Lietuvių kalbos draugija

Nerimaujate rengdamiesi paskaitai, proginei kalbai ar sceniniam pasirodymui? Neišsigąskite ir nenusiminkite – taip nutinka daug kam. Kaip nuo to apsisaugoti ir kaip lavinti savo viešąjį kalbėjimą? Kviečiame apsilankyti Kalbos ir kultūros instituto Lingua Lituanica internetinėje skaitykloje ir pasiskaityti, kaip jaudulį įveikia ir santykį su klausytojais kuria patyrę kalbėtojai, scenos ir auditorijos žmonės.
Pokalbių rinkiniu „Pašnekesiai apie viešąjį kalbėjimą“ Kalbos ir kultūros institutas Lingua Lituanica ir Lietuvių kalbos draugija pradeda bendrą elektroninės leidybos projektą „Iš filologų užrašų“. Leidinyje skelbiami pokalbiai, Irenos Elžbietos Čekmonienės parengti paskutinį XX a. dešimtmetį Vilniaus pedagoginiame universitete skaitytam kursui „Viešojo kalbėjimo pagrindai“. Siekiama atkurti to meto ryškiausių, įdomiausių, mėgstamiausių Vilniaus universiteto dėstytojų ir jo auklėtinių bei kitų kalbėtojų portretus, atidžiau pažvelgti į retorinio meistriškumo ugdymą.
Nuoroda komentare.

Nuoširdžiausi sveikinimai Reginai Lukminienei!

🎉Didžiuojamės ir nuoširdžiai sveikiname mūsų Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name vadovę, knygos „Kėdainių krašto tautosaka: kraštotyros užrašai“ (2021 m.) autorę Reginą Lukminienę tapus Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijos laureate!

Premija laureatei skirta už Kėdainių krašto etninės kultūros, kultūros paveldo istorinės ir tiriamosios medžiagos kaupimą, informacinę sklaidą visuomenėje.

ℹ️ www.kedainiai.lt/naujienos/249/isrinktas-kedainiu-krasto-garbes-piliecio-ceslovo-miloso-premijos-laureatas:12093

Kalbininko Andriaus Ašmanto mintys apie švietimą, mokyklą, lietuvių kalbą ir lituanistiką.

Ar Kėdainių krašte yra kalnų? Taip! „Gimtosios kalbos“ rugpjūčio mėn. numeris pradedamas Ryto Tamašausko straipsniu apie įdomiausius Kėdainių krašto kalnų vardus. Straipsnis parengtas pagal autoriaus sukauptą medžiagą, pateiktą įdomiausio vietovardžio rinkimams, kuriuos kasmet organizuoja Kėdainių rajono savivaldybė ir Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius.
„Aktualijų“ skyrelyje apžvelgiamas rašybos klausimams skirtas seminaras, kurį surengė Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir Lietuvių kalbos draugija.
„Pedagogo užrašų“ skyrelyje aptariami konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ dalyvių darbai (rengėjai ir rėmėjai – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lituanistų sambūris, Lietuvių kalbos draugija, VLKK. Lietuvių kalbos dienos, Lingua Lituanica, „Kalba. Knyga. Kūryba“, informacinis partneris Meno bangos) ir skelbiamas suaugusiųjų grupės laureatės Raimondos Kurauskienės (Vilkaviškis) darbas.
Nemaža vietos skirta mikroelektronikos terminijai: Stasys Zajankauskas ir Alvydas Umbrasas rašo apie termino „mikroschema“ norminimo istoriją ir diskutuoja dėl galimų atitikmenų.

Išleistas žurnalo „Gimtoji kalba“ rugpjūčio mėnesio numeris.
Naujausiame numeryje remiantis kalbotyros, istorijos ir tautosakos duomenimis rašoma apie keletą įdomiausių Kėdainių krašto kalnų vardų, diskutuojama dėl termino mikroschema reikšmės ir vartosenos, pasakojama apie rašybos klausimams skirtą seminarą, apžvelgiami kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ dalyvių darbai.
Plačiau: https://bit.ly/4dTkjc0

Argi gali Kėdainių skyriaus vasara būti be kelionių?

