Lietuvos liberalus jaunimas

Šiandien minime įvykio, įrodžiusio Baltijos šalių politinę brandą bei gebėjimą susivienyti dėl bendro siekio – Baltijos kelio – metines. Prieš 35 metus 2 milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis ir davė žinią pasauliui, kad šios tautos gręžiasi į Vakarų pasaulį ir siekia ištrūkti iš priespaudos gniaužtų.

Iki šiol šis įvykis ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame pasaulyje išlieka įkvėpiančiu pasipriešinimo simboliu. Minėdami Baltijos kelio metines būkime dėkingi už tai, ką turime dabar – galimybių kupiną gyvenimą, žodžio bei pasirinkimo laisvę, galimybę būti demokratiją puoselėjančiais laisvos valstybės piliečiais.

Taip pat rytoj minime Ukrainos nepriklausomybės dieną. Nepamirškime, kad mūsų narsieji draugai šiuo metu kovoja dėl savo laisvės prieš tą pačią imperialistinę jėgą, kurią įveikė ir mūsų tauta. Šia proga visais įmanomais būdais remkime Ukrainos herojus ir tikėkimes, kad netrukus besidžiaugdami sėkminga karo pabaiga galėsime iškelti šios atkakliai kovojančios tautos vėliavą.

Nuotraukos autorius A. Stenevičius

Rugpjūčio 10–11 dienomis LLJ Biuro nariai Ričardas Spiečius ir Simonas Voroblievas dalyvavo Latvijos liberalaus jaunimo (Jaunieši Attīstībai) ir Friedrich Naumann laisvės fondo organizuojamoje Jaunųjų liberalų vasaros akademijoje.

Pagrindinė renginio tema – žmogaus teisės. Dalyviai gilinosi į šios srities problematiką įvairiais aspektais migracijos, judėjimo, ekonomikos ir kitose srityse. Renginio metu vyko paskaitos ir dirbtuvės, o savo žiniomis dalinosi Europos parlamento narys iš Latvijos Ivars Ijabs.

Už galimybę dalyvauti renginyje, pasisemti žinių ir susipažinti bei bendrauti su kitais liberaliai mąstančiais jaunais žmonėmis, dėkojame draugams iš Latvijos Jaunieši attīstībai ir laukiame kitų tarptautinių renginių!

Rugpjūčio 16–18 dienomis Ukmergės rajone vyko Lietuvos liberalaus jaunimo Vasaros akademija „Yra – yra, nėra – bus“! 🎉

Pirmąją renginio dieną dalyviai plėtė savo žinias apie aplinkosaugą ir tvarumą su Ieva Budraite, o dienos gale praleido laiką testuodami savo žinias protmūšyje ir orientacinėse veiklose gamtoje. Vakarą nariai užbaigė dalinantis savo humoristiniais sugebėjimais socializacinėse veiklose ir karaokės pasirodymų metu. 🤩

Antrąją dieną nariai pradėjo su penktąja šių metų „Eikim prie reikalo“ diskusija, kurioje šįkart svečiavosi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė! Diskusiją apie opias politines aktualijas, artėjančius Seimo rinkimus ir moters vaidmenį politikoje lydėjo pokalbis su Lietuvos liberalaus jaunimo alumnais: Socialinės apsaugos ir darbo viceministru Domantas Katelė ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos Prezidentu Umberto Masi. Po šių kompetencijas keliančių veiklų dalyviai atsipalaidavo ir užbaigė vakarą klausant alternatyvaus roko grupių AKTU ir Diso.kognityvas! 🥳

Nuoširdžiai dėkojame renginio svečiams ir dalyviams, jog padarė šį renginį nepamirštamu. 💗

„Lietuvos regionų partijos frakcija užregistravo Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisą ir Administracinių nusižengimų kodekso papildymą, pagal kurį būtų draudžiama ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose nepilnamečiams asmenims be tėvų raštiško sutikimo skleisti bet kokią informaciją, susijusią su ne heteroseksualia orientacija. Nepaisius nurodymų grėstų iki 1000 eurų piniginė bauda.

Kaip nenustojame kalbėti ir mokyti jaunuolius apie socialines problemas ar realius įvykius, taip ir negalime vengti dalintis informacija apie daugybę žmonių, kurie vis dar Lietuvoje nėra laikomi lygiaverčiais. Nė vienas žmogus nenusipelno būti apibrėžiamas toksišku dėl meilės kitam. Daugybė LGBTQ+ bendruomenės narių išgyvena milžinišką spaudimą, stigmatizaciją ar net patiria konversijos terapiją. Švietimas yra svarbiausias veiksnys, lemiantis LGBTQ+ bendruomenės saugumą, emocinę gerovę ir toleranciją kito atžvilgiu. Kalbėti apie tai yra ne tik teisingumo, bet ir pilietiškumo klausimas.“

Nuoroda – komentaruose.

