SKALVIJA

Valdas Ozarinskas – prieš dešimt metų netikėtai gyvenimą palikęs talentingas architektūros vizionierius, netilpęs į standartinius architekto rėmus. Kaip daugelio Šiuolaikinio meno centro parodų architektas, šiame muziejuje jis praleido didelę savo gyvenimo dalį. Būtent čia vaikšto kūrėjo dukra Elena, kuriai tenka iškraustyti iš muziejaus menininko palikimą. Vizitas tampa jautriu atsisveikinimu ir prisilietimu prie tėvo kūrybos, taip pat – ir niekada nerealizuotų projektų. Juoda – ne tik filmo, bet ir paskutinio architekto kūrybos etapo pavadinimas: juodo it kosmoso skylė liūdesio ir paties Ozarinsko žodžių „Daugiau nieko nepadarėm“ atspindys.

Trumpametražio filmo „𝗝𝘂𝗼𝗱𝗮“ premjera įvyks Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje.

𝗦𝗲𝗮𝗻𝘀𝗮𝗶:

09 26 19:00 (po peržiūros – pokalbis su režisiere Aušra Lukošiūniene, Aida Čeponyte ir Elena Ozarinskaite)
09 27 17:15 (po peržiūros – pokalbis su režisiere)
09 28 15:00 (pristato režisierė)

𝗥𝘂𝗼𝘀̌𝗶𝗮𝗺𝗲̇𝘀 „𝗣𝗶𝗿𝗺𝗮𝗷𝗮𝗶 𝗯𝗮𝗻𝗴𝗮𝗶“: „Džiazo dainininkas“

✺ Juostos „Džiazo dainininkas“ pasirodymas 1927-aisiais pagal svarbą buvo prilygintas brolių Lumiere‘ų viešai pristatytam kino aparatui. Šiame filme muzika ir žmogaus balsas pirmąkart istorijoje nuskambėjo tiesiai iš ekrano, nepadedant kūrinius gyvai atliekantiems muzikantams arba tuo pat metu iš kitų techninių įrenginių leidžiamiems įrašams.

✺ Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė vienas žymiausių ir geriausiai apmokamų JAV 3-iojo dešimtmečio atlikėjų, save „geriausiu pasaulio artistu“ pristatęs Alas Jolsonas, gimęs Lietuvoje, Seredžiuje. Tikrasis jo vardas – Eizeris Jeolsonas.

𝗦𝗲𝗮𝗻𝘀𝗮𝘀 𝘃𝘆𝗸𝘀 𝗿𝘂𝗴𝘀𝗲̇𝗷𝗼 𝟭𝟯 𝗱. 𝟭𝟴.𝟱𝟬 𝘃𝗮𝗹.

𝗔𝗿 𝗸𝗮𝗱𝗮 𝗻𝗼𝗿𝘀 𝘀𝘃𝗮𝗷𝗼𝗷𝗼𝘁𝗲 𝗮𝗽𝗶𝗲 𝗴𝗲𝗿𝗲𝘀𝗻𝗲̨ 𝘀𝗮𝘃𝗼 𝘃𝗲𝗿𝘀𝗶𝗷𝗮̨?

Blėstanti aerobikos šou žvaigždė Elizabet (aktorė Demi Moore) sulaukia paslaptingo pasiūlymo išbandyti naują, revoliucinį produktą – „Substanciją“. Ląsteles replikuojantį preparatą, sukuriantį jaunesnę, gražesnę ir tobulesnę žmogaus kopiją. Pradėjus jį vartoti tereikės laikytis vienos taisyklės – dalintis laiku. Septynios dienos tau, septynios naujajai tavo versijai. Taip gimsta patrauklioji, jaunatve trykštanti Sju (vaidina Margaret Qualley). Tačiau dviejų, viena sąmone besidalijančių moterų egzistavimas greitai pradeda kelti nepageidaujamas pasekmes.

Kanų kino festivalyje už geriausią scenarijų apdovanota šokiruojanti siaubo drama „𝗦𝘂𝗯𝘀𝘁𝗮𝗻𝗰𝗶𝗷𝗮“ (rež. Coralie Fargeat) – nuo rugsėjo 29 dienos.

𝗥𝘂𝗼𝘀̌𝗶𝗮𝗺𝗲̇𝘀 „𝗣𝗶𝗿𝗺𝗮𝗷𝗮𝗶 𝗯𝗮𝗻𝗴𝗮𝗶“: atidarymo filmas

✺ Festivalio metu turėsime unikalią galimybę ekrane išvysti ir Juozą Miltinį, kuris 1932-aisiais iš Lietuvos išvyko į Paryžių studijuoti teatro meno, režisūros ir vaidybos. 9-ąjį sezoną atidarys kritikų įvertintas filmas „𝗩𝗮𝗸𝗮𝗿𝘂̨ 𝗮𝗸𝗶𝗺𝗶𝘀“ (rež. Marc Allégret, 1936), kuriame J. Miltinis atlieka epizodinį vaidmenį.

✺ Taip pat pamatysime ir 5 minučių trukmės „𝗝𝗮𝘂𝗻𝗮 𝗺𝗼𝘁𝗲𝗿𝗶𝘀 𝘀𝗼𝗱𝗲“ (1936), kurį režisavo Dmitrijus Kirsanoffas. Su jo kūryba išsamiau susipažinsime rugsėjo 14 d., kai bus rodoma Kirsanoffo trumpųjų filmų programa.