Lietuvių kalbos draugijos nariams ši vasara – dosni ir derlinga. Štai kokių leidybos naujienų laukiame rudenį.

Rugpjūčio 21 d. 18 val. Dauparų bendruomenės namuose – Adelijos Radžienės atsiminimų knygos „Pamilau amžinai" sutiktuvės. Viena iš renginio vedėjų – leidinio redaktorė Daiva Beliokaitė.

Ar audra, ar lietus... - šiandien, trečiadienį, laukiame Jūsų Dauparų bendruomenės namuose🌻

Maloniai kviečiame rugpjūčio 21 d. 18 val. į Adelijos Radžienės knygos „Pamilau amžinai" pristatymą Dauparuose 🌿📖

Spalio 11 d. Endriejavo kultūros centre vyks Lietuvių kalbos draugijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės organizuojamas seminaras, skirtas Jurgio Talmanto 130-mečiui.
Kviečiame registruotis ir dalyvauti!

Projektą iš dalies finansuoja Kultūros ministerija.

Lietuvių kalbos institutas kviečia registruotis į doc. dr. Rasuolės Vladarskienės nuotolinę paskaitą. Ji vyks rugsėjo 6 d. Registruotis galima čia: https://forms.gle/HPNJUBVTxtSahUeJ9

✨Tarptautinės raštingumo dienos proga rugsėjo 6 d. 14 val. vyks nuotolinė Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos doc. dr. Rasuolės Vladarskienės paskaita „Didžiųjų ir mažųjų raidžių dermė tekste“. Tai trečiasis nuotolinių kalbos paskaitų ciklo, skirto visuomenei aktualioms kalbinio švietimo ir ugdymo temoms, renginys.

Tarptautinės raštingumo dienos proga paskaita skiriama raštingumui ir jo santykiui su rašyba aptarti. Paskaitoje bus plačiau kalbama apie vieną iš rašybos aspektų – didžiųjų ir mažųjų raidžių vartojimą ir jų reikšmę: apžvelgiamos didžiųjų ir mažųjų raidžių vartojimo taisyklės, nagrinėjami pereinamieji atvejai, pasirenkamoji (stilistinė) didžiųjų raidžių rašyba ir socialiniuose tinkluose plintantis stilistinis mažųjų raidžių rašymas, diskutuojama apie tai, kiek raidės pavidalas (didžioji ar mažoji raidė) svarbus teksto interpretacijai. Paskaita skiriama visiems, kuriems rūpi taisyklinga lietuvių kalbos rašyba.

Būtina išankstinė registracija. Registruotis į paskaitą galite čia: https://forms.gle/HPNJUBVTxtSahUeJ9 Registruodamiesi nurodykite tikslų e. pašto adresą. Prisijungimo nuoroda bus išsiųsta dieną prieš renginį. Norintiems po paskaitos bus išduodami kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai.

Nuotolinių kalbos paskaitų ciklas vykdomas iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos koordinuojamos Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos lėšų.

„Gimtosios kalbos“ liepos mėn. numeryje yra vasariškų temų (kaip šiuolaikinėje lietuvių prozoje vaizduojami geltonos spalvos vainiklapiai), terminijos aktualijų (kas tas „išvykimo krepšys“ ir ar neklaidina jo sinonimų įvairovė), kompiuterinės lingvistikos naujienų (ką galima nuveikti pasitelkus „Morfuoklį“).
Pasakojama apie Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos laureatę Giedrę Čepaitienę.
Apžvelgiama Nijolės Tuomienės monografija „Kalba ir tapatybė Pietryčių Lietuvos ir Baltarusijos paribiuose“ ir 12-oji Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos institucijų bei įstaigų terminologijos forumo (LTF) konferencija.

