Lietuvos žmogaus teisių centras

Prasidedant naujiems mokslo metams, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo universiteto užklausą, kaip elgtis, kai studentų bendrabutyje apgyvendinamas translytis žmogus – paskirti į vaikinų, ar į merginų korpusą.

„Priėmimas į bendrabučius turėtų būti organizuojamas taip, kad nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės. Rekomenduojame ne tik apgyvendinti žmogų pagal jo lytį, bet ir užtikrinti saugumą. Tiek konkretaus asmens, tiek ir visos universiteto bendruomenės“ – sako lygių galimybių ekspertė Ieva Laugalytė.

Unsplash nuotr.

„Pasaulyje nėra nė vienos mokyklos, kur įtraukusis ugdymas būtų įgyvendintas šimtu procentų.

Nerimas neretai virsta argumentu, kad nepakankamai pasiruošta, reikia pasiruošti. Įtraukiojo ugdymo atveju niekada nebus taip, kad bus daug specialistų, mažos klasės, išmokti nauji mokymosi būdai, o jau tuomet priimtas vaikas su negalia, su poreikiais pritaikyti ugdymo sąlygas.

Įtraukusis ugdymas yra nuolatinis procesas, kelionė, kur mokomasi, kur suprantama, kad pagarbos ir pagalbos vaikui organizacinė kultūra yra naudinga visiems“, - rašo prof. Jonas Ruškus.

Jonas Ruškus. Įtraukusis ugdymas – Lietuvos demokratinės raidos testas Vakar įsigaliojo dar 2020 m. LR Seime priimti Švietimo įstatymo pakeitimai. Šie pakeitimai iš esmės atitinka pasaulinius įtraukiojo švietimo tikslus, įskaitant UNESCO Švietimo programą 2030, Darnaus vystymosi darbotvarkę, be to, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią...

Pradinių klasių mokytojai Laimai Dešukaitei yra tekę ir iki šiol tenka dirbti su spec. poreikių turinčiais vaikais. Ji pripažino, kad pirmaisiais metais buvo nelengva, mokytoja nežinojo, ką daryti, kaip padėti tokiems vaikams. Tuomet ji daug skaitė, ieškojo atsakymų, bet juos dažniausiai rasdavo klasėje, kasdien iškilusiose situacijose. Pagelbėjo ir kiti mokykloje esantys specialistai.

Dabar ji patirties jau turi ir į įtraukųjį ugdymą žvelgia kitomis akimis – tai tapo ir jos pačios būdu tobulėti.

„Kuo ilgiau dirbu, tuo labiau matau, kad jie ne klasę keičia, bet mane joje. Jaučiuosi lankstesnė ir įvairiapusiškesnė, plačiau galiu apimti įvairias situacijas, jose randu daugiau galimybių“, – sako mokytoja.

Nuoroda į visą straipsnį - komentaruose.

Kviečiame susipažinti su tyrimu apie Lietuvos nediskriminavimo politiką ir dvi jos veikiamas grupes – romų ir žydų bendruomenes.

Tyrime analizavome tarptautinę ir Lietuvos teisinę bazę, strateginius dokumentus. Taip pat atlikome interviu su romų ir žydų bendruomenių atstovais bei bendruomenių lyderiais, fokus grupes su valstybės ir savivaldybių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Šis tyrimas – galimybė pažvelgti į egzistuojančias romų ir žydų patiriamos diskriminacijos priežastis ir ieškoti jų sprendimo būdų. Dalinamės tyrimo ištraukomis bei įžvalgomis.
_____
Viena iš paplitusių buitinio antisemitizmo raiškų Lietuvoje – tai tropai, „kultūriškai“ įsišakniję posakiai ar reiškiniai, kurie gali būti tiesiogiai nenukreipti prieš žydų tautą ar net nesąmoningi, tačiau savyje talpina neigiamas konotacijas žydų atžvilgiu ir yra antisemitizmo dalis.