Lietuvos liberalus jaunimas Nepriklausoma, nepartinė, intelektuali ir pažangi jaunimo organizacija. http://www.laisve.lt

Lapkričio 5-ąją dieną vyks Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimai. Kol visas pasaulis nekantriai laukia lemiamos rinkimų dienos, mes norime atidžiai peržvelgti reikšmingus rinkiminio sezono įvykius ir apžvelgti kandidatus į svarbiausias pareigas Vakarų pasaulyje.

Kokia bus JAV užsienio politika? Ar JAV išliks demokratijos ir žmogaus teisių tvirtovė?

Kviečiame išsamiau paskaityti apie svarbiausius 2024 metų rinkimus: https://laisve.lt/2024/08/09/jav/

Ištikimybė savo vertybėms ir programinėms nuostatoms yra ne duotybė, o sveikintina partijos savybė. Liūdina tai, kad šiuo metu partijų reitinguose pirmaujanti Lietuvos socialdemokratų partija - LSDP vis parodo, kad vertybinio stuburo neturi.

Šių metų Seimo rinkimuose LSDP savo pasirinkimus grindžia ne atsakomybe, bet patogumu. Iki šiol nėra paviešinta partijos rinkiminė programa, nėra žinoma, ką partija siūlo į Ministro Pirmininko pareigas ir neaišku, kodėl partija sutiko statistiškai palankesnį 141 numerį sąraše duoti Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui, nuteistam dėl piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo. Jau ilgą laiką nėra žinoma, kurias pareigas partijos sąrašo lyderė V. Blinkevičiūtė priotizuos – Europos Parlamento narės ar Lietuvos Respublikos Seimo narės. Tokie pasirinkimai nestebina, nes ir balsuodami Seime LSDP suabejoja anksčiau išreikštu palaikymu LGBTQ+ bendruomenei ir dėl lyčiai neutralios partnerystės įstatymo balsuoja nevieningai.

Nestebina ir tai, kad partija atvirai teigia koaliciją formuosianti su bet kuo, tik ne su konservatoriais. Išimtis nėra ir „Nemuno aušra“, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis – homofobas, antisemitas, neseniai praradęs savo Seimo nario mandatą. Šis veikėjas ne kartą buvo prigautas meluodamas – pastarąjį kartą, kai taip nutiko, jam viešai pylos davė net rinkėjus papirkinėjanti Širvintų merė Živilė Pinskuvienė. Tačiau nei besiskiriantys politiniai įsitikinimai, nei abejotina politiko reputacija nesukelia partijai, kuri teigia esą ginanti žmogaus teises bei gerbianti visas Lietuvoje gyvenančias tautines bendrijas, minčių, kad su tokiu žmogumi asocijuotis nėra teisinga. Koalicijos turėtų būti formuojamos ne su kuo papuola, o su tais, kurie atsakingai siekia spręsti šalyje kylančias problemas ir ieško kompromiso. Tad požiūris, kad su daugeliu partijų yra įmanoma rasti sąlyčio taškų, nurodo ne partijos atsakomybę, o polinkį į populizmą.

Iki Seimo rinkimų liko du mėnesiai, tad LSDP dar turi laiko sutvirtinti savo vertybinį pamatą ir grįžti į teisingą kelią. Kai spalio 13 dieną rinksimės prie balsadėžių, nepamirškime apie kandidatų bandymus apgauti rinkėjus ir balsuokime atsakingai.

Birželio pabaigoje Vengrijos ministras pirmininkas bei „Fidesz“ partijos atstovas Viktoras Orbanas spaudos konferencijoje Vienoje su atstovais iš kraštutinės dešinės partijos „FPÖ“ (Austrijos vidaus reikalų ministru Herbert Kickl) ir centro-dešinės partijos, iki tol buvusios „Renew Europe“ dalimi, „ANO“ (buvusiu Čekijos ministru pirmininku Andrej Babiš) viešai paskelbė apie naujai įsteigtą kraštutinės dešinės grupę Europos Parlamente „Patriots for Europe“. Tą pačią dieną šie asmenys pasirašė „Patriot’s manifesto for Europe“ dokumentą, kuriuo siekta parodyti Europoje kylančias problemas, remiantis euroskepticizmu, neapykantos kurstymu bei populizmu.

Šiuo metu grupė vienija didžiąją dalį Europos Sąjungos kraštutinių dešiniųjų partijų ir sudaro trečią didžiausią grupę pagal užimtų vietų skaičių Europos Parlamente. Grupės dydis ir užimtų vietų skaičius įrodo, jog ši partija daro nemažą įtaką sprendžiant svarbius klausimus Europos Parlamente, kelią rimtą pavojų Europai, ją padaro ne tik labiau pažeidžiamą išoriniams veiksniams, bet ir griauna ją iš vidaus.

