Emplonet

Ar darbdaviai gali stebėti darbuotojo/kandidato soc. tinklus ir rinkti informaciją?

Oficialus atsakymas – ne, nes įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, teisiškai darbdavys be konkrečios priežasties nebegali tikrinti asmeninių socialinių tinklų profilių ir saugoti surinktą informaciją.

Vis dėlto, anot Emplonet komunikacijos projektų vadovės Adelės Meškinytės, galime pamatyti tam tikrų išimčių:

„Su darbu susijusių socialinių tinklų patikrinimas – gana dažna praktika renkantis darbuotoją. Labai tikėtina, kad darbdavys ar personalo atrankų specialistas tikrins kandidato „LinkedIn“ profilį. Jeigu kandidatas šiame socialiniame ti**le yra aktyvus ir įsirašęs svarbią darbinę informaciją, darbdavys galės matyti visą jam aktualią darbinę patirtį, motyvaciją komunikuoti profesiniais klausimais, profesinių pažinčių lauką, įtakingumą ir t.t. Taigi, ieškantiems daugiau darbo galimybių siūlau atkreipti dėmesį būtent į šį socialinį tinklą“, – pastebėjo specialistė.

Kitų socialinių tinklų („Instragram“, „Facebook“, „Threads“, „TikTok“, „Bereal“, kt.) tikrinimas gali būti vertinamas kaip skverbimasis į privačią erdvę, kaip neetiška ar netgi diskriminacinė elgsena: „Visi turime teisę išreikšti save taip, kaip norime. Ir į darbą mus turėtų priimti dėl mūsų įgūdžių, kompetencijų, patirties, tinkamumo konkrečiai pozicijai, o ne dėl to, kaip save pateikiame kad ir viešuose, bet su darbu nesusijusiuose soc. tinklų profiliuose“, – sako A. Meškinytė.

Tačiau ji priduria, kad kol kas anaiptol ne visi visi darbdaviai yra įsisąmoninę teisinius niuansus ir mano, jog tai, kas pateikiama viešai, gali būti naudojama mezgant darbinius santykius. Taip pat kritiškiau į soc. tinklų komunikaciją žiūrės tie darbdaviai, kurie ieško įmonę reprezentuoti turinčio ir gera reputacija pasižyminčio darbuotojo (vadovo, komunikacijos vadovo ir kt.). Pavyzdžiui, prastai pasirodyti gali tokie specialistai, kurių specialiai sukurtoje (iš pirmo žvilgsnio) darbinėje paskyroje (pvz.: „NT ekspertas Vardenis Pavardenis“) nugula ne tik ekspertinės įžvalgos, bet ir vulgarybės ar jautrias soc. grupes įžeidžiantys anekdotai.

„Tai gali būti vertinama kaip paprasčiausia kompetencijos reprezentuoti save (o kartu ir bet ką kitą) stoka. Vargu, ar šių ribų nesuprantantis žmogus gali užimti svarbias pareigas“, – komentuoja specialistė.

Nuo kokios informacijos soc. tinkluose geriau susilaikyti ir kaip apsisaugoti nuo darbinius konfliktus keliančių situacijų? TV3.lt publikacijoje plačiau komentuoja Adelė Meškinytė ir advokatė Evelina Kiznė, o apie darbdavių-sukčių pinkles soc. tinkluose plačiau pasakoja Luminor Lietuva banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadecka. Straipsnio nuoroda – komentare 👇

Pasimatykime online diskusijoje! 📣

WoW University Kompetencijų ir karjeros centras orgnanizuoja diskusiją, kurios metu bus bandoma rasti atsakymą į klausimą „Kaip darbo rinkoje išlikti ant bangos?” 🚀

Diskusijos svečiai:
👉 Ingrida Jukneviciute-Lukašonok – personalo atrankų organizacijos Emplonet vykdomoji direktorė.
👉 Rugilė Černiauskaitė – Personalo atrankų agentūros People Link technologijų srities komandos vadovė.
👉 Martynas Manikas – įdarbinimo konsultantas Alliance for Recruitment.

