Petro kuryba

TIGRIS /trečia dalis/

2024 03 16 Tigrio genealogija
Labas rytas. Su jumis vėl aš, kačiukas Tirgris noriu pakalbėti.
Aš gyvenu gerai. Manimi rūpinasi mamą Mija ir teta Fricė. Tad guliu sotus ir mylimas guliu, augu ir mąstau apie savo kilmę. Kas mano mama – aš žinau, Tačiau iš kur ji kilusi, kas ta teta Fricė ir dėdė katinas Hitlis.
Kaip žinote, katės gyvena vienos ir porojosi tik poravimosi metu. Katė mama savo vaikus augina viena, katinas nesirūpina savo palikuoniais, klajoja sau vienas. Kalbama, kad katinas tėvas kartais aplanko savo vaikus, o svetimi katinai suradę ne savo kačiukus sudrasko. Nežinia, ar tai tiesa? Faktas tas, kad katinas Hitlis ne mano tėvas, bet jis prieina, pažiūri, pasikalbame ir nueina. Žinoma, Hitlis manęs nemaitina, kuo jis maitins, jei pelių aš dar neėdu. Ir teta Fricė mane myli lyg būčiau jos. Tad visi mitai apie kates , mano požiūriu išsigalvoti. Ir žmonėms kalbėti apie katės, ko nežino, nederėtų. Pasirodo, mes katės žmonės geriau suprantame, nei žmonės mus. Galėtume jiems daug ką pasakyti, bet jei mūsų minčių skaityti nemoka, kalbėti katės žmonių kalba negali, nes netiri balso stygų. Katės nėra vienišės, kaip matote, jos gali gyventi ir būryje ir padėti vieni kitiems. Viskas priklauso nuo aplinkybių ir supančios aplinkos. Tad toliau apie tai nekalbėsime, gyvenimas viską atskleis.
Noriu papasakoti apie savo kilmę, nes jums tikriausia rūpi iš kur aš tarp juodai baltų Britų kačių atsiradau rainas ir keturių spalvų: aukso ir sidabro, juodos ir baltos. Lietuvoje anksčiau buvo paplitusios trispalvės: geltonos, juodos ir baltos, ir rainos: sidabro ir juodos; arba geltonos ir rudos spalvų. Tačiau dabar paplitusios Britų katės: juodos, juodai baltos, arba sidabrinės. Britų katės labiau prisitaikiusios prie klimato, gali išgyventi žiemą, kai kitos katės – be namų šilumos neištveria. Britų kačių kailis, kaip Sibiro kačių: minkštas ir tankus, be šerių. Žinoma, lauke besibastančių kačių įvairovė gan plati, nes mišrūnai. Todėl pasakyti, kokia tai katė, kokios veislės, sunku. Ar tai blogai? Manai, ko didesnė įvairovė, to geriau- dviejų vienodų kačių nebūna.
Mano mamos mama Cika (senelė), buvo juodai balta tankaus ir minkšto kailio Britų katė. Ją mano šeimininkai Petras ir Marija priglaudė, nes ji buvo benamė. Mano mama Vija kitokia: juodai balta, smulki, o jos kailis su šeriais. Jos brolis Hitlis stambus katinas ir jos duktė Fricė taip, kaip ir Cika, stambus, ir jų kailis purus ir šiltas. Koks mano kailis, dar sunku pasakyti, nes mažas esu; kokios akys – neaišku, nes aklas esu. Jie aš rainas ir keturių spalvų gimiau, tai mano tėvas turėjo būti trispalvių kačių ir rainų kačių mišrūnas. Arba proseneliai buvo tokie.
Katės dažnai pastoja nuo kelių patinų, todėl katinukai vadoje gali įvairūs, nes jie kelių tėvų palikuonys.
Kai aš paūgėsiu, tikiuosi, mano tėvas auksaspalvis rainas katinas, mane aplankys.
Apie mano genealogiją pakalbėjome. Mano kilmė lyg ir aiški – esu mišrūnas, mano gyslose sruvena įvairių kačių :Britų, juodų, juodai baltų ar sidabro spalvos, trispalvių, o gal Sibiro, ar Arabų, o gal Persų ilgaplaukio kraujas.
Sakoma, kad mišrūnai patys ištvermingiausios ir protingiausios katės. Manau, kad taip ir yra, nes ko mažiau kraujomaišos, to sveikesnės kartos. Todėl nenusiimkite, jei jūsų katinas, po metų, ar dviejų staiga dingta iš namų. Nepergyvenkite ir neieškokite jo, katinas išėjo į kitus genetinius plotus, kad būtų ko didesnė įvairovė ir nebūtų kraujomaišos. Tuo tarpu katės palieka šeimininkus tik tada, jei joms nepakanka maisto, arba medžioklės plotų. Namuose lieka viena katė, o kitos – išeina, o jei nenori – stipriausia, valingiausia katė jas išvaro. Todėl būna benamių kačių, kaip mano senelė Cika, kuri nebuvo šeimininkų išvaryta, ar išvežta ir išmesta, o pati išėjo ieškoti kitų šeimininkų ir surado. Žinoma, sena katė išeina iš namų, savo valdą palikdama savo vaikams. Todėl niekas nematė, kur, kaip ir kada katė miršta. Taip buvo ir su Petro ir Marijos nusenusioms katėms Zazulia, Cicabela, Cika; du jauni katinai – Švarcas ir Oskaras, namus paliko ir išėjo ieškoti kitų genetinės įtakos plotų.
Dėl mano atsiradimo šiame pasaulyje turiu būti dėkingas ne tik savo mamai Vijai, bet ir Petrui ir Marijai.
Tuo šiandieną ir baigsiu. Reikia augti, o norint augti – turiu pavalgyti, o pavalgęs - šiltai pamiegoti.
Iki, jūsų kačiukas Tigris.

