Vilniaus liberalaus jaunimo organizacija (VLJO)

Šį savaitgalį VLJO nariai dalyvavo VJOSAS organizuotame „Vasaros forume 2024”☀️! Per šias tris dienas įgyjome įvairių teorinių bei praktinių žinių. Bet svarbiausia, ką nuveikėme - susipažinome su kitų organizacijų nariais. Teko pasijausti skautais, dalintis vakarinėmis
tradicijomis su Ateitininkais, juoktis su Jaunųjų konservatorių lyga ir socialdemokratinio jaunimo sąjunga ir DAUG DAUG daugiau.

Ačiū už suteiktą galimybę ir ačiū visiems, su kuriais susipažinom 💛

Prieš kelias dienas dalyvavome Lietuvos liberalaus jaunimo organizuotame: „Eikim prie reikalo | Dainius Žalimas ir Eugenijus Gentvilas”. Ten kiekvienas iš mūsų gavo galimybę artimiau susipažinti su kandidatais į EP ir suprato už kurį kandidatą balsuos. O šiandien yra paskutinė diena būtent tai ir padaryti - BALSUOTI. Jei galime mes, galite ir Jūs! 💙💛🤍

Sakartvelo sostinėje Tbilisyje nesiliauja daugiatūkstantinės protestų akcijos prieš įstatymo projektą „Dėl užsienio įtakos skaidrumo“, kurį opozicija vadina „rusijos įstatymu“ – pagal analogiją su rusijos represiniu įstatymu „Dėl užsienio agentų veiklos". Antradienį, gegužės 14 dieną, įstatymo projektas buvo svarstomas galutinėje priėmimo stadijoje – jį palaikė 84 parlamentarai, prieš balsavo 30. Nors prezidentės veto šiuo klausimu garantuotas, valdančioji partija turi pakankamai balsų, kad jį atmestų, todėl įstatymas bus priimtas.
Šis teisės aktas įpareigoja Sakartvelo žiniasklaidą ir kitas nevyriausybines organizacijas, kurios daugiau kaip 20% savo finansavimo gauna iš užsienio donorų (fondų ir pan.), užsiregistruoti kaip „užsienio agentai“. Daugelio vietos ir užsienio ekspertų bei politikų prognozėmis šis įstatymas leis apriboti visų NVO ir nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, nesutinkančių su valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“ politika, veiklą ir smarkiai smogs pilietinei visuomenei, demokratijai ir šalies įstojimo į Europos Sąjungą perspektyvai. Kaip matosi rusijos atveju, „užsienio agentų“ įstatymas padėjo nusikaltėlių valdžiai efektyviai kovoti ne tik su opozicijos veikla medijose, bet ir masiškai uždarinėti visuomeninius projektus ir fondus, pavyzdžiui, projektą „Memorialas“, skleidusį ir platinusį informaciją apie kruvinąją stalinizmo politiką bei siekusį užtikrinti, kad nukentėję nuo NKVD/KGB represijų žmonės nebūtų užmiršti.
Be jau išvardintų ekspertų nuomonių, kodėl šis įstatymas yra itin žalingas Sakartvelo demokratijai, pastebima kita, ne mažiau bauginanti grėsmė – priėmus beveik totalią rusijos represinio įstatymo kopiją, „Gruzijos svajonei“ susidaro derlinga žemė ateityje vienu įstatymo projektu pasiekti draudimus, kurių rusijos parlamentas siekė 10 metų. Dokumentas, ribojantis LGBTQ+ asmenų teises („Dėl šeimos vertybių ir nepilnamečių apsaugos“) jau balandį buvo pateiktas 83 parlamentarų - tai jau minėta parlamentinė dauguma, kurią sudaro populistinė ir euroskeptiška „Gruzijos svajonė“. Įstatymo projektas prieš LGBTQ+ žmones, kuris tiesiogiai draudžia lyties keitimo terapijas, vaikų įvaikinimą homoseksualiose šeimose, „lgbtq+ propagandą“ bei tos pačios lyties porų santykių teisinį reglamentavimą, gali būti priimtas. Tai sugriautų LGBTQ+ žmonių gyvenimus ir pažemintų jų orumą, sukeltų neįtikėtiną žalą visai Sakartvelo demokratinei visuomenei.
Būtent dėl išvardintų faktų vieno iš kandidatų į LR prezidento postą (E. Vaitkaus) atėjimas į debatus su plakatu „Būtinas užsienio agentų įstatymas“ kelia tik nerimą bei racionalų pasipiktinimą. Akivaizdu, kad tokiomis priemonėmis siekiama tik griauti Lietuvos demokratiją bei pataikauti teroristinei valstybei, siekiančiai sunaikinti elementarų žmonių orumą ir jų laisvę. Būdami pilietinės visuomenės nariai privalome skleisti informaciją apie tokių teisės aktų žalą bei jų nepriimtinumą.

