Reitingai Žurnalas

Ar patys ministrai pasitiki valstybine švietimo sistema, kurią vairuoja? Ar vis dėlto savo vaikams parenka privačias mokyklas, bet piliečiams pasakoja, kad visos savivaldybių mokyklos yra vienodai puikios ir rinkėjams nurodo rinktis paskirtas mokyklas, pagal gyvenamąją teritoriją? Apie tai DELFI publikacija.
https://www.delfi.lt/news/daily/education/valstybines-ar-privacios-atsake-kokias-mokyklas-ministrai-isrinko-vaikams-120047580?

Valstybinės ar privačios? Atsakė, kokias mokyklas ministrai išrinko vaikams Ką tik prasidėjo nauji mokslo metai. Kadangi šalies švietimo sistemoje ir vėl vyksta daug reformų, už kurias didele dalimi atsakinga ir Lietuvos Vyriausybė, „Delfi“ pasidomėjo, kokias mokyklas, privačias ar valstybines, lanko ministrų vaikai.

Įtakingiausi Lietuvos politikai? Kas jie? - dešimtą kartą naujienų portalas DELFI pateikia tyrimą, kurį atliko žurnalas REITINGAI. https://www.facebook.com/share/p/SXxVeNkXvXwGaWff/

Įtakingiausi šalies politikai: poslinkiai pozicijose pateikia įdomių užuominų ateičiai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybėje gimė iniciatyva slėpti visuomenei: mokiniams ir tėvams svarbius švietimo duomenų paketus, kurie parodo dalies mokyklų darbo broką. Šiais viešais duomenų paketais iki šių metų remdavosi ir žurnalas REITINGAI, sudarydamas gimnazijų akademinius indeksus.
Kadenciją baigiantys politikai svarsto reitingų indekso draudimą. Apie tai šiandien diskutavo ir įvairios interesų grupės LRT radijo laidoje "Radijo ringas". Laidos įrašas įkeltas 👇
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000358275/ar-reikia-reitinguoti-mokyklas?

Ar reikia reitinguoti mokyklas? Žurnalo “Reitingai” redaktorius Gintaras Sarafinas kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją sl... 2024.09.06 09:05

🔇 Kadenciją baigianti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė pradeda viešas konsultacijas su visuomene, kiek ir kokius švietimo duomenis skelbti, o kiek paslėpti ir ar uždrausti reitingavimą, nes tai nepatinka daliai mokyklų. 📍 Didžiajai daliai visų piliečių nepatinka mokėti mokesčių, bet patinka naudotis viešuoju gėriu.
📍 Daliai verslininkų ir daliai sveikatos srities bei kitų politikų, valstybių vadovų nepatinka, kuomet žiniasklaida, nevyriausybinės ar tarptautinės organizacijos skelbia pelningiausias, daugiausiai mokesčių sumokančias įmones, mažiausiai mokesčių sumokančias įmones, turtingiausius žmones, turtingiausius politikus, laimingiausias, nelaimingiausias visuomenes, korumpuočiausias ir skaidriausias valstybes, savivaldybes, kuriose žemiausias gyvenimo lygis, valstybes, kuriose žemiausi atlyginimai, savivaldybes, kuriose prasčiausia gyventojų sveikata, savivaldybes, kuriose didžiausias gyventojų nuo išgydomų ligų mirtingumas, taip pat kokių modelių automobiliai mažiausiai saugūs ir kitus indeksus, lyginimus bei reitingus, tad siūlytina neapsistoti tik ties švietimu, derėtų išplėsti kadencijos gale viešas konsultacijas ir su kitomis interesų grupėmis ir, gavus jų pritarimą, uždrausti ir kitų duomenų viešumą bei indeksų sudarymą ir skelbimą.
❓Ar gal švietimo reitingų uždraudimas yra tik pirma stotelė, po to jau bus uždrausti ir visi kiti vertinimai?