TIGRIS

2024 03 14.Teta Frickė
Laba diena, vėl su jumis aš kačiukas Tigris. Noriu papasakoti savo gerbėįams, kai laikausi. Nors man tik dvi dienos, aš dar ir aklas, bet patyriau jau daug pojūčių. Šį kartą man pasisekė, teta katė Frickė buvo pribuvėja. Kai mamai prasidėjo sąrėmiai, ji atsigulė šalia, ją laižė, murkė. Globojamai mamai buvo gimdyti lengviau. Ir po gimdymo ji mūsų neapleidžia, globoja toliau, guli su mumis kartu. Man tarp dviejų mamų šilta ir gera, jauku ir saugu. Pienuko man pakanka, mama ir teta turiu, dar dėdė katinas Hilis neskriaudžia, aplanko. Taip skant esame viena šeima: aš Tigris, mama Mija, teta Frickė, ir dėdė katinas Hilis. Svarbiausia, kad visi mes sutariame, nes turime šiltus namus, gerus šeimininkus. Tad netiesa, kad katė vaikšto vienos. Manau, kad jos gyvena vienos, kai trūksta maisto ir šilumos. Pas šeimininkus Petrą ir Mariją visiems katėms ir kačiukams pakanka meilės, maisto ir šilumos.
Tad tuo baigsiu. Linkiu džiugios dienos, gerumo ir šilumos.
Kačiukas Tigris.

TIGRIS

2024 03 12. Tigrio gimimo diena.

Laba diena. Aš šiąnakt gimiau. Supažinkime - aš kačiukas Tigris. Šį vardą man davė mano šeimininkas Petras, Jis man patinka. Juk panašus į tigrą, ar ne? Kaip žinote katės priklauso tigrų šeimai.
Jūs galite suabejoti, kad aš toks mažytis ir aklas, nieko nematau, nesuprantu, o jau su jumis kalbu. Galiu paaiškinti, Gyvūnai, tame tarpe ir žmogus jau būdamas įsčiose daug ką žino ir pažįsta. Taip ir aš. Atmintis apie aplinką persiduoda per genus, o pažintis per kūno jusles. Būdamas įsčiose aš jau pažinojau ne tik savo mamą, kuriuos vardas Viją bet ir girdėjau šeimininkų Petro ir Marijos balsus. Kai aš gimiau, jie mane paėmė ant rankų ir aš užuodžiau jų kūnų kvapus ir jie tapo man artimi.
Marija klausia savo vyro Petro: „Kodėl kačiukas toks ramus, nesidrasko ir nekniaukia?“ Ko man bijoti, nes aš žinau, kad jei geri žmonės ir neskriaus manęs. Man pasisekė, turiu mylinčią mamą ir gerus šeimininkus. Kaip žinote, šiaurės ir vidurio platumuose, kur klimatas žiemą atšiaurus, katės be šiltų namų neišgyvena, nes jos kilusios iš pietų, Indijos platumos, po to persikėlė gyventi į Egiptą, kur buvo daug grudų, o kur grūdai - ten ir pelių daug, po to viduramžiais ir į Europą, nes išsivysčius žemdirbystei, šermuonėliai, ežiai ir žalčiai vieni nebepajėgė išgaudyti privisusių pelių. Jei nebūtų kačių, nesivystytų žemdirbystė, grėstų badas ir kitos bėdos. Tad mes katės ir žmonės jau seniai bendradarbiaujame, padedame vieni kitiems.
Mano mama Vija, smulki katė. Ji veda kačiukus ne pirmą kartą, tačiau bėda ta, kad ji turi mažai pieno ir negali išmaitinti kelių kačiuku. Dabar aš gimiau vienas, ir manau, man vienam pienučio pakaks. Tik gaila, kad neturėsiu broliukų ir sesučių. Tačiau tai ne bėda, nes šeimininkai laiko dvi kates ir katiną.
Aš džiaugiuosi išvydęs pasaulį. Rūpesčiai mano nedideli: valgyti ir miegoti, kad sustiprėčiau ko greičiau ir galėčiau ne tik girdėti, uosti bet ir matyti. Kad sustiprėtų mano kojelės, galėčiau tyrinėti aplinką ir pažinti pasaulį. Žinoma, kai mama išeina savo reikalų ir medžioti, turiu gulėti ir nekniaukti, kad netrukdyčiau ramybės savo šeimininkams. Juk jie manęs nei pamaitinti, nei apkopti negali, tai gali tik mano mamytė Vija.
Laukinėje gamtoje palikuonys išlieka tik tie, kurie klauso savo tėvų, o tigriniai - savo mamos, nes tigrai, ir katės vienos augina savo vaikus. Mažas kačiuakas, kol mama medžioja, turi tylai gulėti ir nekrutėti, niekur iš savo vietos nenušliaužti, kitaip grobuonys paukščiai ir plėšrūs žvėrys išgirs, pastebės ir suės. Žinoma, man tai gerųjų šeimininkų Petro ir Marijos namuose niekas negresia, grobuonių nėra. Tačiau tvarka yra tvarka ir jos pažeisti negalima.
Šiandieną tuo apie save pasakoti baigsiu. Malonu, kad su manimi pabendravote. Jei aš, kačiukas Tigris patinku, nuotaraują pridedu, padėkite „laik“, tada pabendrausime rytoj. Dabar laikas man pamiegoti, nes miegodamas, kaip ir visi, augu. Pareis iš medžioklės mama. Jos labai laukiu. Mama mane visą nulaižys, savo šiluma sušildys, pamurkuos, o svarbiausia - pamaitins. Ko daugiau gali norėti - laimingas, kad esu.
Iki pasimatymo gerėji kačiuko Tigrio, t.y., manęs, mylėtojai.

