Atomic KGB Bunker

Šiandien muziejų aplankė „Maisto kelias“ – TV3 televizijos laidos nereali didelė komanda: Laurynas Suodaitis, Darius Petkevičius, Jurijus Smoriginas, laidos prodiuserė Vaida Poderytė-Bernatavičė ir kt.

“Maisto kelias“ žiūrovus supažindina su Lietuvos kultūriniu paveldu, tradiciniais ir ne tik patiekalais. Nuo praėjusių metų laidoje galima matyti ir trijų skirtingų kartų vedėjus, kurie ieško visapusiškų įdomybių įvairaus amžiaus žmonėms. Kantriai lauksime laidos!

Antrus metus iš eilės muziejų Atominis bunkeris aplanko jungtinė draugiška studentų grupė iš Čekijos Brno miesto,Moldovos ir Ukrainos. Ir žinoma ne tuščiom rankom o su dovanomis iš Brno miesto.

Kokios buvo užduotys pretendentams tapti KGB agentais?

Sveikinimai. SSRS Valstybės saugumo komitetas arba trumpiau KGB yra esminė žvalgybos agentūra. Čia tvyro niūri žiaurumo ir slaptumo aukščiausiame lygmenyje aura,veiksmai visame pasaulyje, bausmės neišvengiamybė ir daugybė KGB priskiriamų neatskleistų paslapčių, su kuriomis ji dažnai visai neturėdavo nieko bendro. Visas šis pėdsakas greičiausiai kilo iš amerikiečių kovinių filmų, kur blogi „Rusijos KGB karininkai“ daluvaudavo visuose tamsiausiuose pasaulio reikaluose. Istorija apie tai, kokios užduotys buvo atliekamos testuojant kandidatus į šios struktūros operatyvininkus. Na, šiek tiek apie atrankos kriterijus. Tai tikrai įdomu, nors ir šiek tiek kukli.

1. Testai operatyviniai atminčiai. Daugiapakopės ir itin sunkios užduotys. Tai apima įprastą žodinės ar rašytinės informacijos įsiminimą per nustatytą 60 sekundžių laiką. Kitas testas yra įsiminti 10 veidų nuotraukoje ir tada juos atpažinti. Sunkesnis testas yra įsiminti mišrią informaciją. Pavyzdžiui, nuotrauka, tada skaičių asmenu joje ir vardų sąrašas. Turite atsiminti ir nurodyti teisingą kiekį asmenų,vietą, atpažinti veidus iš nuotraukų, prisiminti teisingus vardus.
2. Ilgalaikės atminties testai. Pavyzdžiui, parodžius įvairią informaciją, tai yra nuotraukas, žmonių vardus, žemėlapius ir miestų pavadinimus, reikia visa tai prisiminti ir tiksliai atsakyti po kelių dienų.
3. Loginiai testai.
4. Testai komunikabilumui nustatyti. Labai svarbi savybė, reikalinga operatyviniam Kgb darbuotojui. Tikrinami ir įgimti gebėjimai, ir gebėjimas mokytis naujų įgūdžių. Būtini įgūdžiai – kontaktų užmezgimas (pokalbio pradžia, adresų, telefono numerių apsikeitimas ir kt.) su įvairiausių socialinių grupių atstovais. Įskaitant nusikaltėlius, alkoholikus, intelektualus, pareigūnus ir kt. Prie kiekvieno gebėti prisitaikyti ir turėti specialų požiūrį ir žinių iš jų veiklos sričių.
5.Testas pavojaus jausmui. Pavyzdžiui, kandidatas sėdi ant kėdės nugara į įėjimą. Į kambarį įeina du žmonės.Kandidatas jų nemato, bet viską girdi. Įėję asmenys kalbasi užsienio kalba, kuri kandidatui akivaizdžiai nežinoma. Jie kalba neutralia intonacija. Užduotis – atspėti, kad kandidatui kyla grėsmė ar planuojami kiti ketinimai jo atžvilgiu.
Žinoma, tai nėra visas užduočių sąrašas.Žinoma, ne visi, tik dalis:
1. Gebėjimas įvaldyti technines priemones – nuo ​​eksploatacijos iki paprasto remonto/surinkimo/išmontavimo.
2. Greita fizinė ir psichinė reakcija.
3. Fizinis pasirengimas. Nebūtina būti sportininku, bet būtini pagrindiniai fiziniai gebėjimai.
4. Gerai įvertintos studijos. Privalumas yra užsienio kalbų mokėjimas ir vienodai gerai ivertinti pasiekimai tiek humanitariniuose, tiek techniniuose dalykuose. Bet tuo pačiu nepageidaujami puikūs mokiniai – per daug išsiskirti negalima, o pirmūnai dažnai būna tiesmukiški ir neturi kūrybingo požiūrio.

Kokie fiziniai požymiai galėjo užblokuoti kelią dirbti KGB darbuotoju SSRS laikais.

