Baltos Lankos

„Labai stipri knyga, kurioje mėgausitės nerealaus grožio Violetos Tauragienės vertimu bei itin stipriomis autoriaus sukurtomis emocijomis. Būtinai paskaitykite“, – apie ką tik lietuvių kalba pasirodžiusį Jameso Baldwino romaną „Džovanio kambarys“ rašo Indrė iš tinklaraščio „Dar vieną puslapį“.

Mes neabejojame: tai tikrai jūsų dėmesio ir laiko verta knyga.

Nuorodą užsisakyti šią knygą jau dabar rasite komentaruose.

📚Džovanio kambarys

Prieš skaitant "Džovanio kambarį" vienas svarbiausių dalykų ką reikia padaryti - pasidomėti autoriaus James Baldwin autobiografija, nes tai ne tiesiog dar vienas autorius, bet itin stiprus balsas, kuris darė įtaką ir keitė pasaulį. Kartą žurnalisto paklaustas ar nesijaučia, kad jam negalėjo labiau nepasisekti nei dabar gimus rašytoju, juodaodžiu ir dar homoseksualu, autorius juokdamasis atsakė - ,,baikit, manau, kad laimėjau aukso puodą". Ko jau ko bet humoro ir sveiko proto neatimsi. Tai vienas pirmųjų autorių, kurie griebėsi q***r temos literatūroje, o turint galvoje, kad po kūrinio atsiradimo praeis dar dešimtmetis kol Amerikoje bus pradėta kalbėti apie LGBTQ teises, tas išties daro įspūdį.

Po pirmojo savo išleisto kūrinio Baldwin išties turėjo sukaupęs nemažą auditoriją skaitytojų, tad kai jo agentas gavo "Džovanio kambario" kopiją, rašytojui buvo pasiūlyta knygą tiesiog sudeginti. Ji atrodė per daug rizikinga ir galinti apskritai sužlugdyti jo karjerą. Autorius, žinoma, nepaklausė ir susirado kitą leidėją. Šis kūrinys mus perkelia į Paryžių, į Džovanio kambarį. Kambarys, šiuo atveju, nėra tik fizinė vieta, čia ir pagrindinio herojaus Deivido psichologinė vieta. Jis buvo tiesiog dar vienas amerikietis vaikinukas, kuris nusprendė pakeliauti ir pasilinksminti Europoje, Paryžiuje, bet ši kelionė visam gyvenimui jį pakeis, nes čia jis sutiks Džovanį. Džovanis turi sužadėtinę ir viskas klostosi puikiai, bet sutikus Džovanį, jame prabunda geismas ir Džovanis niekaip negali priimti homoseksualios savo pusės.

Kalbos grožis. Pradėkime nuo jo. Visada sakau - pažiūrėkite kas vertė tekstą, nes geriausi vertėjai išrankūs ką versti, bet kai jau imasi, tai vietos netobulumui nepalieka. Čia ta pati istorija. Knygą vertė Violeta Tauragienė, kurios sąskaitoje tokie kūriniai kaip "Stouneris", "Įvykis", "Antriji lytis", "Pažadas" ir daug kitų. Čia buvo kažkas tobulo. Tekstas tiesiog plaukia, vertėjos parinkti žodžiai tiesiog dar kartą atskleidžia kokia graži mūsų kalba. Nuostabu.

Bendra kūrinio nuotaika gana irzli, įtempta, įelektrinta. Mes suprantame, kad Deividas blaškosi. Negana to į tą blaškymąsi gana beširdiškai įtraukia ir kitus, kas skaudina ar net sugriauna gyvenimus. Tas erzelys daugiau mažiau išlieka viso kūrinio metu. Atrodo, vis laukiame kada jam pasidarys aišku ir kada jis priims sprendimą, bet ne. Kartu čia yra viena tų knygų, kur jums tikrai nepatiks pasakotojas ir jūs už jį nesirgsite. Bus gaila tų visų kitų, kuriais Deividas beširdiškai naudojasi gal iš nepatyrimo, gal iš nežinojimo, o kartais gal ir piktavališkai. Iš kitos pusės - pirmas žmogus, kuriam Deividas meluoja yra jis pats, o kas atsitinka po to yra tik pasekmė.

Ši knyga kartu yra pagrindinio veikėjo balškymasis tarp to, kas yra, ir tarp to, ko tikisi visuomenė ir kas yra lyg nebylus susitarimas kaip gyventi yra priimtina. Santuoka, namai, žmona, vaikai - to tikimasi ir tai yra saugu neatkreipti į seve dėmesio, gyventi kaip visi. O ko norisi iš tiesų? Mes matome, kad Džovanis nėra pirmas. Deivido patirtis solidesnė, bet kaskart jis tas patirtis ignoruoja, bando nustumti ir meluoja sau.