„𝗣𝗶𝗿𝗺𝗼𝘀𝗶𝗼𝘀 𝗯𝗮𝗻𝗴𝗼𝘀“ 𝗮𝘁𝗶𝗱𝗮𝗿𝘆𝗺𝗮𝘀 𝘃𝘆𝗸𝘀 𝗿𝘂𝗴𝘀𝗲̇𝗷𝗼 𝟭𝟮 𝗱. 𝟮𝟬.𝟭𝟬 𝘃𝗮𝗹.

Dokumentikos legenda, 94-erių kūrėjas 𝗙𝗿𝗲𝗱𝗲𝗿𝗶𝗰𝗸𝗮𝘀 𝗪𝗶𝘀𝗲𝗺𝗮𝗻𝗮𝘀 per savo karjerą sukūrė daugiau kaip 40 filmų. Naujausia režisieriaus juosta – „𝗠𝗲𝗻𝘂𝘀 𝗣𝗹𝗮𝗶𝘀𝗶𝗿𝘀“ – 𝗧𝗿𝗼𝗶𝘀𝗴𝗿𝗼𝘀 𝘀̌𝗲𝗶𝗺𝗮“ – nukelia į centrinę Prancūziją, Troisgros šeimos trijų „Michelin“ žvaigždučių restoraną. Čia nenuilstamai pluša ketvirta virtuvės šefų karta, kuri, kaip sako režisierius, kuria skanų ir akiai malonų efemerišką meną.

Kviečiame skaityti interviu su režisieriumi (nuoroda – komentaruose).

„Menus Plaisirs“ – Troisgros šeima“ yra vienas iš ryškiausių pastarųjų metų dokumentinių filmų, pasirodęs daugiau nei dvidešimt kino festivalių visame pasaulyje. Lietuvoje jį parodys Vilniaus dokumentinių filmų festivalis.

𝗦𝗲𝗮𝗻𝘀𝗮𝘀 𝘃𝘆𝗸𝘀 𝗿𝘂𝗴𝘀𝗲̇𝗷𝗼 𝟮𝟴 𝗱. 𝟭𝟵.𝟰𝟱 𝘃𝗮𝗹.

𝗥𝘂𝗼𝘀̌𝗶𝗮𝗺𝗲̇𝘀 „𝗣𝗶𝗿𝗺𝗮𝗷𝗮𝗶 𝗯𝗮𝗻𝗴𝗮𝗶“: Dmitrijaus Kirsanoffo filmų programa

✺ D. Kirsanoffas buvo vienas nebyliojo kino ir prancūzų avangardinio impresionizmo pradininkų, drąsiai eksperimentavęs su kino technikomis ir nenaratyvine forma. Susipažinti su šiuo iš Estijos kilusio menininko talentu padės pirmąkart Lietuvoje rodoma jo kurtų garsinių ir nebylių trumpametražių filmų programa. Joje, be kitų kūrinių, bus parodytas ir režisieriaus magnum opus „Menilmontanas“ (1926).

✺ Prancūzų kino paribių poeto filmų programai festivalio metu akompanuos Viktoras Orestas Vagusevičius. Tam jis pasitelks du pianinus – suderintą įprastai ir specialiai modifikuotą.

✺ Viktoras Orestas šį seansą rekomenduoja kiekvienam, norinčiam labiau pažinti ankstyvojo kino pasaulį: „Manau šis filmų rinkinys turėtų paliesti kiekvieną. Jų tematika ir filmavimo technikos yra tokios įvairios, stebinančios, kad seansas turėtų neprailgti tiek ankstyvojo kino fanui, tiek „pirmakursiui“.

𝗦𝗲𝗮𝗻𝘀𝗮𝘀 𝘃𝘆𝗸𝘀 𝗿𝘂𝗴𝘀𝗲̇𝗷𝗼 𝟭𝟰 𝗱. 𝟮𝟭.𝟭𝟬 𝘃𝗮𝗹.

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis pristato atidarymo filmą. Tai – šiemet Berlyno kino festivalyje pagrindiniu prizu „Auksinis lokys“ apdovanota juosta „𝗗𝗮𝗵𝗼𝗺𝗲̇𝗷𝗮“.

Po 150 metų nelaisvės 26 istorinės Dahomėjos karalystės skulptūros palieka Prancūzijos muziejaus saugyklas ir pradeda kelionę namo į Vakarų Afriką. Kaip šias iš protėvių pagrobtas meno vertybes priims šiuolaikinis Beninas, kadaise priverstas kurtis ir vystytis be savo kultūrinio paveldo? Ir kodėl iš 7 000 meno kūrinių grįžta tik 26? Senegaliečių kilmės prancūzų režisierė Mati Diop dokumentinėje juostoje „Dahomėja“ prakalbina amžius skaičiuojančias skulptūras ir atskleidžia postkolonijinio pasaulio sudėtingumą.

M. Diop – jaunosios Afrikos kino kūrėjų kartos aktorė ir režisierė. Pastebėta režisierės Claire Denis, suvaidino filme „35 taurelės romo“, o kurti filmus pradėjo 2009 m. Filmai pasirodė ir buvo apdovanoti prestižiniuose kino festivaliuose, ilgo metro debiutas „Atlantės“ pelnė Didįjį žiuri prizą Kanų kino festivalyje. M. Diop – pirmoji juodaodė režisierė, kurios filmas buvo atrinktas į Kanų konkursinę programą.

Filme keliamus klausimus apie dramatiškus kultūros vertybių likimus žiūrovai kviečiami pratęsti Vytauto Kasiulio dailės muziejuje – rugsėjo 19 d. po filmo seanso „Skalvijoje“ žiūrovai laukiami vakarinėje renginio dalyje.