Diskusijos metu:
📌 Savo patarimais dalysis geriausių Lietuvoje personalų atrankos įmonių atstovai;
📌 Išsiaiškinsite tendencijas, kurios vyrauja darbo rinkoje ir kurias būtina žinoti kiekvienam, norinčiam pasiekti profesinės sėkmės;
📌 Sužinosite svarbiausius įgūdžius, kurie yra reikalingi šiuolaikinėje darbo rinkoje;
📌 Turėsite galimybę užduoti klausimus diskusijos dalyviams.

Pasimatykime:
📅 Liepos 23 d., 18:30 val.;
💻 Zoom platformoje;

Diskusija yra nemokama, tačiau būtina registracija (registracijos nuoroda – komentare) 👇

Kas geriau už vienkartines premijas geram specialistui pritraukti ir išlaikyti? 🎁

Organizacijos vis dažniau peržiūri ir keičia savo naudų paketus, besiorientuodamos į darbuotojų lūkesčius ir ekonomines realijas geriau atliepiančias naudas.

Kaip teigia Emplonet IT atrankų padalinio vadovė Ieva Kiliuvienė, įmonės dažniau atsisako tokių vienkartinių premijų, kurios nebeteikia ilgalaikės vertės arba nepakankamai motyvuoja darbuotojus.

„Vienkartinės naudos, pavyzdžiui, už projektų užbaigimą ar ypatingus pasiekimus, yra vertingos trumpuoju laikotarpiu, tačiau nesukuria pastovumo jausmo, kuris yra svarbus ilgalaikiam darbuotojų įsitraukimui ir lojalumui“, – paaiškina ji.

Kokioms naudoms šiandienos verta skirti dėmesio? Plačiau apie tai skaitykite Verslo žinios straipsnyje, kuriame patirtimi dalijasi Ieva Kiliuvienė, TransferGo žmonių ir kultūros departamento direktorė Sarah Fern bei Omnisend darbdavio prekių ženklo vadovė Živilė Brazė (teksto nuoroda – komentare) 👇

Siunčiame linkėjimus iš Emplonet ir Go Do Job - Emploera vasaros susibūrimo!

Kadangi dirbame skirtinguose miestuose ir įmonėse taikome hibridinį darbo organizavimo modelį, tokie susitikimai tampa džiugia proga pasimatyti visam kolektyvui. Žmonės – mūsų didžiausias turtas ir tai, kas kloja pagrindą sėkmingam verslui.

Ačiū, kad esate kartu! 🙌

Darbo praradimas gali būti vienas iš didžiausių stresą keliančių įvykių gyvenime 🚩

Emplonet tikslas – šį procesą padaryti konstruktyvų, amortizuoti neigiamas emocijas, išgryninti darbuotojo stipriąsias asmenines savybes bei kompetencijas, supažindinti su darbo rinka, suteikti konsultaciją dėl karjeros tikslų formulavimo ir padėti pasiruošti naujo darbo paieškoms besikeičiančioje darbo rinkoje.

„Jaučiame, kad pastaraisiais metais, kai organizacijoms tenka priimti sudėtingus sprendimus ir atsisveikinti su darbuotojais, daugėja ir asmenų, kurie išreiškia nusivylimą atsisveikinus netinkamai ar patiria daug neigiamų emocijų išeinadami į nuolatos kintančią, dinamišką darbo rinką. Kad nenukentėtų organizacijos darbdavio įvaizdis ir atleisti darbuotojai jaustųsi saugiai, rekomenduojame šiam atsisveikinimui visapusiškai pasiruošti. Dėl to siūlome rinktis užsienyje populiarią išdarbinimo (angl. outplacement) paslaugą“, – sako Emplonet vykdomoji direktorė Ingrida Juknevičiūtė-Lukašonok.

Kokie yra darbuotojo išdarbinimo paslaugos etapai?

