LSDJS Vilniaus rajono skyrius

Spalio šeštą dieną skyrius suorganizavo Tarptautinį vakarą, į kurį buvo pakviesti studentai atvykę iš įvairių pasaulio kampelių, Jaunųjų konservatorių lygos nariai Jaunųjų konservatorių lyga bei LSDJS Vilniaus miesto skyriaus nariai LSDJS Vilniaus miesto skyrius . Šiame renginyje buvo pranešėjai, kurie pristatė savo kultūras ir šalis, o tuo tarpu dalyviai galėjo praplėsti savo akiratį. Po pristatymų vyko socializacija, kurios metu dalyviai galėjo artimiau susipažinti vieni su kitais bei pasivaišinti.
Tarptautinis vakaras buvo svarbus renginys, kuris sujungė skirtingas kultūras bei praplėtė dalyvių žinias.

📌 Praeitą savaitę mūsų skyriaus narys Lukas Gudelis dalyvavo projekte "Moksleiviai į vyriausybę", kurio metu viešėjo ir bendravo su Vyriausybės, Aplinkos ministerijos ir įvairių sričių darbuotojais.

📌 „Projekto metu susipažinau su daug nuostabių žmonių, valstybinių institucijų iššūkiais ir teisėkūros veiklomis. Lankėmės vyriausybės posėdžiuose, gėrėme arbatą ir diskutavome su Aplinkos ministru. Džiaugiuosi, jog patekau būtent į Aplinkos ministerija, kadangi ji atsakinga už daug sričių, kurios yra man artimos ir tampa vis aktualesnės mums visiems. Klimato kaita, gamtos apsauga, oro tarša, alternatyvusis transportas ir žalioji energetika - visas šias temas nagrinėjome šią savaitę." - savo įspūdžiais dalinasi Lukas.

Demokratijos ateitis mūsų rankose. Tačiau kokią ją turime kurti? Būtent į šį vis dažniau iškylantį klausimą ir bandysime atsakyti viešuose debatuose rugpjūčio 18 dieną K29 verslo centre Vilniuje.

Diskusijoje dalyvaus „Laisvės TV” žurnalistė, knygų autorė Birutė Dovidonytė, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, tarptautinio saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė bei asociacijos „Jaunimo debatai“ tarybos narys Sergej Stoma.

Esame įsitikinę, kad diskusija apie demokratiją turėtų įtraukti kiekvieną, tad renginyje dalyvaus skirtingų sričių ekspertai, o renginio žiūrovai turės galimybę interaktyviu būdu įsitraukti į diskusiją teikdami klausimus bei pastebėjimus.

Daugiau apie projektą galite sužinoti čia: https://jaunimodebatai.eu/tavo-zodzio-vasara/

Detalią informaciją apie renginį rasite čia: https://fb.me/e/49JzoqVIR

📌 Vakar skyriaus nariai lankėsi Varšuvoje. Megzdami tarptautinius ryšius, skyriaus nariai su Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondu Polsko-Litewski Fundusz Wymiany Młodzieży tariasi dėl finansavimo galimybių veiklai!

📌 Daugiau informacijos apie fondą galite rasti čia: https://www.jrd.lt/finansavimo-konkursai-organizacijoms/lietuvos-lenkijos-jaunimo-maidu-fondas

❤ Šiandien, jaunimas, švenčiam!

❤ Šiandien minima tarptautinė jaunimo diena!

Rugpjūčio 9-13 dienomis skyriaus komanda dalyvauja projekte "Dialogas ir istorija - 30 metų Lenkijos - Lietuvos diplomatijai". Šiandien papasakosime daugiau apie jį!

📌 Skyriaus delegatai mezga ryšius su Lenkijos organizacijomis, Lietuvos ambasada Lenkijoje ir fondais jaunimo politikai remti, pažįsta Lenkijos kultūrą ir mokosi istorijos.
📌 Susitikime dalyvauja po 12 jaunų žmonių tiek iš Lietuvos, tiek iš Lenkijos.
📌 Projektas skirtas paminėti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo 30-metį! Jau nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai yra mezgami, kuriami, todėl jauniems žmonėms būtina žinoti apie jų naudą, kuriamus pokyčius bei patiems prisidėti prie jų puoselėjimo!