Smaragdinės vestuvės, Kaziuko mugė, Kovo 11 - šventėme ir džiaugėmės.

Lietuvi, prie lietuvio stokis

Sėdžiu ant savo namų slenksčio,
Dangus toks žydras, giedra diena,
Medžių žalios šakos danguj styro.
Gelsvi pušų kamienai šviečia tankmėje.

Laukai, kloniai, upės ir ežerai,
Miškai, girios ir gintarinė jūra.,
Kalvos, kalneliai ir piliakalniai,
Gedimino, Trakų pilys ir Lietuvos Valdovų rūmai.

Kai ilgiau žiūri, dūmoji, tai suvoki,
Kokia graži mano šalis,
Kitos tokios pasaulyje nėra,
Gimtinė, Tėvynė, brangiausia mano Lietuva.

Sėdžiu ir džiaugiuosi - graži Lietuva,
Dangus toks giedras, trispalvė plaikstosi laisvai.
Tik neramu: grūdai svetimoje žemėje dygsta;
Jei vaikai į namus negrįš, derlių pjaus svetimi.

Lietuvi, neabejok, sugrįžk į gimtąją šalį,
Čia mūsų bočiai per amžius gyveno.
Lietuvi, burkis prie kito lietuvio,
Ir savo rankomis kurkime Lietuvą visi.

Nereikia mums trečių šalių imigrantų,
Ir nenorime Europoje būti iš galo antri.
Lietuvis niekad niekam nevergavo.
Mes laisvės ir pagarbos esame verti.

Tautybė – dvasia

Tautybė ne kūnas,
Tautybė tai dvasia.
Šalies stiprybe ne fizinėje jėgoje
O Tautos tvirtoje dvasioje.

Dvasia gyvena savo Tautoje
Tauta – bočių žemėje.
Kūnas dvasios buveinė.
Tautos dvasia amžinai gyva.

Dvasią riša tas pats tikėjimas,
Ją puoselėja bendra kalba, papročiai, kultūra.
Kūnas iškeliauti už jūrų marių gali.
Dvasia pasilieka Tautoje visada.

Bedvasis kūnas mirtingas.
Tėvynėje Dvasia amžina.
„Lietuva ten, kur lietuvis“ – šūkis klaidingas.
Tautiškumas svetur, po keturių metų miršta.
Lietuvis be Lietuvos – nebe lietuvis
Lietuva be lietuvio – nebe Lietuva.

KO daugiau Moterims švenčių - tuo gražesnis pasaulis!

Smaragdinės vestuvės /55 metai kartu/

Auksines atšventėme vestuvės,
Šiandieną švenčiame smaragdines.
Po penkerių švęsime deimantines.
Dar po dešimties - platinines.

O, pasakykite, mielėji, man,
Kodėl aš taip myliu žmoną, Marija?
Kodėl gyvenimas mūsų prabėgo,
Kaip viena šviesi diena?

Aš noriu paklausti auksakalių,
Kas nukalė mums aukso žiedus,
Kurie gyvenimui sujungė mus,
Ir brangakmeniais papuošti galiu.

Aš noriu padėkoti Dievui.
Už duotą mylinčią širdį
Už likimą pamilti Mariją.
Už šeimą, vaikus ir anūkus

Gyventi noriu su Marija dar ilgai,
Dar neišspręsti visi uždaviniai,
Dar daug neatsakytų klausimų.
Daug neišsakytų žodžių – Aš Tave Myliu.
nusileis
Žinau, kad mūsų saulė greitai absiblaus,
Tik noriu, sulaukę garbingo amžiaus,
Susikabinę rankomis abu tvirtai,
Išeitume Į amžino gyvenimo dausas.

Gėlės ir žiedai audroje ir žaibuose pražįsta

Pavasari, ko išsigandai?
Kodėl Tu pabalai?
Ateik pavasarėli, nebijok,
Balta skraiste nesigobk.

Ateik pavasari,
Aš priglausiu,
Savo širdimi.
Sušildysiu

Pavasarėli, suprantu,
Mažėja širdžių karštų.
Suniveliuota meilė
Nesukelia jausmų.

Ateik pavasari,
Aš priglausiu,
Savo širdimi
Paguosiu.

Ateik pavasari, nebijok,
Baltą skraistę nusigobk.
Žinai, kad gėlės ir žiedai
Audroje ir žaibuose pražįsta.