🔵 Konsultuojamam asmeniui pristatoma darbo rinkos situacija, jos tendencijos, aptariami tinkamiausi darbo paieškos būdai;
🔵 Išanalizuojama darbinė patirtis, galimybės ir lūkesčiai, aptariami reikiami veiksmai karjeros tikslams pasiekti;
🔵 Įvertinamas gyvenimo aprašymas ir „LinkedIn“ profilis, jei reikia, suteikiamos rekomendacijos arba padedamas parengti reprezentatyvus gyvenimo aprašymas ir „LinkedIn“ profilis, kuris aiškiai ir išsamiai atskleistų vertingiausias patirtis ir asmenines savybes;
🔵 Konsultuojamam asmeniui pristatomi darbo paieškos įrankiai;
🔵 Supažindinama su galimais atrankos proceso etapais, patariama, kaip pasirengti darbo pokalbiui, esant poreikiui, simuliuojamas darbo pokalbis;
🔵 Atsakome į visus su naujo darbo paieškomis susijusius papildomus klausimus.

Nuoroda į Emplonet teikiamos paslaugos aprašą – komentare 👇

Vasarą nori dirbti ir nepilnamečiai 🚀

Pasibaigę mokslo metai tradiciškai signalizuoja ir apie į darbo rinką pasiruošusį įsilieti jaunimą – ne tik studentai, bet ir vyresnių klasių moksleiviai žvalgosi sezoninių darbų ir vasarą nori paskirti uždarbiavimui.

Vis dėlto, anot Emplonet komunikacijos projektų vadovės Adelės Meškinytės, jiems vis dar iškyla sunkumų – žinių apie nepilnamečių įdarbinimą ne mokslo metų laiku stokoja tiek darbdaviai, tiek potencialūs jauni darbuotojai.

Ką svarbu žinoti? 💡

🔵 Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepilnamečiai gali pradėti dirbti nuo 14-os metų. Asmenims nuo 14 iki 16 metų reikalingas raštiškas vieno iš tėvų ar globėjo sutikimas (asmenims nuo 16 iki 18-os metų šio sutikimo nereikia).

🔵 Tiek jaunasis darbuotojas, tiek darbdavys turėtų gerai žinoti ir apie nepilnamečių asmenų galimą darbo trukmę: ne mokslo metų laiku nepilnamečiai iki 16 metų gali dirbti iki 6 val. per dieną, 30 val. per savaitę, o paaugliai nuo 16 metų gali dirbti ne ilgiau kaip 8 val. per dieną ir ne daugiau kaip 40 val. per savaitę: „Taip pat nepilnamečiams negalima dirbti naktinio ar darbo su viršvalandžiais. Detaliau apie darbo reikalavimus aprašo bei konsultuoja Vasltybinė darbo inspekcija (VDI).“

🔵 „Jaunatviškais“ laikomi darbai, savanorystė, įvairios praktikos yra puikus pamatas, jeigu norima pamažu įsitvirtinti darbo rinkoje. „Visos šios patirtys jums bus į naudą, nes būsimam darbdaviui parodysite, jog jau žinote, kas yra atsakomybė, darbų delegavimas, būsite patyrę, kaip puoselėti santykius su vadovu ir kolegomis. Tai – kertinė ir ypač darbdavių vertinama patirtis“, – sako A. Meškinytė.

Plačiau apie nepilnamečių darbą ir galimybes skaitykite portale 15min (straipsnio nuoroda – komentare) 👇

Ačiū Tau, Islandija / Takk, Island 2024! 👋

Islandija 1991 metų vasario 11 dieną tapo pirmąja valstybe, pripažinusia atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę 🇱🇹 🇮🇸

O vakar mūsų Klientės PAYSTRAX renginyje turėjome galimybę su artėjančia Nepriklausomybės diena (ir jubiliejinėmis 80-omis jos metinėmis) pasveikinti ir pačią Islandiją. Islandijos ir Lietuvos ryšys įmonės viduje – ypač svarbus, mat įmonės steigėjai yra islandai.

„Džiaugiamės, kad buvome pakviesti į padėkos Islandijai renginį ir dėkojame partneriams PAYSTRAX už galimybę svarbias progas minėti kartu. Lietuvos ir Islandijos bendrystė mums primena abiejų tautų istoriją, kultūrą ir tvirtybę sudėtingų aplinkybių akivaizdoje. Šie abiejų šalių ryšiai, be abejonės, svarbūs ir verslui, tačiau dar didesnė jų reikšmė yra mums, kaip žmonėms, visuomenei, Lietuvos piliečiams“, – sako Emplonet vykdomoji direktorė Ingrida Juknevičiūtė-Lukašonok.

