Lietuvos Arboristikos Centras

🌳 Balsavimas 2024 metų Europos medžio rinkimuose baigėsi. Savanorių organizatorių grupės vardu dėkojame visiems, kurie palaikė Lietuvos atstovą - Basanavičynės kaštoną.

Lieka sulaukti rezultatų paskelbimo. Kad ir kuri vieta atiteko mūsų patriarcho medžiui, džiaugiamės, kad jį pamatė Europa!

Konkurso rezultatai bus skelbiami kovo 20 dieną. Būtinai pranešime, kas tapo nugalėtoju, ir kaip sekėsi mūsų lietuviškam medžiui. 🌳

Nuo vasario 1 iki 22 d.

balsuokite už Lietuvos medį

Europos medžio konkurse!

Informacija apie tai, kaip galima balsuoti, bus įkelta vasario 1 dieną!

www.arboristai.lt, www.arboristika.lt

Lietuvos Arboristikos Centras kviečia laikyti nacionalinį aplinkosaugos egzaminą šių metų spalio 24 d.
Tai svarbus žingsnis skatinant supratimą apie aplinkosaugos svarbą ir reikšmę visuomenei.
Šio egzamino tikslas didinti žinių lygį ir sąmoningumą apie medžių ir gamtos išsaugojimą bei tausojimą.
Nuoroda į egzaminą: https://aplinkosaugosegzaminas.lrt.lt
Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas gali padėti didinti visuomenės supratimą apie šias svarbias temas ir skatinti veiksmus aplinkosaugos srityje. Jis taip pat gali paskatinti žmones įgyti žinių ir įgūdžių, reikalingų skirtingose aplinkosaugos profesijose, įskaitant arboristiką, kurioje dirbama su medžiais urbanizuotose teritorijose (dažniausiai), kuriose ypatingai svarbu išlaikyti ekosistemų pusiausvyrą.

Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas – puiki galimybė pasitikrinti aplinkosaugos žinias ir įgyti naujų! Kviečiame dalyvauti 7–12 klasių moksleivius, plačiąją visuomenę ir aplinkosauginį išsilavinimą turinčius ekspertus. Egzaminą organizuoja Žaliosios politikos institutas.

🌳 Elmės šešiakamienis ąžuolas🌳

Šis ąžuolas – išskirtinis. Tuo metu, kai buvo pateiktas konkursui, turėjo net 6 gerai ir lygiaverčiai išsivysčiusius kamienus. Deja, vėtra 2023 metų rugpjūčio mėnesį vieną žalialapį kamieną išvertė. Nuspręsta kamieną palikti gulėti, taigi ąžuolas ir toliau bus vadinamas šešiakamieniu.

Medis iki šiol sudaro labai plačią lają, kuri iš tolo išsiskiria iš aplinkos ir atrodo kaip milžiniška puokštė. Jis auga dešiniajame Elmės upelio krante, yra apsuptas kitų medžių.

Stereotipiškai ąžuolas yra siejamas su jėgos ir stiprybės simbolika ir įprastai vaizduojamas kaip vieno plataus kamieno ir tvirtų šakų medis, tačiau Elmės ąžuolas yra kitoks. Gal jis ir ne toks išvaizdus, ne toks didingas, tikėtina, turėjęs sudėtingesnes augimo sąlygas, tačiau vis vien išsikovojęs savo vietą po saule ir džiuginantis mus savo unikalumu.

Yra tikima, kad seniau toje teritorijoje gyvenęs piktas nedorėlis, kuris vieną dieną dėl savo nuodėmių buvo nutrenktas žaibo ten, kur dabar auga šis ąžuolas ir savo nuodėmes išpirks tik tada, kai nudžius paskutinis šio ąžuolo kamienas. Palinkėkime ąžuolui dar ilgai žaliuoti ir džiuginti mūsų akis!

Ąžuolas konkurse dalyvauja jau trečią kartą, 2017 m. yra užėmęs antrą vietą, todėl šiemet tikimės dar didesnio Jūsų palaikymo.

Plačiau: https://www.arboristai.lt/808-lietuvos-medzio-rinkimai-2023/lietuvos-medzio-rinkimai-2023-kandidatai/1736-elmes-sesiakamienis-azuolas

🌳 Basanavičynės kaštonas 🌳

Jei tik medis prakalbėtų....

Šis kaštonas mena Jono Basanavičiaus ir jo šeimos gyvenimo laikus. Amžininkai liudija, jog po juo burdavosi žmonės, norėdami pagerbti patriarchą, išreikšti savo pilietiškumą ir patriotiškumą net tuomet, kai už tai buvo baudžiama.