Big Benas

Kai rytuose saulė užteka,
O vakaruose debesys renkasi,
Kai iš pietų šiluma artėja,
O iš šiaurės šaltis purto.
Nežinai, koki diena ateis,
Tavęs laukia sėkmė ar netektis?
Kvailys žino, protingas – nepasakys.

Kas bus spėlioti nereikia,
Sėkmės pats sau palinkiu.
Keliuosi, rengiuosi, einu.
Nelaukiu dviaukščio autobuso.
Pakėlęs aukštai galvą,
Kad debesyse ji plauktų,
Žirglioju kojomis Londono gatve,

Langų stiklai, durys, vitrinos,
Londonas miestas, paskutinė viltis.
Širdis mana joje uždaryta.
Ir kiekvieną dieną laukiu,
Kai man durys bus atvertos.
Aš išdidžiai per jas įeisiu
Ir mano galimybes išsiskleis.

Daug mano CV parašyta.
Daug durų man buvo atidaryta,
Bet nei viena iš jų neatverta.
Daug kavos išgerta, pasiūlymų išklausyta.
Bet vis nei šis, nei tas, vis nekvalifikuotas darbas,
Nei viena vieta mano siekių neatitinka.

Taip nuo ryto iki vakaro, keletą dienų,
Po didelį ir pilką Londoną klaidžioju.
Debesyse kvadratiniai kupolai, Big Ben bokštas svyra,
Po kojomis juodas asfaltas, grindinys dyla,
Svaigsta galva ir batų padai jau nudilę.
Kiek dar ieškojimų, kiek kentėti aš dar galiu.
Kodėl savo galimybės aš niekaip nesurandu?

Absoliutus, chaosas, tikimybių teorija.
Kas man iš jų, - gyventi reikia.
Svajonė, Meilė, Britų karalystė.
Pilvas gurgia, lengvėja piniginė.
Viltis visad miršta paskutinė.
Gal jau gana man aukštai šokinėti,
Laikas imtis bet kokio pasiūlymo ir padirbėti.

Ir staiga į mano galvą šauna mintis,
Juk Vilniaus Katedros bokšto laikrodis
Už Londono Big Benas vyresnis.
Ir Vilniaus universitetas už Londono daug senesnis.
Svarių už Lietuvą argumentų yra ne vienas.
Mano bočiai, tėvai ir aš laisvę iškovoję,
Svetur kitiems neturėtume vergauti.

Ir vėl rytuose saulė užteka,
O vakaruose debesys renkasi,
Iš pietų šiluma artėja,
O iš šiaurės šaltis purto.
Nežinai, koki diena ateis,
Tavęs laukia sėkmė ar netektis?
Kvailys žino, protingas – nepasakys.

Kas bus spėlioti nereikia,
Sėkmės pats sau palinkiu,
Į savo Gimtąją Žemę sugrįžtu.
Ir pakėlęs aukštai galvą,
Žirglioju mylimo Vilniaus gatve,
Ir nebeieškau pyrago ant lėkštutės.
Nelaukiu kas pasiūlys, kaada dirbti pakvies.

Emigracijoje aš daug ką supratau.
Demokratijos reikia kur kas daugiau,
Demokratija suteikia mums teises,
Laisvę kuo nori, tuo gali ir būti, nevaržyti nei kitų, nei savęs,
Kur nori gali keliauti, bet kurioje ES šalyje dirbti.
Bet įpareigoja savo šalies valdyme dalyvauti.
Ir daryti kas būtu Tau ir Tavo šaliai geriau.

Būtina pasirinkti politinę šalies vystymosi kryptį,
Gerai apgalvoti kuo pasitikėti, ką į valdžią rinkti,
Kontroliuoti, kad išrinktieji lūkesčius Tavo patenkintų.
Negeroves į viešumą, šešėlius į dienos šviesą iškelti,
Gobšuolius pasmerkti, o išnaudotojus sutramdyti.
Su aplaidumu ir korupcija nuolatos privalai kovoti,
Neprievartinėmis priemonėmis už savo gerbūvį turi pastovėti.
Ir tada, nuo manęs ir Tavęs, Lietuvos ateitis priklausys.

Aš ne klajūnas

Aš ne klajūnas ir ne perėjūnas.
Kas bebūtu, aš ne emigruosiu niekada,
Nes esu lietuvis, mano gimtinė -,
Mano tėvynė - Lietuva.

Aš neieškau sau vietos kur geriau,
Aš savo gyvenimą kuriu Lietuvoje.
Na ir kas, kad dabar sunku,
Bet aš žinau, kad tai tik laikina.

Tai išbandymas tautos.
Ir aš ne žiūrint sunkumų,
Kaip ir mano senoliai, mano tėvai.
Visą tai išlaikysiu,

Nepražuvo lietuvių tauta niekada,
Išliko valstybė Lietuva,
Nuo manęs ir tavęs priklausys
Mūsų Laisvė, Gerovė, Lietuvos ateitis.

Ąžuolas

Vienišas ąžuolas, aplink tušti laukai.
Barstyk giles - ąžuolai neišdygsta,
Kiaulės suėda, karvių kanopos į purvą įmina,
Aštrus dalgis, geležinis noragas sunaikina.