Darbuotojų paieška ir atranka vasarą – misija įmanoma 🎯

Sakoma, kad vasarą naujo darbuotojo geriau neieškoti – šiuo laikotarpiu dalis kandidatų ar samdančiųjų vadovų ilsisi ilgosiosiose atostogose, procesai sulėtėja ir nusikelia į judresnį rudens sezoną. Bet ar tai tiesa?

Anot Emplonet Verslo atrankų padalinio vadovės Martynos Zubauskaitės, tinkamai planuojant darbus, vasara gali būti geras laikotarpis ir naujam darbuotojui rasti, ir intensyviam rudeniui ruoštis.

🔵 Kai kuriems vasara – patogesnis laikas darbo pokalbiui planuoti. „Emplonet praktika rodo, kad ne visi kandidatai intensyviai keliauja/atostogauja – kai kurie iš jų siūlo palaukti, kol prasidės atostogos ir atsiras daugiau laiko pokalbiui apie naujas karjeros galimybes“, – sako M. Zubauskaitė. Ji priduria, kad vasarą daugiau galimybių suteikia ir sulėtėję kai kurių įmonių darbo tempai: „Pavasarį dažniau girdime apie užklupusių darbų gausą, o tai gali atbaidyti kandidatą nuo aktyvesnių kito darbo paieškų, dalyvavimo pokalbiuose. Kai šie darbai nuslūgsta, personalo paieškos ir atrankos specialistui atsiranda puikių progų pakalbinti kandidatus.“

🔵 Tinkamas laikas ir „galvų medžioklei“. Apie tai, kad atostogų metas gali būti tinkamas laikas „galvų medžioklei“, byloja įvairūs tyrimai – štai „Visier.com“ apklausa atskleidė, kad per atostogas apie išėjimą iš darbo susimąsto net 44 proc. darbuotojų. „To paties tyrimo duomenimis, sprendimą išeiti iš darbo po atostogų priima net 20 proc. darbuotojų. Taigi, jeigu norite „sumedžioti“ talentą pirmieji, vasaros laikas gali tapti puikia proga, ypač jei šie atostogaujančio darbuotojo apmąstymai yra švieži“, – tikina Emplonet specialistė.

🔵 Darbo rinką papildo mokslus baigę specialistai. „Šiltasis sezonas atveria galimybių ir tiems, kurie ieško bazines, aukštos kvalifikacijos ar darbo patirties nereikalaujančias funkcijas atliekančių specialistų. Tokie neseniai į darbo rinką įžengę specialistai dažniausiai ieško pirmos darbinės patirties, o vasaros laikas yra labai tinkamas jų įvedimui. Taip pat tai gali būti svarbus laikas organizacijoms, ieškančioms darbuotojų su tam tikru išsilavinimo laipsniu, pavyzdžiui, jeigu darbo pozicijos kriterijuose yra numatytas bakalauro/magistro išsilavimas“, – sako M. Zubauskaitė.

🔵 Sklandesnis naujo darbuotojo įvedimas. „Ne paslaptis – vasarą vykdomos atrankos gali užtrukti. Tačiau jeigu jas pradėsite vasaros pradžioje, būsite kantrūs, proaktyvūs, kandidatų tiksliai išsiklausinėsite jų grafikų, tikėtina, kad rugpjūtį naujas darbuotojas jau bus jūsų komandos dalis, bus apmokomas, o rugsėjį, kada jo pagalbos organizacijai turbūt labiausiai ir reikės, jis bus pasiruošęs rimtesniems darbams.“

Plačiau apie vasaros darbų planavimą bei tai, kaip šiltuoju sezonu vykdyti darbuotojų paiešką ir atranką, skaitykite Emplonet HR blog’e (nuoroda į straipsnį – komentare) 👇

Vasarą dirbsime trumpiau 📣

Jau tradiciškai vasarą Emplonet kolektyvas dirbs sutrumpintą darbo savaitę – penktadieniais darbą baigsime 14:30 (Kauno ir Klaipėdos padaliniai – 14:00) 🕑

„Vasarą, kai dalis kandidatų patraukia į atostogas ir didesnius karjeros pokyčius pasilieka judresniam rudeniui, personalo atrankų agentūrų verslai pajunta sezoninį sulėtėjimą. Reaguodami į rinką, jau ne pirmus metus vasarą renkamės dirbti trumpiau“, – atskleidžia Emplonet vykdomoji direktorė Ingrida Juknevičiūtė-Lukašonok.