Taip pat „Patriots for Europe“ pasisako už artimesnius santykius su grėsmę demokratinėms valstybėms keliančiomis šalimis kaip Rusija ir Kinijos Liaudies Respublika. Viena iš pagrindinių grupės partijų „Fidesz“, valdančioji Vengrijoje, nuo liepos pradžios leido į Vengriją atvykti Rusijos piliečiams, o tai sudaro galimybę jiems laisviau judėti po Europą bei kelti grėsmę kontinento piliečiams. Taip pat neseniai paaiškėjo, jog Vengrija šių metų balandį iš Kinijos Liaudies Respublikos pasiėmė vieno milijardo eurų vertės paskolą. Tai tik įrodo, jog grupė, jos politiniai veikėjai bei šios valstybės bendradarbiauja, siekdamos patenkinti savo interesus bei stiprinti savo įtaką Europoje.

Europoje įsišaknijant kraštutinėms dešiniosioms partijoms vis labiau ir labiau kyla grėsmė ne tik demokratijai, bet ir žmonių laisvėms bei saugumui. Nors ir gyvename ant demokratijos pamatų pastatytoje visuomenėje, vis dažniau yra pasinaudojama žmonių jausmais ir emocijomis, siekiant įsitvirtinti valdžioje. Taip ši grupės įtaka išaugo ir turi didelį poveikį visai Europai bei gali priimti mūsų visų ateičiai grėsmę keliančius sprendimus.

Pasisakome prieš manipuliaciją žmonėmis, neapykantos kurstymą bei populizmą, todėl tikimės, jog demokratijai grėsmę keliančias piktžoles laiku galėsime pašalinti ne tik Europos Parlamente, bet ir namų darže!

Prieš kelias dienas paaiškėjo, kad Vengrija šių metų balandį iš Kinijos Liaudies Respublikos pasiėmė vieno milijardo eurų vertės paskolą. Ji buvo finansuota trijų Kinijos bankų ir turės būti grąžinta per trejus metus. Vengrijos Valstybinio skolų valdymo centro teigimu, šis įsiskolinimas leis investuoti į infrastruktūrą ir energetikos sektorių.

Kodėl tokios paskolos prireikė? Vengrijos viešųjų finansų situacija yra prasta – valstybės skola šių metų pirmajame ketvirtyje siekia 76% nuo BVP, o biudžeto deficitas nuo 2020 metų nebuvo mažesnis nei 6% nuo BVP (2023 m. toks rodiklis buvo 6,7%). Taip pat dėl teisės viršenybės pažeidimų ši valstybė yra praradusi užšaldytų Europos Sąjungos (ES) skiriamų lėšų, kurios šiuo metu sudaro apie 12 milijardų eurų.

Tai nėra vien bandymas spręsti finansines problemas, šis veiksmas iliustruoja ir abiejų šių valstybių santykių dinamiką bei išskirtinumą. Vengrija yra artimiausia Kinijos partnerė Europos Sąjungoje, tokia draugystė atsispindi ir realybėje – vienas svarbiausių šiuo metu vykdomų projektų yra Kinijos investicija į svarbią greitojo geležinkelio Budapeštas – Belgradas trasą, kainuosiančią apie du milijardus eurų. Taip pat Vengrija yra pirmoji ES pasirašiusi iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ bendradarbiavimo dokumentus. Ši Kinijos iniciatyva, dar kitaip vadinama Naujuoju Šilko keliu, yra investicijų į infrastruktūros vystymą įvairiose pasaulio valstybėse programa, laikoma Kinijos įtakos pasaulyje plėtimo priemone. Augantys ekonominiai valstybių saitai tik stiprina Vengrijos politinį priklausomumą nuo Kinijos.

Ši glaudi partnerystė yra tik dar vienas ministro pirmininko Viktoro Orbano valdymo metu vykstančio Vengrijos nusisukimo nuo demokratinių vertybių pavyzdys. Vengrija Europos Sąjungoje lyderiauja ir santykiais su kita autoritarine galia – Rusija. Šio mėnesio pradžioje Orbanas susitiko su aktyviai Ukrainoje kariaujančios valstybės prezidentu Vladimiru Putinu ir išlieka vieninteliu tai padariusiu lyderiu nuo plataus masto karo veiksmų pradžios. Draugystė tuo nesibaigia – šiandien paaiškėjo, kad Vengrija palengvino sąlygas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams atvykti į šalį, joje apsigyventi. Toks sprendimas yra svarbus ne tik Vengrijai – taip atsiranda galimybių laisviau keliauti ir Šengeno erdvėje, o tai gali kelti pavojų ir kitų ES valstybių nacionaliniam saugumui.

