Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas

Sveikiname dr. Franziska Tanneberger 🍀 – Greifsvaldo pelkių centro (Greifswald Moor Centrum) vadovę ir Greifsvaldo universiteto mokslininkę, kuriai Vokietijos federalinis aplinkos fondas (DBU Deutsche Bundesstiftung Umwelt) skyrė šių metų Vokietijos aplinkosaugos premiją už išskirtinę mokslinę veiklą durpynų tyrimų srityje, išryškinant pelkių ir kitų durpynų svarbą klimato ir biologinės įvairovės apsaugai bei tvariam pelkių naudojimui.

Tarptautiniu mastu žinoma pelkių ir kitų durpynų tyrėja Franziska Tanneberger laikoma pelkių ekologinio atkūrimo įkvėpėja, tiesianti tiltus tarp mokslo, politikos ir žemės ūkio. Jos darbai prisideda prie tikslo pasiekti klimato neutralumą Vokietijoje (iki 2045 m.) ir Europos Sąjungoje (iki 2050 m.). Mokslininkės žinutė mums – 𝙙𝙪𝙧𝙥𝙮𝙣𝙖𝙞 𝙮𝙧𝙖 𝙥𝙖𝙩𝙞𝙠𝙞𝙢𝙞𝙖𝙪𝙨𝙞 𝙨𝙖̨𝙟𝙪𝙣𝙜𝙞𝙣𝙞𝙣𝙠𝙖𝙞 𝙨𝙖𝙪𝙜𝙖𝙣𝙩 𝙢𝙪̄𝙨𝙪̨ 𝙠𝙡𝙞𝙢𝙖𝙩𝙖̨.

Spalio 27 d. Vokietijos prezidentas Frankas Valteris Šteinmajeris šį garbingą apdovanojimą įteiks dviem premijos laureatams – dr. Franziskai Tanneberger ir inžinieriui Thomas Speidel (už klimatui palankaus elektromobilių sektoriaus plėtojimą). Pasak DBU generalinio sekretoriaus Alexanderio Bonde's, abi asmenybės yra 𝒕𝒊𝒌𝒓𝒊 𝒑𝒓𝒂𝒌𝒕𝒊𝒏𝒊𝒐 𝒅𝒂𝒓𝒃𝒐 𝒑𝒓𝒂𝒅𝒊𝒏𝒊𝒏𝒌𝒂𝒊, 𝒌𝒖𝒓𝒊𝒆 𝒑𝒂𝒓𝒐𝒅𝒆̇ 𝒊𝒔̌𝒔𝒌𝒊𝒓𝒕𝒊𝒏𝒊̨ 𝒂𝒕𝒔𝒊𝒅𝒂𝒗𝒊𝒎𝒂̨ 𝒂𝒑𝒍𝒊𝒏𝒌𝒐𝒔 𝒊𝒓 𝒃𝒊𝒐𝒍𝒐𝒈𝒊𝒏𝒆̇𝒔 𝒊̨𝒗𝒂𝒊𝒓𝒐𝒗𝒆̇𝒔 𝒂𝒑𝒔𝒂𝒖𝒈𝒂𝒊, 𝒕𝒂𝒊𝒑 𝒑𝒂𝒕 𝒌𝒍𝒊𝒎𝒂𝒕𝒐 𝒂𝒑𝒔𝒂𝒖𝒈𝒂𝒊 𝒊𝒓 𝒕𝒆𝒄𝒉𝒏𝒐𝒍𝒐𝒈𝒊𝒏𝒆𝒊 𝒑𝒂𝒛̌𝒂𝒏𝒈𝒂𝒊.

Džiaugiamės ir didžiuojamės dr. Franziska Tanneberger veiklos įvertinimu. Tai didelė paskata ir mums nenuleisti rankų ir siekti, kad ir mūsų pelkės būtų gyvos, šlapios ir žalios, o mūsų šalis sėkmingai įgyvendintų įsipareigojimus Europos žaliojo kurso, Biologinės įvairovės apsaugos ir Gamtos atkūrimo reglamento iškeltų ambicingų tikslų.

Nuotr. dr. Franziska Tanneberger
Aukštumalos aukštapelkėje (Šilutės r.).

Daugiau informacijos rasite komentarų skiltyje 👇

Zero waste fest šeštą kartą sugrįžta nauju formatu – suburiant aplinkosaugos bendraminčius alternatyvioms, klimatui draugiškoms darbostogom. Spalio 5-6 dienomis, Inovatorių slėnyje. 🤩

Vidutinė žemės temperatūra šiais metais pakilo 1.5 laipsnio ir tai yra riba iš kurios grįžti atgal nebepavyks. Ką vis dėl to galime padaryti – kalbėti apie šiandieną ir ateities visuomenę, kurioje norime gyventi, socialinę aplinką, mokslą ir technologijas, kurias turime vystyti. Telkti pažangius žmones, gražius protus ir kurti inovacijas siūlančias
naujus sprendimus.

„Zero waste fest 1.5” kviečia alternatyvioms darbostogoms:
🟢 Pranešimai ir edukacijos apie klimato kaitą, ateities visuomenę ir kylančius iššūkius;
🟢 Erdvė pažinti skirtingus pažangius žmones ir iniciatyvas, kurti naujas partnerystes;
🟢 Idėjų generavimo dirbtuvės naujiems sprendimams klimato kaitos mažinimui;
🟢 Vakarinės pramogos, kartu su pažangia bendruomene.

Daugiau informacijos apie programą ir bilietų prekybą jau netrukus.
🍃Bilietų kiekis ribotas!

Neįprastoje aplinkoje – stiklo ir veidrodžių karalystėje įkurdintas interaktyvus 𝙋𝙚𝙡𝙠𝙞𝙪̨ 𝙡𝙖𝙗𝙞𝙧𝙞𝙣𝙩𝙖𝙨 sudomino ir žurnalistus. Šį kart pelkių būkle, apsauga ir grėsmėmis domėjosi kanalo TVP Wilno žurnalistai. Dalinamės reportažu, kuriame trumpai pristatoma paroda bei kalbinami pelkių likimu besirūpinantys gamtosaugininkai, tarp kurių ir Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas atstovai.

https://wilno.tvp.pl/81648208/akcja-wspierajaca-ochrone-bagien?fbclid=IwY2xjawE6rklleHRuA2FlbQIxMAABHYpj4yTIDiTijNn5GbSdwIoudb6OUHaK8V45LimfvxoTvWKAveCIyQv1Sw_aem_MThOd6e2Um8RaBI6ROl7og

Akcja wspierająca ochronę bagien Tereny podmokłe są rezerwuarem wody, zapewniają ochronę klimatu i różnorodność biologiczną. Ocieplenie klimatu wpływa także na bagna, dlatego Fundusz Odnowy i Ochrony Mokradeł zainicjował nową partnerską akcję wspierającą ich ochronę.