Anot jos, ankstesnių metų praktikos parodė, kad sutrumpinta darbo savaitė ne tik skatina darbuotojų emocinę gerovę, mažina streso rodiklius, bet ir didina darną tarp darbo ir laisvalaikio, o su tuo yra tiesiogiai susijęs pasitenkinimas darbu 🚀

„Taip pat trumpinta darbo savaitė gali būti sietina su didesniu darbuotojų lojalumu, mažesne jų kaita, lengvesniu/sklandesniu darbuotojų pritraukimu“, – priduria I. Juknevičiūtė-Lukašonok.

Kas svarbu rengiant CV ir kodėl šios užduoties geriau nepatikėti kitiems? ✍️

Atrankų specialistas ar potencialus darbdavys, atsivertęs jūsų CV, visų pirma dėmesį atkreips į darbo pozicijai reikšmingas patirtis ir įgūdžius, atskleidžia Emplonet vykdomoji direktorė Ingrida Juknevičiūtė-Lukašonok. Tačiau ar tai reiškia, kad kai kurių patirčių galima ir neįrašyti? Anot I. Juknevičiūtės-Lukašonok, viskas priklausys nuo konteksto:

„Darbdaviui yra reikšminga jūsų paskutinio 10-mečio patirtis, tačiau jei esate dar jaunas specialistas ar keitėte karjeros kryptį, natūralu, kad daliai gali kilti noras kai kurių darbinių patirčių neįtraukti. Mūsų rekomendacija būtų CV nepalikti „skylių“, nes darbdaviui gali kilti klausimų, kas nutiko, kodėl buvo daryta karjeros pauzė, kai kurie susimąstys, kad galbūt bandoma nuslėpti ne visai gerai pasibaigę darbo santykiai. Taigi mažiau reikšmingas darbines patirtis CV palikti verta, tačiau joms nebūtina skirti daug vietos – užtenka apie jas užsiminti vienu ar dviem sakiniais ir būti atviriems.“

Ekspertė priduria, kad dėl CV parengimo sklando ir daugiau ne visai teisingų nuostatų: pavyzdžiui, karjeros konsultacijas teikiantys Emplonet specialistai dažnai sulaukia klausimų, ar į paslaugą įeina ir CV parengimas.

„Nors yra tų, kurie šią paslaugą teikia, mūsų specialistų požiūris į CV parengimą skiriasi. Visada galime konsultuoti ir padėti susidėlioti svarbius punktus, išsigryninti svarbiausias patirtis, tačiau svarbu, kad savo CV pasirengtumėte jūs patys. Kodėl? Nes CV turi atspindėti kandidatą, jo požiūrį, kalbėjimo ir mąstymo stilių, o patyręs atrankų specialistas darbo pokalbio metu iškart pastebės skirtumus ir supras, kad CV parengė kažkas kitas“, – teigia Emplonet vykdomoji direktorė.

Apie tai, kaip parengti tvirtą CV – ne tik I. Juknevičiūtės-Lukašonok, bet ir daugiau ekspertų minčių 15min publikacijoje (straipsnio nuoroda – komentare) 👇

Kaip planuotis atostogas, kad į poilsį išeitumėte ramia galva ir be perdegimo simptomų? 🏖️

„Artėjant atostogų laikui dažnam iš mūsų kyla nerimas – dalis mūsų galbūt baiminamės palikti darbus kolegoms, dėl to poilsį atidėliojame, kaupiame laisvadienius ar netgi ryžtamės dirbti atostogų metu. Šie kylantys jausmai ir baimės yra suprantamos, ypač jeigu užduotys reikalauja specifinių žinių ar kompetencijų.