Vengrijos valdžios nusistatymas prieš demokratiją ir draugystė su Rusija ir Kinija kelia pavojų Lietuvai ir likusiai Europai. Pavyzdžiui, premjeras Orbanas Europos Vadovų Taryboje yra ne kartą blokavęs ES paramą Ukrainai, o jo vadovaujama partija „Fidesz“ yra svarbi naujai sukurtos euroskeptiškos ir prorusiškos Europos parlamento frakcijos „Patriotai už Europą“ dalis.

Vengrija kelia pavojų tiek Europai, tiek pati sau – ne tik nusisuka nuo demokratijos, bet ir artimai bendradarbiauja su pavojingais režimais Rytuose. Tikimės, kad ši valstybė gali atsitiesti ir grįžti į kelią, kuriame nereikės vystyti rizikingų ekonominių santykių su tokiomis valstybėmis kaip Kinija.

Liepos 12–14 dienomis Jonavoje vyko Lietuvos liberalaus jaunimo Struktūrų išvažiuojamasis renginys „Kaip sukurti svajonių komandą?“ 🚀

Pirmąją renginio dieną dalyviai diskutavo apie prasmingą komunikaciją, dirbdami komandose rašė tekstus pagal išmoktus modelius, kartu su LLJ Valdyba dalinosi idėjomis bei kūrė LLJ Strategiją. Vakarinėje renginio dalyje nariai įsijautė į skirtingus vaidmenis, lavino problemų sprendimo įgūdžius žaidime „Murder Mystery“. 🧐

Likusias dienas dėmesį skyrėme lyderystei bei darbui komandoje, kalbėjomės apie emocinę sveikatą bei nepamiršome ir pirmosios pagalbos svarbos. Paskaitų metu atvirai diskutavome apie organizacijos problemas, baimes ir nepamiršome pasidžiaugti vieni kitų laimėjimais, o laisvą laiką skyrėme atviriems pokalbiams, kurių metu pasijutome dar artimesni. Sekmadienį, kai sodyba buvo pilna apsikabinimų ir žodžių „Iki kito karto!“, pasižadėjome susitikti Vasaros akademija. Yra – yra, nėra – bus Gal ten būsi ir Tu? 😉

Dėkojame renginio svečiams bei dalyviams, jog kartu kuriame bendruomenę, kurioje gera būti. 🫂

Vakar viešojoje erdvėje sklandė gandai, kad šiandien įvyks paskutinis ir lemiamas balsavimas dėl kompromisinio įstatymo projekto priėmimo. Nors įstatymas vis dėlto nebuvo įtrauktas į darbotvarkę, šiandien nutiko kai kas kito.

Prie Seimo ir vėl įvyko bandymas pažeminti LGBT bendruomenę. „Visuomenininkas“, kuris nuo pat birželio mėnesio pradžios vykdė protesto prieš LGBT bendruomenę akcijas, šiandien sudegino vaivorykštės vėliavą. Tai – ne pirmasis jo pasirodymas žiniasklaidoje: visuomenės atgarsio sulaukė jo meninis pasirodymas „Spalvos sušildo“ bei knygų apie LGBT bendruomenės narius deginimas. Jis teigė, jog taip kovoja su Lietuvos priešais. Ironiška, kad žmogus, esą ginantis žodžio laisvę, degina knygas ir valstybės priešais laiko bendruomenę, atkakliai siekiančią lygybės ir laisvės mylėti.

Kovojant už LGBT asmenų lygiateisiškumą Lietuvoje, sunku išlikti pozityviems. Žinios apie LGBT vėliavos niekinimą, verbalinį bei fizinį smurtą, nukreiptą prieš LGBT bendruomenę tapo kasdienybe. Tuo tarpu Seime pritrūksta balsų priimti LGBT bendruomenės padėtį gerinančius įstatymus. Svarbu paminėti ir tai, kad ne visos partijos laikosi rinkėjams išreikštų įsipareigojimų. Liberalų Sąjūdis ir Lietuvos socialdemokratų partija savo programose kalba apie žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, bet balsavimuose Seime nesuteikia reikiamo vieningo palaikymo šių įstatymų priėmimui.

Vis tik raginame nepasiduoti ir toliau atkakliai siekti LGBT bendruomenės lygiateisiškumo. Nors šiomis dienomis bendruomenės pastangos nesulaukia norimo rezultato, galime pasidžiaugti, kad žmonių, aktyviai palaikančių LGBT bendruomenę, ratas vis didėja. Tik suvienydami jėgas ir nuosekliai siekdami savo tikslo galime užtikrinti kiekvieno žmogaus laisvę mylėti.

Nuotrauka priklauso ELTA.