Išleistas „Gimtosios kalbos“ liepos mėnesio numeris

Šiame numeryje pristatoma automatinės morfologinės analizės programa „Morfuoklis“, aptariami termino „išvykimo krepšys“ sinonimai, nagrinėjama, kaip šiuolaikiniai lietuvių rašytojai aprašo ir su kuo sieja geltoną vainiklapių spalvą, pasakojama apie šių metų kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos laureatę Giedrę Čepaitienę.
Plačiau: bit.ly/3yuR4wN

Netektis…

Siekiama įtvirtinti teisę gauti paslaugas valstybine kalba.

Seimo komitetas pritarė pataisoms, įpareigosiančioms aptarnauti klientus lietuvių kalba Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė Valstybinės kalbos įstatymo pataisoms, siūlančioms įpareigoti tiesiogiai su k...

Kalbos išteklių sistemą E.kalba.lt papildė du nauji dvikalbiai žodynai.

✨Lietuvių kalbos institute, bendradarbiaujant su ukrainiečių leksikografais, parengti du dvikalbiai žodynai. Tai vieninteliai Lietuvos ir Ukrainos leksikografijos istorijoje „Mažasis ukrainiečių–lietuvių kalbų žodynas“ (aut. Aurelija Gritėnienė, Svitlana Hrycenko, Ihoris Koroliovas, Oksana Nika, Zinaida Pocholok, 2022 m.; https://ekalba.lt/mazasis-ukrainieciu-lietuviu-kalbu-zodynas/) ir „Lietuvių–ukrainiečių kalbų žodynas“ (pirma dalis, aut. Aurelija Gritėnienė, Ihoris Koroliovas, Svitlana Hrycenko, A–P raidės, 2024 m.; https://ekalba.lt/lietuviu-ukrainieciu-kalbu-zodynas/; antrą dalį numatoma išleisti š. m. pabaigoje). Šie abu žodynai prieinami internete, Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje E. KALBA (https://ekalba.lt).

📚E. KALBOJE pateikiama ir daug kitų skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių. Tai vienakalbiai ir dvikalbiai žodynai, kartotekos, duomenų bazės ir paslaugos. Vienas pirmųjų skaitmeninių lietuvių kalbos žodynų buvo dar 2005 m. internete paskelbtas 20-ies tomų „Lietuvių kalbos žodynas“ – pagrindinis XVI–XX a. leksikos šaltinis. Juo galima naudotis ir E. KALBOS sistemoje (https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas), ir atskiroje svetainėje http://www.lkz.lt.

📚E. KALBOJE taip pat prieinami ir šiuolaikiniai norminamieji žodynai: „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (8 leidimas, 2021 m., https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas), rašomas ir dalimis skelbiamas „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ (https://ekalba.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas). E. KALBOJE galima rasti ir „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną“ (https://ekalba.lt/naujazodziai), kuriame kaupiami nuo XX a. pabaigos lietuvių kalboje atsiradę ir dabartinėje viešojoje vartosenoje atsirandantys nauji žodžiai, naujos žodžių reikšmės.

🔎E. KALBOS išteklių sistemoje galima atlikti paiešką kiekviename ištekliuje atskirai arba naudotis vieno langelio principu. Tokia paieška leidžia gauti išsamią informaciją apie norimą žodį ar posakį iš įvairių šaltinių.

Šiais informacijos pertekliaus laikais internete galima rasti ir nepatikimų šaltinių. Žodynai – ne išimtis. Visuomet pasitikrinkite, kokiu žodynu ketinate naudotis: ar yra nurodyti jį rengę autoriai, institucijos. Kviečiame naudotis profesionalų kuriama E. KALBOS išteklių sistema – lietuvių kalbos lobynu, kuris jums padės gausinti žodyno atsargas, pasitikrinti norminę vartoseną, tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius.

Kviečiam pasidairyti po Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų užkulisius.

Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai: balsavimo sąrašai ir į sąrašus netelpanti kūryba Nuo 2017 m. Lietuvių kalbos draugija (LKD), Lietuvių kalbos institutas (LKI) ir portalas „Alfa.lt“ (iki 2019 m. – „Lietuvos žinių“ dienraštis ir portalas) rengia Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus.

Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse!