Tarybiniais laikais tarnauti milicijoje ne visada buvo labai populiari profesija, o pokario metais tai buvo ypač akivaizdu – kandidatai nebuvo atrenkami labai išrankiai, svarbiausia buvo rasti pasiruošusį dirbti. Tačiau laikui bėgant reikalavimai griežtėjo, o valstybinės įstaigos pradėjo priimti tik tuos, kurie atitinka griežtus standartus, įskaitant ne tik profesines ir asmenines savybes, bet ir išorinius duomenis.
Vienas pirmųjų oficialių žingsnių griežtinant atranką buvo 1938 m. išleista instrukcija dėl NKVD darbuotojų. Dokumente buvo nurodyta atidžiai ištirti kandidatų kilmę. Žydų kilmės kandidatai, taip pat daugelio kitų tautybių atstovai, turintys „degeneracijos požymių“, buvo atmesti. Medicininiai reikalavimai buvo ne mažiau griežti. Pirminės apžiūros metu buvo atmesti žmonės, turintys žvairumą, veido nervinį tiką, traukulius, taip pat turintys kalbos defektų, nenormalių apgamų ir dėmių ant kūno.
Atliekant medicininę apžiūrą ypatingas dėmesys buvo skiriamas kūno sandarai ir asmens išvaizdai. Taip pat nebuvo leidžiama tarnauti asmenims, turintiems lytinių organų anomalijų, pernelyg plaukų, pirštų ar jų trūkstamų, gomurio ir lūpos plyšių, neproporcingai mažų ar didelių galvų. Kandidato sveikata ir fizinis pasirengimas turėjo būti nepriekaištingi. Net jei kandidatas ir neturėjo minėtų fizinių negalių, jo šeimos praeitis galėjo tapti kliūtimi kelyje į darbą NKVD.�Buvo atliekama išsami kandidatų kilmės analizė. Rimta kliūtimi galėjo tapti menkiausia artimųjų reputacijos dėmelė, ar tai būtų politiniai trūkumai, ar socialiniai nusižengimai. NKVD griežtai stebėjo kandidato politinį gyvenimą, pageidautina buvo, kad priimti į bendražygius su įrodytu partiniu atsidavimu. Nepartiniai kandidatai praktiškai neturėjo šansų, tačiau ir tarp partinių kandidatų atranką išlaikė ne visi: buvo vertinamas asmeninis lojalumas ir atsidavimas komunistiniams idealams.
Skirtingai nei NKVD, atranka į miliciją buvo kiek ne tokia griežta, tačiau laikui bėgant standartai ir čia tapo griežtesni. Atranka į KGB buvo dar kruopštesnė. Pirmiausia kandidatas budavo pilnai išanalizuotas, stebimas ir patikrinami visi jo gyvenimo aspektai. Tik perėjęs šį etapą galėjo būti išsiųstas į Kgb kursus, kuriuose mokėsi tarnavimo Tėvynės labui paslapčių.
Atrankos kriterijai
1988 metais buvo išleistas įsakymas, kuriame buvo nustatytos karinės medicininės apžiūros ir medicininės apžiūros tarnybos vidaus reikalų įstaigose ir vidaus kariuomenėje sąlygos. Šiuo dokumentu buvo nustatyti piliečių priėmimo į Vidaus reikalų ministeriją kriterijai.
Pavyzdžiui, kandidatai, turintys fizinį infantilumą – siaura krūtinė, neišsivystę raumenys, mažesnio nei 150 cm ūgio ir mažesnio nei 45 kg svorio – buvo laikomi nepriimtinais tarnybai. Taip pat nepriimtinais buvo laikomi randai ant kūno, trukdantys dėvėti uniformas, iškrypusios, trūkstamos ar sutrumpėjusios galūnės, taip pat įgimtos anomalijos. Svarbu buvo išvengti mikčiojimo,baltmės, nuplikimo, veido žandikaulių defektų ir 10 ir daugiau dantų trūkumo.
Taigi, kandidatas, norėdamas būti priimtas į tarnybą, turėjo atitikti tam tikrus išvaizdos ir gero tarimo kriterijus.
Atranka į miliciją, nepaisant griežtų medicininių ir fizinių reikalavimų, nebuvo tokia žiauri kaip Valstybės saugumo komitete (KGB). Valstybės saugumo sistema didelę reikšmę teikė ne tik fiziniams, bet ir išoriniams kandidato aspektams. Pirmenybė buvo teikiama tiems, kurių išvaizdą būtų galima apibūdinti kaip „pilkąjį kardinolą“ - nepastebimą ir į akis nekrentantį .
Tokia kandidatų atrankos strategija buvo paaiškinta būtinybe išlaikyti maksimalų nematomumą ir nepastebimą žvalgybos operacijų metu. Asmenys, turintys ryškius požymius ar lengvai įsimenamus veido bruožus, nebuvo tinkami tokioms rimtoms užduotims, ypač jei jie planavo dirbti užsienio žvalgybos srityje. Todėl stiprūs gražūs vyrai taip pat nebuvo laukiami: jie buvo pernelyg pastebimi.
Tačiau atrankos kriterijai buvo ne tik išvaizda. KGB taip pat galiojo nacionaliniai apribojimai: tam tikrų etninių grupių atstovai negalėjo tarnauti skyriuje. Tai buvo: vokiečiai, suomiai, žydai, Krymo totoriai, kalmukai, čečėnai, graikai, ingušai, karačajai ir korėjiečiai. Tokio požiūrio priežastys buvo susijusios ne su išoriniais duomenimis, o su tų metų politiniu ir istoriniu nepasitikėjimu. Toks požiūris atspindėjo bendrą vadovybės liniją dėl „įtartinų“ tautybių, kurios tuo metu buvo laikomos nepatikimais tokiam atsakingam ir slaptam darbui, susijusiam su valstybės saugumu.