Susimąstyti kveičianti karikatūra apie mūsų vienadienę ir trumparegišką gyvenimą "𝒊𝒓 𝒕𝒂𝒅𝒂 𝒏𝒖𝒔𝒑𝒓𝒆𝒏𝒅𝒆̇𝒎𝒆 𝒏𝒆𝒅𝒂𝒓𝒚𝒕𝒊 𝒏𝒊𝒆𝒌𝒐, 𝒌𝒂𝒅 𝒖𝒛̌𝒌𝒊𝒓𝒔𝒕𝒖𝒎𝒆 𝒌𝒆𝒍𝒊𝒂̨ 𝒌𝒍𝒊𝒎𝒂𝒕𝒐 𝒌𝒂𝒊𝒕𝒂𝒊, 𝒏𝒆𝒔 𝒕𝒂𝒊 𝒑𝒂𝒌𝒆𝒏𝒌𝒕𝒖̨ 𝒆𝒌𝒐𝒏𝒐𝒎𝒊𝒌𝒂𝒊..."

Gyvensime šia diena ar susimastysim ir apie ateitį? Gal ne savo, bet mūsų vaikų ir anūkų ateitį...

Nenusukim akių nuo galimybės užkirsti kelią klimato kaitai ir saugokime biologinę įvairovę. Pasitelkime ne tik naujas pažangias technologijas (visgi dažnai reikalaujančias didelių gamtinių išteklių naudojimo), bet ir gamtos per tūkstantmečius patikrintas galimybes - vis labiau didėjančią CO2 koncentraciją atmosferoje (skatinančią klimato kaitą) mažinti gamta paremtais sprendimais – pažeistų pelkių atkūrimą, klimatui palankų ūkininkavimą šlapiuose durpiniuose dirvožemiuose – pelkininkystę, protingą medžių ir miškų sodinimą, tvarų miško turtų naudojimą, žaliųjų edvių meistuose kūrimą ir kt., ir žinoma mažindami besaikį vartojimą praktiškai visose sferose ir visuose lygmenyse: nuo mūsų namų, poilsio vietų iki mūsų darboviečių, nuo maisto iki technikos ar kitų rakandų įsigijimo... Ar tikrai visko tiek daug reikia?

Ar tikrai linkime savo vaikams "žiurkės kepsnio"? 🤔

Neįprastoje aplinkoje – stiklo ir veidrodžių karalystėje įkurdintas interaktyvus 𝙋𝙚𝙡𝙠𝙞𝙪̨ 𝙡𝙖𝙗𝙞𝙧𝙞𝙣𝙩𝙖𝙨 lankytojus pasitinka prie 3-iojo (Džiaugsmo) įėjimo į PC AKROPOLIS | Vilnius. Ką gi, perfrazavus – 𝘑𝘦𝘪𝘨𝘶 𝘫𝘢𝘶 𝘔𝘪𝘦𝘴𝘵𝘪𝘦𝘵𝘪𝘴 𝘯𝘦𝘪𝘴̌𝘥𝘳𝘪̨𝘴𝘵𝘢 𝘢𝘵𝘦𝘪𝘵𝘪 𝘪̨ 𝘗𝘦𝘭𝘬𝘦̨, 𝘵𝘢𝘪 𝘗𝘦𝘭𝘬𝘦̇ 𝘦𝘪𝘯𝘢 𝘱𝘢𝘴 𝘔𝘪𝘦𝘴𝘵𝘪𝘦𝘵𝘪̨. 🙃

Šios šaunios idėjos sumanytojai ir kūrybingi įgyvendintojai – akcijos „𝘚̌𝘷𝘢𝘳𝘶𝘴 𝘨𝘳𝘰𝘻̌𝘪𝘴 – 𝘴̌𝘷𝘢𝘳𝘶𝘴 𝘷𝘢𝘯𝘥𝘶𝘰“ organizatoriai Garnier ir DrogasLietuva šiais metais ne tik padedantys rinkti lėšas žmogaus veiklos stipriai pažeistos Paąžuolynės pelkės (Jonavos rajono savivaldybė) atkūrimui, bet ir nutarusiems kūrybingu keliu skleisti žinią apie pelkes ir jų svarbą gamtai ir žmonėms.

Kviečiame aplankyti "Pelkių labirintą" ir patirti mažutį pažinimo nuotykį, žadantį įvairių patyrimų: nuo pagarbios baimės iki susižavėjimo, nuo nepasitikėjimo iki visiško pasikliovimo savimi ir supančia aplinka, nuo nuostabos iki kažko senai patirto ir vėl laukto, tuo pačiu atgaivinant jau turimas ir įgyti naujų žinių apie pelkes. Na, o labirinte belieka įjungti visas gamtos duotas jusles – regėti, klausyti, uosti, lytėti...

𝙋𝙧𝙞𝙚 𝙜𝙚𝙧𝙪̨ 𝙙𝙖𝙧𝙗𝙪̨ 𝙜𝙖𝙡𝙞𝙩𝙚 𝙥𝙧𝙞𝙨𝙞𝙙𝙚̇𝙩𝙞 𝙅𝙪̄𝙨, 𝙥𝙖𝙨𝙞𝙧𝙞𝙣𝙠𝙚̨ 𝙅𝙪𝙢𝙨 𝙡𝙖𝙗𝙞𝙖𝙪𝙨𝙞𝙖𝙞 𝙩𝙞𝙣𝙠𝙖𝙣𝙩𝙞̨ 𝙠𝙚𝙡𝙞𝙖̨:
✅ prisijungdami prie akcijos „𝑆̌𝑣𝑎𝑟𝑢𝑠 𝑔𝑟𝑜𝑧̌𝑖𝑠 – 𝑠̌𝑣𝑎𝑟𝑢𝑠 𝑣𝑎𝑛𝑑𝑢𝑜“ (jei esate "Garnier" produkcijos gerbėjai);
✅ tiesiogiai, skirdami lėšas (kad ir nedidukę sumą: centas prie cento kuria stebuklus) – https://www.pelkiufondas.lt/prisidek (parašykite – 𝘗𝘢𝘢̨𝘻̌𝘶𝘰𝘭𝘺𝘯𝘦̇𝘴 𝘱𝘦𝘭𝘬𝘦̇𝘴 𝘢𝘵𝘬𝘶̄𝘳𝘪𝘮𝘶𝘪);
✅ prisidėdami prie būsimų talkų (rugsėjo-spalio mėn.) jau pačioje pelkėje (apie talkas informuosime vėliau).
Be to
✅ Prie pelkės atgaivinimo kviečiame prisijungti ir įmones bei organizacijas, galinčias ir norinčias padėti ne tik atkurti šią pelkę, bet ir savo iniciatyva prisidėti prie 𝐸𝑆 𝐺𝑎𝑚𝑡𝑜𝑠 𝑎𝑡𝑘𝑢̄𝑟𝑖𝑚𝑜 𝑟𝑒𝑔𝑙𝑎𝑚𝑒𝑛𝑡𝑜 įgyvendinimo mūsų šalyje.

P. s. Tiesa, apie 𝘗𝘦𝘭𝘬𝘪𝘶̨ 𝘭𝘢𝘣𝘪𝘳𝘪𝘯𝘵𝘢̨ skaitykite ir naujausiame žurnale ŽMONĖS, 2024 m. rugpjūčio 22 d.; Nr. 34 (1081): 68–69 p.

Patirti pelkes miesto širdyje: Vilniaus „Akropolyje“ lankytojai kviečiami į interaktyvų labirintą Beveik du trečdaliai Lietuvos pelkių yra pažeistos ar nusausintos dėl XX a. vykdytos intensyvios žemių melioracijos žemės ūkio, miškininkystės ir durpių kasybos reikmėms. Tai turi...