LKD Pasvalio Petro Būtėno skyriaus pirmininkės Reginos Tamošiūnaitės-Grubinskienės esė „Apie vėją ir užuovėją“ laimėjo pirmąją vietą konkurse, skirtame 110-osioms M. Katiliškio gimimo metinėms. Sveikiname autorę!
Konkurso rengėjai – Joniškio literatų klubas „Audruvė" ir Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešoji biblioteka.

Skelbiame konkurso nugalėtojos Reginos Grubinskienės tekstą, skirtą 110-osioms M. Katiliškio gimimo metinėms paminėti. Susipažinkite.

REGINA GRUBINSKIENĖ

Apie vėją ir užuovėją
Esė

1.
„Žemę gairino drumstas vėjas. Šiaušė žolės stagarus, kuteno veidą ūsais ir švilavo plaukų kuokštelį paausy. Beržų, žirginių, pumpurų ir sulos šaltą kvaptį atnešė vėjas. Ir eglių žievės, ir jų žalių spyglių rūgštimi atsidavė vėjas, persigavęs miškais ir čia palaidai išsiliejęs dirvose. O pavakary jis tartum ir spalvas nulaižė nuo suvargusių želmenų ir miško dulksvą mėlynumą sugėrė. Ir dar jis buvo rusvas, tasai pavasario vėjas, lyg perkaitęs smarkiai bepūsdamas liūgnelius, kurie suvožė savin liepsnojančias vakaro žaras...“
Marius Katiliškis „Užuovėja“, 1952, Čikaga.
1998 metų pavasaris, Pasvalys. Tada „žemę gairino drumstas vėjas.“ Užuovėjos nuo kasdienybės ūkanų dvelksmo, nuo grėsmingos civilizacijos gūsių, nuo visokių netikrumų ir netikėjimų ieškojo grupelė eilėraščius rašančių žmonių. Kūrybą ir bendrystę jie pavadino „Užuovėja“. Susitiko visi Mariaus Katiliškio vardu pasivadinusioje bibliotekoje. Susėdo Mariaus Katiliškio atminimo kambaryje. Ten – ir antrąkart. Ir trečiąkart. Ir dar daugybę kartų jie susitikinėjo ten – tame kambaryje. Kur stovėjo rašomasis stalas, atgabentas iš Lemonto. Ant jo – pypkių kolekcija. Rašomoji mašinėlė. Aplankas odiniu viršeliu. Rankraščiai. Knygos.
TAS kambarys buvo įkurtas 1995-aisiais.
TO kambario nebėra. Yra modernus (interaktyvus!) – kur nebeprisiliesi prie Mariaus Katiliškio daiktų, nebeatsisėsi prie jo rašomojo stalo, nebepavartysi rankraščių – nebent virtualiai, ir jis dabar aukštai, bibliotekos mansardoje.
„Užuovėjos“ ten nėra.

2.
„Taip, kartais jo tiesiog nėra. Kažkur jis dingsta. Slepiasi. Tūno ramus ir tykus. Neregimas, negirdimas. Tiktai alsavimas išduoda jį esant. Kartais gąsdina. Drasko, plaka botagais. Kerta ledo šukėm per veidą, aštriom dulkėm sužeidžia akis. Sujaukia pasaulį. Kartais gaivina. Gelbsti, vaduoja iš smaugiančių karščio gniaužtų, iš troškių vasaros apgaulių. Švelnus, bičiuliškas, glostantis. Žadantis. Ir neleidžiantis eiti tiesiam. Laužantis, verčiantis priešintis.
Vėjas? Gyvenimas tai.“
Mano žodžiai. Iš knygos „Vėjas“, 2002, Pasvalys.
Tokiu pavadinimu išleistas ir Mariaus Katiliškio eilėraščių rinkinys – „Mano žodžiai“, 2004. Ankstyvoji kūryba. Autorius tokių pat metų kaip ir mano jaunieji literatai – gimnazistai. Kartą sėdame į mokyklinį autobusiuką ir važiuojame į Žagarę.
Pirmiausia susirandame Katiliškes. Susėdame pievoje. Tarp vinkšnų. Jaunimas skaito jauną Katiliškį – ne, dar Albiną Vaitkų, aštuoniolikmetį. Ir savo eilėraščius. Dainuoja, pritardami gitaros akordais.
Ruduo, rugsėjo pabaiga. Ant Žvelgaičio piliakalnio mus pasitinka... vėjas. O 1944-aisiais Albiną Vaitkų čia pasitiko lemtis: išeiti ir nebegrįžti. Ji – kaip ir vėjas, „neleidžiantis eiti tiesiam, laužantis, verčiantis priešintis“.
Egzodas. Rašytojas priešinosi kūryba.