Pūskite viso pasaulio vėjai,
Draskykite šakas, ko smarkiau,
Pasėkite ąžuolo gilių, ko daugiau,
Tegul žaliuoja girios, auga ąžuolai,

Ąžuolas, Lietuvos medžių karalius,
Jo tvirtybė mena senus laikus .
Tyruose tik ąžuolas nuožmus,
Per ilgus amžius išliko išdidus.

Suliekite viso pasaulio paukščiai.
Naršykite šakas, ko daugiau.
Pasėkite meilės giles ko giliau,
Tegul auga ąžuolai, žaliuoja girios.

Kur bebūtum, išdidus nebūki,
Be gimtinės žiedai saulės neišvysta.
Vienas tyruose vienišu ąžuolu pasiliksi,
Nes gilės svetimoje žemėje nedygsta.

Lietuviai, susirinkite po vienišu ąžuolu,
Ir pražys jo šakose žiedai,
Smulkus rausvi laisvės ir kraujo šaukliai
Ir į namus sugrįžti pakvies geltoni žirginiai.

Ąžuolas subrandins naujas giles,
Jomis apsėsime tuščias erdves.
Ir Lietuvoje vėl ąžuolų girios bujos,
Niekas nenugalės vieningos tvirtos Tautos.

Lietuva, kur lietūs lyja

Aš ilgai laukiau, pagaliau,
Nušvito saulė, jau.
Lietuvoje lyja ryte ir vakare,
Lietus dieną ir naktyje.

Lietuva - šalis tokia.
Kur lyja lietus,
Debesys slenka pažeme,
Rūkai plaikstosi laukuose.

Lietuva lietaus šalis.
Giedra vienas mėnuo,
Kol bu gėdras dangus,
Vienuolika mėnesių laukimo,

Lietuva žalia šalis.
Žaliuoja laukai ir miškai.
Neįžengiamos žalios girios,
Vėjus sulaiko žali ąžuolai.

Lietuva, vandenų šalis.
Teka upės, spindi ežerai.
Teka Nemunas, virbena Nėris.
Vakarų krantą skalauja jūra.

Lietuva graži šalis.
Žydi vyšnios ir sodai balti.
Lietuvoje lietuviai gyvena.
Lietuvoje juoda duona skalsi.

Aš ilgai laukiau, pagaliau,
Nušvito saulė, jau.
Pavasaris ankstyvas.
Pražydo lazdynai.

Žmogus turi mylėti žmogų

Kai kaupiasi danguje debesys juodi,
Kai griaudi tolumoj,
Kai kažkur žaibuoja-
Žmogus turi mylėti žmogų.

Iš kur tas blogis atėjo?
Kodėl jo vis nemažėja?
Kodėl vieniems gyvenimas saldus,
Kitiems – skausmingas ir kartus?

O tu sėdi sau, valgai ir geri...
Ir apima nerimas širdy,
Gyvenimas darosi nebemielas,
Kaltė užgulą tavo krūtinę.

Tu gyveni gerai, o kiti vargsta, žūsta
Ir norisi daryti, veikti kažką,
Kad ašaromis nelytų,
Kad pasaulyje skausmo neliktų.

Juk žmogus gimsta tam,
Kad mylėtų kitą žmogų.
Daiktai, turtai – skirti vartojimui.
Turtų nenusineši į kapus.

Deja, yra žmonių, kurie myli daiktus.
Ir kitą žmogų paverčia vergu,
Kad pagamintų ko daugiau daiktų.
Ir kaupia sau turtus, pinigus.

Ir dar blogiau, kai vis negana,
Ir pertekę turtais rodo savo galybę.
O mes jiems nugaras lenkiam.
Ir dėl duonos kąsnio pataikaujam.

Valdžia, turtuoliai - ne dievai,
Ir nereikalingi mums sukeliami karai.
Turtų, valdžios ir garbės vis negana,
Valdyti pasaulį, pavergti visus nori.

Dievas sukūrė mus žmonėmis.
Ir mums davė meilę ir laisvę.
Pasakykime blogiui Ne!
Būkime žmogaus vardo verti.

Gal Seimo narių pakaktų kokių penkių ar septynių?
Išrinkti pagal partijos sąrašus ir priklausantys partijai balsuoja taip, kaip jų partijos, ar frakcijos pirmininkas liepia. Tad eiliniai Seimo nariai nereikalingi, pakaktų, partijų, politinių judėjimų pirmininkų susirinkimo.
Nesutinkate? Sakote, kad ne taip? Tad mintyse, ar ant popieriaus lapelio užsirašykite, kiek iš 141 Seimo narių pažįstat? Kiek jų matėte televizijoje, ar girdėjote pasisakant Seimo debatuose? Kalba tik keli - partijų, komitetų vadai.
Gana galvoti, kad Seimo nariai leidžia įstatymus. Ne jie turi kurti, ne kuria (per skystos blauzdos), o specialistai. Seimas rinkėjams turi būti rinkėjų atstovai ir valios vykdytojai. Išnagrinėję pateiktus įstatymus, ar pataisas, tik pasitarę su savo rinkėjais nuspręstų priimti, ar ne.
Dabar viskas kitaip. Todėl ir velkamės ES gale.
Sakote yra partijos ir balsuojame už programą. Jei taip, tai tuo labiau Seimas toks nereikalingas, nes programos kuriamos ne Seime, o partijose.
Todėl manau reikia keisti rinkimų sistemą, mažinti Seimo narių, patarėjų (mergužių trumpais sijonėliais) skaičių.
Mano nuomone Seimo narių 71 pilnai pakaktų. Ir Seimo nariai turėtų dirbti, arba būti savivaldybių tarybų nariais, o į Seimą suvažiuoti tik Sesijų metu. Gaila, bet ką rašau, tai utopija, nes yra Konstitucija, kurią prižiūri Konstitucinis Teismas. Pažiūrėkite, kas darosi Vengrijoje, Lenkijoje. Ir suprasite, kad tokia tvarka yra "šventa karvė", o gražiau - valstybės stabilumo garantas. Kyla klausimas, ar tas stabilumas neveda prie stagnacijos? Todėl ne Seimo narius reikia keisti, o Sistemą. Vienas iš teigiamų pasiūlymu yra jau senas, keliolika metų, kai siūloma mažinti Seimo narių skaičių, ministerijas ir kitą biurokratinį aparatą. Deja, ne mažėja, o sparčiai auga, pvz., vietoje vieno patarėjo, dabar Seimo narys turi tris, o Vyriausybės Pirmininkas berods tiksliai nežinau, gal keliolika.
Logiškai mąstant: mažėja žmonių, turi mažėti ir valdininkų, mažėja rinkėjų, turi mažėti ir Seimas. Tai va!