„ Alkoholis neimdavo “: kodėl KGB agentai niekada nebuvo girti!

Vienas iš buvusių KGB pareigūnų Viačeslavas Ščerbakovas pabrėžė, kad alkoholio nevartoja tik dviejų kategorijų žmonės: ligoniai ir „stukačiai“. Kadangi specialieji agentai stengiasi būti nei pirmi, nei antri, jiems svarbus įgūdis – gebėjimas išgerti neprisigėrus arba išgerti ir tuo pačiu kontroliuoti save.

Penkios KGB paslaptys
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad yra keletas būdų, kurie gali padėti sumažinti svaiginantį alkoholio poveikį organizmui. Tačiau prieš kalbant apie juos, verta išsklaidyti keletą paplitusių mitų. Pavyzdžiui, įsitikinimas, kad prieš geriant alkoholį suvalgius žalią kiaušinį ar šaukštą sviesto galima apsisaugoti nuo svaigimo arba kad valgant daug riebaus maisto „apvelka“ skrandį ir tada sunkiai pasisavina alkoholį. Tiesą sakant, visa tai nieko neapsaugo nuo ilgalaikio gėrimo.

Šie buvusių KGB pareigūnų patarimai yra daug veiksmingesni:
- sotus aštrus užkandis ir šlakelis degtinės - likus valandai iki banketo. Tuo pačiu metu organizmas iš anksto pradės gaminti fermentus, kurie skaido alkoholį, o intoksikacija vyks lėčiau;
- adsorbentai arba tabletės. „Mezim“, „Festal“ ar tiesiog aktyvuota anglis yra geriausios priemonės virškinamojo trakto veiklai normalizuoti prieš išgėrimą.
- vitaminas C. Citrina, citrusiniai vaisiai, svogūnai – visuose šiuose maisto produktuose gausu vitamino C, kuris apsaugo nuo intoksikacijos;
- nemaišyti. Ši taisyklė žinoma visiems – negalima maišyti skirtingų gėrimų, ypač gazuotų;
- daugiau judėkite. Žmogus, kuris tiesiog sėdi prie stalo, valgo ir geria, prisigeria greičiau nei tas, kuris dalyvauja šokiuose ir varžybose.

Daugelio buvusių žvalgybos pareigūnų ir KGB pareigūnų teigimu, šios paprastos taisyklės jiems padėjo.

https://youtube.com/shorts/8A-NyUP_PiA?si=xUlwTvRcGqXA4XhG

Privalote žinoti SSRS KGB slaptus sekimo metodus!

Pasidalinkite su draugais!
Muziejus “Atominis bunkeris” Kaune

Sovietų Sąjunga žlugo prieš daugiau nei 30 metų, o KGB veiklos metodai, atrodytų, jau seniai turėjo būti praeitis. Tačiau nei žvalgybos tarnybos reformos, nei technologinė revoliucija negalėjo visiškai pakeisti kontržvalgybos metodų: Rusijos žvalgybos tarnybos vis dar vartoja daugybę terminų, priimtų praėjusio šimtmečio 50–60-aisiais.
Nuo KGB laikų įvyko dideli techniniai pokyčiai – žvalgybos tarnybos turi duomenų bazes, kuriose yra išsami informacija apie kiekvieną pilietį, vaizdo stebėjimo sistemas ir stebėjimą socialiniuose tinkluose, tačiau iš esmės FSB darbas pasikeitė labai mažai.
Išorinis sekimas – slaptas tiriamų ar KGB dominančių asmenų elgesio ir veiksmų sekimas jiems būnant gatvėje, viešose vietose ar judant transportu, vykdomas IS ( Išorinio sekimo) 7 skyriaus KGB žvalgybos pareigūnų pajėgomis pagal KGB operatyvinių padalinių nurodymus . Sprendžiami uždaviniai: identifikuoti, dokumentuoti, o jei yra specialių nurodymų, užkardinti sekamų objektų veiklą, nustatyti jų ryšius, stebėti agentų veiksmus, taip pat jų nelegalią slaptą apsaugą.

Pagal formą ir organizaciją IS skirstomas į stacionarius, mobiliuosius, zoninius, aukšte-teritorinius. Yra du IS metodai – lydimasis stebėjimas ir priešpriešinis stebėjimas bei keletas IS technikų (grandinė, šakutė, vedimas, stebėjimas lygiagrečiomis gatvėmis, pirmyn ir kt.)