𝗦𝗲𝗮𝗻𝘀𝗮𝗶:

09 19 18:00 (atidarymas, bilietų kiekis ribotas!)
09 23 21:00 (pristato Taip toliau)

Ištarkite „Beetlejuice“ tris kartus ir tada...

Nuo filmo „𝗩𝗮𝗯𝗮𝗹𝘂̨ 𝘀𝘂𝗹𝘁𝘆𝘀“ pasirodymo praėjo daugiau kaip 30 metų. Vis dėlto, Timas Burtonas tai padarė – sukūrė garsiosios siaubo komedijos tęsinį! Išankstinė premjera – šį ketvirtadienį, rugsėjo 5 d.

Kino klasikos vakaruose – „𝗠𝗶𝗿𝘁𝗶𝗻𝗮𝗶 𝗽𝗮𝗯𝘂𝗰̌𝗶𝘂𝗼𝗸“ (1955). Niūrus, nihilistinis nuaras ir kandus 6-ojo dešimtmečio amerikietiškos paranojos komentaras.

Robertas Aldrichas laisvai adaptavo seksualų ir brutalų populiaraus rašytojo Mickey’io Spillane’io romaną (pasak režisieriaus: „Panaudojom pavadinimą, o knygą padėjom į šalį“), ir filmas greitai tapo šlovinamas prancūzų Naujosios bangos atstovų. Truffaut pavadino „Mirtinai pabučiuok“ originaliausiu amerikietišku filmu nuo Orsono Welleso „Dama iš Šanchajaus“.

Privatus detektyvas Maikas Hameris mėgina išsiaiškinti, kodėl naktį kelyje sutikta pusnuogė moteris buvo mirtinai nukankinta ir surasti lagaminėlį su paslaptingu turiniu – šį motyvą „Bulvariniame skaitale“ pasiskolino ir Quentinas Tarantino.

💋 MIRTINAI PABUČIUOK (1955) | Kino klasikos vakarai

𝗦𝗲𝗮𝗻𝘀𝗮𝗶 – 𝗷𝗮𝘂 𝗹𝗮𝗯𝗮𝗶 𝗴𝗿𝗲𝗶𝘁𝗮𝗶:

09 06 19:00
09 08 18:15 (su pristatymu)
09 10 19:15

Legendinio danų režisieriaus Carlo Theodoro Dreyerio filmui „𝗠𝗶𝗰𝗵𝗮𝗲𝗹𝗶𝘀“ – vienam reikšmingiausių ankstyvojo q***r kino pavyzdžių – 100 metų!

Tai kamerinė drama, kurioje vaizduojami keli žmonės ir jų tarpusavio santykiai. Reikšmingiausi dalykai lieka nepasakyti, istorija pasakojama žvilgsniais, veido išraiškomis ir daiktais.

To paties pavadinimo danų rašytojo Hermano Bango romanu paremtas filmas pasakoja apie senstantį dailininką Klodą Zorė ir jo meilę jaunuoliui Michaeliui, kuris yra jo modelis ir protežė. Zorė gauna užsakymą nutapyti grafienės Zamikovos portretą, tačiau jis niekaip negali perteikti jos akių. O Michaelis gali. Jis ją pamilo.

Seansas vyks rugsėjo 4 d. 18 val.
Filmui gyvai akompanuos garso menininkė Augustė Vickūnaitė.

Filmo peržiūrą pristato Vilniaus q***r festivalis Kreivės, ankstyvojo kino festivalis Pirmoji banga ir Goethe-Institut Litauen.

Vasarą išlydime su gera nuotaika. Pasiilgome rudens šurmulio, o ir artimiausių mėnesių tinklelis žada daug. Pasižiūrėkite, kaip atrodo rugsėjis, nuoroda į brošiūrą – komentaruose.

Didžiausi rugsėjo renginiai, žinoma, yra festivaliai. Tai:

➤ 9-asis ankstyvojo kino festivalis Pirmoji banga
➤ Kreivės / Vilnius Q***r Festival
➤ 21-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

Taip pat programoje:

➤ Kino klasikos vakarai: „Mirtinai pabučiuok“ (rež. Robert Aldrich, 1955)
➤ Žanrinio kino ciklas „Mondo Bizarro“ kartos du festivalio filmus – „Smėlio žemė“ ir „Tykantis blogis“
➤ Laukiama lietuviška premjera: SESĖS | Premjera
➤ Lietuvos kino centras kvies į Lietuviškos kino klasikos dienas
➤ Sugrįžta „Karlsono kinas“ ir seansai senjorams

Bilietai prekyboje.

📷 Kadras iš trumpojo filmo „Odė lėtumui“, kuris bus rodomas Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje.

Ankstyvojo kino festivalis Pirmoji banga rugsėjo 15 d. 12 val. kviečia 7–10 metų vaikus į 𝗮𝗻𝗶𝗺𝗮𝘁𝗼𝗿𝗶𝗮𝘂𝘀, 𝗿𝗲𝘇̌𝗶𝘀𝗶𝗲𝗿𝗶𝗮𝘂𝘀 𝗔𝗻𝘁𝗮𝗻𝗼 𝗦𝗸𝘂𝗰̌𝗼 𝗮𝗻𝗶𝗺𝗮𝗰𝗶𝗻𝗲̇𝘀 𝗿𝗲𝗸𝗹𝗮𝗺𝗼𝘀 𝗱𝗶𝗿𝗯𝘁𝘂𝘃𝗲𝘀 „Skalvijos“ kino centre 🎥

