UAB Jūsų sodui

Šilauogių augintojams vertinga informacija

SIŪLOME DARBĄ ŠILAUOGIŲ SKYNĖJAMS
(Maždaug nuo liepos 1 d.)
UAB „Jūsų sodui“ šilauogių plantacijai 12 ha Valkininkų seniūnijoje Dargužių kaime reikalingi uogų rinkėjai. Atlyginimas nuo 0,80 eur/kg iki 1,00 eur/kg. Vidutinis rinkėjas surenka apie 40 kg, geriausieji - 70 kg. Galima darbuotojus vežioti firmos transportu. Susikooperavę rinkėjai gali važiuoti savo transportu, firma kompensuotų kuro išlaidas. Dirbama pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų knygelę. Taip dirbti gali ir registruoti bedarbiai, ir pensininkai, nemažinant gaunamų pašalpų ir pensijų. Atsiskaitome kiekvieną penktadienį. Sezono trukmė apie 1,5-2 mėnesiai.

Pirmą kartą registruojantiems reikia turėti asmens dokumentą.

Tai puikus būdas užsidirbti ir praleisti atostogas gamtoje jaunimui nuo 14 metų ir pensininkams.

Kontaktai:

Tel. 86 12 67 420

Tel. 861402154

Tel. 868607277

Didmeninė prekyba šilauogių sodinukais: tel. 86 12 67 419.

Platus veislių pasirinkimas.

Jaunystės g. 178, Vilnius

Pirkti internetu: www.perkusodui.lt

Smagių visiems Velykų !!!

K u n i g o R. D o v e i k o s m i n t y s:
„Paradoksalu, tačiau šiais laikais mūsų pastatai didesni, bet mažesnės bažnyčios, platesni keliai, tačiau siauresni požiūriai.
Mes išleidžiame daugiau, bet turime mažiau, mes perkame daugiau, tačiau džiaugiamės mažiau.
Mūsų namai didesni, tačiau mažesnės šeimos, daugiau patogumų, bet mažiau laiko.
Mūsų moksliniai laipsniai aukštesni, bet žodžiuose ir darbuose mažiau prasmės.
Daugiau žinių, bet mažiau teisingumo.
Geresnė medicina, tačiau mažiau sveikatos.
Mes geriam per daug, rūkom per daug, nerūpestingai išlaidaujam, juokiamės per mažai, vairuojam per greitai, keliamės per vėlai, per mažai skaitom, per daug žiūrim TV, retai meldžiamės, esam per daug pavargę ir pikti.
Kalbam per daug, mylim per retai, nekenčiam taip dažnai.
Mes išmokome kaip pragyventi, bet ne gyventi.
Mes išvalėme orą, bet užteršėm sielą.
Užkariavom kosmosą, bet nebepažįstam vidinio pasaulio.
Daugiau rašom, bet mažiau išmokstam.
Daugiau planuojam, bet mažiau įvykdom.
Išmokom skubėti, bet nebemokam palaukti.
Tai neįtikėtinų pelnų, bet lėkštų santykių laikai.
Mūsų namai išpuošti ir patogūs, bet juose nėra namų šilumos.
Didinam turtus, bet mažinam vertybes.“

Su Valstybės diena !!!

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000282114/nepaprasti-zmones-dar-pries-40-metu-apie-klimato-kaitos-gresme-kalbejes-zinomas-biologas-petras-basalykas-zmonija-jau-perzenge-ribas-ir-mes-jau-pavelavome

Sėkmės!

Nepaprasti žmonės. Dar prieš 40 metų apie klimato kaitos grėsmę kalbėjęs žinomas biologas Petras Basalykas: žmonija jau peržengė ribas ir mes jau pavėlavome „Žmonija jau peržengė ribas ir man atrodo, kad mes jau pavėlavome kovoti su klimato šiltėjimu“, – sa... 2023.06.20 10:00

Gražių ir prasmingų Šv. Velykų !!!

https://m.facebook.com/story.php?story_fbid=566774568807596&id=100064251722320

Visiems gražių ir jaukių švenčių !!!