Visgi yra būdas kylantį nerimą prieš atostogas sumažinti – tereikia sąmoningai pasiruošti, parengti išsamius planus ir palikti aiškias instrukcijas, kad kolegos galėtų tęsti darbą be didelių sunkumų“, – sako Emplonet personalo atrankų specialistė, organizacijų psichologė Viktorija Šarkauskaitė.

Kartu su OVC Consulting konsultantu Tomu Lekavičiumi ji parengė paruoštuką išsiruošusiems atostogauti: 15min publikuotame straipsnyje – kokių žingsnių nepraleisti prieš suplanuotą poilsį bei kaip ugdyti tokiose situacijose ypač praverčiančius asmeninio produktyuvumo įgūdžius (teksto nuoroda – komentare)👇

Išėjimas „į niekur“ – per pandemiją padažnėjusi tendencija 👋🚪

Anot Emplonet vykdomosios direktorės Ingridos Juknevičiūtės-Lukašonok, asmenys, kurie nusprendžia išeiti iš darbo ir padaryti pauzę, dažniausiai yra pavargę, ieškantys savo kelio ar jaučia, kad turimas darbas nebeteikia jiems malonumo. Taip pat jų sprendimas gali būti susijęs ir su kitomis, asmeninėms priežastimis – pavyzdžiui, galbūt tenka slaugyti artimą žmogų, spręsti šeimoje nutikusias problemas.

„Priežasčių išeiti „į niekur“ šiandien matome daug ir įvairių. Ir didelė dalis jų yra visiškai suprantamos, o toks sprendimas – skatintinas. Pavyzdžiui, jeigu esatę perdegęs, imti ir šokti atgal į darbo rinkos vandenis yra tikrai nepatartina, nes ši problema niekur nedings. Geriau pailsėti, laisvą laiką skirti savo emocinei, fizinei gerovei, karjeros keliui apsvarstyti, o jei jėgos leidžia – naujiems įgūdžiams įgyti“, – sako I. Juknevičiūtė-Lukašonok.

Kartu ji pasidžiaugia, kad šiuolaikiniame pasaulyje karjeros pauzės, kurias kandidatui pavyksta paaiškinti, nebėra tokia didelė stigma. „Kartais tai gali būti net jo „žaliosios vėlevėlės“ – pamatome, kad žmogus pajautė save, savo ritmą, žinojo, kada sustoti, nedirbo iki nugriuvimo. Taip pat toks kandidatas ateina pailsėjęs, jau turėjęs laiko apsvarstyti ir žinantis, ko nori, motyvuotas dirbti“, – mano Emplonet vykdomoji direktorė.

Kaip į karjeros pauzę darančius asmenis žiūri darbdaviai ir kas jiems svarbu kitose jų darbinėse patirtyse? Skaitykite plačiau 15min straipsnyje (nuoroda – komentare) 👇

Prie naujai įsteigto „Rotary“ klubo Vilnius LITUA prisijungė ir Emplonet partnerė Virginija Šležaitė 🎉

Visame pasaulyje veikiančiai „Rotary“ labdaros organizacijai minint 119 gimtadienį, gegužės 9 d. įvyko Vilnius LITUA Rotary klubas inauguracijos ceremonija. Šventės metu buvo inauguruoti 36 nariai, tarp kurių matome ir Emplonet partnerę Virginiją Šležaitę 🙌

„Labai džiaugiuosi prisijungusi prie „Rotary“ klubo – ši veikla atliepia vertybes, kuriomis vadovaujuosi ir gyvenime, ir kurdama socialiai atsakingą verslą. Klubas pirmąjį veiklos ketvirtį daugiausiai dėmesio skirs finansinio raštingumo ugdymui tarp gimnazijų. Manome, kad tai skatins ne tik atsakingą požiūrį į didžiulę mūsų gyvenimo dalį – finansus, bet ir padės vaikams prisiliesti prie šios temos praktiškai. Šiandien anaiptol ne kiekvienam vaikui yra garantuotos finansinės žinios ir man, kaip mamai, tai kelia įvairių jausmų. Tačiau suprantu, kad tik suteikę jaunajai kartai tvirtą pagrindą galime auginti ateities kūrėjus, lyderius, stabilią žemę po kojom jaučiančius žmones. Klubui linkiu sėkmės ir pajautimo, kad prisidėjus prie iniciatyvų, pokytis įvyksta“, – sako V. Šležaitė.