Po dirbtuvių vyks 𝘃𝗶𝘀𝗮𝗶 𝘀̌𝗲𝗶𝗺𝗮𝗶 𝘀𝗸𝗶𝗿𝘁𝗮𝘀 𝘀𝗲𝗮𝗻𝘀𝗮𝘀 – „𝗦𝘁𝗲𝗯𝘂𝗸𝗹𝗶𝗻𝗴𝗶𝗲𝗷𝗶 𝗚𝗲𝗼𝗿𝗴𝗲’𝗼 𝗣𝗮𝗹𝗼 𝗿𝗲𝗸𝗹𝗮𝗺𝘂̨ 𝗽𝗮𝘀𝗮𝘂𝗹𝗶𝗮𝗶“. Vieno svarbiausių JAV mokslinės fantastikos ir specialiųjų efektų kūrėjų, septynis metus iš eilės „Oskarui“ geriausio trumpametražio filmo kategorijoje nominuoto ir galiausiai statulėle už gyvenimo nuopelnus apdovanoto George’o Palo animacinių trumpukų programa, rekomenduojama nuo 5 metų.

Daugiau informacijos ir registracijos forma – komentaruose.

P. S. Liko vos dvi vietos!

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis šiandien paviešino visą programą!

➤ Susipažinkite iš arčiau: https://skalvija.lt/ciklas/VDFF/

➤ „Skalvijos“ kino centras, kaip įprasta, yra pagrindinė festivalio vieta. Čia bus parodyti visi filmai, vyks daugiausiai seansų. Nuo lietuviškų premjerų iki retrospektyvos.

➤ Primename datą: 21-asis VDFF vyks rugsėjo 19–29 dienomis. Sekite naujienas, jų dar tikrai bus.

𝗕𝗲𝗹𝗮𝘂𝗸𝗶𝗮𝗻𝘁 „𝗦𝗲𝘀𝗶𝘂̨“

Rugsėjo pradžioje kartosime „𝗣𝗶𝗹𝗶𝗴𝗿𝗶𝗺𝘂𝘀“ (2021). Debiutinis Lauryno Bareišos filmas pelnė Venecijos kino festivalio programos „Horizontai“ apdovanojimą, o Nacionaliniuose kino apdovanojimuose – tris „gerves“.

Antras L. Bareišos filmas mūsų salėje – nuo rugsėjo 20-osios. Bilietai prekyboje.

𝗦𝗲𝗮𝗻𝘀𝗮𝗶:

𝟬𝟵 𝟬𝟮 𝟭𝟵:𝟰𝟱
𝟬𝟵 𝟬𝟯 𝟭𝟵:𝟭𝟱 (dalyvauja režisierius)

Su „𝗙𝗮𝘃𝗼𝗿𝗶𝘁𝗲“ ir „𝗜𝗹𝘁𝗶𝗻𝗶𝘂 𝗱𝗮𝗻𝘁𝗶𝗺𝗶“ šiandien pradedame graikų režisieriaus Yorgoso Lanthimoso filmų retrospektyvą. Programoje yra 6 filmai, juos rodysime iki pat sekmadienio.

Kavinė Backstage Cafe šia proga kviečia ragauti Graikijoje pamėgtą šaltą kavą 𝗙𝗿𝗲𝗱𝗱𝗼 𝗖𝗮𝗽𝗽𝘂𝗰𝗰𝗶𝗻𝗼 ☕🧊

Režisieriaus Yorgoso Lanthimoso filmai netgi reitinguojami pagal keistumą.

Kuris jo sukurtas filmas jums yra pats keisčiausias?

From Kinetta to Poor Things: The films of Yorgos Lanthimos ranked by how weird they are If it stars Barry Keoghan you know you're in for the wildest ride

Kairėje – režisierė, menininkė Amanda Kramer, dešinėje – grupės „Blondie“ vokalistė Debbie Harry.

Drauge jos sukūrė dokumentinį filmą „𝗞𝗮𝗶𝗽 𝗻𝗲𝗿𝗲𝗮𝗹𝘂“. Tai – ir kino apie kibernetinę erdvę istorija, ir filosofinis tyrimas, apimantis laikotarpį nuo 1981 iki 2001 metų.

D. Harry įgarsintame pasakojime nagrinėjama, kaip kinas perteikė žmonijos baimę, nerimą, džiugesį ir susižavėjimą tobulėjančiomis technologijomis praėjusio tūkstantmečio pabaigoje.

Filmą rodo festivalis „Mondo Bizarro“, pernai pristatęs A. Kramer filmą „Užjauskit mane!“.

Peržiūra – tik rytoj 17.15 val.

Ankstyvojo kino festivalio Pirmoji banga programa jau www.skalvija.lt, bilietai prekyboje 🎺

Atidarymo filmas – „𝗩𝗮𝗸𝗮𝗿𝘂̨ 𝗮𝗸𝗶𝗺𝗶𝘀“ (rež. Marc Allégret, 1936). Peržiūros metu taip pat bus parodytas trumpametražis filmas „𝗝𝗮𝘂𝗻𝗮 𝗺𝗼𝘁𝗲𝗿𝗶𝘀 𝘀𝗼𝗱𝗲“ (rež. Dimitri Kirsanoff, 1936).

9-asis festivalis vyks rugsėjo 12–15 dienomis. Daugiau informacijos – nuorodoje komentaruose.

Priminimas 🪇

Iki penktadienio laukiame pretendentų CV ir motyvacinių laiškų į 𝗲𝗱𝘂𝗸𝗮𝗰𝗶𝗻𝗶𝘂̨ 𝗽𝗿𝗼𝗷𝗲𝗸𝘁𝘂̨ 𝗸𝗼𝗺𝘂𝗻𝗶𝗸𝗮𝗰𝗶𝗷𝗼𝘀 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗼 𝗮𝗿𝗯𝗮 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗲̇𝘀 poziciją.