Žiedai – meilės šaukliai

Pavasarį šalnos nepabūgstu.
Narcizu į saulę iškilu.
Raudonu bijūnų pražystu.
Savo meilę visiems dalinu.

Vasara basas po pievas lakstau.
Plieno dalgiu duoną pelnau.
Rudenį kardelių dangun kilu.
Kovoti už Teisybę ir Laisvę šaukiu.

Atslinks darganotas ruduo.
Vėjai lapus nudraskys,
Šalna lauko žiedus pakąs.
Aš nenusiminsiu - chrizantema virsiu.

Kai atstaugs šaltas šiaurys.
Ir grandinėmis sukaustys.
Sugrįšiu į namus šiltus.
Ir ant palangės žydėsiu.

Prašau, neskinkit gėlių,
O sodinkit jas.
Nuskinta gėlė – mirusi gėlė.
Gėlių žiedai - meilės šaukliai.

Tu pažiūrėk /skirta vienišiams/

Tu pažiūrėk į mano akis,
Tu paklausyk, kaip plaka širdis.
Nėjau nematai, kaip spindi akys,
Nėjau negirdi, ką lūpas sako.

Aš Tave myliu, - mano akys sako.
Aš Tave myliu, - mano lūpos šnabžda.
O Tu į mane net nepažvelgi,
Ir mano meilės žodžių negirdi.

Ir saulė leidžiasi, ir rytai aušta.
Rytais ir vakarais aš vis laukiu.
Viliuosi, į mano akis pažvelgsi,
Tikiuosi, mano širdies balsą Išgirsi.

Laukiau ilgai, bet nesulaukiau,
Tu manęs nepamatei, neišgirdai.
Nepažvelgei į manę, neatsakei,
Tu kitą vaikiną išsirinkai.

Aš į kitas akis nebežiūriu.
Ir Myliu niekam nebesakau,
Aš vienas, bet ne vienišas esu,
Nes Tavęs pamiršti negaliu.

Pavasari atėjo,
Krūtinėje suplazdėjo.
Daktaras pasakė:
Ne pavasaris, o širdies ritmo sutrikimas kaltas.

Dar ne pavasaris!

Dar ne pavasaris!
Tad neskubėk.
Ateis Tavo laikas,
Tada ir mylėk.

Tu ne katinas.
Tad nešokinėk.
Jį šaukia instinktas,
Tave meilė pakvies.

Dar ne pavasaris!
Tad neskubėk.
Ateis Tavo laikas,
Tada ir mylėk.

Du metus ginasi Ukraina!

Už nugaros Ukraina

Mėlynas dangus.
Geltona saulė šviečia.
Mėlynos akys žiūri į mylimo akis,
O saulėgrąžos žiūri į saulę.

Ant kelio parklupęs karys.
Ant jo peties Dževelinas.
Taikiklyje - priešo tankas,
Už jo nugaros – Ukraina.

Saulė temsta nuo priešo dūmų,
Saulėgrąžos lūžta mūšio lauke.
Karo aido nesigirdi tyruose.
Griūva namai, žūsta nekalti.

Ant kelio parklupęs karys.
Ant jo peties dževelinas.
Taikiklyje - priešo tankas,
Už jo nugaros – Ukraina.

O galingųjų šalių karaliai!
Ar jums negaila Ukrainos?
Negaila dangaus, saulėgrąžų?
Negaila vaikų akių žydrų?

Ant kelio parklupęs karys.
Ant jo peties Dževelinas.
Ukrainietis nepasitrauks –
Už jo nugaros – Ukraina.

Ukraina – žydinti saulėgrąža.
Ukraina – dangus žydrynė.
Ukraina – žmonės laisvi.
Ukraina – garbė didvyriams!