Neįtikėtina - mažutė pelkių ekspozicija Jūsų jau laukia AKROPOLIS | Vilnius. Perfrazavus "Jeigu Miestietis neišdrįsta ateiti į Pelkę, tai Pelkė eina pas Miestietį.” ;)

Žinoma, tai ne tikra pelkė, kurioje Jūs pasijustumėte it atsidūrę kitame pasaulyje:
📈 kur tarsi sustojęs laikas;
📈 kur poledynmetį menančiose gamtos buveinėse (ypač aukštapelkėse) jau keli tūkstantmečiai atkakliai ir tyliai auga pelkių augalai, kasmet pamažėle papildydami durpų klodą dar vienu plonyčiu milimetriniu besiformuojančios durpės sluoksneliu;
📈 kur vanduo slugso aukščiau nei aplinkinėse teritorijose, juk ne veltui aukštapelkės vadinamos "vandens kalnais";
📈 kur rūpestingai vaikus veda pelkynų paukščiai;
📈 kur saulės atokaitoje ant kimsų šildosi mūsų krašto ropliai;
📈 kur ganyte-ganosi daugybė pačių įvairiausių vabzdžių;
📈 kur skinda galvą susukantis pelkinio gailio kvapas, klaidinančius nepatyrusius keliautojus, dėl keistos savijautos kaltinančius greta nekaltai nokstančias vaivoro uogas, oi kaip nepelnytai vadinamas girtuoklėmis..., o kur dar mūsų pelkių lobis - spanguolės...

Patyrimai pelkėje labai prieštaringi: nuo pagarbios baimės iki susižavėjimo, nuo nepasitikėjimo iki visiško pasikliovimo savimi ir supančia aplinka, nuo nuostabos iki kažko senai patirto ir vėl laukto. Pelkėje belieka įjungti visas mums gamtos duotas jusles - regėti, klausyti, uosti, lytėti ir skanauti...

Šis "Pelkių labirintas" nėra tikra pelkė ar jos modelis, bet kartais žmonės taip ir lieka nė tiek nepamatę, net neįkvėpę pelkių kvapo...
Todėl tai mažutis žingsnis pelkių pasaulio pažinimo link...

Idėja - Garnier ir DrogasLietuva.
Dėkui visiems padėjusiems įrengti "Pelkių labirintą".

P.s. Saugodami pelkes galime sumažinti milijonus tonų CO2, užkirsti kelią dideliems potvyniams, rūpintis biologine įvairove, siekti, kad žmonija nepristigtų švaraus vandens, leisti žmogui pabūti pirmykštės gamtos prieglobstyje...

ŽOLINĖ – šventė, kurioje susilieja pagoniškos ir krikščioniškos tradicijos. Pagonybės laikus menanti Žolinė, įvedus krikščionybę, buvo sutapatinta su bažnytine švente – švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena.

Baltai per Žolinę atlikdavo didžiajai deivei gimdytojai Ladai (lietuviai – Žemynai) skirtas apeigas, jai aukodavo užaugusį ir subrendusį derlių. Lietuvoje deivė Žemyna – gerbiama žemės derlumo, vaisingumo deivė – ne tik augalijos ir gyvulijos, bet ir žmonijos motina. Ji neturi žmogiško pavidalo, jos kūnas – arimai, pievos, miškai, pelkės, upės ir ežerai, t. y. visa mus supati gamta...

Savo esme Žolinė yra derliaus šventė. Tai atspindi išlikusi tradicija į žolynų puokštes, kurias nešame pašventinti, įpinti javų varpas. Tai diena, kai švenčiame augmenijos brandą ir dėkojame už naują derlių. Tai gamtos virsmo riba – Žolinė tarsi skelbia, kad jau „be penkių minučių“ ruduo, jau greit sulauksime pirmųjų šalnų... Visgi, tai daugiau nei atsisveikinimas su vasara, tai pagarba gamtai, šlovė augalams ir apskritai visai mus palaikančiai augmenijai...

Per žolinę bažnyčioje šventinamos puokštės simbolizuoja gyvenimo ir pasaulio pilnatvę. Pašventintos puokštės būdavo laikomos garbingiausioje namų vietoje – greta šventųjų paveikslų. Kad puokštės turėjo svarbią reikšmę liudija mūsų tautosaka, skelbianti, kad 𝘬𝘢𝘴 𝘡̌𝘰𝘭𝘪𝘯𝘦̇𝘴 𝘥𝘪𝘳𝘯𝘢̨ 𝘯𝘦𝘵𝘶𝘳𝘦̇𝘴 𝘻̌𝘰𝘭𝘺𝘯𝘶̨ 𝘱𝘶𝘰𝘴̌𝘵𝘦̇𝘴, 𝘵𝘢𝘮 𝘷𝘦𝘭𝘯𝘪𝘢𝘴 𝘪̨ 𝘥𝘦𝘭𝘯𝘢̨ 𝘴𝘢𝘷𝘰 𝘶𝘰𝘥𝘦𝘨𝘢̨ 𝘪𝘣𝘳𝘶𝘬𝘴.

Žolinė tai ir šeimų susibūrimo šventė. Šeimos, giminės susirinkdavo ir pasidalydavo džiaugsmais ir vargais. Tikėta – kas kartu nešvęs Žolinės, bus neturtingas, nelaimingas, vienišas, nelaimėje neparemtas. Tad būdavo ruošiamos gausios vaišės, žmonės eidavo į svečius, nes tikėta, kad jei 𝘻̌𝘰𝘭𝘪𝘯𝘦̨ 𝘱𝘳𝘢𝘭𝘦𝘪𝘴𝘪 𝘷𝘪𝘦𝘯𝘢𝘴 – 𝘨𝘺𝘷𝘦𝘯𝘪𝘮𝘢𝘴 𝘣𝘶𝘴 𝘴𝘬𝘶𝘳𝘥𝘶𝘴.

Tad nepraleiskite progos šiandien pabūti kartu su artimaisiais, o dar geriau – kartu pabūkite gamtos apsuptyje ir pasidžiaukite vasara.

P.s. Susipažinkite – šis žavus ŽOLINIS augalas – statusis atgiris (𝘏𝘶𝘱𝘦𝘳𝘻𝘪𝘢 𝘴𝘦𝘭𝘢𝘨𝘰). Tai retas Lietuvoje pataisinių šeimos sporinis visžalis augalas, aptinkamas ūksmėtuose drėgnuose miškuose, pelkėse ir atsikuriančiuose durpių karjeruose.

Jei apsupti atostogų įspūdžių, darbų palaimos ar rutinos, olimpiados įkarščio ir kitų įvykių atrasite laiko – šiandien kviečiame pasiklausyti LRT RADIJAS 📻 laidos Vienkartinė planeta 🌍 žurnalistės Ingos Janulytės-Temporin parengtą laidą apie gyvenimo Čepkelių raisto kaimynystėje, jo dovanas ir kaip tradiciškai spanguoliaujama saugomoje pelkėje (kas gali, kada gali ir kaip gali – nekenkdami pačiai pelkei).