Daugiau informacijos rasite apačioje.

„Skalvijos“ kino centras ieško kolegos arba kolegės – 𝗲𝗱𝘂𝗸𝗮𝗰𝗶𝗻𝗶𝘂̨ 𝗽𝗿𝗼𝗷𝗲𝗸𝘁𝘂̨ 𝗸𝗼𝗺𝘂𝗻𝗶𝗸𝗮𝗰𝗶𝗷𝗼𝘀 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗼 𝗮𝗿𝗯𝗮 𝘃𝗮𝗱𝗼𝘃𝗲̇𝘀.

𝗗𝗮𝗿𝗯𝗼 𝗽𝗼𝗯𝘂̄𝗱𝗶𝘀:

🌟 Komunikacijos turinio kūrimas ir įgyvendinimas;
🌟 Edukacinių projektų – „Skalvijos“ kino akademija, „Mokausi iš kino“, „Karlsono kinas“ ir kitų – koordinavimas.

𝗜𝗲𝘀̌𝗸𝗼𝗺𝗲 𝗸𝗼𝗺𝗮𝗻𝗱𝗼𝘀 𝗻𝗮𝗿𝗶𝗼 𝗮𝗿𝗯𝗮 𝗻𝗮𝗿𝗲̇𝘀, 𝗸𝘂𝗿𝗶𝘀 (-𝗶):

🌟 Yra atsakingas, komunikabilus, savarankiškas, kūrybiškas, organizuotas, geba dirbti komandoje ir individualiai, gerai planuoti laiką;
🌟 Yra atidus, dėmesingas veiklos kokybei ir efektyvumui;
🌟 Turi gerus rašymo įgūdžius, sklandžiai dėsto mintis;
🌟 Puikiai moka anglų kalbą (geba sklandžiai komunikuoti žodžiu ir raštu);
🌟 Turi darbo patirties kultūros ir/ arba ugdymo srityse;
🌟 Išmano pagrindinius projektų komunikacijos principus.

𝗩𝗶𝘀𝗮𝘀 𝘀𝗸𝗲𝗹𝗯𝗶𝗺𝗮𝘀: https://bit.ly/3YT0kpB

Gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką prašome siųsti iki rugpjūčio 23 d. Į antrą etapą atrinktų kandidatų bus prašoma atlikti praktinę-kūrybinę užduotį.

📷 Agnė Papievytė

Praėjusią savaitę šį pasaulį paliko nuostabi aktorė 𝗚𝗲𝗻𝗮 𝗥𝗼𝘄𝗹𝗮𝗻𝗱𝘀. 2013-aisiais per režisieriaus ir jos sutuoktinio Johno Cassaveteso filmų retrospektyvą pažinome ją iš arčiau.

Norime atsisveikinti ir dar kartą priminti, kokio išskirtinio talento buvo Gena. Spalį jus pakviesime į J. Cassaveteso režisuotą dramą „𝗣𝗮𝘃𝗲𝗶𝗸𝘁𝗮 𝗺𝗼𝘁𝗲𝗿𝗶𝘀“ („The Woman under the Influence“, 1974), už kurį aktorė buvo nominuota „Oskarui“.

Iš pradžių Cassavetesas parašė pjesę, bet G. Rowlands įkalbėjo jį sukurti filmo scenarijų, paaiškindama, kad teatro scenoje tokį vaidmenį išgyventi kas vakarą būtų nepakeliama. G. Rowlands vaidmuo šiame filme stulbina savitumu ir įtaigumu.

Sekite naujienas.

Jau dvidešimt metų graikų režisierius 𝗬𝗼𝗿𝗴𝗼𝘀𝗮𝘀 𝗟𝗮𝗻𝘁𝗵𝗶𝗺𝗼𝘀𝗮𝘀 kuria keistus savo filmų pasaulius. Iš pirmo žvilgsnio šie pasauliai skirtingi – nuo to, kuris primena mūsų laikus, iki istorinio, retrofuturistinio ar distopinio. Skiriasi ir filmų istorijos – vienuose regima vienos šeimos ar karališkųjų rūmų beprotybė, kituose iš proto išėjusi visa žmonija, ir aplinkybės, kuriomis tie filmai buvo sukurti – nuo mažabiudžetės lokalios produkcijos iki Holivudo. Tačiau visus juos sieja Lanthimoso autorinis stilius, dabar jau, nepaisant visų įtakų ir judėjimų, su kuriais režisierius yra siejamas, nesupainiojamas su niekieno kito. Ir jo noras suprasti visuomenę, kurioje gyvename – iš pažiūros kreivas, keistas Lanthimoso veidrodis mūsų pačių sau primestas taisykles ir iš to kylantį absurdą atspindi anatominiu tikslumu.

Išsiskiriantį režisieriaus stilių, siekį suprasti visuomenę ir kūrybinį kelią apžvelgia kino kritikė Elena Jasiūnaitė. Tekstas – nuorodoje komentaruose.

Režisieriaus filmų retrospektyva prasidės lygiai už savaitės.

Būti vienam – nevalia. Tokia taisyklė galioja Mieste, kuriame vyksta Yorgoso Lanthimoso filmo „𝗢𝗺𝗮𝗿𝗮𝘀“ (2015) veiksmas.