Paryžius ištvirkęs, laisvas. Čia galima daryti ką tik nori ir niekam nerūpi. Tavo seksualiniai potyriai bei eksperimentai taip pat niekam neįdomūs. Klišė? Gal, bet galimai tiesa. Deividas čia prieš savo akis mato, kad nieko nešokiruoja Džovanio dėmesys jam. Visi šik šypsosi ir manosi viską suprantą. Deja, šalia yra kitų vyrų, kurie nespjauna į jaunus patrauklius vyrus, bet jų suvytę kūnai bei gašlumas yra tarsi gyvas priekaištas Deividui apie jo ir Džovanio santykius. Tas Deividui atgrasu.

Pabaigos aš, aišku, neišduosiu, bet pasakysiu, kad čia tai buvo ohoho finalas. Labai stipri knyga, kurioje mėgausitės nerealaus grožio Violetos Tauragienės vertimu bei itin stipriomis autoriaus sukurtomis emocijomis. Būtinai paskaitykite.

📕 Susitikime IG: https://www.instagram.com/dar.viena.puslapi
📕 Susitikime Goodreads:
https://www.goodreads.com/darvienpuslap

Baltos Lankos

Dėmesio Hario Hūlės serijos gerbėjai ir gerbėjos! Jo Nesbø „Nemezidė“ – Jokūbo Bareikio balsu įgarsintas ketvirtasis detektyvų serijos romanas.

Viename Oslo banke kaukėtas plėšikas įremia šautuvą banko darbuotojai į galvą ir liepia skaičiuoti iki dvidešimt penkių. Pinigai į krepšį sukrauti, tačiau keliomis sekundėmis per vėlai – darbuotoja nužudoma, o du milijonai Norvegijos kronų dingsta be pėdsakų. Žiaurūs bankų plėšimai tęsiasi...

Ryte, po audringo vakaro su buvusia mergina Ana Betsen, detektyvas Haris Hūlė pabunda kamuojamas pagirių ir neatsimena, kas įvyko per pastarąsias keliolika valandų. Negana to, tą pačią dieną Ana randama negyva savo miegamajame – įtariama, kad tai savižudybė.

Detektyvas Hūlė, patyliukais nagrinėdamas Anos mirties aplinkybes, bankų plėšimo byloje atranda giją, vedančią į kalėjimą, kur bausmę atlieka vienas žinomiausių Norvegijos bankų plėšikų. Kuo labiau detektyvas gilinasi, tuo aiškiau mato, kad Anos mirtis susijusi su įžūliais bankų plėšimais.

Nuorodas į audioknygą ir į „Baltos lankos Audio“ programėlę rasite komentaruose.

„Romane esama daug išdegintos saulėje Sicilijos grožio, elegantiško rūmų gyvenimo užkulisių, XIX a. italų aristokratų papročių, lydimų ironijos gaidelių, jaunystės grožio ir veiklumo ugnies, virstančios pelenais“, – rašoma Giuseppe Tomasi di Lampedusa romano „Gatopardas“ (iš italų k. vertė Lina Gaučytė) apžvalgoje žurnale „370”.

1958 m. išleistas ir ligi šiol vertinamas italų literatūros klasikos kūrinys su švelnia, ironiška nostalgija kalba apie praėjusios epochos tradicijas, kurias įkūnija kadaise didinga siciliečių giminė ir paskutinis jos atstovas. Išdidus, karališkos laikysenos kunigaikštis don Fabricijus, save vadinantis gatopardu – tikrovėje neegzistuojančiu gyvūnu, su stojišku liūdesiu priima į šalį atkeliaujančias progresyvias idėjas ir neišvengiamą savojo luomo dekadansą.

Nuorodą įsigyti šią knygą rasite komentaruose.

Džiaugiamės, kad neįtikėtino populiarumo sulaukęs Colleen Hoover romanas „Mes dedame tašką“ (iš anglų k. vertė Laima Pacevičienė) skaitytojus ir skaitytojas pasieks pasidabinęs nauju kino filmo motyvais papuoštu viršeliu! Užsisakyti galite jau dabar.

„Mes dedame tašką“ – tai jautrus pasakojimas apie meilę ir pasitikėjimą, apie smurtą šeimoje ir tėvų sprendimus, kurie gali nulemti vaikų gyvenimą.

Lilės vaikystė nebuvo lengva: visų gerbiamoje mažo miestelio šeimoje dėl smurtaujančio tėvo virė tikras pragaras, todėl Bostonas tapo jai išsilaisvinimu. Tėvui mirus, nedidelį palikimą ji panaudoja savo svajonei įgyvendinti – atidaro netradicinę gėlių parduotuvę. Darbų sūkury į gyvenimą įsiveržia meilė neurochirurgui Railiui. Jis šiek tiek arogantiškas ir užsispyręs, bet kartu aistringas, nuoširdus ir pametęs dėl jos galvą.

Rodos, Lilė turi viską, apie ką svajojo. Tačiau netikėtomis aplinkybėmis į jos gyvenimą grįžta pirmoji meilė – Etlasas, apie kurį ji jau daugelį metų nieko negirdėjo.