Europos Parlamento rinkimai jau už kampo, o už ką balsuot dar neaišku. Būtent dėl to mes organizavome debatus: ,,Kam atiduoti savo balsą. Laisvės partija prieš Liberalų sąjūdį.”

Renginio metu turėjome 5 atstovus, kurie pasidalino savo nuomone įvairiausiomis temomis nuo ekonomikos iki gynybos.
Ačiū ir už galimybė pakalbint jūsų kandidatus bei stipriai dėkojame LLJ alumnui , kuris padėjo organizuoti ir puikiai moderavo šiuos debatus. 💙 O iš kurios partijos tavo kandidatas į EP?

„Lietuva neįstojo pagal Lietuvos Konstitucijos reikalavimus į Europos Sąjungą“.

Tokie kandidato į Prezidentus Eduardo Vaitkaus žodžiai nuskambėjo prieš keletą dienų „Delfi“ išleistoje laidoje „Darbo pokalbis su Daiva Žeimyte – Biliene“. Nors įvairių akibrokštų bei faktų iškreipinėjimų pastaruoju metu netrūksta, tačiau šis teiginys pasiekia naują absurdo lygį.

Kandidato naratyvas aiškus – Lietuvos narystė ES nelegali, primesta „vietinių išdavikų“, todėl kenkia Lietuvos demokratijai, o jis, supraskite, yra Lietuvos išvaduotojas. Kalbant skaičiais ir faktais, referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą pasirodė apie 63 proc. rinkėjų, iš kurių UŽ Lietuvos narystę ES pasisakė daugiau nei 90 proc., o tai sudarė daugiau nei pusę piliečių, turinčių balsavimo teisę, todėl referendumas buvo priimtas.

Iš Eduardo Vaitkaus retorikos galima daryti prielaidą, jog kandidatas Lietuvos narystę ES traktuoja kaip Lietuvos suvereniteto praradimą (tokiu atveju pagal LR Konstituciją reikėtų 75 proc. piliečių, turinčių balsavimo teisę pritarimo). Ir čia niežti nagai užduoti retorinių klausimų (jie kandidatui, beje, labai patinka): Kada ES buvo priimti įstatymai, kuriems Lietuva nepritarė? Kada su Lietuva nebuvo elgiamasi kaip su lygiateise šios organizacijos dalimi?

Taip pat kandidato lūpomis nuskamba siūlymas darkart suteikti Lietuvos žmonėms valią dalyvauti referendume ir tada žiūrėti, ką daryti ar ko nedaryti su ta Europos Sąjunga. Matote, „Lietuvos neparduodame“, tačiau apie tokios retorikos optiką ir pasėkmes, kaip galima suprasti, negalvojame. Kandidatas Lietuvos galbūt (tik galbūt) ir neparduotų, bet kad vienu mostu ištrintų porą dešimtmečių puosėlėtus vertybinius, ekonominius ir politinius tarpvalstybinius santykius, klausimų nekyla.

Draugas ar kalinys? Va kur šuo pakastas.
Balandžio 16 d. Seimo posėdžio metu buvo svarstomas gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuris siekia neleisti laikyti augintinio pririšto daugiau kaip 2 valandas, tačiau Seimas jam nepritarė: iš 112 dalyvavusių posėdyje tik 50 balsavo už šį pakeitimą. Neretai gyvūnų pririšimas grandine neatitinka dabartinio gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, tačiau siūlomas pakeitimas užkirstų kelią interpretavimui ir užtikrintų saugesnį augintinių gyvenimą.

Posėdžio metu Valdemaras Valkiūnas teigė, jog šiuo įstatymo pakeitimo projektu norima „pakeisti gyvūno identitetą” ir kad „patys žmonės žino kur juos laikyti”, tačiau maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2023 metais buvo gauta apie 1000 skundų dėl gyvūnų pririšimo ir 25% pranešimų pasitvirtino kaip žiaurus elgesys. Yra žinoma, kad gyvūno rišimas gali jį sutraumuoti, o pati grandinė - jį pražudyti, tad V. Valkiūnas turėtų geriau apgalvoti kaip gyvūno laikymas prie grandinės atitinka jo identitetą. Kitos Europos sąjungos šalys į savo augintinius žiūri atsakingai ir turi panašaus pobūdžio įstatymus, tad kodėl mes neužtikriname visų Lietuvos gyvūnų gerovės? Pririšimo apribojimai Lietuvoje taikomi tik veisėjams, kurie negali laikyti šunų pririštų ilgiau nei 2 val., tačiau paprastas augintinio šeimininkas gali laikyti savo šunį pririštą visą gyvenimą.