📌 Šią savaitę mūsų skyriaus nariai Estela Marcinkevičiūtė, Edvin Ablom ir Kajetonas Batulevičius dalyvauja projekte „Dialogas ir istorija - 30 metų Lietuvos-Lenkijos diplomatijai“. Ši komanda lankėsi istorinėje Liublino šokoladinėje, apžiūrėjo J.Mateikos paveikslą „Liublino unija“, taip pat aplankė ir portalą, jungiantį Vilnių bei Liubliną!

📌 Šiandien LSDJS Vilniaus rajono skyriaus nariai Estela Marcinkevičiūtė, Edvin Ablom ir Kajetonas Batulevičius iš Kauno išvyko į vieną iš Lenkijos gyvenviečių - Stare Kobiałki. Ten skyriaus nariai megzs ryšius su dalyviais iš Europos!

Apie mokymus ir akimirkas iš jų pranešime jau greitai!

✈️ Kelionės | 🏫 Mokslai | 💻 Darbas | 🎉 Laisvalaikis, šventės | 🎬 Kinas, kultūra | ir vėl grįžimas į turėtą kasdienybę su draugais, šeima bei visomis galimybėmis.

Šiuo metu Lietuvoje yra pasiskiepiję 50,9 proc. gyventojų. Kolektyviniam imunitetui reikalinga daugiau nei 80 proc. pasiskiepijusių asmenų. Gyvename bendruomenėje ir tik kartu galime įveikti šią pandemiją.

Mes tikime mokslu ir raginame visus nepasimesti tarp melagienų. Kartu rūpinkimės savo bei artimųjų sveikata ir grįžkime į normalų gyvenimą.

Mūsų skiepas šiandien leis gyventi laisvame rytojuje.

Tobulėjam!

📌 Šią savaitęskyriaus nariai Estela Marcinkevičiūtė ir Lukas Gudelis dalyvavo „Įdomieji menai ir politikos mokslai. Vilnius“ | Tūkstantmečio vaikų akademija, kurioje politologas Linas Kojala skaitė paskaitą apie šiandieninę galių pusiausvyrą ir socialinių tinklų įtaką. Renginys vyko Vingio parke.

Džiaugiamės įdomiais renginiais, kuriuose diskutuojama ir pasakojama apie jauniems žmonėms aktualius klausimus!

Vasarą leidžiame turiningai!

📌 Mūsų skyriaus nariai šią savaitę dalyvavo ActiveCitizens.LT organizuojamuose mokymuose „Bendruomenės pokyčių inicijavimas / jaunimo iniciatyvos“. Renginio dalyviai atliko užduotis, žaidė susipažinimo žaidimus, aktyviai leido laiką!

Džiaugiamės, jog turime galimybių tobulėti, plėsti savo akiratį!

Nuo šiandien Lietuvoje atšaukiamas karantinas, galiojęs nuo 2020 m. lapkričio 7 d.. Atšaukus karantiną, šalyje išlieka ekstremalioji padėtis, todėl taikomi šie ribojimai:

❗️ darbas ir toliau organizuojamas laikantis nustatytų sąlygų;
❗️ išlieka sienų kirtimo ribojimai ir reikalavimai keliaujantiems;
❗️ toliau galioja Galimybių pasas - jo galimybės taikomos dideliuose renginiuose bei teikiant kitas paslaugas;
❗️ toliau privaloma dėvėti apsaugines kaukes;
❗️ galioja ir kiti reikalavimai, su kuriais kviečiame susipažinti čia: https://bit.ly/3dFnK9x

COVID-19 viruso susirgimų šalyje vis dar yra, plinta įvairios atmainos, todėl kviečiame ir toliau saugotis - dėvėti kaukes, laikytis saugių atstumų, skiepytis.

Projekto „Vieningi laimingi“ įgyvendinimas

📌 Kodėl verta būti bendruomeniškiems?

📌 Yra labai daug daug privalumų, būnant bendruomenės dalimi. Visų pirma, tobulėjame kiekvienas individualiai - įgauname naujos patirties, kompetencijų, susipažįstame su naujais žmonėmis, išmokstame planuoti, bendrauti, diskutuoti, dirbti komandoje. Taip pat bendruomenė ir bendruomeniškumas yra svarbūs ir plačiajai visuomenei - bendruomenės dažnai atstovauja žmonių grupėms tam tikrais interesais, sprendžia problemas ar kelia diskusinius klausimus. Todėl burkimės į bendruomenes ir darykime pokytį visuomenėje!