Nuotraukose – inauguracijos akimirkos 📸

Prisijungiame prie sveikinimų su Tarptautine personalo profesionalų diena 🎊

Šiandien su Emplonet ir Go Do Job - Emploera komandomis susitikome Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje paminėti mūsų, HR darbuotojų, dienos.

„Turbūt būtų sudėtinga rasti daugiau kitų darbų, kurie būtų tiek daug apie žmogų, jo kelionę, asmeninį tobulėjimą. Norisi pasidžiaugti, kad profesiniu prasmės jausmo stygiumi skundžiasi retas iš mūsų, žmogiškųjų išteklių darbuotojų.

Nors pastarieji metai, sulėtėjusi samda daugeliui ir kėlė iššūkių, nėra to, ko neįveiktų didelė motyvacija – tą jaučiame ir komandos viduje. Sveikiname kolegas, partnerius ir klientus – be jūsų organizacijos nebūtų tokios gyvos, einančios koja kojon su šiuolaikiniu pasauliu, technologijomis ir įsiklausančios į žmogų bei jo poreikius“, – sako Emplonet vykdomoji direktorė Ingrida Juknevičiūtė-Lukašonok.

Nuotraukose – mūsų kolegos iš skirtingų miestų, šiandien susitikę paminėti profesinės šventės 📸

Ar esame motyvuoti darbe? 🚀

Tik 32 proc. darbuotojų teigia, kad yra įsitraukę į savo darbą (Gallup, 2022). Visgi vakar vykusioje konferencijoje MOTIVATED @ WORK 2024 pabandėme į šį klausimą pažiūrėti kitaip ir prie mūsų stendo priėjusių dalyvių teiravomės, ar jie dirbtų, jei nebūtų finansinio poreikio dirbti. Net 100 proc. apklaustųjų atsakė TAIP 🙌

„Veikiausiai tokius rezultatus būtų galima sieti su pačiu konferencijos konceptu – į „Motivated at Work“ susirenka tie, kurie yra suinteresuoti savo karjera, įsitraukimu, prasmės pojūčiu darbe, – sako Emplonet vykdomoji direktorė Ingrida Juknevičiūtė-Lukašonok. – Kasmet man yra malonu susitikti su partneriais ir kolegomis iš žmogiškųjų išteklių srities gyvai – taip jau yra, kad dažną matome tik per kompiuterio ekraną. Be to, čia turime galimybę išgirsti apie HR naujoves, tendencijas ir laiką praleisti kitaip nei įprasta – nors su komanda darbo dieną pabaigėme smagiai pavargę, tačiau kartu buvome praturtinti bendravimu, žiniomis, šiltais kontaktais.“

Konferencijoje pranešimą apie dirbtinį intelektą (DI) personalo valdyme (HR) skaičiusi Emplonet IT atrankų padalinio vadovė, DI žmogiškųjų išteklių srityje konsultantė, psichologė Ieva Kiliuvienė taip pat džiaugiasi, kad renginys pritraukė daug smalsių, žingeidžių ir draugiškai nusiteikusių profesionalų 🤖

„Turbūt kiekvienam lektoriui didžiausia dovana yra auditorijos įsitraukimas ir situacijos, kai tenka aiškintis, ar gausiai susirinkusi auditorija susitalpins. Noriu padėkoti tiems, kurie klausėsi ir rimtai pažvelgė į DI klausimą HR srityje – ateitis yra mūsų rankose, tad skatinu jos nepaleisti ir nenustoti tobulėti“, – teigia I. Kiliuvienė.

Linkėjimus siunčia ir konferencijoje dalyvavusi mūsų komanda 👋 Ačiū, kad buvote kartu!