Mes esame nusivylę Seimo sprendimu nepatvirtinti šio pakeitimo. Tikimės, jog Seimas supras savo klaidą ir kuo greičiau priims pakeitimą, kuris užkirs kelią nehumaniškiems poelgiams prieš gyvūnus.

„Lietuvai Stambulo konvencija visiškai nereikalinga, jau egzistuoja pakankamas teisinis reguliavimas, kad apsaugoti tiek vaikus, tiek moteris, tiek ir vyrus nuo smurto artimoje aplinkoje“, – tarė parlamentaras Aidas Gedvilas pirmoje 2024 m. Seimo pavasario sesijoje, taip parodydamas, kad opozicija vis dar įnirtingai priešinasi šio dokumento ratifikavimo idėjai. Argumentai „prieš“ – jau seniai girdėti: nuo pseudo juridinių pretekstų konvencijos nepriimti, nes ir „be jos susitvarkom“, iki ištiso absurdo, kad Stambulo konvencija tėra įrankis „LGBTQ+ propagandai“ įvesti šalies mokyklose arba „transgenderizmo įteisinimui“ (The European Correspondent 2023). Liberalių pažiūrų žmogui akivaizdu, kad panašūs teiginiai neatitinka tikrovės ir yra nepagarbos ženklas ne tik moterims, bet ir kitoms šiurkščiai diskriminuojamoms Lietuvoje mažumoms.

Tačiau, artėjant Lietuvos prezidento rinkimams gegužę, taip pat derėtų prisiminti, kokią vietą Stambulo konvencijai savo „gerovės valstybėje“ (kurią, be abejo, pergalės atveju bus ketinama „kurti“ toliau) yra numatęs dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda. O gi tokią - konvencijos ratifikavimo išbraukimas iš parlamento 2022 m. pavasario sesijos jo Ekscelencijos buvo palaikytas, šitaip išreiškiant Daukanto rūmų skepticizmą ir palaikant katalikų kunigo A. Toliato kritiką dokumentui. Pasirodo, „gerovės valstybėje“ moterų gerovės ir (dėkime lygybės ženklą) žmogaus teisių klausimas nėra svarbus.

Vis dėlto akivaizdu, kad Stambulo konvencija nėra tuščiavertė deklaracija. Kiekviena šalis, kuri pasirašo šį susitarimą, įsipareigota skirti finansinius išteklius jo įgyvendinimui. Pavyzdžiui, finansuoti 24 valandų per parą veikiančias pagalbos linijas, kurios teikia psichologinę paramą ir skubią pagalbą, bei siūlo prieglobstį moterims, patyrusioms agresiją artimoje aplinkoje, leisdamos joms išvengti tolimesnio smurto. Toks sprendimas išsaugotų aukų gyvybes ir suteiktų galimybę joms pranešti apie savo padėtį, nebijant tolesnės agresijos pasikartojimo (Mano Teisės 2021). Šiuo metu tokių pastangų imasi nevyriausybinės organizacijos kaip Moterų Informacijos Centras, tačiau tai vis tiek yra našta ir pareiga, kurią reikėtų prisiimti valdžios institucijoms.
Pasirašant konvenciją taip pat išreiškiamas gyvybingai svarbus augančioje rusijos imperializmo akivaizdoje solidarumas su kitomis Europos šalimis, siekiant užtikrinti žmogaus teises ir kovoti su lyties pagrindu vykdomu smurtu globaliu mastu. Šalys, patvirtindamos konvenciją, parodo įsipareigojimą skatinti kultūrinį poslinkį link lyčių lygybės ir smurto prieš moteris pasmerkimo, užkertant kelią žalingiems stereotipams ir požiūriams, kurie dažnai yra agresijos šaltinis.

Nors smurtas lyties pagrindu visada buvo neatidėliotinas klausimas, Seimo pareiga dekonstruoti klaidingas interpretacijas ir ratifikuoti konvenciją šios kadencijos metu yra aktualesnė nei bet kada. Dauguma Lietuvos moterų ne tik sutinka, kad smurto padaugėjo dėl (ir po) koronaviruso pandemijos, bet ir rusijos karas prieš Ukrainą bei ukrainiečių pabėgėlių srautas į Lietuvą, įskaitant daugybę moterų, nukentėjusių nuo rusijos karių įvykdytų seksualinių nusikaltimų, dar labiau padidino tvirtos, gerai koordinuotos paramos aukoms sistemos poreikį.