Paauglystėje jis vienintelis padėjo jai išgyventi sunkiausias akimirkas šeimoje. Jo grįžimas sujaukia Lilės mintis ir santykius su Railiu. Ar jų meilė pasiruošusi tokiam iššūkiui? Lilė priversta iš naujo apmąstyti savo gyvenimą ir kovoti už laimę. Dėl to ji turės priimti patį skaudžiausią sprendimą.

Čia tai bent – papildoma nuolaida visoms C. Hoover knygoms jums patogiausiu formatu! Nepraleiskite progos atrasti šios autorės kūrybos.

Ar matėt, ar girdėjot: nuostabi mažiesiems – „Džyru džyru muzikėlė. Dainelės apie žvėris, paukščius ir bites“ – jau čia!

Net 12 profesionaliai Aušros Žičkienės parinktų, talentingai Vytauto Leistrumo aranžuotų ir nuostabiai Telo Coelho iliustruotų lietuvių liaudies dainų nepaliks abejingų. Dainuodami apie gyvūnus, vaikai daug apie juos sužinos: kaip kuris atrodo, kaip elgiasi ir ką mėgsta.

Dainelių melodijos paprastos, nesunkiai išmokstamos. Išgirsite ir gegutės kukavimą, ir giedrą linksmybių nuotaiką, ir liūdną skundą šaltą žiemos dieną.
Knygelės ieškokite jau dabar!

„Pagal visus standartus surašytas tamsus, protingas trileris, kurį drąsiai rekomenduoju“, – sako apžvalgininkas Audrius Ožalas apie Stefano Ahnhemo ketvirtąjį Fabiano Risko serijos detektyvą „Motyvas X“ (iš švedų k. vertė Ingeborga Elena).

Antrinam: tai tikrai dėmesio vertas detektyvų autorius, tad jei ieškote tamsesnės painios istorijos – nepraleiskite šio romano pro akis.

Nuoroda į autoriaus knygas – komentaruose.

Trumpa ir efektinga jūsų dėmesiui – Philippe‘o Claudelio „Pono Linio dukraitė“ (iš prancūzų k. vertė Jonė Ramunytė, įgarsino Jurgis Damaševičius).

Tai subtilus, jaudinantis ir skaidrus pasakojimas apie trapius likimo nuskriaustų žmonių gyvenimus. Apie draugystę, kupiną atjautos ir gerumo, jungiančią skirtingas kultūras ir patirtis.

Kai karas suniokoja kraštą ir žūsta sūnus su marčia, ponas Linis iškeliauja į tolimą nepažįstamą šalį ir kartu išsiveža savo dukraitę – mažąją Sang Diu. Perpildytame pabėgėlių centre jis jaučiasi svetimas, o ir aplinkiniai į senį su kūdikiu rankose žiūri įtariai. Vieną dieną su dukraite jis išsiruošia pasivaikščioti po svetimą miestą ir prisėdęs ant suolo sutinka poną Barką. Liūdno ir nuoširdaus veido apvalainas nepažįstamasis, ką tik netekęs žmonos, nori išsikalbėti, o ponas Linis moka klausytis. Nors kalbasi skirtingomis kalbomis ir žodžių reikšmių nežino, jie vienas kitą supranta. Galbūt dėl to, kad abu jaučiasi tokie patys sutrikę ir vieniši, besiilgintys to, kas nebesugrįš.

, Švedijoje 2022-aisiais pelniusi Metų knygos titulą, – Linos Nordquist romanas „Eisiu paskui tave“ (iš švedų k. vertė Alma Braškytė, redaktorė Regina Katkevičienė).

XIX a. pabaigoje Uni, Armūdas ir mažasis Rūaras yra priversti palikti Norvegiją ir ieškoti prieglobsčio Švedijoje. Apie Uni imta šnabždėtis gimtosiose vietose, ji vadinta žudike. Po ilgos kelionės visi trys galiausiai randa apleistą sodybą – vidury miško laukymės, kur kaupiasi šiluma, auga tuntas baltų beržų, tyvuliuoja ramybė. Ten jie turės apsiprasti, prisitaikyti prie naujos šalies gamtos ir ne visada geranoriškų gyventojų.

Po daugiau kaip septyniasdešimties metų toje pačioje sodyboje prie seno virtuvės stalo sėdi Kora. Ji kartu su anyta Briken planuoja Rūaro, savo šešuro, laidotuves. Šiame name jis negimė, bet praleido visą savo gyvenimą. Klausydamasi Briken pasakojimų, Kora pastebi vis daugiau įtrūkių šeimos istorijoje. Atsiverianti tiesa Korą nepaprastai skaudina, bet sykiu ir išlaisvina.

„Eisiu paskui tave“ – poetiška tamsa apgaubtas pasakojimas apie kelias vienos šeimos kartas, gyvenančias tame pačiame name, persekiojamas paslapčių, alkio, įtartinų mirčių, meilės ir sielvarto.

