanoma su 40 mm skersmens žiūronais ar nedideliu teleskopu.
Lapkričio 13 d. – jaunatis. Geriausias laikas šį mėnesį stebėti blyškiems dangaus objektams. Fazės pikas 11 val. 27 min. Lietuvos laiku.
Lapkričio 13 d. – Uranas pasieks opoziciją. Tai pats palankiausias metas šiai planetai stebėti. Ji bus šviesesnė nei bet kuriuo kitu momentu šiais metais ir bus matoma visą naktį. Ieškokite jos Avino žvaigždyne. Kadangi ši planeta labai tolima, ją matyti galėsite tik kaip mažą mėlynai-žalią taškelį – nebent turite itin galingą teleskopą.
Lapkričio 17 -18 d. - Leonidų meteorų lietaus pikas. Šis meteorų lietus matomas lapkričio 6 – 30 dienomis, jo radiantas Liūto žvaigždyne. Galima tikėtis iki 15 meteorų per valandą. Mėnulis nusileis prieš vidurnaktį, palikdamas tamsų dangų – tai turėtų suteikti galimybę puikiam rytiniam reginiui. Stebėti geriausia iš tamsios vietos po vidurnakčio. Radiantas Liūto žvaigždyne, tačiau meteorai gali atsirasti bet kurioje dangaus vietoje.
Lapkričio 20 d. – priešpilnis.
Lapkričio 20 d. – vakare prie Saturno 3 laipsnių kampiniu nuotoliu priartėja priešpilnis Mėnulis.
Lapkričio 27 d. – pilnatis. Fazės pikas 11 val. 16 min. Lietuvos laiku.

Spalio mėnesio astronominių įvykių kalendorius:
Spalio 2 d. – Jupiteris kiek didesniu nei 3 laipsnių kampiniu nuotoliu prasilenkia su Mėnulio pilnatimi.
Spalio 6 d. – delčia.
Spalio 7 d. – Drakonidų meteorų lietaus pikas. Šis meteorų lietus trunka spalio 6 - 10 dienomis, jo radiantas yra Slibino žvaigždyne. Stebėti juos geriausia vakare, toli nuo miesto. Šiemet juos kiek paslėps šviesus Mėnulis, tad matysis tik ryškieji.
Spalio 9-10 d. – Venera tiesiai po šviesiausia Liūto žvaigždyno žvaigžde Regulu. Spalio 10 d. dar penkiais laipsniais aukščiau žiba ir Mėnulio delčia.
Spalio 12 d. – kometa 103P/Hartley pasieks perihelį – arčiausią nuo Saulės tašką. Šis laikotarpis nuo rugsėjo galo yra tinkamas jos stebėjimui, tam užteks nedidelio teleskopo ar 70 mm skersmens žiūronų. Tinkamas laikas jai stebėti yra rytais.
Spalio 14 d. – jaunatis. Geriausias laikas šį mėnesį stebėti gilaus dangaus objektus. Fazės pikas 20 val. 55 min. Lietuvos laiku.
Spalio 21 d. – kometa 2P/Encke pasieks perihelį – arčiausią nuo Saulės tašką. Spalio mėnuo yra tinkamas metas jos stebėjimui, tam užteks nedidelio teleskopo ar 70 mm skersmens žiūronų.
Spalio 22 d. – priešpilnis.
Spalio 22 d. - Orionidų meteorų lietaus pikas. Šis meteorų lietus matomas spalio 16 – 27 dienomis, jo radiantas ties Oriono ir Dvynių žvaigždynų riba, greta Dvynių γ žvaigždės. Galima tikėtis net iki 20 meteorų per valandą.
Spalio 23 d. – Venera pasieks 46.4 laipsnio vakarinę elongaciją. Apie šį laiką esant giedram orui galima pamatyti ją sužimbant rytais Liūto žvaigždyne. Merkurijus šiuo metu šviesesnis už daugumą ryškių žvaigždžių – jo šviesis siekia -0.4 mag.
Spalio 28 d. – pilnatis. Fazės pikas 23 val. 24 min. Lietuvos laiku.
Spalio 28 d. – dalinis Mėnulio užtemimas. Tęsis nuo 18:02 iki 01:26 Lietuvos laiku.
Spalio 29 d. - Jupiteris kiek didesniu nei 3 laipsnių kampiniu nuotoliu prasilenkia su Mėnulio pilnatimi.

Atkreipiame dėmesį, jog sąskrydžio RUGSĖJO ŽVAIGŽDĖS 2023 laikas pakeistas į rugsėjo 30 d.

Sąskrydis - Rugsėjo žvaigždės 2023 ✨

Sąskrydis "RUGSĖJO ŽVAIGŽDĖS 2023" Rugsėjo  23d., šeštadienį, ir vėl kasmetinis rudeninis astronomijos mėgėjų ir žvaigždžių mylėtojų susirinkimas Garsios Tylos Observatorijoje!

Rugsėjo mėnesio astronominių įvykių kalendorius:
Rugsėjo 4 d. – vakare virš Jupiterio kiek didesniu nei 3 laipsnių kapminiu nuotoliu praslenka pradėjusi dilti Mėnulio pilnatis
Rugsėjo 7 d. – delčia
Rugsėjo 15 d. – jaunatis. Geriausias laikas šį mėnesį stebėti blyškiems dangaus objektams. Fazės pikas 04 val. 40 min. Lietuvos laiku.
Rugsėjo 17 d. – kometa C/2020 V2 (ZTF) pasieks artimiausią atstumą iki Saulės ir iki Žemės. Ją bus galima pamatyti pro 80 mm žiūronus ar teleskopą.
Rugsėjo 22 d. – priešpilnis.
Rugsėjo 22 d. – Merkurijus pasieks 17.9 laipsnio rytinę elongaciją. Ieškokite jo tekant virš rtų horizonto Liūto žvaigždyne. Šviesis sieks -0.3 mag.
Rugsėjo 23 d. – rudens lygiadienis. Astronominio rudens pradžia.
Rugsėjo 29 d. – pilnatis. Fazės pikas 04 val. 35 min. Lietuvos laiku. Ši pilnatis vadinama superpilnatimi, nes Mėnulis bus arti mažiausio nuotolio nuo Žemės. Gali atrodyti didesnis ir šviesesnis nei įprastai. Tai paskutinioji iš trijų superpilnačių 2023-aisiais.

Naujasis teleskopas Celestron Edge 1100 CGX-L jau paruoštas darbui VU observatorijoje Čiurlionio g.