Šiuo metu mūsų komanda jau laukia jūsų MOTIVATED @ WORK 2024 konferencijoje, Emplonet stende 🙌

Šįkart kviečiame ekrane pamatyti Svajonių darbuotoją. Gal tai būsite jūs? Intrigos ilgai nelaikysime – tikrai taip. Kartu siūlome įsiamžinti ir šį atsiminimą parsinešti namo.

Žinoma, tuo šiais metais neapsiribojame – kviečiame kalbėtis jums aktualiausiais klausimais, taip pat – dalyvauti apklausoje ir laimėti edukacinių dovanų jūsų organizacijoms. Stresą dėl darbuotojų paieškos ir atrankos gali nuimti Emplonet profesionalai, tačiau jei tai nepadės, dalijame ir specialius streso kamuoliukus.

Pasimatome šiandien? 🧐

Kaip kolektyvui ar darbuotojui pranešti blogas naujienas? 💡

„Svarbu suprasti, kad jeigu norime pranešti blogas naujienas kolektyvui, sutelkti dėmesio į žinutės formą neužteks – reikės aiškaus veiksmų plano, kaip amortizuoti neigiamas, darbuotojams kylančias emocijas ir užtikrinti, kad scenarijus nebepasikartos. Taigi krizinė vadovų komunikacija organizacijos viduje anaiptol neturėtų apsiriboti tuo, ką tiesiogiai suvokiame kaip „komunikaciją“: ją seks išankstinis pasirengimas, skaidrumas, empatija ir sprendimai, planai ateičiai, kuriuos teks pasiūlyti kolektyvui ar konkrečiam darbuotojui“, – sako personalo paieškos ir atrankos agentūros Emplonet komunikacijos projektų vadovė Adelė Meškinytė.

Kaip pasirengti tinkamai ir užtikrinti, kad situacija nepasikartos? Kuo darbovietėse svarbi efektyvi komunikacija ir kokių gerųjų praktikų galime matyti šiandien darbdavių elgsenoje? Plačiau skaitykite DELFI.lt publikacijoje (nuoroda – komentare) 👇

Pradedančiųjų specialistų atlyginimo klausimas – aktuali ir įvairių visuomenės reakcijų sulaukianti tema 💡

Emplonet komunikacijos projektų vadovė Adelė Meškinytė pastebi, kad atlyginimo lūkesčiai gali priklausyti nuo įvairiausių faktorių.

„Teigti, kad kuo jaunesnis asmuo, tuo didesnės sumos užsigeidžia, tikrai nedrįsčiau. Vis dėlto jauno žmogaus norą užsidirbti daugiau specialistai dažniausiai sieja arba su azartu ar patirties stygiumi (jaunas žmogus gali būti dar neišsinagrinėjęs rinkos, nežinoti, kokie atlyginimai siūlomi pradedantiesiems). Taip pat tai sietina su jo socialiniu statusu – neseniai į darbo rinką įžengęs asmuo, tikėtina, dar neturės (nekilnojamojo) turto, todėl sieks įsitvirtinti“, – komentavo specialistė.

Anot jos, tikrai rasime tyrimų, kurie rodo, kad jaunajai, neseniai į darbo rinką įžengusiai kartai atlyginimo klausimas yra vienas iš svarbiausių.

„54 proc. jaunuolių „McKinsey“ (2022 m.) apklausoje teigė, kad darbovietę paliktų dėl netenkinančios algos. „Handshake 2023 Trends Report“ duomenimis – net 70 proc. Panašias tendencijas patvirtintų ir Lietuvoje veikiančios personalo atrankos agentūros. Šiandien patirties neturintys jaunuoliai prašo ir 2 tūkst. eurų į rankas. Statistika rodo, kad būtent ši karta išgyvena didesnį ekonominį nerimą nei kitos, kas galėtų lemti ir skirtingus prioritetus renkantis darbą“, – tyrimus apžvelgė specialistė.

Kokie faktoriai gali nulemti didesnį darbo užmokestį? Ir kur investuoja darbuotojas, siekiantis pakelti savo gaunamas pajamas? Plačiau skaitykite TV3.lt publikacijoje (nuoroda – komentare) 👇