„Grandinė“ - sekliai seka objektą (asmenį) vienas po kito, išlaikydami tam tikrą atstumą ir periodiškai keičia vietas. Ši technika naudojama retai apgyvendintose miesto gatvėse ir priemiesčiuose.

„Šakutė“ – objekto stebėjimas iš kelių pusių vienu metu. Šis metodas leidžia kontroliuoti perpildytose žmonių vietose ir sudėtingoje aplinkoje. Stebėjimo metu sekliai keičiasi vietomis.

„Lyderiavimas“ – šis metodas naudojamas sekamam objektui sekti judant automobiliu, susideda iš to, kad stebėjimas atliekamas iš operatyvinės seklių transporto priemonės, važiuojančios ta pačia kryptimi prieš sekamo asmens transporto priemonę. Stebėjimui naudojami specialūs prietaisai ir įprasti automobilio galinio vaizdo veidrodėliai.

“Stebėjimas lygiagrečiomis gatvėmis” kai sekliai seka lygiagrečias gatves ir alėjas retai apgyvendintame mieste ir stebi sekamo asmens veiksmus naudodami tarpus tarp namų, medžių ir pan.

“Išankstinis “– kai vienas ar keli IS pamainos būrio sekliai laukia objekto ir užima poziciją stebėjimui toje vietoje, kur objektas turėtų pasirodyti.

“Stebėjimas lydint”– kai sekamo objekto elgsena stebima einant iš paskos. Jis naudojamas sekant pėsčiomis ir važiuojant visuomeninio transporto priemone.

Taip pat naudojamas priešpriešinis stebėjimas einant priešais objektą priekyje. Taip pat naudojami iš anksto sustatyti postai maršrute sekamo asmens arba dar naudojama sekimo technika lenkiant objektą..

“Zoninis” (aukštas po aukšto) stebėjimas organizuojamas žinomais sekamo objekto judėjimo maršrutais mieste ar tam tikrose vietovėse, naudojami stacionarūs postai ir IS mobilios grupės.

“Stebėjimas pažymėto objekto” susideda iš to, kad stebimas ir sekamas objektas atpažįstamas naudojant slaptą paženklinimą (radijo švyturys ant automobilio kuris slaptai perduoda sekamo objekto judėjimo kryptį ,radioaktyviai izotopais pažymi objektą,cheminėmis medžiagomis, simbolį dokumente ir kt.) Tai padeda sekama objektą išskirti iš panašių objektų masės,lengviau jį aptikti ir išlaikyti stebėjimo akiratyje .

“Išorinio sekimo postas “– tai vieta, iš kurios atliekama slapta žvalgyba prieš KGB dominančius asmenis. “Nuolatiniai postai”- ilgą laiką vykdo sistemingą stebėjimą, pavyzdžiui, ambasadų pastatuose, atstovybėse, diplomatinio korpuso gyvenamuosiuose pastatuose, viešbučiuose, kuriuose apsistoja užsieniečiai, uostuose, kur užsuka užsienio laivai. “Laikini postai”-kuriami trumpam laikui. Postai skirstomi į atvirus ir uždarus, priklausomai nuo maskavimo ir priedangos būdų. Atviri postai aikštėse, gatvėse t.y. atvirose vietose. Uždari postai uždarose patalpose. Pagal paskirtį postai skirstomi į stebėjimo, korekcinius ir pagrindinius.

“Korekcinis postas”– tai specialiai sekamo objekto judėjimo maršrute parinkta patalpa, iš kurios radijo ryšio, šviesos signalizacijos ir kitais mechaniniais prietaisais perduodami pranešimai, paaiškinantys stebimo asmens veiksmus ir jo kryptį.

“Stebėjimo postas”– tai specialiai parinkta vieta, iš kurios IS sekliai stebi sekamo objekto išėjima iš patalpų ar jo atsiradima tam tikroje teritorijoje. Stebėjimo postas dažniausiai naudojamas stebimą objektą perduoti tolimesniam mobiliam sekimui .

IS tarnyba - 7 valdyba buvo KGB skyriaus dalis, šeštajame dešimtmetyje ji disponavo daugiau nei 500 įvairių markių transporto priemonių sekimui (vien Maskvoje tarnavo keli tūkstančiai žvalgybos pareigūnų).