Matosi, kad yra giliai įsišaknijusių problemų, lėtinančių ratifikavimo procesą, įskaitant akivaizdžią homofobiją ir mizoginiją dalyje gyventojų. Kai kurie vis dar atsisako priimti pačią „smurto lyties pagrindu“ sąvoką, o kas antras lietuvis vis dar mano, kad dėl patirto smurto kaltos pačios moterys. Todėl šiandien pacituosime politinį mąstytoją Cesare Beccaria (1764), kuris teigė, kad žmonių nusikaltimai yra ne jų „blogosios“ prigimties rezultatas, bet prastai veikiančių arba didelių trūkumų turinčių socialinių ir politinių institutų pasekmė. Tęsdami argumentaciją prieiname išvadą – siekiant spręsti ne tik smurto pasekmių klausimą, bet ir kovoti tiesiogiai su smurto egzistavimu, Lietuvai būtina priimti naujus, progresyvius, mokančius žmogaus orumą gerbti ir jį branginti švietimo standartus (pagrindą kuriems suteikia konvenciją), kad naujųjų kartų piliečiams smurto faktas nekeltų jokių nevienareikšmių minčių ir būtų dogmatiškai vertinamas kaip nepriimtinas.

Šaltiniai:
https://manoteises.lt/straipsnis/8-dalykai-kuriuos-turite-zinoti-apie-stambulo-konvencija/
https://www.europeancorrespondent.com/istanbul-convention-lithuania

Šiandien kalėjime mirė žymus rusų opozicionerius Aleksejus Navalnas. Tai, be abejo, eilinis įrodymas kokia žiauri yra rusijos valdžia ir jos sprendimai. Iki to prieinama, kai valstybės vadovas tampa autokratu. Maža to, kad už valdžios kritiką opozicionerius buvo neteisėtai apkaltintas ir sėdėjo kalėjime ilgus metus. Putinas įrodė, kad jam žodis ŽMOGIŠKUMAS nieko nereiškia. Rusijoje politiniai kaliniai yra žiauriai kankinami ir žudami. Aleksejus Navalnas pasiaukojo dėl valstybės, kuri niekados tos aukos nevertins. Jis buvo laisvės simbolis autokrato valstybėje ir tokia netektis yra tragedija visiems Rusijos piliečiams, kuriems bent kiek rūpi laisvė.

Žemaitaitis - folkloro megėjas ar antisemitas?

Vasario 14 dieną Seimas panaikino teisinę neliečiamybę Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui. Prieš kelis mėnesius buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl parlamentaro viešo tyčiojimosi ir neapykantos skleidimo prieš žydų tautybės žmones.

Atrodytų, Seimo narys turėtų atsiprašyti už savo itin neatsargius pasisakymus, tačiau Žemaitaitis, tik gavęs progą, ir vėl nelaiko liežuvio už dantų ir savo pasisakymų neišsižada: “Užgavienėms labai paprastas eilėraštukas jisai yra vartojamas visoje mūsų istorijoje, visoje mūsų tautoje. Jeigu kažkas kažkam nepatinka tai čia yra jų reikalas.” - savo išmintimi dalinosi parlamentaras.

Mes tikime, kad kiekvienas žmogus turi teisę į savo nuomonę, tačiau neapykantos skleidimas prieš tam tikros tautybės žmones negali būti toleruojamas. Akivaizdu, jog parlamentaras nesusitvarko su savo liežuviu, kasdamas sau tik didesnę duobę, ir turi už tai susilaukti pasekmių. Viešieji asmenys, ypač turintys įtakos sprendimams valstybėje, neturėtų sau leisti įžeidžiančių pasisakymų.

Džiaugiamės, jog Seimas priėmė teisingą sprendimą ir panaikino teisinę neliečiamybę Remigijui Žemaitaičiui. Tai bus gera pamoka kitiems, kad susimąstytų prieš kažką kalbėdami. Būkime tolerantiški ir jauskime ribą tarp žodžio laisvės ir neapykantos kalbos.

Sausio 19 dieną Vilniaus liberalus jaunimas išsirinko naują pirmininkę, valdybą ir revizorių! 🕊️

Pirmininke tapo Greta Pinelyte , o jos valdybą sudaro:
Oliwia Szarkowska - vicepirmininkė bei politinių reikalų koordinatorė
Sandra Slušnytėė - švietimo koordinatorė
Luka Ganseniauskaitė- renginių bei rinkodaros koordinatorė
Saulė Šeštokaitė - žmogiškųjų išteklių koordinatorė
Gabriela Augulytė - renginių koordinatorė

O skyriaus revizoriumi tapo Kirill Kohanin

Linkime nesustot skleist liberalių vertybių Vilniuje ir tegul šią kadenciją juos lydi sėkmė!