„Vienkartinė planeta“ skamba pirmadienį, 16:30 per LRT RADIJĄ.

Na, o kas nespėjo – komentarų skityje ras nuorodą, kurios dėka galės išklausyti laidą "Rytą vakarą, žiemą vasarą, Saulei šviečiant, lietui lyjant, Sningant sodams, riešutams byrant..."

Dar kartą apie neįprastą verslo ir pelkės bendrystę, prie kurios galite prisijungti ir Jūs. Kviečiame paremti prekių ženklo Garnier bei grožio ir sveikatos prekių parduotuvių tinklo DrogasLietuva iniciatyvą prisidėti prie Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas siekio atkurti Paąžuolynės pelkę. Visą vasarą – nuo birželio 3-iosios iki rugpjūčio 29-osios – vykdoma kampanija „𝑆̌𝑣𝑎𝑟𝑢𝑠 𝑔𝑟𝑜𝑧̌𝑖𝑠 – 𝑠̌𝑣𝑎𝑟𝑢𝑠 𝑣𝑎𝑛𝑑𝑢𝑜“, kurios metu nuo kiekvieno „Drogas“ elektroninėje ir fizinėse parduotuvėse įsigyto „Garnier“ produkto skiriami 2 centai 𝑷𝒂𝒂̨𝒛̌𝒖𝒐𝒍𝒚𝒏𝒆̇𝒔 𝒑𝒆𝒍𝒌𝒆̇𝒔 𝒂𝒕𝒌𝒖̄𝒓𝒊𝒎𝒖𝒊.

XX a. antroje pusėje Jonavos rajone plytėjusi Paąžuolynės aukštapelkė (75 ha) buvo nusausinta, jos natūrali augalinė danga sunaikinta. Taip anksčiau buvusi gyvybinga pelkė virto nykiu išdžiūvusių durpių karjeru. Pelkė prarado didžiąją dalį gamtos jai suteiktų gebėjimų: saugoti klimatą, valyti vandenį, būti saugiu prieglobsčiu daugeliui rūšių ir tiesiogiai teikti naudą žmogui (vaistiniai, maistiniai augalai, estetika, dvasinis poilsis ir kt.).

Šiandien Paąžuolynė jau kelis dešimtmečius apleistas durpių karjeras (75 ha), dėl žmogaus veiklos praradęs natūralioms aukštapelkėms būdingus bruožus: tipingą biologinę įvairovę, galimybę formuoti durpes, saugoti klimatą, sugebėjimą kaupti ir valyti vandenį bei kt.

𝗞𝗼𝗱𝗲̇𝗹 𝘀𝘃𝗮𝗿𝗯𝘂 𝗽𝗮𝗱𝗲̇𝘁𝗶 𝗽𝗲𝗹𝗸𝗲𝗶 𝗮𝘁𝘀𝗶𝗸𝘂𝗿𝘁𝗶?
Durpyną sausina tankus (bendras griovių ilgis – 15 km) sausinimo griovių tinklas, todėl tipinga sveikoms aukštapelkėms būdinga augalija čia vis dar negali įsikurti. Didžiojoje buvusios gyvybingos pelkės dalyje vyrauja plikų durpių dykros, į kurias skverbiasi stipriai pažeistų aukštapelkių indikatoriai – šiliniai viržiai, beržų medeliai ir tik kiek drėgnesnėse vietose, kur natūraliai pasitvenkė grioviai, formuojasi pelkinio miško fragmentai, nendrynai. Sausa durpė tapo nuolatiniu ŠESD emisijų šaltiniu bei gana lengvai įsiliepsnojančia medžiaga, galinčia sukelti pavojingus durpyno gaisrus...

Dėl durpyne aptiktų nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu saugomų rūšių – pilkųjų gervių, jerubių, skiauterėtųjų tritonų, šarvuotųjų skėčių, raudonpilvių kūmučių, stačiųjų atgirių (nesenai išbraiktų iš Lietuvoje saugomų rūšių sąrašo) bei inventorizuotų pamažėle atsikuriančių Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių – 7120 𝐷𝑒𝑔𝑟𝑎𝑑𝑎𝑣𝑢𝑠𝑖𝑜𝑠 𝑎𝑢𝑘𝑠̌𝑡𝑎𝑝𝑒𝑙𝑘𝑒̇𝑠 bei *91D0 𝑃𝑒𝑙𝑘𝑖𝑛𝑖𝑎𝑖 𝑚𝑖𝑠̌𝑘𝑎𝑖 – Paąžuolynės durpynui suteikti 𝑁𝐴𝑇𝑈𝑅𝐴 2000 (𝑏𝑢𝑣𝑒𝑖𝑛𝑖𝑢̨ 𝑎𝑝𝑠𝑎𝑢𝑔𝑎𝑖 𝑠𝑣𝑎𝑟𝑏𝑖𝑜𝑠 𝑡𝑒𝑟𝑖𝑡𝑜𝑟𝑖𝑗𝑜𝑠) ir 𝑏𝑜𝑡𝑎𝑛𝑖𝑛𝑖𝑜-𝑧𝑜𝑜𝑙𝑜𝑔𝑖𝑛𝑖𝑜 𝑑𝑟𝑎𝑢𝑠𝑡𝑖𝑛𝑖𝑜 apsaugos statusai. Tačiau daugumos gamtinių vertybių būklė yra bloga, tad tik efektyviai pritaikytos pelkės atkūrimo priemonės prisidės prie šio gamtos kampelio atgimimo.

Prie gerų darbų prisidėti galite ir Jūs: prisijungdami prie akcijos „𝑆̌𝑣𝑎𝑟𝑢𝑠 𝑔𝑟𝑜𝑧̌𝑖𝑠 – 𝑠̌𝑣𝑎𝑟𝑢𝑠 𝑣𝑎𝑛𝑑𝑢𝑜“ (jei esate "Garnier" produkcijos gerbėjai) arba tiesiogiai, skirdami lėšas (kad ir nedidukę sumą: centas prie cento kuria stebuklus) – https://www.pelkiufondas.lt/prisidek (parašykite – Paąžuolynės pelkės atkūrimui) arba prisidėdami prie būsimų talkų (rugsėjo mėn.) jau pačioje pelkėje (apie talkas informuosime vėliau).

Prie pelkės atgaivinimo kviečiame prisijungti ir įmones bei organizacijas, galinčias ir norinčias padėti ne tik atkurti šią pelkę, bet ir savo iniciatyva prisidėti prie 𝐸𝑆 𝐺𝑎𝑚𝑡𝑜𝑠 𝑎𝑡𝑘𝑢̄𝑟𝑖𝑚𝑜 𝑟𝑒𝑔𝑙𝑎𝑚𝑒𝑛𝑡𝑜 įgyvendinimo mūsų šalyje.

✅ Kodėl sveikos ir gyvybingos pelkės yra svarbios gamtai, klimatui, žmogui?
✅ Kodėl svarbu saugoti natūralias ir atkurti pažeistas pelkes?
✅ Kodėl turime keisti požiūrį į pelkes ir jų naudojimą?
✅ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas – kas mes esame, ko siekiame ir kokius darbus dirbame?
✅ Kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti sprendžiant globalias klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo problemas?

Kviečiame kartu pažinti ir atkurti Lietuvos pelkes!