Vienas iš ryškiausių tokių reiškinių pavyzdžių – tai Užgavėnių šventės metu naudojami žydų personažai. Nors tą dažnai mėginama pateisinti lietuviškomis tradicijomis, toks žydų vaizdavimas Lietuvos žydams yra nemalonus, žeidžiantis ir atrodo absoliučiai netinkamas.

Tyrime rekomenduojama atsisakyti istoriškai susiformavusių, tačiau diskriminacija grįstų tradicijų (pavyzdžiui, žydų – Užgavėnių veikėjų).

Tyrimo autorės – Kristina Rūkaitė ir Monika Guliakaitė-Danisevičienė. Išsamiai su tyrimu galite susipažinti čia: https://bit.ly/3TaVYXK

„Norėčiau palinkėti mūsų bendruomenės jaunimui tikėti savimi ir nebijoti siekti savo svajonių. Nepaisant visų sunkumų ir kliūčių, svarbu išlaikyti ryšį su savo šaknimis ir kultūra, bet taip pat siekti naujų žinių ir galimybių“, - jaunoji romų aktyvistė, vilnietė Liza Ucaeva.

Jaunoji romų aktyvistė Liza: Turime prisiminti ir kalbėti apie praeities baisumus, kad jie niekada nepasikartotų Masinės romų žudynės Antrojo pasaulinio karto metais ilgą laiką buvo vadinamos „nematomu Holokaustu“. Apie šį istorinį įvykį ir skaudžią romų bendruomenės tragediją mūsų šalyje beveik nebuvo kalbama viešai, trūko mokslinių tyrimų, mokykliniai vadovėliai tylėjo. Tačiau s...

Tradicinė „Lietaus vaikų“ stovykla prie jūros, šiemet jau vienuoliktąjį kartą subūrė 108 autistiškus vaikus ir jų šeimas.

„Lietaus vaikų“ stovykla – pagalba visiems šeimos nariams Tradicinė „Lietaus vaikų“ stovykla prie jūros, šiemet jau vienuoliktąjį kartą subūrė 108 autistiškus vaikus ir jų šeimas. Pasak Linos Sasnauskienės, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkės, ši stovykla yra tarsi laukiamiausia metų šventė daugeliui autisti....

35 metai Baltijos keliui 🇱🇹🇱🇻🇪🇪

Neblėstantis įkvėpimas kovoti už laisvę ir žmogaus teises!

Nuotraukoje - šių metų balandį humanistinę santuoką su Albinu sudaręs Vitalius dalina Sąjūdžio spaudą.

Kviečiame susipažinti su tyrimu apie Lietuvos nediskriminavimo politiką ir dvi jos veikiamas grupes – romų ir žydų bendruomenes.

Tyrime analizavome tarptautinę ir Lietuvos teisinę bazę, strateginius dokumentus. Taip pat atlikome interviu su romų ir žydų bendruomenių atstovais bei bendruomenių lyderiais, fokus grupes su valstybės ir savivaldybių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Šis tyrimas – galimybė pažvelgti į egzistuojančias romų ir žydų patiriamos diskriminacijos priežastis ir ieškoti jų sprendimo būdų. Dalinamės tyrimo ištraukomis bei įžvalgomis.

Vadinamojo romų taboro nugriovimas institucijų buvo pasitiktas kaip laimėjimas. Tačiau ką „laimėjo“ ten gyvenę žmonės? Dalis jų iki šiol neturi alternatyvaus būsto.
Lietuvos romai pasakoja, kad žeminantis policijos pareigūnų požiūris ir elgesys buvo didelė neetiško taboro griovimo ir iškeldinimo dalis.

Tyrime dalyvavę institucijų atstovai pripažįsta, kad procesas bendruomenės atžvilgiu buvo sudėtingas, tačiau galutinį rezultatą – taboro nugriovimą – vertina teigiamai. Tokio neetiško proceso pateisinimas ir jo pasekmių neatliepimas yra tam tikra sudedamoji struktūrinės diskriminacijos dalis.