Ant kaštono šakų buvo kabinamos trispalvės, austos juostos, po juo uždegamos žvakelės dar tada, kai apie sodybos atstatymą buvo tik nedrąsiai svajojama.

Gal sodyboje ir nebeliko autentiškų pastatų, bet kaštonas šią karo padarytą skriaudą puikiai kompensuoja.

Ir šiandien į muziejų atvykę lankytojai glaudžias prie senojo sodybos kaštono, norėdami pajusti Jono Basanavičiaus dvasią. Kas žino, galbūt šis medis buvo pasodintas patriarcho gimimo proga ar sodintas paties patriarcho...

Kad mūsų krašto šviesuolį augalai žavėjo, liudija tarp jo užrašų rasti dailiai sudžiovinti gėlių žiedai, medžių lapai, aprašyti potyriai stebint gamtą.

Savo plačia laja šis kaštonas kelia tiek susižavėjimą, tiek nuostabą. Jis - puošmena, vis dar liudijanti tautos patriarcho gyvenimą ir taip lyg susiejanti praeitį su dabartimi.



Plačiau: https://www.arboristai.lt/808-lietuvos-medzio-rinkimai-2023/lietuvos-medzio-rinkimai-2023-kandidatai/1735-basanavicynes-kastonas

https://www.arboristai.lt/naujienos-ir-informacija/1730-naujojo-europos-medzi-vertinimo-standarto-projektas

Naujojo Europos medžių vertinimo standarto projektas:

https://files.site.forpsi.com/19/4e/194e6cc8-9ace-4383-b0d3-cd4a288ade32.pdf?fbclid=IwAR0Akeyo2oVogvpgx0Vo_JG6olAVNhw4J2su3MRWCR_REgjcCseaYKrNLKY

Jei norite palikti atsiliepimą, naudokite žemiau esančią nuorodą -

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSdr6ZfJgSzdVrm6HUH2qcvIPpUl7n38oiJU-w87QRYndKhcAg/viewform?fbclid=IwAR098rNcj3uj2g5vPftIVnKUAToXqCk9WXzskEQ_4jq4KFTZ3d1f2-m7RHY

https://youtube.com/shorts/1flylB6KzpA

EAS / Tree Assessment / First Draft Release The "European Consulting Standards in Tree Work" working group, in collaboration with the European Arboricultural Council (EAC), is excited to announce the r...

Liepos 13 d. Europos Parlamente priimtas biologinės įvairovės įstatymo projektas – Gamtos atkūrimo reglamentas, kuriuo siekiama atitaisyti dėl žmogaus ūkinės veiklos Europos gamtai padarytą žalą – atkurti ekologines sistemas miškų ir žemės ūkio paskirties žemėse, vandens telkiniuose bei urbanizuotose teritorijose.

Per pastaruosius 30 metų tai pirmas priimtas įstatymas išskirtinai susijęs su aplinkosauga Europos Sąjungoje.

Kiekviena ES valstybė narė per dvejus metus nuo reglamento įsigaliojimo turės parengti nacionalinius atkūrimo planus iki 2050 metų su tarpiniais tikslais iki 2030 ir 2040 metų, taip pat nustatyti teisiškai privalomus nacionalinius gamtos atkūrimo įvairiose ekologinėse sistemose tikslus.

Pagal bendrąjį tikslą iki 2030 metų turės būti atkurta bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų, o iki 2050 metų – visos ekologinės sistemos. Čia prioritetas skiriamas didžiausią anglies dioksido absorbavimo potencialą turinčioms ekologinės sistemoms.

Reglamente iškelti siekiai apima šias pagrindines kryptis:

Pakankamas saugomų teritorijų tinklas. Iki 2030 m. bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų turi būti saugomos, juose taikoma gamtos apsaugos politika turi užtikrinti esamų vertybių išlikimą. Šiuo metu 17,64 % Lietuvos teritorijos įtraukta į saugomų teritorijų tinklą.

ES svarbos natūralių buveinių apsauga ir atkūrimas. Reglamentas griežčiau įpareigoja ES nares užtikrinti ES teisės aktais jau saugomų šlapžemių, miškų, pievų, upių ir ežerų, viržynų ir krūmynų bei kitų natūralių buveinių apsaugą ir atkūrimą. Lietuvoje tik 12 proc. ES svarbos buveinių ir tik 36 proc. ES svarbos rūšių būklė yra gera.

Vabzdžiai apdulkintojai. Iki 2030 metų turi būti sustabdytas apdulkintojų populiacijų mažėjimas ir pereita prie apdulkintojų populiacijos didėjimo. Apdulkintojų populiacijų gausos duomenys turi būti reguliariai renkami, vadovaujantis nustatytais metodais. Lietuvoje apdulkintojų populiacijos indeksas iki šiol nevertinamas.