Atkurdami pelkes saugokime klimatą Kodėl sveikos ir gyvybingos pelkės yra svarbios gamtai, klimatui, žmogui? Kodėl svarbu saugoti natūralias ir atkurti pažeistas pelkes? Kodėl turime keisti po...

Dzūkijos - Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija džiaugiasi mūsų visų pasiekimais - bendromis jėgomis tvarkant greta Vilniaus esančią Šilėnų žemapelkę, dažnai vadinamą Orchidėjų pelke. O pačioje pelkėje ir jos aplinkoje akylas stebėtojas gali aptikti ir daugiau nei 8 orchidinių augalų rūšis. ;)

Ir mes dėkojame gausiems talkininkams ir kiek mažiau gausiems, bet patikimiems rėmėjams.

Sveikiname Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas (-ą), kaip itin saugomą nuostabų gamtos kampelį, su 45-uoju gimtadieniu!

Įstabaus grožio pelkinis kompleksas vertas gyvuoti ne mažiau tūkstantmečių, kiek jų jau slepia savo durpių kloduose!

Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas Teritorijos išskirtinumas prasideda nuo giliausių klodų. Pelkė per tūkstančius metų užaugino aukštą durpių kupolą iš skirtingų pelkėjimo centrų, aštuonių sek...

Miela Jūrate, brangi mūsų kolege ir drauge!!!

Pasisekė toms pelkėms, kad TU užgimei, o paskui kažkada apsisprendei jas globoti ir saugoti. Pasisekė ir mums, kad susikirto mūsų vingiuoti keliai keliukai ir kartu galime smagiai darbuotis ir ne tik 🐝🐞🦋
Tad sveikiname tave su GIMTADIENIU, džiaugiamės tavo didele širdimi ir šiluma, ir linkime daug daug gerų emocijų, pažinimo ir pasaulio gėrio, sveikatos, meilės ir gerų pasirinkimų! 🐝🐞🦋

Šiomis dienomis švenčiame 𝕽𝖆𝖘𝖆𝖘 arba 𝕶𝖚𝖕𝖔𝖑𝖎𝖓𝐞̨, rytoj laukia 𝕵𝖔𝖓𝖎𝖓𝐞̇𝖘, menančios pirmuosius krikščionybės žingsnius Lietuvoje.

𝕽𝖆𝖘𝐮̨ 𝐬̌𝖛𝖊𝖓𝖙𝐞̇ – naktis kupina stebuklų – laužo ugnis gydo ir apvalo, rasos žolė suteikia grožio, o žolynai pranašauja ir skleidžia magiškąsias galias... Rasų arba Kupolinių šventė yra nustatoma ne pagal šv. Jono kalendorių, o pagal Saulės ratą danguje. Todėl Saulė pagerbiama ir ugnimi, uždegant didžiulius laužus, ir vakaro nuleidimo, pagerbimo, padėkojimo dainomis už Saulės suteiktas malones.

Rasų naktį, dar vadinamą 𝑽𝒂𝒔𝒂𝒓𝒗𝒊𝒅𝒛̌𝒊𝒐 𝒏𝒂𝒌𝒕𝒊𝒎𝒊, visoje Europoje ant kalnų ir kalnelių užsiliepsnodavo šventiniai laužai, o jų atšvaitai atsispindėdavo tamsiame vandens paviršiuje. Šią naktį Lietuvoje beveik nesutemsta: kai vakaruose pagaliau užgęsta saulėlydžio žara, rytai pradeda rausti nuo pirmųjų aušros spindulių. 𝑻𝒂𝒊 𝒎𝒆𝒕𝒂𝒔, 𝒌𝒂𝒊 𝑺𝒂𝒖𝒍𝒆̇ 𝒊𝒓 𝒗𝒊𝒔𝒂 𝑮𝒂𝒎𝒕𝒂 𝒑𝒂𝒔𝒊𝒆𝒌𝒊𝒂 𝒂𝒖𝒌𝒔̌𝒄̌𝒊𝒂𝒖𝒔𝒊𝒂̨ 𝒔𝒂𝒗𝒐 𝒈𝒂𝒍𝒊𝒂̨. Tai ypatingas laikas – persilaužimo ir virsmo metas, kuris susiduria su kilimo ir leidimosi, vešėjimo ir nykimo, gyvybės ir mirties prieštara.

Baltų žmogaus pasaulėvoka rėmėsi augalų gyvenimu – gyvybingu, ramiu ir slėpiningu. Pavasarį augmenija atbunda, prasideda vegetacijos (augimo) laikotarpis. Vis daugiau spindulių siunčianti Saulė brandina žolynus, vis sunkyn svyra javų varpos..., birželio pabaigoje pasiekiamas aukščiausias vešlumas – 𝑘𝑢𝑝𝑜𝑠 𝑡𝑎𝑠̌𝑘𝑎𝑠. Rasoja rugiai – virš lauko plūko žiedadulkių debesis. Tai RASA – atsiradimo, rasties, prasidėjimo, pradžios šventė.

Šią naktį pražystąs 𝙨̌𝙫. 𝙅𝙤𝙣𝙤 𝙥𝙖𝙥𝙖𝙧𝙩𝙞𝙨 arba 𝙐𝙜𝙣𝙞𝙚𝙨 𝙥𝙖𝙥𝙖𝙧𝙩𝙞𝙨. Paparčio žiedo ugnis – ypatinga, jau perkeista: “šviečianti, bet nedeginanti”. Tai ugnis, kuri pražysta žmogaus dvasiniame centre – širdyje. Ieškant paparčio žiedo, galima patirti žmogaus tapsmą – įžiebimą savyje amžinos, jau negęstančios ir nedeginančios paparčio žiedo ugnies, kurios kibirkštį mes visi nešiojamės. Paparčio žiedo ugnis kylanti iš kūno ir dvasios, proto ir širdies jungties nuskaistina prigimtines kūno aistras bei troškimus, o proto veiklą pajungia meilės principu besivadovaujančios širdies veiklai. Ir tik paparčio žiedo radėjas pilnai įgyvendina Rasos šventės formulę: “𝑈𝑧̌𝑔𝑒𝑠𝑖𝑛𝑠𝑖 𝑠𝑒𝑛𝑎̨ 𝑢𝑔𝑛𝑖̨ 𝑡𝑦𝑟𝑢 𝑠̌𝑎𝑙𝑡𝑖𝑛𝑖𝑜 𝑣𝑎𝑛𝑑𝑒𝑛𝑖𝑢 𝑖𝑟 𝑢𝑧̌𝑑𝑒𝑔𝑠𝑖 𝑛𝑎𝑢𝑗𝑎̨ 𝑢𝑔𝑛𝑖̨ 𝑠𝑘𝑎𝑖𝑠𝑐̌𝑖𝑢 𝑖𝑟 𝑠̌𝑣𝑒𝑛𝑡𝑢 𝑏𝑢̄𝑑𝑢”. Paparčio žiedo radėjas, kuris, pasak padavimų, supranta paukščių, žvėrių, medžių, t. y. gamtos kalbą, iš gamtos pavergėjo tampa jos globėju. Naudojant šiuolaikines sąvokas, paparčio žiedo radėjas gyvena darnoje su gamta ir ją saugo.