Švietimo sektoriuje patraukimas iš pareigų reiškia ne kažkokį nukentėjimą ar juo labiau atgailavimą, o kilimą karjeros laiptais, - savo komentare „Žinių radijuje“ teigia žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.
Lietuviška atsakomybės samprata yra visiškai kitokia nei kitose valstybėse. Pas mus pasitraukimas ar patraukimas iš pareigų reiškia ne kažkokį nukentėjimą ar juo labiau atgailavimą, o kilimą karjeros laiptais.
Na, o dabar konkrečiau. Pastaruosius dvejus metus švietimo sektorius tiesiog kunkuliavo, mokiniai ir jų tėvai piktinosi, švietimo bendruomenė įaudrinta, „malkų priskaldyta“ net ne vežimas, o dvylika vežimų. Švietimo sektorius dabar išgyvena tokią reuptacinę krizę, kad jo baidosi daugybė politikų ir net šviesiausi protai nebesugalvoja kaip stabilizuoti padėtį. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius kalba atvirai: „Padėtis švietime tik blogėja, negana to žaidžiame žaidimus, kurie yra pavojingi“.
Bet pasirodo kaltų dėl to nėra. Nei vieno. Mūsų švietimas nusirito tiesiog šiaip sau. Žinoma, atsiras tvirtinančių, kad dėl švietime kas savaitę drioksinčių skandalų juk virto daug vadovų. Bet tai labai apgaulingas įspūdis. Labai.
Pažvelkime kuo viskas baigiasi. Pagrindinis pastarojo laikmečio švietimo reformų architektas buvo Ramūnas Skaudžius. Jis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje užėmė viceministro pareigas. Būtent jam švietimo bendruomenė turėtų „padėkoti“ už iki šiol tebevykstančias turbulencijas švietimo srityje. Priminsime, kad kai problemų mastas Lietuvos švietime pasiekė virimo temperatūrą, jis tyliai atsistatydino. Be absoliučiai jokio paaiškinimo visuomenei. Manote, kad jis kažkaip nukentėjo? Galvokite iš naujo. Šiandien jis Fizinių ir technologijos mokslų centro vadovas. Šios institucijos biudžetas su užsienine parama sudaro per 30 mln. eurų. Taigi, šiandien jis užima žymiai aukštesnes pareigas nei užėmė prieš ateidamas į ministeriją.
Kitas atvejis. Rūta Krasauskienė. Jai buvę švietimo ministrai priekaštavo dėl daugybės neatliktų darbų, dėl reformų vilkinimo, dėl broko tuomet kai ji ėjo Nacionalinės švietimo agentūros vadovės pareigas. Taigi šias pareigas jai teko palikti. Bet šiandien ji - Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorė. Ar kam nors apsiverstų liežuvis pasakyti, kad tai yra bausmė? Šiaip jau tai geresnė pozicija nei turėta prieš tampant Nacionalinės švietimo agentūros direktore.
Trečias atvejis. Ignas Gaižiūnas. J. Šiugždinienės ministravimo laikais jis buvo ministrės patarėjas atsakingas už dabar plačiai aptarinėjamą Įtraukiojo ugdymo reformą. Šią savaitę net premjerė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šiai reformai pasirengta silpnai, bet tai nulėmė ne Igno Gaižiūno leidimąsi žemyn, o kilimą aukštyn – jis tapo švietimo viceministru. Tokios yra atsakomkybės už ydingus sprendimus ir žalą švietimo bendruomenei grimasos.
Beje, nei plaukas nenukrito ir nuo Jurgitos Šiugždinienės galvos. Ir visai nesvarbu kiek skandalų kilo jos ministravimo metu ir kokia sujauktis švietime tęsiasi iki pat dabar.
Taigi, atsakomybė lietuviškai reiškia, kad nėra jokios atsakomybės. Nėra nei vieno kalto, nei vieno brokdario, nei vieno kenkėjo, nei vieno nesąmonių darytojo. Ir apskritai viskas yra puiku. O jeigu kas nepatinka, tai patys esate kalti.
Konservatoriai taip ir aiškina, kad jie jokių nesąmonių nedarė, nieko negriovė ir apskritai nuveikė daug didingų darbų žmonijai, įvykdė daug reformų ir atliko ypač daug gražių projektų Lietuvos švietime.
Tad ir norėtųsi padėkoti. Taip pat norėtųsi palinkėti nesustoti. Jeigu jau tiek daug nuveikta, reikėtų tuo ir pasidžiaugti. Kviestume ir ragintume surašyti visus nuopelnus Lietuvos švietime ir per šiuos Seimo rinkimus važiuoti būtent ant švietimo kortos. Jeigu jau tiek daug ir gražaus nuveikta, tai rinkėjai neabejotinai įvertins. Juolab, kad anksčiau konservatoriai tai ir planavo, tai yra, per šią kadenciją įvykdyti daug reformų ir iškilių projektų švietime ir vėliau ant šio arkliuko važiuoti per rinkimų maratoną. Tad dabar jau metas sėsti ant šio arkliuko. O gal nustekento kuino?
Kažkaip nesolidžiai atrodo ir rinkiminis sąrašas. Jame apskritai nėra pastarųjų švietimo reformų strategės Jurgitos Šiugždinienės. O kiti švietimo veikėjai kažkur septintajameme dešimtuke ar net šimtas kežkelioliktoje vietoje.