Artimoje ateityje vieniši žmonės yra sulaikomi ir apgyvendinami Viešbutyje. Čia per 45 dienas jie privalo surasti naują partnerį, priešingu atveju yra paverčiami į savo pasirinktą gyvūną ir paleidžiami gyventi į mišką. Deividas išsirenka omarą. Dienoms bėgant, o mylimajai taip ir neatsiradus, jis pabėga į mišką ir prisijungia prie besislapstančių Vienišių, atmetusių romantikos idėją. Čia Deividas netikėtai įsimyli, nors tai prieštarauja grupės taisyklėms.

Tai pirmas Y. Lanthimoso filmas užsienio kalba.

𝗦𝗲𝗮𝗻𝘀𝗮𝗶:

𝟬𝟴 𝟮𝟴 𝟭𝟴:𝟬𝟬
𝟬𝟴 𝟯𝟭 𝟮𝟭:𝟬𝟬
𝟬𝟵 𝟬𝟳 𝟭𝟵:𝟭𝟱

Džiaugiamės kūrėjų sėkme Lokarne ir laukiame premjerų Lietuvoje!

Keisčiausio metų festivalio „Mondo Bizarro“ programoje yra vienas seansas, į kurį galima ateiti su visa šeima.

Animacinis nuotykių filmas „𝗦𝗺𝗲̇𝗹𝗶𝗼 𝘇̌𝗲𝗺𝗲̇“ yra kultinės mangos, sukurtos neseniai anapilin išėjusio „Drakonų kovos“ autoriaus Akiros Toriyamos, adaptacija. Autoriaus atminimui skirtu seansu kviečiame atsigręžti į praėjusio amžiaus mangas ir senąją animaciją, šiurkštų pasaulį ir mitines jo būtybes.

Dykumoje, kur demonai ir žmonės kovoja dėl vandens, demonų princas Belzebubas ir šerifas Rao surengia ekspediciją, siekdami surasti legendinę vietą, kurioje, kaip pasakojama, yra milžiniškas vandens šaltinis.

𝗧𝗶𝗸 𝗿𝘂𝗴𝗽𝗷𝘂̄𝗰̌𝗶𝗼 𝟮𝟱 𝗱. 𝟭𝟱 𝘃𝗮𝗹.

„𝗣𝗮𝘀̌𝗲̇𝗹𝘂𝘀𝗶𝘂̨ 𝗻𝗮𝗸𝘁𝘂̨“ filmavimų metu režisieriui Paului Thomasui Andersonui buvo maždaug 26-eri metai. Ši juosta jo karjerai atnešė proveržį, po jos pasirodė „Magnolija“ (1999), „Apgirtę nuo meilės“ (2002), „Bus kraujo“ (2007) ir kiti.

Šiuo metu P. T. Andersonas kuria 10-ąjį filmą – kriminalinį trilerį „The Battle of Baktan Cross“, kuriame vaidina Leonardo di Caprio, Seanas Pennas, Benicio del Toro ir kiti.

Šį sekmadienį, rugpjūčio 18 d., paskutinį kartą pakartosime „Pašėlusias naktis“, vieną geriausių filmų apie 8-ąjį dešimtmetį.

Susitinkame 18 val.

𝗣𝗮𝘀𝗸𝘂𝘁𝗶𝗻𝗶𝗮𝗶 𝘀𝗲𝗮𝗻𝘀𝗮𝗶!

„Panašios diskusijos lietuvių kine nevyko jau kelias dešimtis metų“, – apie naujausią Romo Zabarausko filmą „Rašytojas“ rašo kino kritikė Živilė Pipinytė.

Nuo romantinės dramos premjeros birželį praėjo pakankamai laiko, pasirodė kritikų recenzijos. Profesionalų vertinimu, tai – geriausias R. Zabarausko filmas.

„Šis filmas – neįprastas mano „passion“ projektas, tačiau nors intelektualus, nėra sunkus, ar slegiantis. Jausmai čia pinasi su dviejų žmonių įžvalgomis, vis stipriau užliedami ekraną“, – taip savo filmą pristato pats režisierius.

Rekomenduojame nepraleisti paskutinių peržiūrų:

𝟬𝟴 𝟭𝟱 𝟭𝟵:𝟭𝟱
𝟬𝟴 𝟮𝟬 𝟭𝟴:𝟮𝟬
𝟬𝟴 𝟮𝟳 𝟭𝟲:𝟱𝟬

Galim lažintis, kad „𝗞𝗶𝗻𝗲𝘁𝗮̨“, pirmą Yorgoso Lanthimoso ilgametražį filmą, matė nedaugelis. 2005-aisiais ši eksperimentinė drama davė pradžią Graikų keistajai bangai.

Čia galima pamatyti Lanthimosui būdingus mažakalbius personažus, spazmiškus judesius ir šokį, kuris atsikartos vėlesniuose, jau tarptautinei publikai skirtuose filmuose.

Norėdamas išsiaiškinti įvykusias žmogžudystes, policijos pareigūnas, padedamas fotografo ir kambarinės, jas atkuria. Filmavimų viešbutyje metu duodamos keistos ir labai preciziškos instrukcijos, dažnai privedančios aktorius prie tikrų sužalojimų.

Kodėl filmas pavadintas „Kineta“? Toks yra Graikijos kurorto, kuriame vyksta filmo veiksmas, pavadinimas.

𝗦𝗲𝗮𝗻𝘀𝗮𝗶:

𝟬𝟴 𝟮𝟴 𝟮𝟬:𝟯𝟬
𝟬𝟴 𝟮𝟵 𝟭𝟴:𝟬𝟬

🇬🇪 Iš Sakartvelo neseniai sugrįžo „Skalvijos“ kasos darbuotojas Lukas. Įspūdžiams susigulėjus, parengė pasakojimą apie aplankytus kino teatrus: jų repertuarą, bilietų kainas, pasidalijo jį nustebinusiais dalykais. Kviečiam paskaityti.