Tyrime rekomenduojama užtikrinti, kad romų asmenų iškeldinimo iš vadinamojo Vilniaus Kirtimų taboro pasekmės būtų įvertintos ir adresuotos instituciniu lygmeniu, t. y. užtikrintas vis dar trūkstamas būsto poreikis ir kitos būtinos paslaugos.

Tyrimo autorės – Kristina Rūkaitė ir Monika Guliakaitė-Danisevičienė.
Išsamiai su tyrimu galite susipažinti čia: https://bit.ly/3TaVYXK

Kviečiame susipažinti su tyrimu apie Lietuvos nediskriminavimo politiką ir dvi jos veikiamas grupes – romų ir žydų bendruomenes.

Tyrime analizavome tarptautinę ir Lietuvos teisinę bazę, strateginius dokumentus. Taip pat atlikome interviu su romų ir žydų bendruomenių atstovais bei bendruomenių lyderiais, fokus grupes su valstybės ir savivaldybių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Šis tyrimas – galimybė pažvelgti į egzistuojančias romų ir žydų patiriamos diskriminacijos priežastis ir ieškoti jų sprendimo būdų. Dalinamės tyrimo ištraukomis bei įžvalgomis.
_____
2018 m. CNN tyrimo duomenimis, vienas iš 20 europiečių niekada nėra girdėjęs apie Holokaustą.

Holokausto tragedija Lietuvoje palietė visus – jį išgyvenusius, jų artimuosius ir tai liudijusius. Šios traumos patirtis nėra izoliuota praeityje, ji veikia asmens buvimą visuomenėje, šeimą bei aplinką.

Nepaisant tarptautinių rekomendacijų, Lietuvoje vis dar nėra priimta kovos su antisemitizmu strategija bei veiksmų planas dėl kovos su rasizmu, o Holokaustas nėra visapusiškai atspindėtas švietimo programose. Nėra užtikrintas ir tinkamas istorinės atminties įamžinimas bei puoselėjimas.

Todėl tyrime rekomenduojama:
- priimti atskirus strateginius planus kovai su antisemitizmu ir kovai su rasizmu;
- gilinti istorines pedagogų ir moksleivių žinias apie Holokaustą, stiprinti švietimo programą;
- tinkamai reprezentuoti Lietuvos žydų istoriją neformaliojo švietimo būdais.

Tyrimo autorės – Kristina Rūkaitė ir Monika Guliakaitė-Danisevičienė.

Išsamiai su tyrimu galite susipažinti čia: https://bit.ly/3TaVYXK

„Įsivaizduokite, jog vieną dieną atsibundate pasaulyje, kuris jums nepritaikytas. Šviesos erzinančiai mirgančios, gal net iki skausmo per ryškios, garsai dirgina, o kai bandote suprasti iš kur jie sklinda, aplinkiniai nesupranta, apie ką kalbate, norite kopijuoti veiksmus, kuriuos jums rodo, bet jūsų kūnas negeba to padaryti.

Žinoma, už tai esate apliejamas neigiamomis emocijomis. Bandote išgirsti, kas jums sakoma, bet aplinkui tiek visokių garsų, kad girdite ne sakinius, o kalbos trupinius – tai baisiai erzina! Matote žvilgsnį nukreiptą į save, tada kiti žiūri į jus. Jums kažką sako, dalį suprantate, dallies ne, aplinkiniai juokiasi. Turbūt iš jūsų. Kad sukauptumėte dėmesį, jums reikia judėti. Ant jūsų pyksta, kad judate ir kad nesiklausote. O nesiklausote, nes klausymuisi jums reikia judėti! Jus baudžia už jūsų iššūkius, kurių negalite kontroliuoti“, – dalijasi Laura Valionienė.

Ar autistiškas žmogus turi siekti „gyventi kaip visi“? Toks klausimas gali dažnai kilti tiek tėvams, auginantiems autistiškus vaikus, tiek patiems suaugusiems autistiškiems asmenims, tiek visuomenės nariams. Dažnas įprasto neurotipo žmonių atsakymas yra „taip, nes jis gi gyvens tarp žmonių“. Visgi augant suvokimui apie autizmą, mes jau ....