Sakom milžinišką ačiū Augustina Aleknaitė ir jos komandai už nuostabius penkis mėnesius. ❤️

Šiandien Vilniaus skyrius ne tik dalyvavo, bet ir laimėjo pirmąsias Lietuvos liberalus jaunimas „Skyrių žaidynes”. 😍

Norime padėkoti LLJ Tarybai už nuostabią iniciatyvą, kurioje galėjome susipažinti arčiau su kitais skyriais, pasijuokti, o, svarbiausia – parodyti tą, ką mes galime padaryti kartu kaip komanda. 💪

„Sugapšyto“ posėdžio kronika

Seimas, vos prieš kelias dienas „išmetęs“ Petrą Gražulį, gruodžio 21 dieną
turėjo progą panaikinti Seimo nario mandatą dar vienam parlamentarui – Vytautui Gapšiui. Vis dėlto Seimas to nepadarė: iš 122 balsą atidavusių Seimo narių už mandato panaikinimą dėl dviejų nusižengimų balsavo po 75 Seimo narius, dėl kitų dviejų – po 74. Mandatui panaikinti reikalingi 85 Seimo narių balsai. Pats V. Gapšys balsavime nedalyvavo, tačiau atėjo į salę, kurioje vyko balsavimas.

Balsavimai dėl V. Gapšio apkaltos vyko dėl „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė) bylos už kyšininkavimą. Buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio pasinaudoti Seimo nario pareigomis ir paveikti kitus valstybės tarnautojus: tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius ir kitus, – kad šie, vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai, vykdytų R. Kurlianskio prašymą. Anot Teismo, dėl to susitarta už slaptus kyšius – partija gavo 12.100 Eur nuolaidą politinei reklamai bei papildomai 15.000 Eur paramą.

Pats parlamentaras teigė nesijaučiantis kaltas: „Tikiu, kad esu teisus ir teisus jaučiuosi ne tik širdyje, bet tą teisumą pabandysiu pagrįsti ir faktais iš bylos ir kitų teismų bylų, kurios formuoja tam tikrą praktiką. Taip, fizinė mano laisvė yra apribota atliekant bausmę, taip, todėl aš negaliu atlikti visų dalykų, kuriuos norėčiau padaryti gyvenime, bet tai nereiškia, kad tai sustabdo mano vidinę laisvę. Viduje aš išlieku laisvas, nepaisant to, kad tos grotos ir apriboja tam tikrą mano laisvę“, - sakė V. Gapšys.

Ar mes tikrai galime toleruoti korupcijos apraiškas vienoje svarbiausių valstybės institucijų - LR Seime? Keista, kad parlamentarams atrodo, jog žmogus, piktnaudžiavęs Seimo nario galiomis, tikrai yra vertas turėti mandatą. Maža to, jis negalės vykdyti Seimo nario pareigos – lankyti posėdžių – būdamas įkalinimo įstaigoje.

Gruodžio 21 dieną Seimui pritrūko 10 balsų, kad įrodytų realią, o ne tariamą nulinę toleranciją korupcijai. Lietuvoje pasitikėjimas Seimu ir politikais yra labai menkas. Po šiandienos balsavimo kyla vis mažiau klausimų, kodėl taip yra.

Seimas – (ne)vieta kyšininkams? Retorinis klausimas.

Ban’as Gražu(o)liui?

Iš šiandienos nenumatytame Seimo posėdyje dalyvavusių 105 Seimo narių 86 pritarė nuosprendžiui P. Gražuliui
panaikinti mandatą. Tai yra pasėkmė už Seimo nario priesaikos sulaužymą ir šiurkštų Konstitucijos pažeidimą. 2022 metų rugsėjį, Seimui sprendžiant klausimą dėl Civilinės sąjungos įstatymo išbraukimo iš darbotvarkės, parlamentaras balsavo už šalia jo sėdintį Seimo narį socialdemokratą Liną Jonauską. Konstitucinis Teismas galutinai nusprendė pripažinti jo kaltę.

Žinoma, mūsų turbūt nenustebins P. Gražulio pasisakymai, kad KT „pasikvietė piktąsias dvasias“ ir pamatė, kaip jis balsavo. Tačiau taip pat galime neprarasti vilčių ir pamatyti jį birželį EP rinkimuose.

„Taip pat yra dar vienas kelias, dalyvauti Europos parlamento rinkimuose, šita apkalta to nedraudžia. Lieku Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininku ir dalyvausiu Europos Parlamento rinkimuose“, – teigė parlamentaras P. Gražulis.

Nuo dabar iki 2033 metų Petras Gražulis nebegalės kandidatuoti į Seimą. Taip pat galime pasidžiaugti ir vieningu Laisvės frakcijos balsavimu. Palaikome Seimo sprendimą ir tikimės nebeišvysti Konstitucijos pažeidinėtojų valdžioje.

Lapkričio 17-19 dienomis VLJO dalyvavo LLJ Rudens akademijoje! 🍂

Gilinome žinias apie investicijas, finansus, drąsiai galime atsakyti į klausimą „kas tas Europos Parlamentas?“ bei nepamiršome ir debatų!!