Liepos 5 dieną Lietuvos liberalaus jaunimo Valdyba susitiko su Liberalų sąjūdžio Jaunimo reikalų komiteto Pirmininku Matas Lasauskas aptarti LLJ Valdybos pasiūlymų politinių partijų programoms artėjantiems Seimo rinkimams bei bendradarbiavimo galimybes. Susitikimo metu aptarėme:

⭐️ Žmogaus teisių, gyvūnų apsaugos, sveikatos, narkotikų, nacionalinės politikos, krašto apsaugos, švietimo problematiką Lietuvoje bei jos sprendimo būdus.

⭐️ Ko jaunimas tikisi iš partijų, kokiais būdais galima priartinti jaunimą prie politikos ir kodėl partijoms itin svarbu laikytis savo vertybinio pagrindo.

Džiugu, jog Lietuvos politinės partijos noriai skiria laiką, kad jaunimo balsas būtų išgirstas. Dėkojame už skirtą laiką ir linkime sėkmės ateinančiuose rinkimuose!

Liepos 3 dieną Lietuvos liberalaus jaunimo Valdyba susitiko su Lietuvos žaliųjų partija - Pirmininke Ieva Budraitė bei jos komanda aptarti LLJ Valdybos pasiūlymų politinių partijų programoms artėjantiems 2024 metų Seimo rinkimams. 🤓

Susitikimo metu buvo diskutuojami gyvūnų apsaugos, švietimo, psichikos sveikatos, pilietiškumo ir žmogaus teisių klausimai bei su jais susijusių problemų sprendimo būdai. Taip pat aptarėme ateities bendradarbiavimo galimybes ir bendrus tikslus.

Dėkojame partijos atstovams už skirtą laiką bei linkime sėkmės ir toliau puoselėjant progresyvias vertybes. Džiaugiamės, jog politinės jėgos gilinasi į jaunimui aktualius klausimus! ✨

„Tu turbūt esi nepilnavertis, turint omeny, kad tu negalėsi turėti šeimos, negalėsi turėti vaikų.“ Tokie žodžiai apie homoseksualios orientacijos asmenis nuskambėjo istorikės Rasos Navickaitės interviu su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėju Aleksandru Alekseičiku-Kirinovu, išleistu birželio 21 dieną Šiaurės Atėnai portale. Pašnekovas nesiliovė gyręsis, jog buvo vienas pirmųjų psichoterapeutų Lietuvoje, tikriausiai todėl savo metodų ir požiūrio nekeičia nuo pat 1960–ųjų, kuomet tik pradėjo dirbti.

Pasak psichiatro, potraukis tai pačiai lyčiai yra vyriškumo ir moteriškumo savybių neišsivystymas, o tai galima ištaisyti konversijos terapijų metu, naudojant hipnozės ir įtaigos metodus. Svarbu pabrėžti, kad tokią argumentacijos logiką, kurią įžvelgia už tradicines vertybes pasisakantys, dar 1990 metais paneigė Pasaulio sveikatos organizacija. Toks požiūris į kitos seksualinės orientacijos žmones iš „pagalbininko perspektyvos“ yra ne kas kita, kaip tik pasenę ir diskriminuojantys kliedesiai, kuriuos gydytojas Alekseičikas naudoja, kad pagrįstų savo radikalias, religija ir sovietiška homofobija grįstas psichologijos teorijas.

O jei įvardintos įžvalgos neprivertė kvestionuoti psichologinių ir psichiatrinių specialistų teikiamų paslaugų kokybės ir nepavyko įžvelgti vis dar egzistuojančių konversijos terapijos šalininkų bei diskriminacijos, vykstančios kai kurių medicinos darbuotojų kabinetuose, siūlome susipažinti su tušinuko testu. Pasak psichiatro Alekseičiko, jei nepavyksta vienu pirštu nuo stalo pakelti tušinuko, asmuo gali būti priskirtas nepilnaverčio, homoseksualisto ir iškrypėlio kategorijoms. Tokia savidiagnozės metodika nesiremia jokiais teoriniais tyrimais, o tik praktine subjektyvia gydytojo patirtimi, kaip ir jo įžvalgos apie homoseksualų gydymą.

Nors tokie išsireiškimai šių dienų visuomenėje gali pasirodyti kaip išimtiniai atvejai, tai, kad tokie asmenys vis dar teikia savo paslaugas, įrodo, jog konversijos terapijoms ir LGBTQ+ bendruomenės diskriminacijai specialistų kabinetuose dar neatėjo galas. Tad siekiant atliepti LGBTQ+ bendruomenės psichologinius poreikius ir panaikinti dar vieną homofobijos skleidimo būdą, reikia pagaliau įtvirtinti griežtą konversijos terapijų draudimą Lietuvoje. Taip pat verta paminėti, jog šiuo metu Lietuvoje nėra nurodyta jokių LGBTQ+ psichologinio konsultavimo ir terapinių principų bei specializuotų studijų programų, o tai veda prie spragų, bandant suvokti šiems asmenims kylančius sunkumus. Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos psichologų sąjunga, ką manote Jūs?