𝑻𝒂𝒅 𝒍𝒊𝒏𝒌𝒊𝒎𝒆 𝒔̌𝒊𝒂𝒏𝒂𝒌𝒕 𝒔𝒂𝒗𝒚𝒋𝒆 𝒂𝒕𝒓𝒂𝒔𝒕𝒊 𝒔𝒕𝒆𝒃𝒖𝒌𝒍𝒊𝒏𝒈𝒂̨𝒋𝒊̨ "𝒖𝒈𝒏𝒊𝒆𝒔 𝒑𝒂𝒑𝒂𝒓𝒄̌𝒊𝒐" 𝒛̌𝒊𝒆𝒅𝒂̨ 𝒊𝒓 𝒃𝒖̄𝒕𝒊 𝒍𝒂𝒊𝒎𝒊𝒏𝒈𝒊𝒆𝒎𝒔!
🍀🍀🍀 𝑮𝒚𝒗𝒆𝒏𝒊𝒎𝒂𝒔 𝒑𝒊𝒍𝒏𝒂𝒔 𝒔𝒕𝒆𝒃𝒖𝒌𝒍𝒖̨! 🍀🍀🍀

Šiandien, kartu su nevyriausybine aplinkosaugine organizacija Baltijos Aplinkos Forumas, nevyriausybinių vartotojų organizacijų asociacija "Vartotojų aljansas" ir VšĮ "Žiedinė ekonomika" išplatinome pranešimą spaudai, pritardami taršaus kuro akcizų įstatymo pakeitimui.

„Dėl durpių gavybos naikinami durpynai, dėl ko per tūkstantmečius sukaupti didžiuliai organinės anglies kiekiai patenka į atmosferą CO2 dujų pavidalu ją vis labiau šiltindami.

Todėl neturėtų būti daroma išimčių tokiai kuro rūšiai, skatinant ją naudoti kaip alternatyvą iškastiniam kurui, o juo labiau laikyti atsinaujinančiu ištekliu”, – Nerijus Zableckis.

Kviečiame skaityti pranešimą ⬇

https://www.pelkiufondas.lt/post/nvo-palaiko-tarsaus-kuro-apmokestinima

Iniciatyvą remia
Projektas „𝑃𝑒𝑙𝑘𝑖𝑢̨ 𝑎𝑡𝑘𝑢̄𝑟𝑖𝑚𝑜 𝑠𝑘𝑎𝑡𝑖𝑛𝑖𝑚𝑎𝑠 𝑑𝑎𝑟𝑎𝑛𝑡 𝑝𝑜𝑣𝑒𝑖𝑘𝑖̨ 𝑡𝑒𝑖𝑠𝑒̇𝑘𝑢̄𝑟𝑎𝑖, 𝑑𝑖𝑑𝑖𝑛𝑎𝑛𝑡 𝑣𝑖𝑠𝑢𝑜𝑚𝑒𝑛𝑒̇𝑠 𝑠𝑎̨𝑚𝑜𝑛𝑖𝑛𝑔𝑢𝑚𝑎̨ 𝑖𝑟 𝑖̨𝑡𝑟𝑎𝑢𝑘𝑡𝑖̨, 𝑠𝑖𝑒𝑘𝑖𝑎𝑛𝑡 𝑠̌𝑎𝑙𝑖𝑒𝑠 𝑆̌𝐸𝑆𝐷 𝑒𝑚𝑖𝑠𝑖𝑗𝑢̨ 𝑠𝑢𝑚𝑎𝑧̌𝑖𝑛𝑖𝑚𝑜“, finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Simboliškai svarbi 2024 m. birželio 17-oji, kai 𝑬𝒖𝒓𝒐𝒑𝒐𝒔 𝑺𝒂̨𝒋𝒖𝒏𝒈𝒐𝒔 𝑻𝒂𝒓𝒚𝒃𝒂 𝒑𝒓𝒊𝒕𝒂𝒓𝒆̇ 𝑮𝒂𝒎𝒕𝒐𝒔 𝒂𝒕𝒌𝒖̄𝒓𝒊𝒎𝒐 𝒓𝒆𝒈𝒍𝒂𝒎𝒆𝒏𝒕𝒖𝒊, o Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (-os) paskelbė ilgai lauktą informaciją apie naują kvietimą ūkininkams teikti paraiškas paramai 𝑫𝒊𝒅𝒊𝒏𝒕𝒊 𝑺̌𝑬𝑺𝑫 𝒂𝒃𝒔𝒐𝒓𝒃𝒄𝒊𝒏𝒊𝒖𝒔 𝒑𝒂𝒋𝒆̇𝒈𝒖𝒎𝒖𝒔 (𝒂𝒕𝒌𝒖𝒓𝒊𝒂𝒏𝒕 𝒑𝒆𝒍𝒌𝒊𝒖̨ (𝒅𝒖𝒓𝒑𝒛̌𝒆𝒎𝒊𝒖̨) 𝒉𝒊𝒅𝒓𝒐𝒍𝒐𝒈𝒊𝒏𝒊̨ 𝒓𝒆𝒛̌𝒊𝒎𝒂̨).

🍃 Dalinamės informacija 🍃

Tikslas – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus iš buvusių nusausintų pažeistų durpžemių (organinių dirvožemių), atkuriant šiuose plotuose pelkėdaros procesus.

𝑅𝑒𝑚𝑖𝑎𝑚𝑎 𝑣𝑒𝑖𝑘𝑙𝑎:
✅ pelkių hidrologinio režimo atkūrimas durpžemiuose;
✅ melioracijos inžinerinės infrastruktūros pertvarkymo darbai (atkuriamos pelkės ir (arba) melioracijos inžinerinių sistemų statybos, griovimo darbai);
✅ melioracijos inžinerinių statinių statybos techninės priežiūros darbai;
✅ sumedėjusios augmenijos, akmenų šalinimas, kelmų frezavimas, paviršiaus formavimas.

𝑳𝒊𝒆𝒕𝒖𝒗𝒐𝒔 𝒖̄𝒌𝒊𝒏𝒊𝒏𝒌𝒂𝒎𝒔 𝒕𝒂𝒊 𝒑𝒖𝒊𝒌𝒊 𝒈𝒂𝒍𝒊𝒎𝒚𝒃𝒆̇ 𝒏𝒆 𝒕𝒊𝒌 𝒑𝒓𝒊𝒔𝒊𝒅𝒆̇𝒕𝒊 𝒑𝒓𝒊𝒆 𝒅𝒖𝒓𝒑𝒊𝒏𝒊𝒖̨ 𝒅𝒊𝒓𝒗𝒐𝒛̌𝒆𝒎𝒊𝒖̨ 𝒎𝒖̄𝒔𝒖̨ 𝒔̌𝒂𝒍𝒚𝒋𝒆 𝒊𝒔̌𝒔𝒂𝒖𝒈𝒐𝒋𝒊𝒎𝒐, 𝒃𝒆𝒕 𝒊𝒓 𝒔𝒖𝒎𝒂𝒛̌𝒊𝒏𝒕𝒊 𝒔𝒂𝒗𝒐 𝒑𝒂𝒄̌𝒊𝒖̨ 𝒖̄𝒌𝒊𝒏𝒆̇𝒔 𝒗𝒆𝒊𝒌𝒍𝒐𝒔 𝒏𝒆𝒊𝒈𝒊𝒂𝒎𝒂̨ 𝒑𝒐𝒗𝒆𝒊𝒌𝒊̨ 𝒗𝒊𝒔𝒐𝒔 𝒑𝒍𝒂𝒏𝒆𝒕𝒐𝒔 𝒌𝒍𝒊𝒎𝒂𝒕𝒖𝒊.