Didelis ačiū organizatoriams už žinias, rūpestį ir žibančias akis🫶

Ar matome jaunimo rolę dabartiniame Valstybės gynybos plane?

Lapkričio 6 dieną buvo patvirtintas Lietuvos gynybos planas. Šis dokumentas nurodo kaip mato kiekvieno piliečio, organizacijos ar įmonės, kurioje tas žmogus yra, padėti karo metu bei kokias funkcijas valstybė vykdys. Tačiau mum kyla klausimas, ar Lietuva nesimoko per lėtai iš dabar vykstančių karų?

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys pristatė šį planą pirmadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje. Patarėjas pasakojo apie dokumente minimą bendradarbiavimą tarp nevyriausybinių organizacijų, įmonių ir verslo asociacijų.

VGT taip pat aptarė mobilizacijos sistemos būklę. K. Budrys tvirtino, jog šis planas leis įtvirtinti visuotinės gynybos planą praktiškai ir skatins kiekvieną pilietį surasti save dokumente ir tiksliai žinoti kaip reikės elgtis, nes plane yra kalbama apie konkrečius veiksmus.

Buvo minima, kad vienas iš pagrindinių tikslų yra piliečių įtraukimas ir edukacija, tam, kad atsirastų kuo daugiau konkrečių planų kaip valstybei įkomponuoti gyventojus. Kadangi planai yra tik numatomi, skatiname į juos įtraukti ir bendradarbavimą su jaunimo organizacijomis, būtent dėl to, nes jos turi geriausią supratimą, kaip reikia pasiekti ir šviesti savo bendraamžius.

Politinių JNVO pagrindinis siekis yra suburti jaunimą ir edukuoti svarbiais politiniais klausimais. Keliaudami per mokyklas, ruošdami įvairius projektus bei renginius ir naudodamiesi socialiniais tinklais sukuriame erdvę jaunimui diskutuoti. Jeigu mūsų valstybės piliečiai jau būdami mokykloje supras šio dokumento reikšmę, bus didesnė paskata priimti karo prievolę po jos.

Partnerystė su ne pelno siekiančiom jaunimo organizacijomis užtikrintų sklandesnį komunikavimą su jauno amžiaus piliečiais ir prisidėtų prie vienų iš pagrindinių plano tikslų - šviesti. Norime, jog jauni žmonės būtų lygiaverčiai ir greitai šviečiami šiuo klausimu.

Mes pirma pasakome, kad totalitarinėje [teroro] valstybėje piliečiai neturi teisių, neturi balso, o vėliau totalitarinės valdžios atsakomybę už priimtus sprendimus ir veiksmus „ištepliojame“ po visą šalies populiaciją ir pasakome: „Tai jūs visi kalti.“ Taip nebūna. Jeigu negalima laisvai balsuoti, jeigu negalima pakeisti vadovybės skaidriuose rinkimuose, jeigu negalima atvirai pareikšti savo nuomonės, jeigu negalima daryti įtakos įstatymų priėmimui per parlamentą, vadinasi, žmogus neturi balso, neturi pilietinių politinių teisių ir negali paveikti sprendimų dėl konflikto ir jo tęsimo. Beteisiškumas visada yra beteisiškumas. Nebūna taip, kad pirmoje teiginio dalyje jis yra, o kitoje staiga dingsta ir piliečiai tampa politiniu aktoriumi, „užsako“ konfliktą bei patys jį pratęsia. Ne, tai vadovybės sprendimas. Teroristinė ataka prieš Izraelio piliečius – ne palestiniečių, o Hamas sprendimas. Kas liečia protestus (atseit, „palestiniečiai galėtų pamitinguoti ir nuversti Hamas valdžią, jei tikrai to norėtų“) – milijonas žmonių išeina į gatves, kai valdžia silpsta, o ne atvirkščiai – tai įrodo ir politikos mokslas, ir istorija. Ypač turint omeny, kad Hamas palestiniečius, nepritariančius jų veiksmams, neįkalina kalėjimuose, o sušaudo [su visais šeimos nariais kartu], numeta nuo stogo arba nukerta galvas.

[Žemiau naudojamos papildytos ir išverstos/adaptuotos teksto ištraukos iš filosofo ir intelektualo Slavojaus Žižeko straipsnio „The Real Dividing Line in Israel-Palestine“ ( „Tikroji skiriamoji linija Izraelyje-Palestinoje“) Project Syndicate tinklalapyje (Spalio 13, 2023). Šį tekstą naudojame kaip tiksliausią pacifistinį manifestą, smerkiantį smurtą prieš civilius iš abiejų konflikto pusių.]