Knygą užsisakyti galite jau dabar – nuorodos ieškokite komentaruose.

Kino teatre „Pasaka“ – laukta filmo „Mes dedame tašką“ premjera tarp gėlių kartu su Dovile Filmanavičiūte. Džiaugiamės, kad visi ir visos, atėjusios į premjerą, namo tikrai negrįžo tuščiomis.

Dalinamės premjeros vakaro akimirkomis.

Leidyklos vyr. redaktorė Saulina rugpjūtį rekomenduoja atkreipti dėmesį į Jameso Baldwino romaną „Džovanio kambarys“.

„Iki Lietuvos skaitytojų „Džovanio kambarys“ keliavo net 68-erius metus – JAV jis pirmąkart išleistas 1956-aisiais. Labai džiaugiuosi, kad mums pagaliau pavyko įgyvendinti šią ilgus metus brandintą idėją. Simboliška, kad knygos pasirodymas sutampa su pasaulyje minimomis Jameso Baldwino šimtosiomis gimimo metinėmis (jis gimė 1924 m. rugpjūčio 2-ąją).

„Džovanio kambarys“ iki šių dienų išliko vienu svarbiausių ir ryškiausių, aktualumo neprarandančių 𝑞𝑢𝑒𝑒𝑟 literatūros klasikos pavyzdžių. Romanas subtiliai, sąžiningai ir labai skausmingai vaizduoja intymumo ir ryšio tarp žmonių įvairumą, dėl to patiriamus sunkius vidinius išgyvenimus. Paties J. Baldwino žodžiais tariant, „knyga – ne tiek apie homoseksualumą, kiek apie tai, kas nutinka, kai bijai taip stipriai, kad galiausiai nebegali nieko mylėti“. Tad linkiu atrasti šį kūrinį, pralenkusį savo laiką, įkvėpusį ir vis dar įkvepiantį daugybę menininkų ir menininkių bei jų kūrinių."

Nuoroda į visą rekomendaciją komentaruose.

Vasaros išpardavimas persirito į antra pusę – liko visai nedaug laiko pasinaudoti specialiais pasiūlymais. Nepraleiskite progos populiariausias knygas įsigyti už gerą kainą!

jauniesiems skaitytojams ir skaitytojoms – bestseleriais tapusių knygų visai šeimai autoriaus Beno Millerio kūrinį „Kaip berniukas pradangino pasaulį“ (iš anglų k. vertė Ina Jakaitė, redaktorė Emilija Visockaitė).

Tai – neįtikėtinų ir stebuklingų nuotykių pilnas pasakojimas apie likimo vingius, keliones laiku ir pavojingas juodąsias skyles.

Aštuonmetis Harisonas stengiasi būti geras. Jis domisi kosmosu, nevagia iš parduotuvių, su seserimi dalijasi daiktais ir skanėstais, nesukčiauja žaisdamas stalo žaidimus. Bet berniukas turi DIDELĘ bėdą: jis nemoka valdyti emocijų, todėl supykęs ima siautėti ir elgtis nevaldomai.

Sykį gimtadienio šventės vedėja, įtūžusi dėl Harisono elgesio, vietoj paprasto baliono jam įteikia VISKĄ praryjančią juodąją skylę. Berniukas pasinaudoja galimybe atsikratyti visko, kas jam nepatinka ar kas jį erzina: brokolių, agresyviai lojančio kaimynų šuns, nemėgstamo baseino...

Netikėtai Harisonas supranta, kad juodojoje skylėje pradingsta ir tai, kas jam labai brangu, – pavyzdžiui, mylimi tėvai. Ar pavyks berniukui ištaisyti netyčia padarytą klaidą?

Nuorodą užsisakyti šią knygą jau dabar rasite komentaruose.

Štai knygos, kurių dažniausiai klausėtės liepos mėnesį. Sekite rugpjūčio naujienas – turėsime ne tik naujų audioknygų, bet ir specialių pasiūlymų.

Ką bendra turi kasetė, kurią reikdavo atsukti šakute, gurgiantis pilvas ir Britney Spears daina „Toxic“? Teatro ir kino aktorė Gelminė Glemžaitė nė nemirktelėjusi atsakytų: ir šiuos, ir daugybę kitų dalykų jos gyvenime susieja audioknygos.

Margaret Atwood romanas „Liudijimai“, Cate Quinn trileris „Juodosios našlės“, Emily Ratajkowski atsiminimų knyga „Mano kūnas“ – tai knygos, kurias įgarsino Gelminė. Ji prisipažįsta, kad audioknygoms dabar randa daugiau laiko nei popierinėms, nes knygų klausymą lengviau suderinti su kita veikla.

Kviečiame skaityti pokalbį, o nuorodos į audioknygas ieškokite komentaruose.