Atsakomybė – lietuviškai Lietuviška atsakomybės samprata yra visiškai kitokia nei kitose valstybėse. Pas mus pasitraukimas ar patraukimas iš pareigų reiškia ne kažkokį nukentėjimą ar...

Kadenciją baigiančios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė nusprendė viešai visuomenei nebeskelbti išsamių tiek valstybinių brandos egzaminų (VBE), tiek kitų žinių patikrinimų rezultatų. Mat tai, pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro konservatoriaus Igno Gaižiūno, esą nepatinka dalies (daugiausia žemus pasiekimus demonstruojančių - žurnalo "Reitingai" past. ) mokyklų vadovams.

Ir, nors mokiniai, besimokantys savivaldybių mokyklose neturi teisės pasirinkti mokymosi įstaigos, jiems yra privalu rinktis iš savivaldybės gyvenamajai vietai priskirtų teritorinių mokyklų, nei mokiniai, nei tėvai negalės tiksliai palyginti, kuri iš galimų rinktis savivaldybės mokyklų suteikia geresnį akademinį žinių lygį, reikalingą vėlesnėms studijoms.

Tuo pat metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tikino šiandien savo frakciją parlamente, neva šiemet paviešinti VBE duomenys niekuo nesiskiria nuo ankstesnių metų. Girdi, čia tik žurnalo "Reitingai" žurnalistai kelia triukšmą ir apkrauna ministerijos bei Nacionalinės švietimo agentūros darbuotojus papildomu darbu.

Iš tiesų žurnalas "Reitingai", sudarydamas gimnazijų reitingus, naudojosi nuo 2020 m. tik viešų duomenų bazių duomenimis. Šiemet šiose bazėse šių duomenų nebeliko.
Nuo šiol duomenys yra keliami į voratinklius, tačiau jie nėra tikslūs ir absoliučiai dauguma visuomenės, kuri nesusijusi su švietimo politika, nesuprantami.
O ir voratinkliuose pateikiamų duomenų yra apie keturi kartus mažiau nei būdavo iki šiol.

Žemiau pateikiama iliustracija, kokius tėvai ir mokiniai (kurie jau keletą metų nebeturi teisės pasirinkti norimos mokyklos, o tik nurodytą savivaldybės, pagal gyvenamąją teritoriją) matys pasiekimų duomenis apie mokyklas.
Bet Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, taip pat Nacionalinės švietimo agentūros valdininkai ir toliau turės išsamius duomenis ir galės parinkti savo vaikams ir giminaičiams geriausias mokyklas.