Miško ekologinės sistemos. Miškuose turi gausėti stovinčios ir gulinčios negyvos medienos, nevienodo amžiaus medžių, miškai turi jungtis tarpusavyje, turi didėti įprastų paukščių gausa ir miškų pajėgumas kaupti anglį. Lietuvoje vis dar vykdoma intensyvi ūkinė miškininkystė, dėl kurios negyvos medienos miškuose stinga, miškų įprastų paukščių indeksas neskaičiuojamas, miškų kaupiamos anglies kiekis mažta.

Miestų ekologinės sistemos. Miestų žaliosios erdvės plotas ir medžių lajų danga turi nemažėti, o nuo 2040 m. įsipareigojama ją didinti.

Žemės ūkio ekologinės sistemos. Turi didėti pievų drugių ir kaimiškų vietovių įprastų paukščių indeksai, organinės anglies atsargos dirvoje, žemės ūkio žemėje turi daugėti didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų. Šiuo metu pievų drugių indeksas Lietuvoje neskaičiuojamas, o kaimiško kraštovaizdžio paukščių indeksas per 20 metų sumažėjo per pusę.

Jūrų ekologinės sistemos. Turi būti atkurtos jūrų buveinės ir jūros augmenijos bei gyvūnijos gausa.

Upių ekologinės sistemos. Upių tėkmė turi būti išlaisvinta nuo dalies užtvankų.

2022 m. birželio mėnesį Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl ES Gamtos atkūrimo įstatymo, kuris yra pagrindinė Europos žaliojo susitarimo dalis. Šių pasiūlymų pagrindu EP vyks tolimesnės derybos po kurių iki metų galo įstatymą planuojama patvirtinti.

https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2023/06/20/council-reaches-agreement-on-the-nature-restoration-law/?fbclid=IwAR2NvhE0WGNl5TwCbyfjPqytuWZrK7kWXUXyDMTmE08bR5rkk6ECBHTMP80

Council reaches agreement on the nature restoration law Today the Council reached an agreement (general approach) on a proposal for a nature restoration law. The proposal aims to put in place recovery measures that will cover at least 20 % of the EU’s land and 20 % sea areas by 2030, and all ecosystems in need of restoration by 2050. It sets specific l...

HIMNAS ĄŽUOLUI

O Lietuva, tėvų, senolių, žeme.
Nuo seno ąžuolą visi mes menam.
Stipriom šakom, tvirtu savu kamienu,
Jis mokė išstovėti mus ne vieną.

Ne veltui dainiai apie jį dainavo,
Mūs ąžuolas ne vieną išvadavo.
Kaip girios tėvas jis ne vieną glaudė,
Išklausęs jis taip pat ne vieną raudą.

Tai jis savaisiais lapais vainikuoja,
Vainikus ąžuolo, jo lapų, dovanojam.
Ten kur tik pergalė, visur jis lydi,
Globojo, saugojo ne vieną pilį.

Jis žemėj Lietuvos kaip tas paminklas,
Ne rankomis žmogaus iš cemento supiltas.
Jo šaknys Žemės širdį liečia,
Šakas, tarsi rankas, į Dangų tiesia.

Stovėkime lyg ąžuolai, siūbuokim,
Turėkim Viltį, tik neabejokim.
Klausykim širdyse mes pašaukimo,
Apginkim ąžuolo ir Lietuvos likimą.

*

Jolanta Toločkaitė
2023-04-25

Vokietijos arboristikos konferencija 2023

https://www.forum-baumpflege.de/

https://www.youtube.com/watch?v=FsbfJEVAOmA&t=11s&ab_channel=DeutscheBaumpflegetage

Garsus medžių teisių gynėjas Rob McBride (https://www.arboristai.lt/naujienos-ir-informacija/1500-garsaus-medzi-teisi-gynejo-vizitas-lietuvoje ir https://www.arboristai.lt/naujienos-ir-informacija/1580-garsaus-medzi-teisi-gynejo-ir-zinovo-vizitas-lietuvoje) aplankė Drakono ąžuolą, 2022 metų slovakų medį, dalyvaujantį 2023 metų Europos medžio konkurse.

https://www.youtube.com/watch?v=Sm-F4KbTW44&ab_channel=ArboriculturalAcademy

Vote – Tree of the year Vote for the European Tree of the Year 2023 from 1st to 28th February!

2022 metų Prancūzijos medis

MEDŽIŲ MITINIAI ĮVAIZDŽIAI SENOVĖS LIETUVIŲ PASAULĖVAIZDYJE Kodėl senovės lietuviai gerbė medžius? Ir kokius? Profesorius, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka pasakoja apie populiariausių mūsų šalyje medžių mitiniu...