Projektas dalinai finansuojamas ActiveCitizens.LT programos. Britų tarybos programą Active Citizens Lietuvoje įgyvendina Politikos tyrimų ir analizės institutas.

LSDJS Raseinių skyrius LSDJS Šalčininkų Skyrius LSDJS Plungės skyrius

📌 Norint, kad grįžtamosios migracijos skatinimo priemonės pasiektų tikslines grupes ir būtų efektyvios, būtina įvertinti Lietuvoje dominuojančius emigracijos ir tikėtinus grįžtamosios migracijos tipus ir modelius (bei jų modifikacijas dėl krizės).

📌 Šiuo metu, keičiantis migracijos trajektorijoms, vis labiau pasireiškiant „etapinei“ migracijai (per kelias šalis), grįžimo procesas tampa sudėtingesnis ir sunkiau tiesiogiai veikiamas. Be to, net ir planuotas grįžimas krizės sąlygomis atidedamas ateičiai. Tad ypač svarbu tampa nenutraukti dialogo ir socialinių ryšių su išeivija ir dalį priemonių nukreipti į laikinus „atsitiktinius grįžimus“, kurie Lietuvai ypač būdingi.

📌 Kartu būtina skatinti ir „virtualius grįžimus“, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų ir mokslininkų, pritraukiant migrantus dalyvauti Lietuvos socialiniame ekonominiame gyvenime, ypač mokslo projektuose, nors fiziškai jie ir negrįžta.

Projekto „Vieningi laimingi“ įgyvendinimas

📌 Kaip įtraukti kitus į bendruomenišką veiklą?

📌 Paveikslėlyje matote daug įvairių dalyvių atsakymų, o dauguma jų yra teisingi! Visų pirma, turime papasakoti, kas tai yra tam, jog žmonės suprastų, prie ko jie galėtų prisidėti. Antras dalykas, reiktų paaiškinti, kokia nauda žmogui yra iš šios bendruomenės bei, kas labai svarbu, kokia nauda iš šios bendruomenės žmonėms. Be viso to, yra labai svarbi komunikacija - įdomi, interaktyvi ir įtraukianti. Tikslinga ir kryptinga komunikacija gali pasiekti daugybę suinteresuotų žmonių, todėl ją vystyti yra būtina.

Projektas dalinai finansuojamas ActiveCitizens.LT programos. Britų tarybos programą Active Citizens Lietuvoje įgyvendina Politikos tyrimų ir analizės institutas.

LSDJS Raseinių skyrius LSDJS Šalčininkų Skyrius LSDJS Plungės skyrius

📌 Pagrindinės emigracijos priežastys Lietuvoje – palyginti mažas darbo užmokestis ir aukštas nedarbo lygis. Vis dėlto atliktas tyrimas parodė, kad sprendimui emigruoti įtakos turi ir kiti socialiniai-ekonominiai veiksniai, tokie kaip socialinio nesaugumo jausmas, teisingumo stoka, nepatenkinamas darbdavių elgesys su darbuotojais, taip pat geresnės karjeros perspektyvos užsienyje. Tuo tarpu atvykstančių į Lietuvą skaičius yra palyginti mažas. Per pastarąjį dešimtmetį į Lietuvą kasmet atvykdavo apie 6 500 asmenų. Dauguma jų – grįžtantys Lietuvos piliečiai.

📌 Taip pat pagrindinė emigracijos priežastys yra aukštas nedarbas Lietuvoje ir didesni atlyginimai tikslo šalyse. Dauguma žmonių emigruoja praradę darbą, pavyzdžiui, 85 proc. 2010 m. savo išvykimą deklaravusių asmenų nurodė, kad iki išvykimo jie buvo bedarbiais vienerius metus arba ilgiau. Emigraciją skatina ir atlyginimų skirtumai tarp Lietuvos ir tikslo šalių. Darbo užmokestis tikslo šalyse gali būti penkis-šešis kartus didesnis nei Lietuvoje, nors įvertinus perkamąją pinigų galią šis skirtumas sumažėja iki dviejų-trijų kartų.

📌 Emigraciją taip pat skatina išvystytas lietuvių bendruomenių tinklas tikslo šalyse.