LRT.lt publikavo interviu su Lietuvoje mūsų ir Lygių galimybių plėtros centras kvietimu viešėjusiomis ekspertėmis iš Ukrainos.

Ukrainos moterų teisininkių asociacijos „JurFem“ komunikacijos vadovė Jaryna Vološyn taip pat sako, kad ratifikuoti Stambulo konvenciją paskatino priešingi Rusijos naratyvai. Pavyzdžiui, 2017 metais Rusija dekriminalizavo smurtą artimoje aplinkoje.

Pasak J. Vološyn, Ukraina neprivalo laikytis „tradicinių vertybių“, kurios iš tiesų paveiktos Rusijos: „Mes esame pajėgūs sukurti savo tradicines vertybes, kurios bus mūsų. Tai gali būti pagarbos, o ne smurto vertybės.“

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, žmonės pasirinko ne Rusijos, o priešingą kryptį: „Kryptis tapo aiški. Vieną kryptį renkasi Rusija, bet tai nėra mūsų kryptis, mes einame kitur“, – LRT.lt tvirtina J. Vološyn.

Visas interviu: https://bit.ly/3A8pndL

D. Umbraso / LRT nuotr.

Kviečiame susipažinti su tyrimu apie Lietuvos nediskriminavimo politiką ir dvi jos veikiamas grupes – romų ir žydų bendruomenes.

Tyrime analizavome tarptautinę ir Lietuvos teisinę bazę, strateginius dokumentus. Taip pat atlikome interviu su romų ir žydų bendruomenių atstovais bei bendruomenių lyderiais, fokus grupes su valstybės ir savivaldybių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Šis tyrimas – galimybė pažvelgti į egzistuojančias romų ir žydų patiriamos diskriminacijos priežastis ir ieškoti jų sprendimo būdų. Dalinamės tyrimo ištraukomis bei įžvalgomis. Tyrimo autorės – Monika Guliakaitė-Danisevičienė ir Kristina Rūkaitė.

Holokausto neigimas yra viena iš antisemitizmo formų.

Tyrime dalyvavę Lietuvos žydai dalijosi įvairiomis istorijomis, atskleidžiančiomis Holokausto sukeltos traumos reikšmę – kaip augimas tokioje kolektyvinėje traumoje formavo pasaulėžiūrą, santykį su likusia visuomenės dalimi, kėlė sunkių jausmų.
Antisemitizmas menkina šią trauminę patirtį, todėl kova su antisemitizmu turi būti sisteminė ir vykdoma valstybės lygmeniu. Nepaisant tarptautinių rekomendacijų, Lietuvoje vis dar nėra priimta kovos su antisemitizmu strategija ar veiksmų planas dėl kovos su rasizmu.

Išsamiai su tyrimu galite susipažinti čia: https://bit.ly/3TaVYXK

LRT.lt publikavo interviu su Lietuvoje mūsų ir Lygių galimybių plėtros centras kvietimu viešėjusiomis ekspertėmis iš Ukrainos.

„Mūsų žmonės nebuvo prieš Stambulo konvenciją, žmonės tiesiog nežinojo, kas tai yra. Kai nevyriausybinės organizacijos ir kiti pradėjo aiškinti, kas tai yra, žmonės pasakė, kad jie nori Stambulo konvencijos ratifikavimo. Manau, be visuomenės palaikymo to nebūtų nutikę“, – svarsto organizacijos „Women's March“ vykdomoji direktorė Anastasija Herasymenko.

Visas interviu: https://bit.ly/3A8pndL

Lietuvos kalnų dviračių čempionate dalyvavusi sportininkė pasipiktino jų taisyklėmis.

Dviračių varžybų rengėjai diskriminavo sportininkes moteris Lietuvos kalnų dviračių čempionate dalyvavusi sportininkė pasipiktino jų taisyklėmis. Pagal jas, dėl savo lyties ir amžiaus ji negalėjo varžytis tinkamoje distancijoje bei pretenduoti į piniginį prizą. Taip pat moteriai užkliuvo prizų dydžiai: vyrams skirti buvo ženkliai didesni, n...