https://www.facebook.com/100065259320389/posts/530669029118403/

Tekstas, kurį versdama vos tramdžiau ašaras. Mane tokios istorijos kabina iki sielos gelmių.
Zoja Žuk: „Viena iš baisiausių priemonių, kurių pagalba sovietai stengėsi palaužti ukrainiečius, buvo mokestis už vaismedžius (ir vaiskrūmus) ir priverstinis bei masinis sodų kirtimas.
Tai vyko: 1929, 1939, 1948 metais ir paskutinis sodų naikinimas – 1953 m., iki pat Stalino mirties.
Vienuose kaimuose žmonės patys kirto vaismedžius ir vaiskrūmius, nes neturėjo už ką sumokėti drakoniškų mokesčių (už skolas buvo griežtai baudžiama). Kitose vietovėse tas „operacijas“ vykdė raudonosios armijos karių brigados ir stribai.
Mokestis buvo atšauktas tik 1954 metais.
Kokią įtaką šis kultūrinio genocido aspektas turėjo Ukrainai, dabar labai sunku įvertinti. Tai turėtų aptarinėti istorikai ir botanikai. Bet aš pabandysius papasakoti iš asmeninės patirties. Per sodų kirtimo vajų buvo sunaikintos dešimtys senoviškų obelų, kriaušių, slyvų, abrikosų veislių. Kaip ir serbentų, vyšnių, trešnių, aviečių, persikų... Ar kada nors ragavote „špygučių“? Ne, ne tų bandelių su aguonomis, o mažų ankstyvų vasarinių kriaušyčių, kurios baisiai kvapnios ir saldžios. Jos buvo labai paplitę Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje ir auginamos nuo XVI a. (ir joms nebuvo lygių iki pat XIX a.). Kai kurios kultūros – šliandros, cidonijos, svarainiai, riešutai, vyšnių-trešnių hibridai, persikai – tiesiog išnyko, drauge su veislių pavadinimais... (Maniau, kad dumplainis yra nauja kultūra. Bet pasirodo, kad jis buvo masiškai auginamas nuo XIX amžiaus pradžios ir buvo vadinamas „žibintuvėliu“.)
Su išnykusiais vaismedžiais į užmarštį nuėjo kulinarinis paveldas – saldumynų ir naminių likerių receptai.
Ar žinojote, ką anksčiau reiškė žodis „saldėsis“? Fastovskio rajone, nuo caro laikų, nuo baudžiavos panaikinimo pradžios ir iki pirmojo sodų mokesčio, t.y. beveik trys valstiečių kartos – augino vaisius ir uogas Kijyvui. Kiekviena šeima specializavosi – kas augino serbentus, kas avietes, kas agrastus... arba obuolius, vyšnias. O „saldėsiai“ tai cukruoti vaisiai (cukatai), pagaminti pagal sausos Kijevo uogienės receptą
Kai buvo panaikintas s**o moketis, mano senelis – Petro Sikačina – nusprendė įveisti sodą. Tai buvo jo didžioji svajonė ir gyvenimo džiaugsmas. Po Stalino mirties kolūkiečiams buvo leista turėti nemažus namų ūkio sklypus. Ir taip šeima gavo sklypą su gabalu lygios žemės, kurį paskyrė sodui ir šlaito, kuris tiko daržams ir pašarų auginimui. Ruožas – erozijai pažaboti – buvo apsodintas greitai augančiais medžiais (senelis pasodino gluosnių, tuopų, alksnių, erškėčių, taip pat lazdynų ir šeivamedžių). Erozija buvo sustabdyta. Ir visame kaime taip. Visi pasodino daug medžių, įveisė miško juostas tarp laukų, sklypus ribojančias gyvatvores iš eglių, gluosnių, tuopų, ąžuolų. Tai iš esmės išgelbėjo kaimą ir aplinkinius laukus. Priešingu atveju dirvožemį butų išpustę stepių vėjai.
Kad įveistų savo svajonių sodą – senelis jį pats apsodino, o vėliau apvažiavo visus gretimus kaimus, ieškodamas senųjų veislių auginių ir vėliau juos įskiepyjo. Jam tada pavyko gauti: Doneštą, Antaninį, Semerenką, Pepiną, Šafraną, Popierinį, Jonataną, Snieginį kalvilį ir dar kažkokią obelį su mažais ankstyvais saldžiais obuoliukais (kiek pamenu, jų niekas, išskyrus karves, Vinicoje nevalgė. Dar juos vadino „saldainiukais“). Be obelų augo 4 veislių kriaušės. Laukinės slyvos ir vyšnios. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje buvo pasodintos keturių veislių slyvos. Sunkiausia buvo atkurti abrikosų ir riešutų populiaciją – senelio jaunesnieji broliai, tarnavę Kaukaze, jam atsiuntė riešutų ir kauliukų sėklai. Senelis miško juostoje užsodino dar vieną eilę vaismedžių. Mūsų juodieji serbentai buvo gigantiški, laukiniai dvimetriniai krūmai, su mažomis rūgščiomis uogelėmis, labai kvapnūs. Vėliau atsirado raudonieji serbentai ir avietės.
Su medžiais buvo elgiamasi pagarbiai. Nupjauti? Didžiulė nuodėmė. Kiekvienas nušalęs ar audros nulaužtas medelis buvo apraudamas. Kiekvienas pavasarinis sodinimas – šventė ir ritualinis veiksmas „Gyvenu, auginu, tikiu ateitimi... ir net po mirties mano sodinti medžiai liks“.
Vikipedija rašo, kad pavyko atkurti šių stalininių dekretų padarytą žalą ir suvaldyti „vaisių badą“ 1969 m. Kalbant apie mano šeimą, žalos atitaisyti nebuvo įmanoma – prarastos veislės ir natūralūs hibridai... jie prarasti amžiams. Selekcijos ir sodininkystės plėtros stabdymas trims dešimtmečiams yra didžiulis praradimas. O svarbiausia – kas nuramins širdgėlą tiems, kurie nuo vaikystės prisimena, kaip pakalikai su raudonomis žvaigždėmis pjauna tik ką pražydusį sodą? Tik Dievas gydo tokias žaizdas. Tik Dievas atleidžia tokias nuodėmes.
Mūsų pareiga tai prisiminti".