Geri orai, bet dar geresnės NAUJIENOS! 🌞

Vakar Lietuvos liberalus jaunimas atkūrė Kauno liberalus jaunimas Skyrių! Naujoji komanda yra pasiryžusi vienyti ir šviesti jaunimą bei atstovauti liberalius jaunuolius Kauno mieste bei rajone.

Naujuoju Kauno Skyriaus Pirmininku buvo išrinktas Laurynas Tamulynas, o Revizore tapo Liepa Matulaitytė!

Atkurtam Skyriui linkime ryžtingai ir atkakliai vykdyti veiklą bei būti siektinu pavyzdžiu kauniečiams! 🚀

Gegužės 30 - birželio 2 d. Lietuvos liberalaus jaunimo Valdybos narys Rapolas Antanavičius dalyvavo paskutiniame tarptautinio Nordic-Baltic Youth Initiative projekto, organizuoto Šiaurės ministrų Tarybos Biuro Latvijoje, etape Norvegijoje. Projekte buvo atstovautas Lietuvos liberalaus jaunimo inicijuotas projektas Elect21, kurio tikslas buvo pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnį, sumažinant tapimo Seimo nariu cenzą nuo 25-erių iki 21-erių metų. 🚀

Projektas buvo sudarytas iš trijų etapų. Pirmajame etape pristatytos Lietuvos jaunimo įgyvendintos iniciatyvos, iš kurių 10 geriausiųjų buvo atrinktos pristatyti projektus kitų šalių delegacijoms. Antrame etape, Siguldoje (Latvijoje), delegacijos susipažino tarpusavyje ir pristatė savo valstybėse jaunimo įgyvendintas iniciatyvas. Trečiame etape delegacijos vėl susitiko Osle ir susiskirsčiusios darbo grupėmis kūrė komunikacinę kampaniją, skirtą skleisti žinią apie visose šalyse įgyvendintas iniciatyvas.

Galime pasidžiaugti, kad Lietuvos, Latvijos, Norvegijos ir Suomijos jaunimas yra aktyvus, siekiantis pokyčių savo regione ar valstybėje bei pasiryžęs pasidalinti patirtimis, sėkmėmis ir nusivylimais su jaunimu iš kitų šalių. Taip pat džiugu, kad LLJ iniciatyva Elect21 dabar bus ne tik įgyvendinta Lietuvoje, bet ir žinoma kitose valstybėse. 🥳

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena. Lietuvių tautos trėmimai yra vienas iš skaudžiausių mūsų istorijos laikotarpių, kurio metu tūkstančiai Lietuvos gyventojų buvo prievarta išvežti iš savo tėvynės į atokiausias ir žvarbiausias Sovietų Sajungos teritorijas. Šie trėmimai prasidėjo 1941 metų birželio 14 dieną ir tęsėsi iki pat tuometinio Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino mirties 1953 metais.

Sovietų Sąjunga su lietuviais elgėsi žiauriai – žmonės buvo išplėšti iš savo namų vidury nakties, kai kurie neturėjo galimybės pasiimti būtiniausių daiktų. Jie buvo vežami gyvuliams gabenti skirtuose vagonuose, kuriuose sąlygos išgyventi buvo siaubingos – trūko maisto, vandens bei medicininės pagalbos. Dėl šių priežasčių tūkstančiai tremiamųjų žuvo dėl ligų, išsekimo ar šalčio net nepasiekę vietų, į kurias jie buvo tremiami. O išgyvenusieji ir pasiekę tremties vietas buvo priversti sunkiai dirbti bei gyventi žiauriausiomis sąlygomis.

Trėmimų laikotarpis Lietuvos žmones paveikė ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, tačiau viltis, jog Lietuva bei jos gyventojai vieną dieną bus laisvi niekur nedingo. To meto poetų bei autorių eilėse ir kūriniuose atsispindėjo žmogaus teisių ir demokratijos svarba, žmogiškojo orumo ir grįžimo į tėvynę troškimas. Taip pat ir toliau buvo niekinamas Sovietų Sąjungos totalitarinis režimas, iš kurio pančių Lietuva ir jos žmonės taip troško išsivaduoti.