LRT.lt publikavo interviu su Lietuvoje mūsų ir Lygių galimybių plėtros centras kvietimu viešėjusiomis ekspertėmis iš Ukrainos.

Jos sako nesuprantančios baimių dėl socialinės lyties sąvokos. Ši sąvoka, pabrėžia jos, jau vartojama daugelyje Europos Sąjungos dokumentų.

„Kodėl reikia to bijoti? Taip pat buvo Ukrainoje, kai buvo skleidžiama propagandinė žinutė, kad Stambulo konvencija įveda socialinės lyties sąvoką, o tai sugriaus šeimas. Bet jau iki konvencijos ratifikavimo turėjome apie 400 teisės aktų, kurie minėjo socialinę lytį ir lyčių lygybę“, – pabrėžia Ukrainos moterų fondo projekto koordinatorė Milena Horiačkovska.

Nuoroda į interviu - komentaruose.

D. Umbraso / LRT nuotr.

Perkopus penkiasdešimtmetį, daugeliui darbo rinka tampa mažiau draugiška – tuomet ne tik sunkiau įsidarbinti, bet ir oriai išsilaikyti esamoje darbovietėje.

„Nurašyti“ dėl amžiaus – vyresnių žmonių sunkumai darbo rinkoje Perkopus penkiasdešimtmetį, daugeliui darbo rinka tampa mažiau draugiška – tuomet ne tik sunkiau įsidarbinti, bet ir oriai išsilaikyti esamoje darbovietėje. Taip sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė, nagrinėjusi dešimtis situacijų, kai žmonės vien dėl savo amžia...

„Nors per pastarąjį dešimtmetį situacija tikrai pasikeitė į gerą, deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės jaučiasi esantys priversti slėpti savo tautybę, bijodami diskriminacijos ar neapykantos. Tai rodo, kad valstybėje turime nuveikti dar daugiau kurdami tolerantiškesnę ir kitus priimančią visuomenę“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

R. Duchnevič: visi žmonės, nepaisant jų tautybės, turi jaustis saugūs ir gerbiami Metų pradžioje paskelbta naujausia „Eurobarometro“ apklausa atskleidė gyventojų nuostatas į skirtingas visuomenės grupes. Lietuvos gyventojų nuomone, šalyje labiausiai paplitusi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, amžiaus bei romų tautybės. Pasirodo, beveik pusė arba 45 pr...

Ilgus metus Palangos moterų paplūdimyje veikiantis turgus traukia ne tik moteriškos lyties atstoves. Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi gyventoja, kurią papiktino tai, kad apsipirkti čia ji negali kartu su savo sutuoktiniu. Moters įsitikinimu, tai yra diskriminacija.

Tarnybos atsakymą rasite tekste 👇

Moterų paplūdimio turguje negalėjo apsipirkti vyras – ar tai diskriminacija? Ilgus metus Palangos moterų paplūdimyje veikiantis turgus traukia ne tik moteriškos lyties atstoves. Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi gyventoja, kurią papiktino tai, kad apsipirkti čia ji negali kartu su savo sutuoktiniu. Moters įsitikinimu, tai yra diskriminacija. „Aps...

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kviečia vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojus bei jų artimuosius anonimiškai papasakoti apie atvejus, kai teko patirti skaitmeninę atskirtį gaunant paslaugas ar perkant prekes.

➡️ https://forms.gle/a33emHrBjD7nGfxB7 ⬅️

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad dažniausiai skaitmeninę atskirtį patiria vyresnio amžiaus žmonės; Lietuvoje 55–64 metų amžiaus grupėje bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turi 31 proc. žmonių, o 65–74 metų amžiaus grupėje – tik 13 proc. žmonių.