Labai rekomenduoju pažiūrėti šį ankščiau uždraustą žiūrėti filmą Čekistas
Apie ką filmas "Čekistas":
„Čekistas“ – 1992 m. rusų drama apie pirmųjų porevoliucinių metų represijas Sovietų Sajungoje. Pagrindinis filmo veikėjas – vieno iš KGB skyrių vadovas Andrejus Srebrovas, įkūnijantis epochos žiaurumą ir bejausmiškumą. Pagrindinio veikėjo užduotis yra vykdyti „revoliucinį“ teisingumą, kuris išreiškiamas kasdienėmis „liaudies priešų“ egzekucijomis ir kasdien nuo jo komandos miršta vis daugiau žmonių. Tai galingas ir jaudinantis filmas išsamiai parodantis ,kas yra “ Raudonasis teroras “ ir nepaliekantis žiūrovo abejingo mūsų istorinėms tragedijoms.

https://youtu.be/9ksEVb2Vhcw?si=WZvWPWxmvkDS2_xu

Paslėptas miniatiūrinis fotoaparatas Ajax F-21: kai fotografuoja net saga
Tekstas: Valdas Kilpys

Techniniai duomenys
Gamintojas:​​​KMZ
Serija​​​F-21
Modelis​​​AJAX, F-21
Pagaminta​​​Rusija

Mažų fotoaparatų reikalingumas
Kas domisi šnipų istorijomis, puikiai supranta mažų informaciją fiksuojančių įnagių reikalingumą. Net geriausią atmintį turintis agentas nesugebėtų atsiminti kokios nors techninės informacijos ar pastatų tikslaus išplanavimo. Tobulėjant fotografijos galimybėms įvairios šalys ėmėsi mažų fotoaparatų gamybos. Pagrindinė jų paskirtis — slaptas fotografavimas.
Muziejuje „Atominis bunkeris“, Kaune galima rasti nemenką slaptų fotoaparatų kolekciją. Jo savininkas Julius Urbaitis pasakojo, kad tai gana reti eksponatai, nes juos naudojo sovietų slaptosios tarnybos. Vienas iš įstabiausių — agentui skirtas švarkas su saga, pro kurią buvo fotografuojama.
Taip pat muziejuje galima pamatyti fotoaparatą, kuris įmontuotas į diržo sagtį. Besidomintys vaizdo fiksavimo aparatūra, kuri skirta fotografavimui iš tolo neliks nusivylę, nes ekspozicijoje esama fotoaparatų su teleobjektyvais. Įdomu pastebėti, kad pokaryje gaminti įrenginiai iš tiesų panašūs į ginklus, nes turi šautuvo buožę primenančias atramas. Iš tolo fotografuojantis asmuo norėdamas stabilizuoti kamerą ją laikydavo beveik identiškai kaip šautuvą.

Sovietų mini fotoaparatų evoliucija
Rusijos Krasnogorsko gamykloje pradėto gaminti fotoaparato F 21, dar vadinamo „Ajax“, istorija prasidėjo 1945 m., kai buvo įkurta pirmoji NKVD specialiosios fotografijos įrangos laboratorija. Šiai laboratorijai buvo pavesta sukurti miniatiūrinius šnipinėjimo fotoaparatus nesikuklinant ir nukopijuojant vokiškuosius „Luftwaffen Robot“. Pastebėtina, kad sovietai daug nesuko smegenų ir be sentimentų kopijavo ne tik automobilius, lėktuvus, įvairius buities daiktus, karinę techniką, bet ir šnipinėjimo įrangą. Dėsnis paprastas — kam galvoti, kai jau gerai sugalvota?
1949 m. laboratorija perėjo MGB kontrolėn, o vėliau, 1959 m., tapo 11-ąja KGB Operatyvinės techninės valdybos laboratorija. Būtent šiuo laikotarpiu buvo pagamintas pirmasis specialusis seklio fotoaparato „Ajax-8“ prototipas. Jis nebuvo tobulas: mechaninis juostos persukimo mechanizmas strigdavo, užraktas skleidė pernelyg didelį triukšmą, o objektyvas (A-1 4,5/28 mm) stokojo kokybės. Tais pačiais metais buvo pristatytas geresnis „Ajax-9“, turintis patobulintą A-4 2/28 mm objektyvą.
1950 m. išleistas naujas modelis „Ajax-10“ su geresne vidine danga, apsaugančia juostą nuo įbrėžimų, ir patogesniais reguliavimo mygtukais. Prie jo taip pat buvo galima prijungti įvairius priedus, pavyzdžiui, pirmąsias sistemas, skirtas paslėpti fotoaparatą po paltu, paliekant atidengtą tik paprastą mygtuką.
1951 m. buvo pristatytas pirmasis fotoaparatas „Ajax-11“. Jis buvo daug patikimesnis, darė kokybiškesnius negatyvus ir užraktas skleidė nedaug triukšmo. Tuomet gamyba jų buvo perkelta į Krasnogorsko gamyklas.
1952 m. paskutinis modelis „Ajax-12“ buvo pervadintas į F 21. Vienintelis jo skirtumas nuo „Ajax-11“ buvo automatinis kadrų skaitiklio atstatymas keičiant juostą. Būtent tokį fotoaparatą ir matome nuotraukose.
F 21 buvo gaminamas iki pat Berlyno sienos griūties 1989 m. Devintajame dešimtmetyje jis tapo prieinamas plačiajai visuomenei (parduodamas kaip „Zenit MF-1“ su KMZ prekės ženklu). Šiuos fotoaparatus naudojo Varšuvos pakto šalių žvalgybos tarnybos, prie jų buvo pridedama didžiulė maskuojamųjų priedų įvairovė, įskaitant radijo imtuvus, diržų sagtis, 8 mm fotoaparatus, rankines, knygas ir kt.