Paraiškos priimamos
​🇳​​🇺​​🇴​ 2️⃣0️⃣2️⃣4️⃣-0️⃣6️⃣-1️⃣7️⃣
​🇮​​🇰​​🇮​ 2️⃣0️⃣2️⃣4️⃣-0️⃣8️⃣-1️⃣9️⃣

Dėl paramos kviečiami kreiptis pirminę žemės ūkio produktų gamybą vykdantys fiziniai (ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus) ir juridiniai asmenys, teisėtais pagrindais valdantys žemės plotus, kuriuose planuojama atkurti pelkių hidrologinį režimą, atitinkantys labai mažoms, mažoms ar vidutinėms įmonėms Reglamento (ES) Nr. 2022/2472 I priede nustatytus kriterijus.

Daugiau informacijos apie Paramą (kvietimą, atmintinę, taisykles ir projektų finansavimo aprašą, dokumento formą ir kt.) rasite komentarų skityje 👇

P. s. Primename, kad ūkininkai, vykdantys ūkinę veiklą durpiniuose dirvožemiuose, gali ne tik gauti finansavimą vandens lygio atkūrimui, bet ir vėliau jau su atkuriamais (atkurtais) plotais sėkmingai dalyvauti ekologinėje sistemoje „𝑬𝒌𝒔𝒕𝒆𝒏𝒔𝒚𝒗𝒖𝒔 𝒔̌𝒍𝒂𝒑𝒚𝒏𝒊𝒖̨ 𝒕𝒗𝒂𝒓𝒌𝒚𝒎𝒂𝒔“.

2024 m. birželio 17-oji - 𝒊𝒔𝒕𝒐𝒓𝒊𝒏𝒆̇ 𝒑𝒆𝒓𝒈𝒂𝒍𝒆̇ - 𝑬𝒖𝒓𝒐𝒑𝒐𝒔 𝑺𝒂̨𝒋𝒖𝒏𝒈𝒐𝒔 𝑻𝒂𝒓𝒚𝒃𝒂 𝒑𝒓𝒊𝒕𝒂𝒓𝒆̇ 𝑮𝒂𝒎𝒕𝒐𝒔 𝒂𝒕𝒌𝒖̄𝒓𝒊𝒎𝒐 𝒓𝒆𝒈𝒍𝒂𝒎𝒆𝒏𝒕𝒖𝒊!

Šiandien po paskutiniųjų diskusijų Europos Sąjungos Aplinkos taryba pagaliau patvirtino Gamtos atkūrimo reglamentą, taip žengdama paskutinį žingsnį, kad šis ilgai lauktas pasiūlymas taptų įstatymu. Nepaisant didelių pokyčių pačiame dokumento tekste tai istorinis laimėjimas Europos gamtai, klimato kaitai, piliečiams ir mūsų visų ateičiai.

Šiuo Reglamentu visi kartus sieksime įgyvendinti priemones, kad iki 2030 m. būtų atkurta bent 20 % ES sausumos ir jūros teritorijų, o iki 2050 m. - visos ekosistemos, kurias svarbu atkurti. Reglamentu nustatomi konkretūs, teisiškai privalomi gamtos atkūrimo tikslai ir įsipareigojimai kiekvienoje iš išvardytų ekosistemų - nuo sausumos iki jūrų, gėlavandenių ir miestų ekosistemų.

🍀🍀🍀 Dėkui, visiems jį palaikiusiems - tiek eiliniams piliečiams, tiek nevyriausybinėms organizacijoms bei kitoms institucijoms, dėkui atsakingiems mūsų valstybės atstovams ir už Reglamentą balsavusiems Europos parlamento nariams! 🍀🍀🍀

Valstybės narės laikėsi savo įsipareigojimų ir 20 šalių, atstovaujančių 66,07 proc. gyventojų, dauguma oficialiai pritarė įstatymui!

ES Gamtos atkūrimo reglamentu siekiama apsaugoti mūsų pačių, mūsų vaikų ir visos mūsų planetos ateitį.

Mes privalome saugoti SAVO žemę ŠIANDIEN - kol dar ne vėlu!

Gerbiami Lietuvos Seimo Europos reikalų komiteto nariai, mes Jumis pasitikime ir kveičiame prisiimti atsakomybę už Jūsų ir mūsų visų ateitį.
Jūsų Darbai ir Dokumentai išlieka ILGAM - istorija tikrai įvertins Jūsų pasirinkimą: ilgalaikės vertybės ar trumpalaikė nauda!

Dalinkimės šia žinia, kad ji pasiektų adresatą!

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Audronius Ažubalis
Guoda Burokienė
Arminas Lydeka
Marius Matijošaitis
Aurelijus Veryga
Emanuelis Zingeris
LR Seimo narė Dalia Asanavičiūtė
Andrius Bagdonas
Vytautas Gapšys
Domas Griškevičius - Seimo narys
Jonas Jarutis
Mindaugas Lingė
Matas Maldeikis
Andrius Mazuronis
Rūta Miliūtė
Monika Ošmianskienė
Gintautas Paluckas
Žygimantas Pavilionis
Algirdas Sysas
Giedrius Surplys
Tomas Tomilinas - naujienos
Andrius Vyšniauskas

DĖMĖSIO DĖMESIO!!!
Turime didžiulę bėdą Lietuvos aplinkosauginėje padangėje - LIETUVA NEBEPALAIKO gamtos atkūrimo reglamento!!!

Keista ar ne?
Nesirūpiname ne tik gamtos sveikata, bet ir mūsų pačių, bei mūsų vaikų ir vaikų vaikų sveikata? Ar padėkos jie mums už jų gyvenimą antropogeninėje dykroje?

Iki šiol ES Aplinkos taryboje Lietuva nuosekliai pritarė ES Gamtos atkūrimo reglamentui, bet žada stoti į nepalaikančiųjų gretas, nors iki šiol buvo viena iš 11 aktyviai jį remiančių šalių. Bet šį penktadienį galutinį žodį tars Seimo Europos reikalų komitetas.

Palaikykite kreipmąsi į Europos riekalų komitetą.
Iki šio penktadienio (birželio 14 d.) ryto 7:00 įrašykite Jūsų organizacijos ar įmonės pavadinimą ir atstovą arba savo vardą ir pavardę bei sritį, jei esate mokslininkė/as, ekspertė/as.

akoalicija.lt - Palaikau kreipimąsi dėl gamtos atkūrimo reglamento RAGINAME SEIMO EKONOMIKOS REIKALŲ KOMITETĄ PALAIKYTI ES GAMTOS ATKŪRIMO REGLAMENTĄ

Na, ir "skolų" vyšnaitė ant šio "penktadienio torto", "vyšnaitė", kurį laiką slypėjusi tik mūsų elektrininėje svetainėje – pagaliau prasimušė į facebooko platybes!