Kiekviena advento žvakė simbolizuoja vieną sąvoką : tikėjimą, viltį, meilę ir džiaugsmą

https://www.facebook.com/100044548594436/posts/660907485404199/

KUNIGAS R. DOVEIKA APIE HELOVINĄ
„Šiurpnakčiu norisi pavadinti. Heloviną vertinu kaip didžiausią dvasinę tuštumą. Mirtis išniekinama. Dar baisiau - Helovino tikslas išvaryti iš miesto artimųjų vėles, kad jos netrukdytų mums gyventi. Išvaryti savo motinos, tėvo vėles? Juk ir mirę jie yra šalia mūsų. Iš vakaro išvejame juos, draugus, gimines, o kitą dieną lekiame ant jų kapų degti žvakučių.
Tuo prisidengia tamsos pasaulis, Šėtono pasaulis, atmetimo, prieštaravimo pasaulis. Ir nemažai kas pasaulyje pasinaudoja Helovino naktimi kaip tamsos, Šėtono, egoizmo kultu. Tas turi daug tiesos - tai iš tikrųjų santykis su tamsos pasauliu ir savęs atidavimas tamsai.
Jei vaikui Helovino „šventė“ pateikiama kaip šou, jis ima didžiuotis sudarkyto veido kauke, džiaugtis, kad priklauso mirties subkultūrai. O dar visa tai pateikiama vaikiška kalba. Tada iš tikrųjų paruošiame žaliavą, kuri visuomet atmes pagarbą ir gyvenimą.
Helovino esmė - išvaryti mirtį, nes miręs tavo artimiausias žmogus tampa šiukšle. Jis yra niekas. Jis ateina tavęs gąsdinti, jis trikdo gyvųjų ramybę.
Kiekvienas kapas yra Velykų rytas, kiekvienas kapas yra gyvenimo istorija. Kape yra mano sėkmės tėvai, broliai, seserys, anūkai, seneliai, mylimieji, mano istorija, mano šaltinis. Man jie reikalingi kaip syvai, kad mano gyvenimas tęstųsi, nes aš esu nemirtingas. Ir būtent Vėlinės bei Visų Šventųjų diena atneša šokiruojančią žinią, kuria šiuolaikiniam žmmogui labai sunku patikėti: tu esi nemirtingas. Mes švenčiame savo nemirtingumo iškilmę.“ (L. Lavaste. „Kunigas Ričardas“

A Hügelkultur raised bed is a centuries-old, traditional way of building a garden bed from rotten logs and plant debris. These mound shapes are created by heaping up woody material (that's ideally already partially rotten) topped with compost and soil.

Follow us on Instagram https://www.instagram.com/leafoflifefilms/

and Twitter https://twitter.com/LeafofLifeFilms