Gelminė Glemžaitė: garsinė knyga – tai kelionė po savo vaizduotę, į kurią pasiimu ir klausytoją Ką bendro turi kasetė, kurią reikdavo atsukti šakute, gurgiantis pilvas ir Britney Spears daina „Toxic“? Teatro ir kino aktorė Gelminė Glemžaitė nė nemirktelėjusi atsakytų: ir šiuos, ir daugybę kitų dalykų jos gyvenime susieja audioknygos.

Džiugios žinios! Įsivaizduojate: apie neeilinę dieną Balioniškyje vaikai jau gali skaityti ne tik Lietuvoje, bet ir Turkijoje! Redos Puodžiukės ir Tanios Rex knyga „Neeilinė diena Balioniškyje“ Skaistės Keršytės buvo išversta į turkų kalbą ir išleista leidykloje „Cosmos Yayinlari“.

Labai džiaugiamės ir sveikiname autores!

Knygą lietuvių kalba užsisakyti galite jau dabar – nuorodos ieškokite komentaruose.

Haruki Murakami kultinis romanas „Norvegų giria“ grįžta su nauju viršeliu!

Nusileidęs Hamburgo oro uoste, 37-erių Toru Vatanabė išgirsta seną „The Beatles“ dainą ir mintimis grįžta į studentiškas dienas Tokijuje, į pasaulį, kupiną vienatvės, aistros, troškimų ir praradimų.

Tada iš gyvenimo pasitraukė geriausias Toru draugas Kidzukis, o Kidzukio mergina Naoko tapo pirmąja Toru meile. Tiesa, jiems suartėjus, į Toru pasaulį įsiveržė ir karštakraujė Midori, visiška Naoko priešingybė. Draskomas vidinių prieštaravimų, Toru turėjo rinktis tarp praeities ir ateities.

Knygą užsisakyti galite jau dabar – nuorodos ieškokite komentaruose.

Labai laukta ir neeilinė jos pasirodymo data! Kaip tik šiandien, rugpjūčio 2 d., lygiai prieš šimtą metų gimė vienas svarbiausių XX a. rašytojų ir aktyvistų Jamesas Baldwinas. O jo romanas „Džovanio kambarys“ (iš anglų k. vertė Violeta Tauragienė, redaktorė Rima Bertašavičiūtė) jau atkeliavo iš spaustuvės!

„Džovanio kambarys“ nukelia mus į XX a. šeštojo dešimtmečio bohemišką Paryžių, kupiną pavojingos aistros ir plika akimi ne visada matomo smurto. Šiame mieste amerikietis Deividas, negalėdamas susitaikyti su savo homoseksualumu, blaškosi tarp slopinamo uždrausto geismo ir konvencionalios meilės ilgesio. Paryžiuje Deividas sutinka Helę ir jai pasiperša, bet, jai išvykus, leidžiasi į pražūtingą romaną su italu barmenu Džovaniu.

Aštriu, tiriančiu žvilgsniu ir gyvybingu stiliumi J. Baldwinas šiame 𝑞𝑢𝑒𝑒𝑟 literatūros klasikos kūrinyje gilinasi į destruktyvios meilės ir aistros subtilumus, seksualinės tapatybės klausimus, emigranto, klausiančio, kas yra namai, dalią ir laisvės siekiančią žmogaus širdį.

Knygą užsisakyti galite jau dabar – nuorodos ieškokite komentaruose.

Jau nuo šiandien „Netflix“ platformoje galite žiūrėti Holly Jackson knygos „Geros mergaitės nusikaltimų vadovas“ (iš anglų k. vertė Inga Stančikaitė), tapusios pasauliniu bestseleriu, ekranizaciją!

Populiarios vyresniųjų klasių moksleivės Endės Bel žmogžudystės byla jau seniai baigta. Prieš penkerius metus Endę nužudė jos vaikinas Salas Singas, o tuomet atėmė gyvybę ir sau. Tai žino policija. Tai žino visi Litl Kiltono miestelio gyventojai.

Tačiau P**a Fic-Amobi, dabar jau pati vyresniųjų klasių moksleivė, nėra tuo užtikrinta. Salą ji pažinojo iš vaikystės – vaikinas visada buvo toks geras... P**a nusprendžia pati ištirti Endės Bel bylą. Ji randa tamsių paslapčių pėdsakus, galinčius įrodyti, jog Salas buvo nekaltas. Bet kažkas miestelyje nenori, kad P**a kapstytųsi po praeitį.

Ar P**a gali jaustis saugi, jei tikrasis žudikas arba žudikė vis dar slapstosi Litl Kiltone?

O jei pirma norite perskaityti knygą – nuorodą, kur ją įsigyti, rasite komentaruose.

Colleen Hoover romano „Mes dedame tašką“ ekranizacijos premjera – jau visai netrukus!

Ta proga skelbiame KONKURSĄ!

Pamėk „Baltų lankų“ paskyrą, komentaruose žymėk draugą ar draugę, su kuriuo keliautum į premjerą, o mes vienam ar vienai iš jūsų padovanosime du bilietus į išankstinę rugpjūčio 7 d. premjerą „Apollo Kinas“ kino teatre „Vilnius OUTLET“.