3.
„Keturiasdešimt ketvirtųjų pradžioje gimnazijos direktoriaus Povilonio, taipgi literato, įkyriai raginamas, paruošiau spaudai rinkinį „Seno kareivio sugrįžimas“. Povilonis pasiėmė per savo draugą Brazdžionį įteikti „Sakalui“. Pasilikau nuorašą...“
Mariaus Katiliškio pasakojimas, užrašytas bičiulio; Lemontas, Čikaga, JAV.
Sugrįžimo nebus. Kaip ir knygos.
1941–1944 metai, Pasvalys. Paskutinė stotelė.
Juozas Povilonis, rašytojas, vertėjas, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos direktorius. Ir Marius Katiliškis, tuomet dar Albinas Marius Vaitkus, Pasvalio valstybinės bibliotekos vedėjas, rašytojas. Du artimi draugai, bendraminčiai.
Abiejų žmonos – mokytojos.
Elizabeta Avižonytė-Vaitkienė 1944 metų vasarą namelyje Kalno gatvėje lieka viena: jos vyras Albinas Vaitkus, būsimasis Marius Katiliškis, pasitraukia iš Lietuvos, genamas antrosios sovietų okupacijos. Ir daugiau jiedu nebesusitinka. Elizabeta antrąkart nebeišteka.

4.
„Dainuok, dainuok, pašėlęs vėjau, / dainuok pasiutusią, laukinę dainą, / dainuok! Aš dar lig šiolei nieko nemylėjau, / ten susirasiu ją bet kokia kaina...“
Albino Vaitkaus jaunystės eilėraštis. Rašytas Katiliškėse, tėviškėje prie Žagarės.
Po Žagarės – Pasvalys. „Ten susirasiu ją...“ Po Elizabetos – Zinaida. Jau ne čia. Jau kituos kraštuos.
„Dainuok, pašėlęs vėjau...“ Freiburge, Lemonte...
O čia – Joniškio kraštas ir Pasvalys, sujungti Albino Vaitkaus-Mariaus Katiliškio.
Čia jo „Užuovėja“ (iš kurios išeita) ir mūsų – Pasvalio literatų – „Užuovėja“ (į kurią vis dar einama).

Graži prof. dr. Genovaitės Kačiuškienės šventė Kuršėnuose.

LKD valdybos narys akad. prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia šių metų paskutinėje paskaitoje (Lectio ultima) Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentams: „Nenuilsdami ieškokite savojo esminio žodžio, kiekvieną dieną lavinkite gebėjimus – mokykitės kalbų, kurkite, aštrinkite žodį ir sakinį, plunksną, nevenkite dienoraščio („Nulla dies sine linea“ – nė dienos be brūkšnio, sakė Gajus Plinijus vyresnysis). Kalbų mokėjimas, išmokimas, pramokimas yra filologo kasdienybė. Tikroji filologija prasideda ėmus lyginti kalbas ir tomis kalbomis parašytus tekstus, autorius, to paties autoriaus kūrinius ar vieno kūrinio variantus. Filologu tampame tada, kai suvokiame, kad kiekviena kalba, tarmė turi ne tik savo ženklų sistemą, bet ir dvasią, kurią geriausiai perteikia arba paprasti žmonės, apsigimę filologai, arba išsilavinę talentingi kūrėjai. Aukščiausią lygį filologas pasiekia imdamas dalytis savo patirtimi, išmintimi su kitais. Dalijimasis išlaisvina ir turtina dvasią, dalydamiesi suvokiame, kad mokymui ir mokymuisi nėra pabaigos. Ir mokomės ne tik iš autoritetų, bet ir savo mokinių, vaikų. Jei žengtumėte mokslo keliu, įsidėmėkite žymiojo norvegų baltisto Christiano Stango žodžius: „Die Wissenschaft is ein Dialog und niemand von uns kann den Anspruch erheben, auf allen Punkten zu einen bleibenden Ergebnis zu gelangen“ (Mokslas yra dialogas ir nė vienas iš mūsų negalime teigti, kad pasieksime ilgalaikį rezultatą visais klausimais). Atradimų, kritikos, prieštaravimų, dalijimosi kelias, amžinas dialogas. Tai ypač tinka humanitariniams mokslams ir menams.