„Keliaujant po įvairias šalis mano dėmesį visuomet patraukia šalies kino teatrai. Prieš kelias savaites teko apsilankyti Sakartvele. Čia iš pirmo žvilgsnio viskas pasirodė įprasta: sostinėje Tbilisyje yra apie 10 kino teatrų, kituose didžiuosiuose miestuose kaip Batumis ir Kutaisis – po vieną kino teatrą, veikia dar pora kino teatrų, išsibarsčiusių po likusią šalies dalį, kurių realaus veikimo nepavyko patikrinti.

Labiausiai sudomino trys arthauziniai kino teatrai Tbilisyje, visi kiti – komerciniai. Tad su jais kaip ir viskas aišku, standartas – beveidiškumas ir t.t. Iš jų išsiskyrė tik vienas – Kutaisyje, prekybos centre įsikūręs „Sakartvelo Cinema“. Nors jis veikia ir atrodo kaip paprastas komercinis kino teatras, tačiau jau prie įėjimo mane pasitiko Sakartvelo kino legendos Vasil Amashukeli skulptūra, o kino teatro viduje buvo begalė nuotraukų su kadrais iš įvairių Sakartvelo filmų. Ši kombinacija tarp šalies kino istorijos ir komerciškumo sukūrė tam tikrą autentiką ir keistą darinį kitų kino teatrų kontekste.

Bet grįžtu prie didžiausio savo intereso – trijų arthauzinių kino teatrų. Pirmasis, kuriame teko apsilankyti, vadinasi „𝗔𝗿𝘁 𝗖𝗶𝗻𝗲𝗺𝗮“. Vos tik įėjus mane pasitiko pasisveikinimas ir klausimas rusų kalba. Pasakius, kad nekalbu rusiškai, ten dirbantis maždaug 20-metis vaikinukas pradėjo kalbėti angliškai. Jis man ir pristatė kino teatrą, kuriame pradėjo dirbti prieš du mėnesius, kai persikraustė iš Maskvos į Tbilisį. Keistas jausmas buvo kalbėti su rusu apie kino teatrą, vis išvengiant kalbos apie „didelius klausimus“. Pristatydamas, kad „paskutiniu metu daug žmonių emigruoja į Tbilisį“, praleido paaiškinimus „kokių žmonių?“ ir „kodėl emigruoja?“. Tokie ir panašūs nutylėjimai man kėlė įtampą ir nejaukumą, tačiau verta pabrėžti, kad aš nieko nežinau apie jo poziciją karo atžvilgiu (asmeniškai jo neklausiau). Mano tikslas buvo daugiau sužinoti apie šią vietą. Kino teatras nedidelis, galima pavadinti jį mikro kino teatru – 1 kino salė, kurioje yra 25 vietos. Bilieto kaina – apie 10 gel (3,3 Eur). Kino teatras veikia kultūrinėje erdvėje, šalia organizuojami muzikiniai vakarai, antrame pastato aukšte įrengta muzikos įrašų studija, gyvena menininkai, vyksta anglų kalbos pamokos. Greitai supratau, kad šios vietos pagrindiniai lankytojai ir rezidentai yra rusai ir turistai iš Vakarų. Šios erdvės įkūrėjai – rusų pora, kuri turi vis dar veikiantį kino teatrą Sankt Peterburge. Kino teatras Tbilisyje įkurtas prieš metus, 2023 metų vasarą. Mano dėmesį patraukė tai, kad repertuare kasdien rodoma kino klasika iš viso pasaulio – tai turėtų būti gana brangu. Sužinojau, kad kino teatras už teises nemoka, ten dirbantis jaunuolis man netgi parodė kompiuterį, kuriame iš „torentų“ tuo metu siuntėsi dienos filmus. Filmų subtitrų parinkimas nestandartinis. Pasirodo, sprendžiama pagal susirinkusią publiką: jeigu ateina rusakalbiai, filmas rodomas su rusiškais subtitrais, jei anglakalbiai – su angliškais. Kol žiūrovai renkasi į salę, darbuotojas savo nuožiūra ekrane paleidžia koncertinį įrašą. Mano vizito metu grojo Davido Bowie daina iš 9-ojo dešimtmečio.

Antras arthauzinis kino teatras, kurį aplankiau – „𝗖𝗶𝗻𝗲𝗺𝗮𝗵𝗼𝗹𝗶𝗰𝘀 𝗧𝗯𝗶𝗹𝗶𝘀𝗶“. Nuo pat pradžių šis kino teatras nuteikė labai optimistiškai. Mane pasitiko užrašas „F**k USSR, Ukraine and Georgia should stay independent“. Kino teatre teko pabendrauti su ten dirbančia 24-erių kartvele Salomėja. Ji papasakojo, kad kino teatras buvo įkurtas 2022 metų vasarą. Jį atidarė iš Rusijos emigravęs aršus Putino kritikas, kartą dėl to net uždarytas į kalėjimą. Kino teatro komanda sudaryta iš dviejų žmonių, salėje yra 12 vietų (yra galimybė pristatyti dar porą kėdžių). Bilieto kaina – 15 gel (apie 5 Eur). Visą savaitę triskart per dieną rodomas vienas filmas su skirtingu titravimu (anglų, rusų ir kartvelų k.), ketvirtadienis skirtas dokumentiniam kinui. Kaip ir „Art Cinema“, šis kino teatras už filmų rodymo teises nemoka. Man išreiškus nusistebėjimą, gavau atkirtimą, kad „žmonės čia neturi už ką valgyti, apie kokias filmų teises kalbam“. Salomėja dar pridūrė, kad Sakartvele nėra institucijų, kurios tokia priežiūra užsiimtų, ir kad net nacionalinis transliuotojas nemoka už filmų teises.