Komentarų lauksime iki rugpjūčio 4 dienos. Laimėtojas arba laimėtoja bus skelbiami rugpjūčio 5 d. komentaruose po šiuo įrašu.

Kviečiame susitikti!

Kol Kristinos Sabaliauskaitės romanai atranda skaitytojus ir skaitytojas užsienio šalyse, jų autorė šią vasarą vyksta pas skaitytojas ir skaitytojus Lietuvos bibliotekose. Suplanuoti net penki susitikimai:

𝐑𝐮𝐠𝐩𝐣𝐮̄𝐜̌𝐢𝐨 𝟐 𝐝. 14.30 val. Plungės viešojoje bibliotekoje;
17 val. Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešojoje bibliotekoje;
𝐑𝐮𝐠𝐩𝐣𝐮̄𝐜̌𝐢𝐨 𝟑 𝐝. 11 val. Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje Gargžduose;
𝐑𝐮𝐠𝐩𝐣𝐮̄𝐜̌𝐢𝐨 𝟐𝟕 𝐝. 17.15 val. Lazdijų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje;
𝐑𝐮𝐠𝐩𝐣𝐮̄𝐜̌𝐢𝐨 𝟐𝟗 𝐝. 17.15 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.

Visi renginiai atviri ir nemokami. Susitikimuose bus galima įsigyti knygų, gauti autorės autografą.

Nuotraukos autorius Paulius Gasiūnas.

Čia tai bent – Jules'io Verne'o nuotykių romanas „Aplink Žemę per 80 dienų“ (iš prancūzų k. vertė Juozas Balčikonis, įgarsino Jurgis Damaševičius)!

Šis Jules'io Verne'o romanas pasakoja apie uždarą ir iš pirmo žvilgsnio nuobodų, lengvai nuspėjamą anglų džentelmeną Filiją Fogą. Jis priima neįtikėtiną lažybų iššūkį: apkeliauti Žemės rutulį per 80 dienų!

Kartu su tarnu prancūzu Paspartu jis leidžiasi į pavojų ir netikėtų įvykių kupiną kelionę. Viską sėkmingai įveikti padeda ryžtas, išradingumas ir tikėjimas savomis jėgomis.

Traukiniais, laivais, vežimais, burinėmis rogėmis, net drambliais bei oro balionu jie lanko egzotiškus kraštus, susiduria su įvairiomis kliūtimis ir juokingomis situacijomis. O keliautojus visą laiką neatsilikdamas seka ir Filiją Fogą nori suimti seklys Fiksas. Jis dar ryškiau nuspalvina ir taip išskirtinį, viso pasaulio dėmesį prikaustantį nuotykį.

Nuorodas į audioknygą ir į „Baltos lankos Audio“ programėlę rasite komentaruose.

, kurią nekantraujame pristatyti, – aktorės Gelminės Glemžaitės įgarsinti Emily Ratajkowski atsiminimai „Mano kūnas“ (iš anglų k. vertė Almantė Rimavičienė).

2013 m., sulaukusi vos dvidešimt vienų, amerikiečių modelis Emily Ratajkowski pernakt tapo įžymybe: provokuojamai parodžiusi savo kūną muzikiniame vaizdo klipe, vėliau peržiūrėtame milijonus kartų, ji sulaukė ir pagyrų, ir pasipiktinimo. Ji užkopė į modelio karjeros aukštumas, nusifilmavo keliuose itin sėkminguose Holivudo filmuose. Tačiau siekdama šlovės suvokė, kaip lengvai jos kūnas virto preke.

„Mano kūnas“ – ne vien jaunos moters atsiminimai. Tai itin asmeniškas feminizmo, seksualumo ir galios, moterų kontroliavimo asmeninėje ir profesinėje erdvėse bei paaiškinimų, kodėl jos leidžiasi kontroliuojamos, tyrimas. Šioje knygoje E. Ratajkowski be užuolankų aprašo savo sėkmės istoriją, nagrinėja fetišizuojamą mergaičių ir moterų grožį, šiuolaikinės kultūros pamišimą dėl moterų seksualumo ir sykiu jo niekinimą, ydingą mados ir kino industrijų skleidžiamą požiūrį į moters kūną.

Nuorodas į audioknygą ir į „Baltos lankos Audio“ programėlę rasite komentaruose.

„Tarp daugybės perskaitomų knygų, kuo toliau, tuo sunkiau darosi atrasti kažką išties naujo. Dažnai viskas atrodo skaityta ir patirta ne tik siužeto, bet ir veikėjų portretų ar pasakojimo struktūros prasme. Tuo „Pasitikėjimas“ ir sužavėjo: jame pasakojama istorija ir pats jos pasakojimo būdas buvo išskirtiniai ir todėl ilgam laikui įsirėžiantys atmintyje“, – apie Hernano Diazo romaną „Pasitikėjimas“ (iš anglų k. vertė Akvilina Cicėnaitė-Charles) rašoma paskyroje book.duo.