Jau praėjo 83 metai nuo šio žiauraus laikotarpio pradžios, tačiau Rusijos karo nusikaltimai tebevyksta ir iki šiol – žmonės vis dar kovoja už savo laisvę bei valstybės suverenitetą Ukrainoje. Ukrainos gyventojai yra grobiami, jų gyvenamosios teritorijos bombarduojamos, o valstybei bei jos kariams trūksta prieglobsčio, karo technikos bei kitokios humanitarinės pagalbos. Tikime, jog ateis diena, kai Ukraina bei jos gyventojai bus vėl laisvi, o Rusija sulauks atpildo už savo veiksmus.

Šių įvykių atminimas ir istorinė atmintis yra labai svarbi, kadangi trėmimų laikotarpis moko mus vertinti laisvę, žmogaus teises bei demokratiją. Skatiname nepamiršti šių Lietuvos gyventojams skaudžių ir svarbių įvykių, tapti vardų, pavardžių ir likimų skaitymų, vykstančių 20-yje Lietuvos savivaldybių bei įvairiose pasaulio lietuvių bendruomenėse, dalimi!

Lietuvos liberalus jaunimas švenčia!

Į organizacijos gretas penktadienį prisijungė ir naujai įsikūrė Anykščių liberalaus jaunimo skyrius!

Anykščių Skyriaus Pirmininke buvo išrinkta Kamėja Matuliauskaitė, o Revizore tapo Rasa Blekaitytė.

Linkime vienyti ir ugdyti jaunimą regione, skatinant įsitraukti į jaunimo politiką, organizuoti veiklas jaunimui Anykščiuose ir drauge skristi net prieš stipriausius vėjus!

Gegužės 31 – birželio 2 dienomis Lietuvos liberalaus jaunimo Pirmininkė Izidė Marcinkutė (Izidė Marc) dalyvavo Europos liberalų forumo (European Liberal Forum) pilietinio liberalų aktyvistų platformos (Civic Platform for Young Liberal Activists) organizuotos advokacijos akademijos pirmajame renginyje Sarajeve, Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Šios akademijos tikslas – skatinti politinių aktyvistų, pilietinės visuomenės ir politikų bendradarbiavimą, kuriant teigiamus pokyčius bendruomenėje. Akademijos dalyviai sėmėsi žinių iš politinės komunikacijos, advokacijos kampanijų specialistų, mokėsi įtaigiai pristatyti savo idėjas ir sudaryti sėkmingą jų įgyvendinimo planą.

Esame dėkingi už galimybę mokytis iš ekspertų tarptautinėje erdvėje ir kurti glaudesnius ryšius su liberalių organizacijų atstovais iš visos Europos. Iki kitų kartų!

UŽ LAISVĘ MYLĖTI 🌈

Vakar Lietuvos liberalaus jaunimo nariai dalyvavo eisenoje „Už lygybę!“. Eisenos dalyviai džiaugėsi malonia atmosfera, bendruomeniškumu bei užkrečiančiomis šypsenomis.

Tačiau yra dėl ko liūdėti. Lietuvoje vis dar nėra draudžiamos konversijos terapijos, informacija apie LGBTQ+ bendruomenę yra laikoma žalinga vaikams, tos pačios lyties poros neturi galimybės kurti pilnavertiško bendro gyvenimo.

Pastangos kurti Lietuvą, kurioje visi gyventojai būtų lygūs, nesustoja pasibaigus birželio mėnesiui. Turime ir toliau nuosekliai žengti link laisvės, lygybės ir tolerancijos. 🕊️

Birželio 4-ąją dieną Lietuvos liberalus jaunimas organizavo ketvirtąją šių metų „Eikim prie reikalo“ diskusiją. Mūsų pašnekovai: buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Laisvės Partijos iškeltas kandidatas – Dainius Žalimas ir Seimo narys, buvęs Europos Parlamento narys ir Klaipėdos meras – Eugenijus Gentvilas. 🇪🇺

Pokalbio metu diskutavome apie:

🕊️ Liberalizmą.
Aptarėme liberalizmo padėtį Lietuvoje ir Europoje bei kalbėjome apie vis populiarėjančias ir mūsų demokratijai grėsmę keliančias kraštutines politines jėgas.

🇪🇺 Europos Parlamentą.
Kalbėjome apie tai, koks turi būti Europos Parlamentaro darbas, Europos grėsmes, galimybės ir trūkumus bei Europos Sąjungos plėtrą ir ateitį.

🌐 Užsienio reikalus ir gynybą.
Diskutavome apie paramos Ukrainai plėtojimą, Europos Sąjungos vaidmenį globalioje politikoje, XXI a. Europos iššūkius.

Esame dėkingi Eugenijui Gentvilui ir Dainiui Žalimui už efektyvų ir turiningą pokalbį, prisidėjimą prie jaunimo supažindinimo su politiniais procesais. Taip pat dėkojame vyno barui „In Vino“ už svetingumą. Taip pat norime priminti, jog mūsų šalies ir viso žemyno ateitis yra jūsų rankose, todėl kviečiame visus birželio 9-ąją dieną ateiti ir balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Ateikite arba jūsų ateitį nuspręs kiti.