Ajax-12
„Ajax-12“ (rus. АЯАКС-12) F 21 yra mechaninis miniatiūrinis stebėjimo įrenginys su atsukamuoju juostelės mechanizmu 1951-1995 m. gamintas Krasnogorsko mechanikos gamykloje. Šaltojo karo metais tai buvo labai populiari sovietų žvalgybos agentūros KGB ir jos giminingų organizacijų kitose Varšuvos sutarties šalyse („Stasi“ (MfS), šnipinėjimo kamera.
Fotoaparato korpuso matmenys yra maždaug 7 x 5,5 x 2,5 cm, neįskaitant objektyvo. Jame yra trys skirtingi užrakto greičiai (1/10, 1/30 ir 1/100) ir rankinis nustatymas (objektyvas nuolat atidarytas).
Žiedas aplink objektyvą leidžia nustatyti diafragmą nuo 2,8 iki 16. Užraktas aktyvuojamas paspaudus fotoaparato viršuje esantį užrakto mygtuką. Be to, prie fotoaparato priekinės dalies buvo galima pritvirtinti nuotolinio valdymo pultelį, todėl jį buvo galima naudoti įvairiai paslėptą, pavyzdžiui, rankinėje. „Atominiame bunkeryje“ eksponuojamame šnipo švarke valdymo pultelis buvo paslėptas kairėje švarko kišenėje. Taigi fotografuojant agentui tereikėjo kyštelėti ranką į kišenę.
Kadro dydis yra 18 x 24 mm, o vaizdai daromi ant 21 mm juostos, todėl nuotraukos yra gana ryškios ir geros kokybės, palyginti su to meto miniatiūriniais fotoaparatais, kurių kadro dydis buvo 8 x 11 mm.
Palyginti su vėlesniais 35 mm fotoaparatais (pvz. „Kiev-35A“) ir dauguma buitinių analoginės eros fotoaparatų, F 21 galima laikyti pusės kadro fotoaparatu. 1985 m. F 21 pakeitė F 27 „Neozit 2“, o 1989 m. — „Zakhod. 3“.
Dabarties kaina kolekcininkų aukcionuose svyruoja apie700–5000 JAV dolerių.
https://www.youtube.com/watch?v=36RICGI01vs

Kaip ruošiami žmonės agentūriniam darbui.

Меня завербовали в 19. Работа разведчика от первого лица Дети думали, что у них скучная мама-риэлтор, пока однажды на семейный праздник не явились незваные гости — агенты ФБР.23 года Елена Вавилова жила за границей...

https://visit.kaunas.lt/en/e-shop/tours/

Tours Tourism Information Centre (Laisvės al. 36, Kaunas)Working hours: I-V 9.00-18.00 (Lunch 13:00-14:00);VI 10.00-16.00; VII 10.00-15.00 (Lunch 13:00-13:30)Please contact us also at [email protected],phone number +370 620 90619 or +370 616 50991via „Facebook“ or (da...

Laikas yra ribotas ir nežinia kiek mes jo turime! Brangakmeniai gražūs, o draugystė neįkainojama!

Esame labai saugūs ,kad net laiškai su žurnalais mūsų nepasiekia!

Paprastas laiškas pašto dėžutėje Dingojasi man, kad analoginiai laiškai ir jų nyksmas yra tam tikro gilesnio proceso pasekmė.

Atominis bunkeris Kaune

Sovietmečiu taip pat niekas neįtarė, kad Kauno pramoniniame komplekse įsikūrusios kultūros prekių gamyklos „Aidas“ požemiuose, 6 metrų gylyje, įrengtas atominis bunkeris.

Atominis bunkeris Kaune Sovietmečiu taip pat niekas neįtarė, kad Kauno pramoniniame komplekse įsikūrusios kultūros prekių ga... 2023.01.21 14:29

Dvidešimtasis amžius paženklintas Šaltojo karo pėdsaku. Kauno Vilijampolės rajone įsikūrusio muziejaus „Atominis bunkeris“ savininkas Julius Urbaitis toliau dalinasi savo unikaliais eksponatais ir jų istorijomis. Šį kartą papasakosime apie itin retą daiktą — nuodus įpurškiantį skėtį, kurio pėdsakus galima aptikti žymiojoje Georgijaus Markovo nužudymo byloje.
Apie viską iš eilės.