Tik neatiduokite savojo gyvenimo vien skaitmenai, o esminių gebėjimų dirbtiniam intelektui. Jei tas intelektas užvaldys jūsų kognityvinius gebėjimus, smegenys atrofuosis. Kaip žmonės gyvenkite tarp žmonių – ir džiaugsme ir liūdesy, ir stiprybėje ir silpnume, ir tiesoje ir mele, ir drąsoje ir baimėje...“

Ko dažniausiai ieškota VLKK Konsultacijų banke?

Birželio mėn. „Gimtosios kalbos“ numeryje rašoma apie Lietuvių kalbos draugijos (LKD) atstovų suvažiavimą, surengtą Kėdainiuose. Vido Garliausko straipsnyje nagrinėjami indoeuropiečių protėvynės ir prokalbės klausimai, parodomas indoeuropiečių judėjimas į būsimas besiformuojančių etnosų protėvynes. Kazimieras Župerka domisi būtojo dažninio laiko dalyvių atributine vartosena. Rūta Švedienė rašo apie du lietuviškų įmonių pavadinimų konkursus, vykusius Kėdainių rajone. Ritos Urnėžiūtės recenzijoje apžvelgiama daugiasluoksnė Živilės Kropaitės-Basiulės knygos „ pasauly močiutė“ kalba. Pedagogams, mokantiems kitakalbius lietuvių kalbos, turėtų būti naudingas Joanos Pribušauskaitės straipsnis apie recepcijos mokymą B1 ir B2 kalbos mokėjimo lygiais.

Pasirodė birželio mėnesio „Gimtosios kalbos“ numeris. Jame gilinamasi į kai kurių indoeuropiečių etnosų seniausios praeities ir baltų etnogenezės problemas, nagrinėjamas mažai tirtas reiškinys – būtojo dažninio laiko dalyvių atributinė vartosena, rašoma apie recepcijos reikšmę mokant kitakalbius, pasakojama apie du Kėdainiuose surengtus lietuviškų įmonių pavadinimų konkursus bei apie šiame mieste įvykusį Lietuvių kalbos draugijos suvažiavimą, spausdinama knygos „ pasauly močiutė“ recenzija.
Daugiau: bit.ly/3XGs3Je