Praėjusį antradienį Sakartvelo parlamentas atmetė Prezidentės Salome Zourabichvili veto ir priėmė įstatymą dėl užsienio įtakos nevyriausybinėms ir žiniasklaidos organizacijoms, kitaip vadinamą „užsienio agentų įstatymu“. Jam įsigaliojus, visos nevyriausybinės ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau nei 20 proc. lėšų iš užsienio, turės užsiregistruoti, kaip užsienio agentai.

Šį teisės aktą teikianti valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ teigia, kad jis leis padidinti skaidrumą bei kovoti prieš nepageidaujamą užsienio įtaką. Tačiau realios užsienio agentų įstatymo priėmimo pasekmės kitokios. Tokio sprendimo priėmimas sudarys sąlygas Sakartvelo valdžios institucijoms plačiau domėtis ir papildomai tirti tokių organizacijų veiklą, jų finansinius duomenis bei susijusius asmenis. Tai reikš ne tik smarkų laisvo dalyvavimo organizacijų veikloje galimybių pažeidimą, bet ir saviraiškos, žodžio, privatumo laisvių ir teisių apribojimą aktyviems piliečiams. Šie faktoriai lemia ne tik Sakartvelo nutolimą nuo pagarbos žmogaus teisių ir laisvių idealams, bet ir smarkiai sumažina šios valstybės perspektyvas priartėti prie transatlantinės integracijos, narystės Europos Sąjungoje ir NATO.

Įdomu tai, kad šis įstatymas dar vadinamas „rusiškuoju įstatymu“, kadangi panašus lėšas iš užsienio gaunančių organizacijų veiklos reglamentavimas taikomas Rusijoje. 2017 metais tokio tipo įstatymą buvo priėmusi Vengrija, tačiau Europos Teisingumo teismas šį teisės aktą pripažino prieštaraujančiu Europos Sąjungos teisei, o toks sprendimas lėmė jo atšaukimą.

Užsienio agentų įstatymą lydėjo plataus masto protestai, daugiausiai subūrę proeuropietišką jaunimą. Nepaisant pasipriešinimo iš valstybės institucijų ir intensyvių policijos veiksmų siekiant užkardyti nepakantumą valdžios veiksmais, rinkosi didelė minia žmonių, kuriems rūpi valstybės ir jų pačių ateitis - jie nori gyventi demokratiškoje, žmogaus teises gerbiančioje šalyje.

Tikimės, kad Sakartvelo visuomenė sugebės atsispirti ir atlaikyti šį sudėtingą išbandymą demokratijai, bei padės šaliai grįžti į kelią, kuriame pagarba žmogaus teisėms yra įprasta valstybės gyvenimo dalis. Todėl linkime kartvelų pilietinei visuomenei nepasiduoti ir pasiekti pergalę kovoje už laisvę ir demokratiją.

Gegužės 17-oji – tarptautinė diena prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją. Ši data pasirinkta siekiant paminėti 1990 metų Pasaulio sveikatos organizacijos sprendimą išbraukti homoseksualumą iš Tarptautinės ligų klasifikacijos sąrašo. Jos tikslas – koordinuoti tarptautinius renginius, kurie didina informuotumą apie LGBT teisių veiklą visame pasaulyje.

Galime pasidžiaugti, kad tokie tarptautiniai renginiai vyksta ir Lietuvoje – jau nuo 2007 metų vyksta „Vaivorykštės dienų“ renginiai bei nuo 2010 metų rengiamos LGBT eitynės „Baltic Pride“. Kasmet homoseksualių asmenų bendruomenė turi daugiau galimybių plėstis ir augti – pamažu tokios orientacijos žmonės gali būti savimi ir jaustis saugiau.

Tačiau yra žmonių, kurie smurtauja, šaiposi bei kitaip mėgina suteršti šios bendruomenės vardą bei pasitikėjimą savimi. Taip pat LGBT bendruomenės nepalaikymas atsispindi ir Seimo veikloje – iki šiol nesugebame priimti tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymo bei pašalinti nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio 4 straipsnio 16 punktą. Tai parodo, jog Lietuvai, norint būti vakarietiškai bei žmogaus teises gerbiančia šalimi, dar tikrai yra, kur stiebtis.

Norime priminti, kad visi žmonės turi turėti lygias teises, nepriklausomai nuo jų gyvenimo sąlygų, dirbamo darbo ar seksualinės orientacijos. Dėl to skatiname prisijungti į Vilniuje, birželio 8 d. vyksiančias „Lithuanian Pride“ eitynes ir kartu dėti dar daugiau žingsnių lygybės ir lygiateisiškumo link. 🤝