/nuotrauka iš interneto/

Mano sveikatos šaltiniai

Vasaris - bado nėra - grybai ant kelmo auga, varva klevų sula

Biblijoje aprašyti stebuklai:

Aklo, kurčio, paralyžiuoto išgydymas
Jėzus pagydė akląjį, paėmęs purvą ir sumaišęs su seilėmis ir patepęs aklojo akis. Neregys kaip mat praregėjo.
Dabar aišku, kad šis sirgo akių leišmaniolioze. Tos ligos metu akių gleivinėse išplitęs vienaląsčiai pirmuonys aptraukė rageną ir neparleidžia šviesos. Užtepus purvo, dėl deguonies stokos, jie išsisklaido.

Nevaikščiojančio, negirdinčio, ar nematančio pagydymas, ar vandens pavertimas vynu, yra elementarios chemijos ir fizikos žinių pažinimas. Vyno spiritas yra vandens ir angliarūgštės junginys, o nervinai impulsai gali plisti ne tik nerviniu pluoštu, bet ir kraujagyslėmis, limfagyslėmis, raumenimis ir ne vien tik elektros impulso, ar elektromagnetinių impulsų dėka , bet ir elementariomis dalėlėmis - kvantais.
Visi mes žiūrime akimis, klausomės ausimis, uodžiame nosimi, o matome, girdime, jaučiame – smegenimis.
Žmogaus organizmas, kaip ir visa gamta, kas gyva ir negyva, visas kosmosas sudarytas iš kvantų. Kvantų sankaupa virsta šviesa, atomu, molekule, materialus kūnu, gyvąją ląstelė, organizmu. Kvantų sankaupa sudaro materialūs kūną, kuris paklūsta Niutono dėsniams, o kvantai – kvantinei mechanikai – aukščiausiai minčiai.
Ateis laikas, kai žmogus galės išvysti anapusinį pasaulį, kurį sudaro juodoji (nematoma, nepajaučiama kūno juslėmis) materiją. Ja galime suvokti ne kūno juslėmis, o savo mintimis.
Mes iki šiolei nežinome kas yra elektra, niekas nesupranta kvantinės mechanikos, bet elektra mums šviečia, o kvantiniai kompiuteriai jau veikia.

Dangaus mana
Tyrinėjant skruzdėles paaiškėjo, kad jos turi daržus, arba fermas. ir lapus neša į skruzdėlyną ne sau maistui, o grybams,
arba amarams auginti. Ir ėda grybus, arba geria amarų pienelį. Ir to nesugeba žmonės, ne norint užauginti grybus, būtina dezinfekuoti žemė ir pasėti sporas. Skruzdės dezinfekuoja žemė skruzdžių rūgštimi, o prie savo kūno turi specialius maišelius, kuriose laiko grybų sporas. Keliaudami į kita vieta, sporas nešasi su savimi.
Mozė tai žinojo. Jis turėjo grybų sporų, o žemę dezinfekuodavo radioaktyviais spinduliais, kurio šaltinis buvo Sandaros skrynioje. Biblijoje rašoma, kad Sandaros skrynia žydų kelyje naikino įvairius gyvius, gyvates, peles.
Mozės lazda
Žydų kovos metu su filisitiniečiais. Mozė pasilipęs ant aukštumos laikė iškėlęs lazda. Ir žydai, nors jų buvo mažuma, mūšį laimėdavo. Lazda – energijos įrenginys sudegino Egipto kariuomenė, praskyrė jūros vandenys.

Sandaros skrynia
Žydai Sandaros skrynia 7 dienas nešė aplink priešo miesto sienas ir trimitavo trimitais. Akmeninės sienos sugriūdavo.
Kad skrynia buvo energetinis įrenginys patvirtina aprašyti atsitikimai, nes kai žmonės prisiartindavo prie skrynios, arba nuvirtus skryniai nuo vežimo ir atsidarius jos dangčiui plykstelėjo akinanti šviesa, kuri žudė. Todėl kunigai skrynią laikė atokiau stovyklos, o pastatytoje Jeruzalės šventovėje atskiroje patalpoje su storomis sienomis,. Ir tik 1 kart metuose kunigas užsidėjęs apsaugą iš aukso ir brangakmenių, kurie prie skynios švytėdavo, galėdavo prieiti prie skynios.
Skrynia buvo padaryta iš medžio ir išmušta auksu pagal Dievo duotus išmatavimus, o dangčio viršuje buvo du aukso angelai Serafimai – du angelai su sparnais nukreiptais į vienas kitą. Buvo manoma, kad Sandaros skrynioje gyveno Dievas. Dievas - logos (žodis, mintis). Dievas į daugelį žmonių gali veikti tik per kūno jusles. Todėl naudojo aukštos technologijos prietaisus.
Viešpaties vieni stebuklai paremti Gamtos pažinimu, kiti kvantinės mechanikos lygmenyje. Kvantinės fizikos mokslas neprieštarauja Dievo esybei, o įrodo Jo buvimą. Pats Dievas vadovaujasi Visatos dėsniais, Jis gali sukelti Gamtoje fizinius procesus, bet negali įtaigoti žmogaus sąmonę, nes sukūrė žmogų pagal Savo atvaizdą. Dievas žmogui davė Dekalogą,. Dievas žmogui davę laisvė spręsti ir atsakyti už savo veiksmus.
Tik Dievo išrinktieji bendravo su Dievu angelų pagalba, o Nojus, Abraomas ir Mozė - mintimis. Jėzus Kristus buvo Viešpats - Dievas ir Žmogus, jo lūpomis kalbėjo pats Dievas. Todėl skaitydami Evangeliją, mes skaitome Dievo žodį (logos - išmintis).