Birželio 21 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (LLTI) įvyko kūrybinių darbų konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ baigiamasis renginys. Į LLTI salę susirinkusius ir nuotoliniu būdu prisijungusius dalyvius sveikino LLTI direktorės pavaduotoja doc. dr. Jurga Trimonytė Bikelienė. Darbus apžvelgė vertinimo komisijos narė Rita Černiauskienė – mokytoja, Merkinės jaunimo etnokultūros klubo „Kukumbalis“ vadovė. Buvo skaitomos – gyvai ir nuotoliu – konkurso laureatų ir prizininkų darbų ištraukos. Rašiniuose išgirstas mintis apibendrino ir savo įspūdžiais pasidalijo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė ir Lietuvių kalbos draugijos (LKD) valdybos narė, Kalbos ir kultūros instituto „Lingua Lituanica“ direktorė prof. dr. Irena Kruopienė. Skambėjo Ritos ir Vytauto Černiauskų atliekamos šiuolaikiškai prakalbintos lietuvių liaudies dainos. Renginį vedė mokytoja Daina Alksnė.
Organizatorių prizais apdovanoti šie konkurso dalyviai:
Evita Jurevičiūtė (Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija, mokytoja Vilma Valainienė) – I vieta mokinių grupėje,
Adelė Puidokaitė (Kauno Suzuki progimnazija, mokytoja Viltė Nausėdaitė) – II vieta mokinių grupėje,
Tomas Barani (Briuselio II Europos mokykla, mokytoja Audronė Anulienė) – II vieta mokinių grupėje,
Kamilė Indrelytė (Alytaus šv. Benedikto gimnazija, mokytoja Rasmutė Baliukonienė) – III vieta mokinių grupėje,
Armandas Švedkauskas (Alytaus Dzūkijos mokykla, mokytoja Renata Dudzinskienė) – III vieta mokinių grupėje,
Raimonda Kurauskienė (Vilkaviškis) – I vieta suaugusiųjų grupėje,
Regina Grubinskienė (Pasvalys) – II vieta suaugusiųjų grupėje,
Giedrė Mičiūnienė (Zarasai) – III vieta suaugusiųjų grupėje.
Specialiuoju prizu buvo apdovanotos seserys Laura ir Kristina Barani, atsiuntusios darbą „Štai jums, lituanistai, užduotis!“ (konsultavo mokytoja Audronė Anulienė). Beje, Audronės Anulienės mokinių būrys šių metų konkurse buvo didžiausias – net devyni dalyviai.
Specialųjį prizą įteikė Vilniaus miesto savivaldybės vyr. kalbos tvarkytoja, LKD Kalbos tvarkytojų skyriaus pirmininkė Aurika Usonienė. Ji pasidžiaugė, kad praėjusių metų konkurso dalyvių darbų citatos papuošė vieną Vilniaus troleibusą. Tikimasi šią tradiciją tęsti.
Dar vienas prizas ir paskatinimas konkurso dalyviams – laureatų ir prizininkų darbai skelbiami žurnale „Gimtoji kalba“ ir kultūros svetainėje „Meno bangos“.
Konkursą rengia LKD, „Lituanistų sambūris“, LLTI, remia VLKK. Malonu, kad šiais metais prie rėmėjų prisidėjo Kalbos ir kultūros institutas „Lingua Lituanica“, Komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba“, o specialųjį prizą skyrė Vilniaus miesto savivaldybė.
Dėkojame visiems už mažą šiltą kalbos šventę. Iki kitų susitikimų!

Fotografavo Aurelija Baniulaitienė.

Šiais metais pirmą kartą vyksta Zigmo Zinkevičiaus premijos konkursas.
Pretendentų kandidatūrų Ukmergės rajono savivaldybė laukia iki liepos 1 dienos.
Premijos nuostatai skelbiami https://ukmerge.lt/zigmo-zinkeviciaus-premijos-komisija/

📣 Skelbiamas Zigmo Zinkevičiaus premijos konkursas!

🔹 Premijos nuostatai skelbiami https://ukmerge.lt/zigmo-zinkeviciaus-premijos-komisija/

Birželio 21 d. 11 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas atveria duris kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ dalyviams. Aptarsime gautus darbus, skaitysime geriausių darbų ištraukas, sveikinsime nugalėtojus, dainuosime, kalbėsimės, fotografuosimės... Laukiame!
Prisijungimo nuoroda:
Join Zoom Meeting
https://us06web.zoom.us/j/83928264135?pwd=2CAzz7EbSTV34OPVoLbcaQraTTbk0h.1

Meeting ID: 839 2826 4135
Passcode: 688812

Šiandien – prof. Jono Palionio 100-mečiui skirtas mokslinis seminaras Vilniaus universitete.

Po Vilnių – kalbos keliais

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji kalbos tvarkytoja, Lietuvių kalbos draugijos Kalbos tvarkytojų skyriaus narė Sigita Bertulienė surengė LNB Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (MELC) darbuotojams ekskursiją „Senųjų Vilniaus spaustuvių beieškant“.

Renato Mizero nuotr.