Londonas, 1978-ieji
Dėl savo disidentinės, prieš sovietus nukreiptos veiklos, G. Markovas buvo priverstas dingti iš Bulgarijos. 1969 m. emigravo į Italiją, vėliau išvyko į Didžiąją Britaniją, kur gavo politinį prieglobstį. Dirbo žurnalistu BBC, Laisvosios Europos radijuje, „Deutsche Welle“. Jis buvo žymus Bulgarijos komunistinio rėžimo kritikas.
1978 m. rugsėjo 7 d. išėjęs iš darbo ir eidamas link automobilio minioje pajuto adatos dūrį. Skirtingi šaltiniai pateikia nevienodas versijas: vieni sako, kad dūris buvo atliktas į blauzdą, kituose tvirtinama, kad į sėdmenų sritį. Bet kokiu atveju disidentas dar tą pačią dieną pasijuto prastai, kilo teperatūra, prasidėjo pykinimas.
G. Markovas ligoninėje kankinosi keturias dienas ir ten pat mirė papasakojęs, kad adatos dūris buvo atliktas nežinomo asmens, kuris rankose laikė skėtį. Tik gerokai vėliau, Scotland Yard (Londono policija) pradėjus tyrimą, skrodimo metu kūne aptiko mažytį šratuką (mikrokapsulę), pagamintą iš platinos – iridžio lydinio. Kaip parodė laboratoriniai tyrimai, jame būta nedidelio kiekio ricinos (apie šį nuodą skaitykite žemiau).
Pagrindiniu įtariamuoju tapo italų kilmės Danijos pilietis Francesco Gullino. Jis tuo metu dirbo antikvariato parduotuvėje. Nors įtarimai gana aiškūs ir pagrįsti, tačiau britų policijai nepavyko įrodyti šio asmens sąsajų su nužudymu. Nežiūrint net 35 m. besitęsusių tyrimų, ši žmogžudystė iki šiol skendi miglose.

Vienkartinių šnipų tradicija
Bene pagrindinis klausimas, sietinas su G. Markovo nužudymu yra ar šį veiksmą atlikęs asmuo buvo tik tam reikalui užverbuotas asmuo, ar, priešingai, profesionalus šnipas. Atsižvelgiant į tai, kad naudota tuo metu gana komplikuota įranga (nuodus įšvirkščiantis skėtis) galima daryti prielaidą, kad veikė savo reikalo žinovas.
Kita vertus, vienkartinių šnipų tradicija gyva iki šiol. Jos negalima atmesti kalbant apie konkretų „nuodingo skėčio“ panaudojimo atvejį. Žvalgyboje ir kitose srityse niekas nenori taškytis pinigais, todėl gana dažnai verbuojami „naudingi idiotai“, kurie yra prisiskaitę ir prisižiūrėję įvairių filmų, tad tik ir laukia kvietimo iš specialiųjų tarnybų.
Dūriui skėčiu nereikia itin didelio išmanymo, tad nedidelis kursas, susireikšminimą skatinantis dėmesys galėjo paskatinti F. Gullino atlikti šį niekingą darbą. Kita vertus, kaip ir anuo metu, taip ir dabar žmonės itin imlūs įvairioms naujovėms ir Džeimso Bondo daikčiukams (tai, kad skaitote šias eilutes ir yra šio teiginio įrodymas). Šaudantys šratinukai, sprogstančios baterijos ar nuodų persisunkę skėčiai yra per daug filmų žiūrėjusių ar romanų skaičiusių ir lakią fantaziją turinčių asmenų lūkestis kurį su kaupu patenkina kad ir paprasčiausia specialiųjų tarnybų užduotis.
Savanoriai pagalbininkai yra dažno agentų tinklo pagrindinė dalis. Pigiai kainuoja, ištikimi ir praradus – lengvai pakeičiami.

Skėtis
J. Urbaičio kolekcijai priklausantis skėtis nėra būtent tas, kuriuo buvo nužudytas G. Markovas. Kaip ir šaudančių rašiklių atveju, regis, buvo priimtas bendras šnipų ginklo konceptas, o gamintojai buvo įvairūs. Tačiau juos vienijančių požymių galima atsekti.
Pats daiktas solidus, nė iš tolo neprimena dabartinių kiniškų pigių skėčių. Blizgūs metaliniai rankenos aptaisai, medinė lenkta rankena ir puikus audeklas — skiriamieji šio daikto bruožai. Drąsiai galima teigti, kad tokį skėtį būtų negėda nešiotis ir padoriam anglų aritokratui. Beje, tie kurie nors kiek susipažinę su britų kultūra puikiai žino, kad skėtis ten yra tapęs ir statuso simboliu. Tarkim, per karinius paradus neuniformuoti veteranai net ir saulėtą dieną privalo eiti su skėčiu. Galbūt todėl Londone buvo pasirinktas toks žmogžudystės įnagis.
Skėčio veikimo principas grįstas pneumatika (suspausto oro veikiama mikrokapsulė su nuodais išvirkščiama į aukos kūną). Laibgalyje yra nuimamas dangtelis ir ten įtaisyta adata su nuodais. Aktyvuojama paspaudus menamą skėčio išskleidimo mygtuką.