Rugpjūčio 2-oji – Tarptautinė romų genocido diena. Jos metu kviečiama atminti romų genocido aukas. Šiemet ši data ypač svarbi – sukanka 80 metų, kai 1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo nužudyti visi likę romai Aušvico koncentracijos stovykloje.

Šią dieną Panerių memoriale vyks minėjimas, kurio metu bus skaitomi romų atsiminimai, bus sudėliota romų vėliava, kurios kiekviena detalė simbolizuos žuvusius romus.

Vilniuje bus minima romų genocido diena Rugpjūčio 2-oji – Tarptautinė romų genocido diena. Jos metu kviečiama atminti romų genocido aukas. Šiemet ši data ypač svarbi – sukanka 80 metų, kai 1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo nužudyti visi likę romai Aušvico koncentracijos stovykloje. Šią dieną Panerių memoriale vyks minėji...

Asociacija „Vilniaus lietaus vaikai“ įkurta tam, kad atlieptų Vilniaus mieste ir rajone gyvenančių autistiškų vaikų ir suaugusių autistiškų asmenų poreikius, užtikrintų visapusišką įtrauktį. Šiuo metu yra laisvų vietų ir galima kreiptis dėl paslaugų gavimo.

Skaitykite daugiau 👇

Dienos centre Vilniuje gali gauti paslaugas autistiški vaikai Dažnai vyrauja neteisingas požiūris, kad dienos socialinė globa yra skirta tiems vaikams, kurie neturi tėvų. Vis tik dienos socialinės globos ir socialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos vaikams, kurie turi tėvelius, o dienos centre gauna psichologo, ergoterapeuto konsultacijas, įvairi...

„Eik tu na*** – sakysi savo viršininkui, nes KRS dabar moka geriausiai“ – sako vyras statybos įmonės KRS reklamoje, kai šalia jo šoka dvi seksualiai apsirengusios merginos.

Įmonės šūkis skelbia „Statome ateities kartoms“ ir tai tikrai galioja ir jų palaikomiems lyčių stereotipams: vyrų vaizdavimo kaip „bachūrų“ ir moterų sudaiktinimui.

Kaip jums tokia reklama? Gal 2024-aisiais jau galime geriau?

Kampe klūpanti moteris ir sugniaužtas vyro kumštis ar kruvinas peilis stambiu planu – tai įvaizdžiai, kuriais mėgstama iliustruoti smurtą artimoje aplinkoje. Tokio pobūdžio nusikaltimai neretai aprašomi kaip barnis, incidentas ar nelaimė.

Žmogaus teisių ekspertė Mintautė Jurkutė sako, kad tokiomis priemonėmis smurtas prieš moteris yra nuvertinamas, neįvardijamos jo tikrosios priežastys bei kaltininkai.

Ekspertė: „Vertindami smurtą, nenuslėpkime jo esmės“ Kampe klūpanti moteris ir sugniaužtas vyro kumštis ar kruvinas peilis stambiu planu – tai įvaizdžiai, kuriais mėgstama iliustruoti smurtą artimoje aplinkoje. Tokio pobūdžio nusikaltimai neretai aprašomi kaip barnis, incidentas ar nelaimė. Žmogaus teisių ekspertė sako, kad tokiomis pr...

Mainų dėl Civilinės sąjungos įstatymo fone – sudeginta LGBTQ+ vėliava prie LR Seimo.

Tikimės, kad teisėsaugos institucijos įvertins šį veiksmą neapykantos kurstymo kontekste, ypač turint omenyje, kad R. Šimaitis tą daro ne pirmą kartą – už birželio 8 d. sudegintą vėliavą ikiteisminis tyrimas nutrauktas vos prieš 5 dienas.

Primename, kad pastebėję neapykantos kurstymą, apie jį galite pranešti manoteises.lt/pranesk

Su sunkias skyrybas išgyvenusiomis moterimis dirbantys specialistai sako, kad tai esti labai sunki užduotis – dauguma moterų, ypač kurių gyvenime buvo partnerio smurtas, yra įsitikinusios, kad yra nieko vertos ir niekur nepritaps.