📌 Dauguma emigrantų yra jauni, išsilavinę ir šeimos neturintys asmenys. 2010 m. duomenimis: 55 proc. emigrantų buvo 20 –35 metų amžiaus; 52 proc. emigrantų sudarė moterys; 50 proc. turėjo specialųjį aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą, o 25 proc. turėjo aukštąjį ar profesinį išsilavinimą. Pastaraisiais metais daugėja ir išvykstančių šeimų. Užsienyje įsikūrę tėvai vis dažniau kartu su savimi pasiima ir savo vaikus. Tokios emigracijos tendencijos gerokai sumažina grįžtamosios migracijos tikimybę ateityje.

Projekto „Vieningi laimingi“ įgyvendinimas

📌 Kas yra svarbu norint suburti bendruomenę?

📌 Paveikslėlyje matote įvairius įtraukimo būdus, elementus. Tačiau bene svarbiausias elementas, norint suburti bendruomenę, yra tikslas. Kuomet jis yra aiškus, žmonės supranta šios bendruomenės svarbą ir į ją prisijungia, jei yra suinteresuoti. Taip pat yra svarbus ir planas, ką bendruomenė veiks: organizuos renginius, susirinkimus, diskusijas, atstovaus tam tikrai žmonių grupei, kels diskusinius klausimus. Praėjusiame įraše minėjome, jog komunikacija yra svarbi įtraukimo priemonė, tačiau taip pat ji svarbi ir norint suburti tokią bendruomenę.

Projektas dalinai finansuojamas ActiveCitizens.LT programos. Britų tarybos programą Active Citizens Lietuvoje įgyvendina Politikos tyrimų ir analizės institutas.

Projekto „Vieningi laimingi“ įgyvendinimas

📌 Kas yra bendruomenė?

📌 Paveikslėlyje matote daug įvairių atsakymų į šį klausimą. Iš esmės, bendruomenė yra susibūrusi žmonių grupė (ar komanda), siekianti bendro tikslo. Pasaulyje yra labai daug įvairių bendruomenių, tačiau jos gali būti vos iš 10 žmonių, joms gali priklausyti ir milijonas žmonių, taip pat jos gali būti ir tarptautinio lygio, ir vietinio. Bendrai, bendruomenių yra labai labai daug, įvairaus dydžio, įvairius žmonius buriančios ir skirtingus tikslus turinčios.

Projektas dalinai finansuojamas ActiveCitizens.LT programos. Britų tarybos programą Active Citizens Lietuvoje įgyvendina Politikos tyrimų ir analizės institutas.

LSDJS Raseinių skyrius LSDJS Šalčininkų Skyrius LSDJS Plungės skyrius

📌 Emigracija – žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą dėl ekonominių, politinių, religinių ir asmeninių priežasčių (didesnio uždarbio, geresnio išsilavinimo, sutuoktinio ir kt.).

📌 Lietuva yra emigracijos šalis ir viena iš nedaugelio migrantus „siunčiančių“ šalių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. iš šalies išvyko 615 tūkst. gyventojų. Vidutiniškai kiekvienais metais emigravo po 30 tūkst. žmonių. 2010 m. savo išvykimą deklaravo daugiau nei 83 tūkst. asmenų. Tai beveik keturis kartus daugiau nei 2009 m.

📌 Toks staigus deklaruotos emigracijos kilimas yra iš esmės susijęs su Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimais. Pagal šį įstatymą, visi Lietuvoje registruoti gyventojai privalo mokėti valstybinio sveikatos draudimo įmokas. Emigrantai, kurie nebuvo deklaravę savo išvykimo, taip pat turėjo mokėti šias įmokas. Siekdami išvengti tokių mokėjimų net ir prieš keletą metų išvykę, bet oficialiai savo išvykimo nedeklaravę, emigrantai suskubo tą padaryti 2010 m. Todėl 2010 m. emigracijos mastas išaugo taip ženkliai. Nors dėl šių pokyčių migracijos statistika tapo patikimesnė, svarbu pažymėti, kad ne visi emigrantai deklaruoja savo išvykimą iš Lietuvos.

Projekto „Vieningi laimingi“ įgyvendinimas - renginys, skirtas bendruomenių ugdymui

📌 Birželio 3-5 dienomis vyko trijų dienų dirbtuvės, kurių metu buvo mokomasi bendruomeniškumo. Susirinkę dalyviai diskutavo apie bendruomenės svarbą, kodėl ją būtina kurti, kaip ji turėtų atrodyti ir kokius tikslus kelti.

📌 Džiaugiamės, jog aptartos idėjos ilgainiui virs realiais darbais.