Nuodai
Ricina gaminama iš labai toksiško augalo. Būtent šie nuodai buvo panaudoti žudant bulgarų disidentą G. Markovą Londone. Skrodimo metu rasta mikrokapsulė, pagaminta iš platinos ir iridžio lydinio. Ten ir aptiktas nedidelis kiekis ricinos.
Ricina yra vienas toksiškiausių gamtinių nuodų pasaulyje. Šie nuodai gaminami iš ricinmedžio, kurį ne vienas augina savo sode. Iš jo sėklų gaminamas labai veiksmingas vidurius laisvinantis aliejus. Šis aliejus nekenksmingas, tačiau iš ricinmedžio išgautas proteinas yra stiprus nuodas. Manoma, kad jis 6 000 kartų stipresnis už cianidą.
Jo veiklioji medžiaga — glikoproteinas. Jis sutrikdo baltymų sintezę ląstelėje ir sukelia ląstelių žūtį. Suveikia apie 1-20 mg/kg LD50, jeigu ryjama, bet šios medžiagos prireikia kur kas mažiau, jeigu įkvėpiama arba įšvirkščiama tiesiai į odą (kaip buvo Markovo atveju).

Šiek tiek tarpukario istorijos ….
Stambiausia tarpukario Lietuvos kooperacinė bendrovė „Lietūkis“ turėjo įsteigtus filialus Kaune. Iki šių dienų yra išlikę minėtų įmonių veiklą liudijantys pastatai. Buvusiame įmonės „Lietūkis“ garaže (dabartinis adresas Miško g. 3) nacistinės okupacijos metu buvo žiauriai nukankintos kelios dešimtys Lietuvos žydų. Dėl to ši atminties vieta yra įgavusi specifinę konotaciją ir vertinimus ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos istoriniame diskurse.
Kitas „Lietūkio“ objektas – rūmai Vytauto prospekte (dabartinis adresas Vytauto pr. 43). Šioje vietoje iki šiandien išlaikyta pirminė pastato paskirtis, t. y. prekybos ir komercijos funkcija. Pagrindinėje pastato dalyje įsikūrusi Vilniaus kooperacijos kolegija, pirmajame aukšte jau ne vieną dešimtmetį veikia vaistinė ir keletas kitų įmonių.

KGB darbo metodai

Atominis KGB bunkeris. Visiškai slaptai. Atominis KGB bunkeris. Tai unikali kolekcija, kurioje paviešinta slapta sekimo įranga ir prietaisai, naudoti NKVD, KGB ir milicijos spec. tarnybose. http://w...

Keletas istorinių epizodų iš mūsų muziejaus Niujorke

Музей КГБ в Манхеттене: какие гаджеты советских шпионов можно увидеть в Нью-Йорке Соединенные Штаты подозревают Россию во вмешательстве в выборы, а в Москве задержали американца за шпионаж. Россия и США относятся друг к другу с подозритель...

🔍 Išbandykite pabėgimo tunelį ir pamatykite 8500 eksponatų!

🔍 Muziejuje „Atominis KGB bunkeris“ sukaupta unikali pasaulyje kolekcija, kurioje paviešinta slapta stebėjimo įranga ir prietaisai, naudoti NKVD, KGB ir milicijos spec. tarnybose.

🔍 KGB jėgos struktūros Sovietų Sąjungoje ne tik persekiojo paprastus žmones, bet ir visiškai nepasitikėjo savo bendradarbiais, sekė juos. Muziejuje yra gausios Lietuvos tarpukario pramonės, holokausto, Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo kolekcijos.

🔍 „Atominis KGB bunkeris“ - patikimas istorinės atminties ir praeities epochų paveldo saugotojas.

📞 Papildoma informacija ir registracija apsilankymui telefonu: +370 (660) 66 606

Norisi visus supažindinti kuo plačiau apie KGB sekimo galimybes.

Шпионские страсти в Нью-Йорке! КГБ на Манхэттене! Мой новый канал ПОЛЯК ИЗ СОЮЗА 2.0https://www.youtube.com/channel/UCx1XnEvU4v_WwcFTwsKMoOw Мой новый канал ПОЛЯК ИЗ СОЮЗА 2.0https://www.youtube.com/channel/...

https://youtu.be/UHTa9AmPXT8?si=63JwmpBzNZdQXWQe

Electron D52 voice recorder | Atomic KGB Bunker More info: www.atominisbunkeris.lt

✨ Pajuskite tarpukario bohemos dvasią ir palieskite Art Deco laikotarpio eksponatus!

Daugelis jau yra susipažinę su Art Deco architektūra, tačiau kviečiame atrasti kaip šis stilius atsispindėjo kasdieniame gyvenime. Atraskite unikalius Art Deco laikotarpio asmeninius daiktus ir stilingą tarpukario bohemos gyvenimą. ✨

📞 Registracija apsilankymui ar užsakomosios ekskursijos: +370 (660) 66 606

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000268112/keitesi-salygos-ir-prizai-bet-galimybe-islosti-buvo-visada-kaip-skirtingais-istoriniais-tarpsniais-atrode-loterijos

Kolekcininkai Esama įrašų, kuriuose pažymėta, kad į LDK teritoriją buvo draudžiama įvežti svetimų valstybių loteri... 2023.04.17 19:30