Trečias arthauzinis kino teatras Tbilisyje – „𝗙𝗼𝗺𝗼 𝗖𝗶𝗻𝗲𝗺𝗮“. Jame apsilankyti nepavyko, tačiau surinkau šiek tiek informacijos internete. Kino teatras atsidarė 2023 metų gruodį. Veikia 1 salė, kurioje yra 15 vietų. Bilietai kainuoja 20 gel (apie 6,7 Eur). Kino teatras išsiskiria tuo, kad komunikuoja vien tik rusų ir anglų kalbomis. Turint omeny, kad „Instagram“ įrašai rašomi rusų kalba ir orientuojamasi į šią auditoriją, tai leidžia manyti, kad šis kino teatras irgi galėtų būti įkurtas rusų. Kino teatre vyksta filmų pristatymai, diskusijos rusų kalba. Iš Salomėjos iš „Cinemaholics Tbilisi“ sužinojau, kad prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, Tbilisyje ir Batumyje žaibiškai pradėjo kurtis rajonai, kur gyvena vien tik rusai. Ko gero, „Fomo Cinema“ gali laisvai išgyventi iš rusų burbulo, kuris yra gan didelis ir, tikėtina, pasiturintis. Beje, šio kino teatro repertuare taip pat gausu kino klasikos. Verta pažymėti, kad Rusijoje, ypač po Vakarų sankcijų, nelegalus filmų rodymas nėra kontroliuojamas ir net skatinamas kaip pasipriešinimo forma (karas prieš Holivudą).

Susidaro įspūdis, kad anksčiau Sakartvele nebuvo arthauzinių kino teatrų, per paskutinius porą metų juos įkūrė dėl karo emigravę rusai, kuriems tai yra įprasta kino kultūros dalis. Po nepriklausomybės atkūrimo ir vėliau vykusių karų Sakarvelas turbūt buvo toks nualintas, kad nespėjo susikurti tinkama terpė augti vietinei kultūrai. Šiame kontekste rusai į Sakartvelą (kurį vadina Gruzija) eksportuoja ne tik 80 proc. maisto produkcijos, bet ir arthauzinius kino teatrus. Susidarė įspūdis, kad į juos praktiškai nevaikšto vietiniai – arba jų neįperka, arba tai jų nedomina, nes visuomenėje nėra įpročio, o šitie kino teatrai nelabai suinteresuoti jį sukurti. Jie skirti patenkinti rusų ar vakariečių kultūrinius poreikius. Apsilankęs minėtuose kino teatruose pasigedau prasmės, kodėl vietiniai turėtų juose lankytis, o ne žiūrėti filmus namuose. Filmai siunčiami tiesiai iš „torentų“, garsas iš paprastų kolonėlių, projektorius iš parduotuvės... Nebent, dėl kino bendruomenės...“

Artėjančio festivalio „Mondo Bizarro“ programoje – ne tik naujienos, bet ir du labai garsūs filmai, sukurti 8-ajame dešimtmetyje 🔥

Smagu, kad žiūrovai galės sužinoti daugiau apie šiuos filmus – abu bus pristatyti gyvai.

➤ ➤ Siaubo filmas „𝗞𝗿𝘂𝘃𝗶𝗻𝗼𝘀𝗶𝗼𝘀 𝘀𝗸𝗲𝗿𝗱𝘆𝗻𝗲̇𝘀 𝗧𝗲𝗸𝘀𝗮𝘀𝗲“ (rež. Tobe Hooper, 1974), šiemet minintis 50-metį, yra vienas įtakingiausių siaubo žanro kūrinių, įkvėpęs daugybę tęsinių, perdirbinių, kompiuterinių žaidimų ir iki šiol gąsdinantis žiūrovus visame pasaulyje.

Seansas vyks rugpjūčio 23 d. 17.50 val. Filmą pristatys kino režisierius Jonas Trukanas.

➤ ➤ „𝗞𝘂̄𝗻𝘂̨ 𝗴𝗿𝗼𝗯𝗶𝗸𝘂̨ 𝗶̨𝘀𝗶𝘃𝗲𝗿𝘇̌𝗶𝗺𝗮𝘀“ (rež. Philip Kaufman, 1978)

Festivalyje bus pagerbtas birželį iškeliavęs amerikiečių aktorius Donaldas Sutherlandas. Nors jis niekada nebuvo vien tik siaubo filmų aktorius, per 60 metų trukusią karjerą ženkliai prisidėjo prie šio žanro. Sutherlando vaidmenys dažnai nagrinėjo paranoją, psichologinį diskomfortą ir tamsiąją žmogaus prigimties pusę. 2018 m. aktorius gavo „Oskarą“ už viso gyvenimo nuopelnus. Mokslinės fantastikos klasikoje „Kūnų grobikų įsiveržimas“ aktorius sukūrė visuomenės sveikatos inspektoriaus, kartu su kolege mėginančio sustabdyti ateivių invaziją, vaidmenį.

Rugpjūčio 25-ąją „Kūnų grobikų įsiveržimo“ seansu festivalis pasibaigs. Peržiūros pradžia – 21.30 val. Filmą pristatys kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.