Ankstyvi nėštumai, partnerių smurtas – „nematomų“ moterų realybė Išgyvenus skyrybas labai svarbu išlikti atviriems pasauliui ir naujoms patirtims, pastebi mokslininkai, mat kitu atveju asmenys, ypač turintys žemą išsilavinimą, gali labai greitai patirti socialinę atskirtį. Tačiau su sunkias skyrybas išgyvenusiomis moterimis dirbantys specialistai sako,...

Lenkijos Parlamente buvo atmestas pasiūlymas dekriminalizuoti pagalbą nutraukiant nėštumą, t. y. panaikinti nuostatą, kuria neleidžiama gydytojams atlikti abortų ir taip paliekant moteris be būtinos medicinos pagalbos, net jei jų gyvybei gresia pavojus.

Dėl šių įstatymų prisimename Izą, Dorotą, Martą ir kitas Lenkijos ligoninėse mirusias moteris.

Parodykime milijonams moterų Lenkijoje, kad jos nėra vienišos: https://bit.ly/UzSauguAborta

Pasirašykite Europos piliečių iniciatyvą „Mano balsas, mano pasirinkimas“ (My Voice, My Choice) už saugius ir prieinamus abortus Europoje ir išreiškite solidarumą su Lenkijos moterimis, kurios ir toliau kenčia nuo ribojančios ir pavojingos abortų politikos.

Jūsų parašas – tai jūsų protestas. Ir jūsų solidarumo išraiška.

„Mėnesinės vis dar siejamos su gėdingu patyrimu, apie kurį vertėtų nekalbėti“, – sako LCC tarptautinio universiteto studentė Goda Riepšaitė ir dėstytoja Miglė Motiejūnė, atlikusios tyrimą apie moterų mėnesinių patirtis ir stigmą.

Skaitykite daugiau 👇

Tyrimas apie menstruacijas atskleidė lytiškumo ugdymo trūkumą „Mėnesinės vis dar siejamos su gėdingu patyrimu, apie kurį vertėtų nekalbėti“, – sako LCC tarptautinio universiteto studentė Goda Riepšaitė ir dėstytoja Miglė Motiejūnė, atlikusios tyrimą apie moterų mėnesinių patirtis ir stigmą. Apklausus septynias 18- 24 metų moteris, gyv...

Prieš dvejus metus Lietuvą apskriejo vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip trys romų tautybės moterys ir mažametė mergaitė jėga išvedamos iš kavinės „Pilnas Pilvas“, įsikūrusios Jonavoje.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį trims kavinės darbuotojams, jie pripažinti diskriminavę moteris dėl jų tautybės, vienas iš jų – dar ir pažeidęs viešąją tvarką.

Jonavos kavinės darbuotojai pripažinti diskriminavę romes dėl jų tautybės Prieš dvejus metus Lietuvą apskriejo vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip trys romų tautybės moterys ir mažametė mergaitė jėga išvedamos iš kavinės „Pilnas Pilvas“, įsikūrusios Jonavoje. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį trims kavinė...

„Kitas aspektas, kurį svarbu iškelti ir diskusijos apie tai nevyksta, yra vadinamasis civilinis apsaugos orderis, ir jis šiuo atveju skiriasi nuo smurto artimoje aplinkoje orderio tuo, kad civiline tvarka galima išduoti tokį orderį įvertinus asmens pavojingumą, istoriją, anksčiau atliktus veiksmus, ir nurodyti tam žmogui nesiartinti prie galimai nukentėjusio asmens.

Tai yra panašūs savo veikimu instrumentai, bet smurto artimoje aplinkoje orderis veikia tik 15 dienų, kai nesiartinimo orderis gali būti pratęsiamas ilgą laikotarpį ir tai yra vienas iš dalykų, ko mes neperkeliame iš Stambulo konvencijos ir ko iki šiol nepadarėme“, – lrytas.lt komentavo centro direktorė J. Juškaitė.

Visas tekstas - komentaruose.