Projektas dalinai finansuojamas ActiveCitizens.LT programos. Britų tarybos programą Active Citizens Lietuvoje įgyvendina Politikos tyrimų ir analizės institutas.

Mielieji tėčiai,

sveikiname Jus su jūsų diena! Linkime nuoširdžios sėkmės, daug išminties bei noro su ja dalintis! ❤️

LSDJS Raseinių skyrius LSDJS Šalčininkų Skyrius LSDJS Plungės skyrius

Keletas faktų apie lyčių nelygybę:
👉 Iš visų neraštingų žmonių pasaulyje, du trečdalius sudaro moterys. Taip yra dėl to, kad kai kuriose šalyse švietimas moterims vis dar nėra toks pat prieinamas, kaip vyrams;
👉 Tik 6 pasaulio šalys suteikia moterims tokias pat darbo teises kaip ir vyrams;
👉 Vis dar manoma, kad vyrai tam tikrus darbus atlieka geriau, nei moterys, tačiau gal tai vis dėlto priklauso nuo žmogaus išsilavinimo ir gabumų, o ne nuo lyties?
👉 Daugelyje šalių, moterys vis dar patiria seksualinį priekabiavimą ne tik darbe, bet ir mokykloje ar tiesiog viešumoje;
👉Vis dar yra valstybių, kur moteris negali pasirinkti, ji nori vaikų ar ne. Abortai kai kuriose šalyse vis dar draudžiami, o kontracepcijos priemonės neprieinamos arba draudžiamos dėl kultūrinių bei religinių įsitikinimų;

Norime pabrėžti, kad lytis nėra būdas skirstyti žmones į geresnius ar prastesnius. Jau nuo senų laikų susiformavę požiūriai, kad moterys yra prastos vairuotojos, vyrai geresni kulinarai ar įmonių vadovai, nėra pretekstas diskriminuoti lytis ir jų atliekamus darbus. Viskas priklauso nuo žmogaus išsilavinimo, gabumų bei noro užsiimti savo mėgstama veikla.

Daugiau informacijos galite skaityti (informacija anglų kalba):
https://www.humanrightscareers.com/issues/causes-gender-inequality/?fbclid=IwAR0d3BiBJNWTIQUZwW7DaTdLOQ7M16en5Jg-_f8sjaYMa3aWspDKNw4YyjQ

LSDJS Raseinių skyrius LSDJS Šalčininkų Skyrius LSDJS Plungės skyrius

📌 Lyčių nelygybė šiais laikais gali atrodyti sena kaip pasaulis, tačiau per tiek laiko mums dar nepavyko susidoroti. Visi puikiai žinome apie feministinius judėjimus už moterų teises, tačiau ar žinome, kokios yra lyčių diskriminacijos šaknys?

📌 Londono universiteto tyrėjai iškėlė prielaidą, kad lyčių nelygybė – naujesnių civilizacijų padarinys. Pavyzdžiui, XIV a. Prancūzijoje išleistas veikalas, kuriame nurodoma, kaip moterys turėtų elgtis. Jame rašoma, kad žmonos privalo klausyti sutuoktinių ir negali reikalauti daugiau intymumo. Su nelygybe dailiosios lyties atstovės pradėjo kovoti 1790-aisiais. Tuomet prasidėjo pirmasis moterų judėjimas. Visgi teisė balsuoti, kelti savo kandidatūrą ir dalyvauti rinkimuose suteikta praėjus šimtmečiui, tačiau ne visose šalyse.

📌 Lyčių nelygybė vis dar aktuali visuomenės problema. Nors moterys turi teisę dalyvauti rinkimuose, bet vis dar gauna mažesnius atlyginimus nei vyrai (nors dirba tokius pat darbus). Taip pat, nors moteris turi daugiau laisvės į savo kūną, bet vis dar patiria seksualinį priekabiavimą.

📌 Tikimės, kad kiek įmanoma greičiau galėsime atsikratyti visų stigmų apie lyčių skirtumus ir galutinai panaikinti bet kokią lyčių diskriminacijos formą.

Vakar mūsų skyriaus nariai važiavo į Jaunimo sostinę Klaipėdą, kur dalyvavo ActiveCitizens.LT organizuojamuose mokymuose "Jaunimo dialogas: tautinių mažumų įtraukimas į sprendimų priėmimą".