Norime padėkoti visiems širdimi ir (ar) darbais buvusiems su mumis 2023 metais ir pristatome Jums mūsų 2023 m. veiklos ataskaitą.

Nuorodas į pačią ataskaitą ir glaustą jos pristatymą rasite komentarų skiltyje.

Dėkojame už pasitikėjimą, palaikymą, paramą, bendradarbiavimą ir talkininkavimą - Jūs mūsų 🍀🍀🍀:

1,2% gyventojų pajamų mokesčio dalis
Aplinkos projektų valdymo agentūra
Aplinkosaugos koalicija
Asvejos regioninis parkas
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija
Dentsu Lithuania
DrogasLietuva
Dzūkijos - Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija
Eestimaa Looduse Fond (Estija)
EUKI - European Climate Initiative (Vokietija)
Ezeru un Purvu Izpētes Centrs (Latvija)
Federal Ministry for Economic Affairs and Climate Action (Vokietija)
Garnier
Gražutės regioninis parkas / Grazute regional park
Greifswald Moor Centrum (Vokietija)
Inovatorių slėnis / Innovator's Valley
International Peatland Society
Jogaila Mackevičius (pelkių ambasadoriui)
Kauno Tado Ivanausko Progimnazija
Kleboniškio bendruomenė
Lietuvos Atsakingo Verslo Asociacija - LAVA
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
LSMU Gyvulininkystės institutas
Luminor Lietuva
Michael Succow Stiftung (Vokietija)
Miglė Makuškaitė-Survilė
Наталья Гром
Neries regioninis parkas
Nomeda ir Gediminas Urbonas
Planet Positive
Preiļu novada pašvaldība (Latvija)
Privatūs fiziniai asmenys

Rockit Vilnius
Savanoriai - Talkininkai
Studentų Gamtininkų Mokslinė Draugija
Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje
Universität Greifswald (Vokietija)
Valstybinių miškų urėdija
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Vilniaus Fabijoniškių gimnazija
Wetlands International Europe
Zarasų rajono savivaldybės administracija
Zero Waste fest'23
Žuvinto biosferos rezervatas

Atsiprašome, jei ką praleidome, bet VISI JŪS mums ir Lietuvos pelkėms esate SVABŪS! 💚

Na, štai dar viena "skola".

Dalinames naujausiu fondo leidiniu 📗"𝙋𝙚𝙡𝙠𝙞𝙣𝙞𝙣𝙠𝙮𝙨𝙩𝙚̇. 𝙆𝙡𝙞𝙢𝙖𝙩𝙪𝙞 𝙥𝙖𝙡𝙖𝙣𝙠𝙪𝙨 𝙪̄𝙠𝙞𝙣𝙞𝙣𝙠𝙖𝙫𝙞𝙢𝙖𝙨 𝙨̌𝙡𝙖𝙥𝙞𝙪𝙤𝙨𝙚 𝙙𝙪𝙧𝙥𝙞𝙣𝙞𝙪𝙤𝙨𝙚 𝙙𝙞𝙧𝙫𝙤𝙯̌𝙚𝙢𝙞𝙪𝙤𝙨𝙚" 📚, kurį parengėme mes - tarptautinio projekto "𝘌𝘜𝘒𝘐 – 𝘱𝘦𝘭𝘬𝘪𝘯𝘪𝘯𝘬𝘺𝘴𝘵𝘦̇𝘴 𝘱𝘭𝘦̇𝘵𝘳𝘢 𝘻̌𝘦𝘮𝘦̇𝘴 𝘶̄𝘬𝘺𝘫𝘦 𝘉𝘢𝘭𝘵𝘪𝘫𝘰𝘴 𝘴̌𝘢𝘭𝘺𝘴𝘦. 𝘉𝘢𝘭𝘵𝘪𝘫𝘰𝘴 𝘴̌𝘢𝘭𝘪𝘶̨ 𝘶̄𝘬𝘪𝘯𝘪𝘯𝘬𝘶̨ 𝘪𝘯𝘥𝘦̇𝘭𝘪𝘴 𝘪̨ 𝘰𝘳𝘨𝘢𝘯𝘪𝘯𝘦̇𝘴 𝘢𝘯𝘨𝘭𝘪𝘦𝘴 𝘬𝘢𝘶𝘱𝘪𝘮𝘢̨ 𝘥𝘶𝘳𝘱𝘪𝘯𝘪𝘶𝘰𝘴𝘦 𝘥𝘪𝘳𝘷𝘰𝘻̌𝘦𝘮𝘪𝘶𝘰𝘴𝘦: 𝘱𝘳𝘢𝘬𝘵𝘪𝘯𝘪𝘢𝘪 𝘮𝘢𝘪𝘯𝘢𝘪, 𝘴𝘶𝘴𝘪𝘫𝘦̨ 𝘴𝘶 𝘱𝘦𝘭𝘬𝘪𝘯𝘪𝘯𝘬𝘺𝘴𝘵𝘦 𝘪𝘳 𝘢𝘯𝘨𝘭𝘪𝘦𝘴 𝘥𝘪𝘰𝘬𝘴𝘪𝘥𝘰 𝘪̨𝘴𝘪𝘴𝘢𝘷𝘪𝘯𝘪𝘮𝘶 𝘶̄𝘬𝘪𝘯𝘪𝘯𝘬𝘢𝘶𝘫𝘢𝘯𝘵" vykdytojai.

Leidinys skirtas žemių savininkams ir žemdirbiams, kininkaujantiems durpiniuose dirvožemiuose, suinteresuotiems žemės ūkio, gamtosaugos ir savivaldybių specialistams bei plačiajai visuomenei. Skaitytojus supažindiname su pelkininkyste ir jos svarba klimato
kaitos švelninimui, pristatome naudingą informaciją, kaip laikantis pelkininkystės principų ūkininkauti šlapiuose durpiniuose dirvožemiuose, pateikiame praktinių patarimų, kaip atkurti pelkę nusausintuose durpiniuose dirvožemiuose, aptariame
galimas pelkininkystės kryptis, kaip auginti tinkamus augalus ir jų auginimo ypatumus bei pelkininkystės biomasės panaudojimo galimybes. Leidinyje rasite Lietuvoje ir Vokietijoje įgyvendintų tvaraus ūkininkavimo atkurtuose šlapiuose durpiniuose dirvožemiuose pavyzdžių.

Visuomenei leidinys pristatytas paskutiniąją pavasario dieną Žuvinto biosferos rezervatas(-e) vykusio seminaro "Pelkininkystės diena Žuvinto biosferos rezervate. Pelkių (durpynų) hidrologinio režimo atkūrimas didinant ŠESD absorbcinius pajėgumus" dalyviams.

🍀 Dėkojame leidinio konsultantams Valdui Balčiūnui ir Arūnui Pranaičiui.

Nuorodą į elektroninę leidinio versiją rasite komentarų skiltyje 👇
Spausdintą leidinį dovanosime mūsų organizuojamų leidinių metu.

EUKI - European Climate Initiative

Projekto partneriai
Michael Succow Stiftung (Vokietija)
Eestimaa Looduse Fond (Estija)
Ezeru un Purvu Izpētes Centrs (Latvija)