Prabudimas /patirtis/
Po bendros nejautros jis pasijuto esąs didelėje palatoje.
Jam narkozių buvo keletą kartų: po apendicito, po širdies operacijos, po širdies šoko, po biopsijos. Tačiau tokio pojūčio, kaip šį kartą anksčiau niekad nepatyrė.
Po narkozės jis pasijuto esąs didelėje palatoje, kur buvo keletas lovų su bundančiais ir medicinos personalas.
Tačiau vaizdas, garsas buvo kitoks. Jis viską matė viską aiškia ir ryškiai, nežiūrint ar daiktas, ar žmogus buvo arti, ar toliau. Vaizdas buvo nežemiškas, ne 3D, o labiau panašus į 4D – daiktai ir kūnai buvo giluminiai, lyg peršviečiami, nes neužstojo vienas kito. Spalvos buvo taip pat nežemiškos, spindinčios ir ryškios.
Jis girdėjo ne žemiškus, o vienodo garsumo malonius garsus, nesvarbu iš kurios palatos vietos jie sklido, ar iš arti, ar toli. Nebuvo nei laiko nei mato, viskas buvo matomą ir girdima viename.
Ir jis išgirdo įsakomų balsą: „Kalbėk, kabėk...“
Jis suprato, kur esąs suprato, ir viską matė ir girdėjo. Jis norėjo atsakyti: „Man viskas gerai“. Tačiau pajautė, kad jis negali kalbėti, nes neturi kūno, t. y., lyg nebūtų plaučių, balso stygų, liežuvio.
Ir netikėtai jis atsidūrė visas savyje ir jam atsirado balsas, ir jis ištarė: „Man viskas gerai“.
Ir palatos vaizdas, garsai tapo įprastiniai.
Ką jis apie tai dabar galėtų pasakyti?
Kaip medikas – tai buvo prabudimas po bendrosios nejautros. Jis žiūrėjo ir matė, žiūrėjo ir girdėjo, bet jo CNS nebuvo pilnai dar nebuvo prabudusi, o kūno, t. y., kalbos organai buvo dar nejautroje.
Mes miegame ir sapnuojame, ir prabundame,. Kai nemiegame - viską matome, girdime, užuodžiame ir t.t., ir suprantame.
Tačiau yra ir trečia fazė - tai tarpusapnis. Kai snaudžiame, ar pradedame užmigti, arba atsibundame, - tai realumą su sapnu galime sumaišyti. Ir pajausti tai, ko nesame patyrę.
Tačiau lieka neaišku: kaip jis galėjo palatoje matyti tai, ką gulėdamas ant vežimėlio negalėjo matyti. Juk daiktai užstoja vienas kitą, o garsas iš toliau blogiau girdimas. Jis matė ir girdėjo viską lyg būtų pakilęs aukščiau visų esančių palatoje.
Ir niekas neužstojo vienas kito, ir ta šviesą. ir giluminis vaizdas.
Sakoma, kad sapnuojant dalis sielos atsiskiria nuo kūno. Taip gali būti ir narkozės metu. Ar atsibudimas po narkozės visada pasireiškia tarpusapniu?
Žmonės atsibusdami po narkozės, arba atsigaudami po šoko, dažnai šneka, pasakoja, išsipasakoja ko nederėtų pasakoti. Todėl medikai duoda priesaiką ir niekada nepasakoja net ligoniui, nei jo artimiesiems, kaip jis elgėsi, ar blaškėsi, ar šūkavo, ar buvo ramus, o tuo labiau, apie ką ir ką jis kalbėjo. Todėl į reanimacijos skyrių, ar atsibudimo palatą, neįleidžiami pašaliniai, net artimieji.
Kas turėjo panašius pojūčius, ar kitokius, patyrimus. parašykite, pasidalinkite su kitais.

Gero sekmadienio!

Vasario 16 -ji!

Pūskite pasaulio vėjai

Audros vėjas iš Rytų.
Lietus lyja iš Vakarų.
Karštis pučia iš Pietų.
Šiaurės vėjas šaltas.

Pūskite pasaulio vėjai.
Atlaikysime visus negandus.
Lietuviai nori laisvi būti.
Ir už savo šalį pastovėti gali.

Lietuvą priešai puolė ir puola.
Rusija iš rytų, Germanai iš vakarų.
Karolis didysis žygiavo nuo Švedijos krantų.
Iš Pietų Mongolų ir Totorių ordos slinko.

Pūskite pasaulio vėjai.
Trankykite žaibais,
Lietuva prie Europos kelio,
Lietuvis ąžuolas auga.

Lietuva visada gintis turėjo.
Lietuvio jėga jo dvasioje.
Lietuvis kalaviją ginklu vadino,
Ir ginklu Lietuvą gynė.
Pūskite pasaulio vėjai.
Nuo vėjo ir negandų,
Lietuvis ąžuolas tvirtas
Europos centre žaliuoja.

Pasaulyje tokios šalies nerasi,
Kurios Tauta ne tik gyvastį atstovėjo.
Ji savo žemėse gyveno ir gyvena.
Runų raštus audžia, bočių kalba šneka.

Pūskite pasaulio vėjai.
Trankykite žaibais,
Lietuvis ne nendrė, nelinguoja,
Lietuvis ąžuolas tvirtai stovi.