O kokį įspūdį jums paliko ši „New York Times“ ekspertų į XXI a. geriausių kūrinių šimtuką įtraukta knyga?

Knygos nuoroda – komentaruose.

Gabrielė: 4/5⭐️

Tarp daugybės perskaitomų knygų kuo toliau, tuo sunkiau darosi atrasti kažką išties naujo. Dažnai viskas atrodo skaityta ir patirta ne tik siužeto, bet ir veikėjų portretų ar pasakojimo struktūros prasme. Tuo „Pasitikėjimas“ ir sužavėjo – jame pasakojama istorija ir pats jos pasakojimo būdas buvo išskirtiniai ir todėl ilgam laikui įsirėžiantys atmintyje.

Mėgstu istorijas apie nepatikimus pasakotojus, visada smagu spėlioti, kaip istorija pasikeis, kai į ją pažvelgs kitas žmogus, kas tikra, o kas išgalvota. Autorius čia labai subtiliai žaidžia įvairiomis perspektyvomis, pačiai pabaigai, žinoma, palikdamas visišką vyšnaitę ir kūrinį užbaigdamas kone tobulai. Patiko ir knygos knygoje idėja, nes senokai skaičiau kažką panašaus, o ir bendrame romano kontekste visai tai neatrodė pertekliniai elementai, nebuvo sunku susigaudyti, priešingai – sunkiai atsiplėšiau nuo knygos. Vienintelis (ir gana nemažas) knygos minusas man buvo visos tos kalbos apie finansus, ekonomiką, akcijas, Volstrytą ir pan. Tikriausiai labiau pasistengus būčiau galėjus suprasti daugiau, bet, tiesą sakant, nuotaika buvo ne ta ir gilintis į ekonominius terminus nesinorėjo, todėl dalys, aprašančios pagrindinio veikėjo veiklą, man buvo nuobodžios ir tikriausiai neatsiskleidė taip, kaip galėjo atsiskleisti.

Kadangi visi tie ekonominiai reikalai užėmė nemažai kūrinio, tai šiek tiek atėmė eterio iš veikėjų, kuriuos norėjosi pažinti dar giliau. Suvokiu, kad galbūt tam tikrus personažus išlaikyti paslaptingus ir buvo visa idėja, todėl čia pykti labai negaliu ir dideliu minusu to nelaikau. Visgi mėgstu, kai kūrinys palieka su tam tikrais klausimais, nes tai reiškia, kad dar ilgai negali išmesti jo iš galvos.

Tęsinys komentaruose ⬇️

Už knygą dėkojame ❤️

„Prieš 20 metų skaitytas knygas galima vėl skaityt iš naujo“, – perklausiusi tris romano „Silva rerum“ dalis, dalijasi Lina iš tinklaraščio „Fantastiškų (-os) knygų žiurkės“.

Garantuojame, kad Kristinos Sabaliauskaitės tetralogijai „Silva rerum“ toks įsitikinimas tikrai puikiai tinka. Ir dar geriau – dabar knygas galite ne tik perskaityti, bet ir perklausyti. Tai tiesiog nuostabi nauja patirtis, tad labai rekomenduojame.

„Silva rerum“ audioknygų nuoroda – komentaruose.

Kaip esu minėjua Silvą norėjau rereadint, bet kaip tik ant tų planų knyga buvo įgarsinta, tai su tokiu malonumu klausau be pertrūkių, juk kiekvienos Silvos tekdavo laukti du metus, tai visokios smulkmenos jau tikrai būdavo išblėsusios. Įdomu, kad pirmąją Silvą atsiminiau geriausiai. Nekantriai laukiu ir ketvirtosios įgarsinimo.
Kita, besiklausant kilusi mintis - realiai, prieš 20 metų skaitytas knygas galima vėl skaityt iš naujo 🫣.

Baltos Lankos

Puiki proga įsigyti naujų knygų: prasideda vasaros išpardavimas!

Visoms popierinėms knygoms iki 50 % nuolaida ir specialūs pasiūlymai karščiausiems šios vasaros skaitiniams. Tik iki rugpjūčio 14 d.

Rinkitės, ką dar skaitysite šią vasarą!

Po puikių kritikos recenzijų ir beprecedenčio kaip lietuviškai knygai matomumo, kurio Prancūzijoje susilaukė Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Petro imperatorė“ (iš lietuvių kalbos vertė Marielle Vitureau), – dar vienas simbolinis pripažinimas: garsioji leidykla „Gallimard“ K. Sabaliauskaitės romaną nutarė įtraukti į savo nedidelio formato literatūros klasikos kolekciją „Folio“. Ši serija – prancūzų literatūrinio gyvenimo legenda, o lietuvės knyga joje pasirodys spalio 10 dieną.