Barbarizmas, kurį „Hamas“ įgyvendino Izraelyje, privalo būti smerkiamas besąlygiškai, be jokių „jei“ arba „bet“. Civilių gyventojų žudynės, prievartavimai, žmonių pagrobimai iš kaimų ir kibucų, pogromas muzikos festivalyje patvirtina, kad tikrasis „Hamas“ tikslas yra sunaikinti Izraelio valstybę ir visus izraeliečius. Tačiau situacija reikalauja istorinio konteksto – ne kaip kokio nors pateisinimo, bet siekiant aiškumo dėl tolesnės diskusijos.

Pirmasis pastebėjimas yra absoliuti neviltis, apibūdinanti daugumos palestiniečių gyvenimą. Prisiminkime, kad maždaug prieš dešimtmetį Jeruzalės gatvėse vyko pavieniai savižudiški išpuoliai. Paprastas palestinietis galėjo prieiti prie žydo, išsitraukti peilį ir nudurti auką, puikiai žinodamas, kad jis pats bus nedelsiant nužudytas. Šiuose teroristiniuose veiksmuose nebuvo jokios „žinutės“, jokių šūksnių „Už laisvą Palestiną!" Už jų taip pat nesislėpė didesnės organizacijos. Tai buvo individualūs absoliučia neviltimi grįsti smurtiniai ir, be abejo, nežmoniški veiksmai.

Padėtis abiejose bendruomenėse pakrypo į blogąją pusę, kai Benjaminas Netanyahu suformavo naują Izraelio vyriausybę, bendradarbiaudamas su kraštutiniais dešiniaisiais, kurie atvirai pasisako už Palestinos teritorijų [Jordano upės] Vakarų Krante aneksiją. Naujasis Izraelio nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras sako: „Mano teisė, mano žmonos teisė, mano vaikų teisė laisvai judėti [Vakarų krante] yra svarbesnė nei arabų.“ Tai žmogus, kuriam anksčiau buvo uždrausta tarnauti kariuomenėje dėl savo ryšių su ekstremistinėmis antiarabiškomis partijomis, kurios buvo priskirtos prie teroristinių organizacijų po 1994 metų arabų žudynių Hebrone.

Ilgai girdamasis vienintelės demokratijos Artimuosiuose Rytuose statusu, dabartinės B. Netanyahu vyriausybės valdomas Izraelis virsta teokratine valstybe. Dabartinės valdančiosios koalicijos „pagrindinių principų“ sąraše teigiama: „Žydų tauta turi išimtinę ir neatimamą teisę į visas Izraelio žemės dalis. Vyriausybė skatins ir plėtos apgyvendinimą visose Izraelio žemės dalyse – Galilėjoje, Negeve, Golane, Judėjoje ir Samarijoje.” Tokių įsipareigojimų akivaizdoje absurdiška priekaištauti palestiniečiams, kad jie atsisako derėtis su Izraeliu. Dabartinė vyriausybės oficiali programa numeta derybas nuo stalo. Bet kuriuo atveju nesunku pastebėti, kad abi pusės – Hamas ir Izraelio ultranacionalistinė vyriausybė – yra prieš bet kokį taikos variantą. Kiekvienas yra pasiruošęs kovoti iki mirties.

Taip pat verta prisiminti, kad Hamas ataka įvyko didelio vidinio konflikto ir potencialios konstitucinės krizės Izraelyje metu, kai Netanyahu vyriausybė iš visų pastangų bandė sunaikinti aukščiausiojo teismo sistemą. Taigi akivaizdu, jog šalis yra padalinta tarp nacionalistinių fundamentalistų, norinčių panaikinti demokratines institucijas, ir pilietinės visuomenės, kuri žino apie šią grėsmę, tačiau nenori bendrauti su nuosaikesniais palestiniečiais.

Buvęs Izraelio ministras pirmininkas Ehudas Olmertas pažymi, kad kelias į priekį yra kova su Hamas, tačiau jis kreipiasi ir į palestiniečius, kurie nėra antisemitai, kurie išsaugojo kritinį mąstymą po šešiolikos Hamas propagandos metų bei yra pasirengę derėtis. Tokie žmonės, priešingai, nei teigia Izraelio ultranacionalistai, egzistuoja. Rugsėjo 10 dieną daugiau nei šimtas Palestinos akademikų ir intelektualų pasirašė atvirą laišką, kuriame jie „griežtai atmeta bet kokius bandymus sumenkinti, neteisingai pateikti ar pateisinti antisemitizmą, nacių nusikaltimus žmoniškumui ar istorinį revizionizmą Holokausto atžvilgiu.”

Kai pripažinsime, kad ne visi palestiniečiai yra fanatiški antisemitai ir kad ne visi izraeliečiai yra fanatiški nacionalistai, bus įmanoma pradėti pripažinti neviltį ir sumaištį, sukeliančią teroro ir smurto protrūkius.