Per mokymus dalyviai kalbėjo apie toleranciją kitataučiams, kalbėjo apie jaunimo problemas ir kaip jas mato visuomenė, kaip jaunimui įsitraukti į pilietinę veiklą ir kaip šviesti jaunimą apie tautines mažumas.

Šių dalykų parodymui organizatoriai vykdė diskusijas, organizavo darbo grupes, kur dalyviai kalbėjo apie savo patirtis, išsakė savo nuomonę.

LSDJS Plungės skyrius LSDJS Raseinių skyrius LSDJS Šalčininkų Skyrius

📌 Šiandien pristatome paskutinįjį tautinės diskriminacijos įrašą, o jame bus pristatyta LSDJS pozicija bei įsitraukimas.

📌 Šiandien dauguma demokratiškų bei žmogaus teises ginančių organizacijų galėtų tvirtai pasakyti, jog diskriminacija bet kokiu pagrindu yra nepateisinamas veiksmas. Visų pirma, taip yra sukeliamas psichologinis smurtas diskriminaciją patiriantiems žmones, taip pat ji skatina žmonių nelygybę darbo, švietimo ir kitose sferose. Todėl kiekvieno pilietiško žmogaus pareiga – atpažinti diskriminaciją bei ją sustabdyti savo artimoje aplinkoje.

📌 LSDJS Vilniaus rajono skyrius šiais metais vykdė projektą „Diskriminacija“, kuriame skyriaus komanda pristatė diskriminaciją patiriančios herojės Agatos istoriją. Agata artimoje aplinkoje patiria diskriminaciją – tiek mokykloje, tiek artimoje aplinkoje. Projekto tikslas – parodyti, jog diskriminacija yra nepateisinamas veiksnys, sunkinantis kiekvieno asmens gyvenimą, nesuteikiantis lygių galimybių kiekvienam Lietuvos piliečiui.

LSDJS Plungės skyrius LSDJS Šalčininkų Skyrius LSDJS Raseinių skyrius

📍 Tęsdami žmogaus teisių temą, šiandien norime pristatyti Jums tautinės diskriminacijos sprendimo būdus. Kaip skaitėte praėjusiame įraše, tautinė diskriminacija kilo dėl vergovės, genocido bei įsivaizdavimo, jog vieni yra geresni ar menkesni už kitus. Deja, tačiau tautinės diskriminacijos problemos iki šiol pasitaiko net ir kasdieninėse situacijose, kaip, pavyzdžiui, negalėjimas įsidarbinti ar išsinuomoti buto dėl to, jog žmogus yra kitos tautybės, o tai, kaip žinia, pasitaiko dažnai. Ne tik Lietuvoje.

📍 Todėl kyla klausimas – kaip spręsti šią problemą?

📍 Visų pirma, ne naujiena, tačiau edukacija – raktas į sėkmę. Neretai jau jauno amžiaus žmonės pradeda diskriminuoti savo bendraklasius dėl jų, pavyzdžiui, ne itin sklandžios kalbos. Todėl būtina jau jauno amžiaus žmones šviesti, jog diskriminacija nėra teigiamas dalykas, veikiau – tai skaldantis bei neigiamas veiksnys, neleidžiantis tinkamai burti bendruomenes. Derėtų nepamiršti ir vyresnių žmonių švietimo – būtina lavinti visus žmones, jog tautinė diskriminacija nėra bendruomenę vienijantis elementas.

📍 Antrasis galimas būdas spręsti šią problemą – įvairių struktūrų kūrimas, skirtas būtent šioms problemoms spręsti. Šiandien Lietuvoje jau turime įvairių centrų, organizacijų, kurios kovoja su šiomis problemomis, todėl reiktų jas stiprinti bei leisti joms labiau įsitraukti į įvairiais sritis, kaip švietimo ar darbo sistema, jog jos šviestų žmones bei spręstų šias problemas.

📍 Kaip atpažinti diskriminaciją galite rasti čia: https://manoteises.lt/straipsnis/diskriminacija-darbe-kodel-lietuviams-vis-dar-sunku-ja-atpazinti/

📍 Linkime mūsų skaitytojams neleisti pateisinti tautinės ar kitokios diskriminacijos, su ja kovoti bei užtikrinti, jog šių problemų sprendimas būtų prioritetas jūsų aplinkoje!

📍Šaltinis: https://www.learningforjustice.org/professional-development/strategies-for-reducing-racial-and-ethnic-prejudice-essential-principles