„Jausmas, kai matau savo knygos pavadinimą legendiniu „Gallimard Folio“ „Baskerville Old Type“ šriftu ir su ikonišku serijos dizainu baltu viršumi – neapsakomas. Juk „Folio“ knygos – tai konstanta visų Prancūzijos knygynų lentynose ir gatvėse, kavinėse, metro skaitančių žmonių rankose. Tai serija, kurią prancūzai aistringai skaito jau pusę šimtmečio. „Gallimard“ būti priskirtai prie „Folio“ šiuolaikinės pasaulio klasikos autorių man, pirmai serijoje atsidūrusiai lietuvei, rašančiai lietuvių kalba, jau yra literatūrinis apdovanojimas. Lig tol „Folio“ iš mūsų kraštų buvo išleidę tik Romaino Gary kūrinius ir Czesławą Miłoszą, iš lenkų – Bruno Schulzą, Witoldą Gombrowiczių, Jerzy Andrzejewskį ir Janą Potockį, tačiau jų kataloge kol kas nėra nė vieno latvių ar estų kūrinio. O dabar išeis pirmasis lietuvių kalba parašytas romanas. Labai džiaugiuosi įrašiusi Lietuvos vardą į „Folio“ seriją. Ir tuo, kad premjeros laikas sutampa su Lietuvos kultūros sezonu Prancūzijoje: kiekvieno mūsų, kaip „Lietuvos komandos“ nario, sėkmė atveria kelius bei dėmesį ir kitiems mūsų kūrėjams“, – sako rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.

Daugiau apie „Folio“ seriją ir autorės susitikimus su skaitytojais – pranešime spaudai, kurio nuoroda - komentaruose.

Džiaugiamės išleisiantys debiutinį Linos Nordquist romaną „Eisiu paskui tave” (iš švedų k. vertė Alma Braškytė, redaktorė Regina Katkevičienė), gimtojoje Švedijoje 2022-aisiais pelniusį Metų knygos titulą.

XIX a. pabaigoje Uni, Armūdas ir mažasis Rūaras yra priversti palikti Norvegiją ir prieglobsčio ieškoti Švedijoje. Apie Uni gimtosiose vietose imta šnabdžėtis, ji vadinta žudike. Po ilgos kelionės jie galiausiai randa apleistą sodybą – vidury miško laukymės, kur kaupiasi šiluma, auga tuntas baltų beržų, tyvuliuoja ramybė. Ten jie turės apsiprasti ir prisitaikyti prie naujos šalies gamtos ir ne visada geranoriškų gyventojų.
Po daugiau kaip septyniasdešimties metų toje pačioje sodyboje prie seno virtuvės stalo sėdi Kora. Ji kartu su anyta Briken planuoja Rūaro, savo šešuro, laidotuves. Šiame name jis negimė, bet praleido visą savo gyvenimą. Klausydamasi Briken pasakojimų, Kora pastebi vis daugiau įtrūkių šeimos istorijoje. Atsiverianti tiesa Korą nepaprastai skaudina, bet sykiu ir išlaisvina.

„Eisiu paskui tave“ – poetiška tamsa apgaubtas pasakojimas apie kelias vienos šeimos kartas, gyvenančias tame pačiame name, persekiojamas paslapčių, alkio, įtartinų mirčių, meilės ir sielvarto.
Knygą užsisakyti galite jau dabar – nuorodos ieškokite komentaruose.

, sulaukusi neeilinio Prancūzijos skaitytojų įvertinimo, – debiutinis Olivios Ruiz romanas „Komoda spalvotais stalčiais“ (iš prancūzų k. vertė Donata Pleskevičienė, redaktorė Regina Katkevičienė).

Mirus mylimai močiutei Ritai, Olivija paveldi komodą su dešimčia užrakintų spalvotų stalčių. Ji dar vaikystėje žavėjosi šeimos relikvija. Ir dabar, laikydama stalčių raktelius, pagaliau susipažįsta su komodos turtu: krikšto medalionu, poezijos knygele, mėlyna skarele... Šie paprasti daiktai alsuoja ilgai saugotomis močiutės gyvenimo paslaptimis.
Būdama dešimties, Rita su seserimis buvo priversta palikti tėvus ir bėgti nuo Frančesko Franko diktatūros Ispanijoje. Naujų namų paieškos Prancūzijoje mergaitėms nebuvo lengvos: teko sunkiai dirbti ir kęsti vietinių užgauliones.

Nepaisant negandų, po kelerių metų Rita rado savo gyvenimo meilę – ispaną Rafaelį, bet, jai pastojus, o jam nusprendus grįžti į tėvynę ir prisijungti prie pasipriešinimo Franko valdžiai, Ritos pasaulis vėl dužo į šipulius.

Romanas „Komoda spalvotais stalčiais“, iš dalies paremtas tikrais įvykiais, seka unikalų vienos šeimos likimą, paženklintą ne tik sielvarto, bet ir gilios meilės bei vilties.

Nuorodą įsigyti šią knygą rasite komentaruose.