Po visa šiandienine polemika apie tai, kas laikoma teroristu, slypi daugybė Palestinos arabų, kurie dešimtmečius gyvena nežinioje. Kas jie yra ir kuri žemė yra jų? Ar jie gyvena „okupuotoje teritorijoje“, „Vakarų Krante“, „Judėjoje ir Samarijoje“, ar... Palestinos valstybėje, kurią pripažįsta 139 šalys ir kuri nuo 2012 metų yra Jungtinių Tautų šalis-stebėtoja, nepriklausanti organizacijai? Tačiau Izraelis, kuris faktiškai kontroliuoja teritoriją, traktuoja palestiniečius kaip laikinus naujakurius, kaip kliūtį sukurti „normalią“ valstybę, kurioje žydai būtų vieninteliai tikri vietiniai gyventojai. Palestiniečiai griežtai traktuojami kaip problema. Izraelio valstybė niekada neištiesė jiems rankos, suteikdama vilties ar teigiamai apibūdindama jų vaidmenį valstybėje, kurioje jie vis dėlto gyvena. Daugiausia, ką ji buvo padariusi jų atžvilgiu – užmerkė akis.

Hamas ir Izraelio griežtasis kursas yra dvi tos pačios monetos pusės. Pasirinkimas nėra viena ar kita griežtoji frakcija; pasirinkimas yra tarp fundamentalistų ir visų tų, kurie vis dar tiki taikaus sugyvenimo galimybe. Negali būti jokio kompromiso tarp Palestinos ir Izraelio ekstremistų, su kuriais turi būti kovojama visapusiškai – ginant palestiniečių teises ir tvirtai įsipareigojant kovoti su antisemitizmu.

Mes galime ir turime besąlygiškai remti Izraelio teisę gintis nuo teroristinių išpuolių. Tačiau taip pat turime besąlygiškai užjausti tikrai beviltiškas ir nežmoniškas sąlygas, su kuriomis susiduria palestiniečiai Gazoje ir kitose teritorijose. Turime besąlygiškai smerkti bet kokius karinius veiksmus, nešančius grėsmę civiliams, nes dabar būtent Izraelio vyriausybė pažeidžia Ženevos konvenciją. Tie valstybinio masto veikėjai, kurie mano, kad išvardintos pozicijos yra „nesuderinamos“ arba „naivios“, ir yra tie, kurie veiksmingai blokuoja sprendimą, smerkiantį ir stabdantį kraujo praliejimą iš abiejų konflikto pusių.

Antisemitizmas daugelio žmonių galvose asocijuojasi su antru pasauliniu karu ir primena vieną baisiausių nusikaltimų prieš žmoniją - holokaustą. Deja, šiandien antisemitizmas vėl kaip niekad aktualus. Ir jis pasireiškia ne tik Izraelio ir Hamas konflikto susikirtimo taškuose, bet ir visame pasaulyje raginami teroristinių organizacijų asmenys turintys antisemitinių nusistatymų grasina žydams susidorojimu. Baisiausia, kad tiek daug jau išgyvenusiai tautai ir vėl tenka išgyventi žmonių neapykantą, dėl jų tikėjimo.

Deja, Lietuva nėra išimtis ir nors visuomenėje jaučiasi palaikymas Izraeliui, yra asmenų, kurie viešai reiškia savo nepasitenkinimą žydais. Liūdniausia antisemitinius pranešimus girdėti iš Seimo nario. Remigijus Žemaitaitis jau kelis mėnesius savo Facebook sienoje ir pasisakymuose mini antisemitines idėjas ir mintis. R. Žemaitaitis dar pavasarį kritikuodamas Izraelį dėl nugriautos Palestiniečių mokyklos rašė: „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką...“. Tuo metu seimo narys sulaukė nemažai priekaištų ne tik iš kitų politikų ar visuomenininkų, bet ir iš Izraelio, JAV, Vokietijos ambasadų. Tačiau antisemitiniai pasisakymai ties čia nesibaigė - Seimo narys jau vasaros pradžioje kritikavo Premjerę teigdamas, kad Lietuvai visai nerūpi Lietuvoje vykdytas lietuvių genocidas, kurį anot politiko vykdė būtent žydai.

Hamas teroristams pradėjus apšaudymus ir įsiveržus į Izraelio teritoriją, Žemaitaitis ir toliau baisių nusikaltimų prieš Izraelio žmones, kurių dauguma Žydai, nepakeitė savo retorikos, kad pavasarį buvo teisus kalbėdamas apie sugriautą mokyklą ir teigė, kad Žydai šio teroro prisiprašė patys.

Džiugu, kad po šio pasisakymo, siaubingo karo akivaizdoje, opozicija pakeitė nuomonę ir nusprendė dalyvauti apkaltos komisijoje. Tikimės, kad Lietuvos Seimas priims teisingą sprendimą ir antisemitizmui Seime vietos nebeliks.