Mieli Bičiuliai, įkvepiančių ir pakylėjančių naujų mokslo metų 🫶

Kodėl neverta vaikų mokyti matematikos per anksti? Bei kada ir kaip mokyti. Apie tai LRT radijuje Kristina Garšvienė, KTU inžinerijos licėjaus psichologė, matematikė. Laidos įrašas įkeltas 👇 https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000357257/kodel-vaiku-iki-5-eriu-metu-neverta-mokyti-skaiciuoti

Korepetitorių paklausa pasiekė naujas aukštumas: poreikis išaugo nuo dviejų iki keturių kartų.
Iki mokslo metų pradžios likus dar 10-iai dienų, korepetitorių paklausa pasiekė naujas aukštumas ir situacija tampa vis labiau įtempta tiek tėvams, tiek mokiniams. Štai vienuoliktokų ir dvyliktokų, besikreipiančių į korepetitorius ar korepetitorių įmones, skaičius išaugo dukart, o aštuntokų - net keturis kartus.

Didžiausia paklausa - matematikos ir lietuvių kalbos disciplinų papildomas mokymas, toliau biologija, chemija ir anglų kalba ir istorija.

Taigi, nors daugelis mokinių dar mėgaujasi paskutinėmis vasaros atostogų dienomis, tėvai jau susiduria su rimtu iššūkiu – rasti laisvą korepetitorių.

Viena galimų priežasčių, kodėl aštuntokų poreikis korepetitoriams taip išaugo, yra tai, kad šiemet Lietuvos aštuntokai mokysis matematikos pagal atnaujintas programas (jau antrus metus) be matematikos vadovėlių. Be to, jie bus pirmoji laida, kuriai po 10-os klasės laikysimas Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) taps privalomu slenksčiu pereinant į 11-ą klasę.

Dvyliktokams taip pat teks mokytis antrus metus be vadovėlių, o ir yra gerokai pasikeitęs valstybinio brandos egzamino turinys.

Ši situacija kelia iššūkių dar ir dėl to, kad korepetitoriams tampant deficitu, kyla šių paslaugų kainos, o ir randasi daugybė žemos kokybės mokymo paslaugas siūlančių tiekėjų.

LRT RADIJUJE diskutuoja biologijos mokytojas, korepetitorius Paulius Sungaila ir istorijos mokytojas, DIGI klasė korepetitorius dr. Algis Bitautas bei Evelina Morkūnienė, ManoKlasė Online matematikos korepetitorė. Daugiau klausykite čia 👇https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000356424/korepetitoriu-paklausa-pasieke-aukstumas-poreikis-isaugo-nuo-dvieju-iki-keturiu-kartu

Mokytojams, dirbsiantiems pagal atnaujintas programas, papildomai didinamas pareiginės algos koeficientas arba atlyginama už ilgesnį laiką ruoštis pamokoms. Tai pranešime žiniasklaidai skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.



Naujais mokslo metais visiems mokytojams, kurie dirbs pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, numatyta didinti mokytojo pareiginės algos koeficientą dėl veiklos sudėtingumo arba 20 proc. ilginti laiką, skirtą pasiruošti pamokoms.

Nuo rugsėjo 1 dienos mokytojų darbo užmokesčio fondas didėja 15,5 proc.: kaip ir buvo numatyta anksčiau, 10 proc. skiriama pareiginėms algoms kelti, o dar 5,5 procento gali būti skiriama pareiginės algos koeficientams didinti už veiklos sudėtingumą, priemokoms ar kitoms išmokoms – dėl jų sprendžia kiekvieno mokytojo darbdavys, t. y. mokyklos vadovas. Nuostata dėl mokytojo pareiginės algos koeficiento ar atlygio už pasirengimą pamokoms didinimo leis užtikrinti, kad visiems pagal atnaujintas programas dirbantiems mokytojams nuo rugsėjo bus garantuotas atitinkamas darbo užmokesčio augimas.



„Mokytojo darbas įgyvendinant atnaujintas programas yra sudėtingesnis, reikalauja daugiau laiko pasirengti pamokoms, todėl kiekvienam mokytojui turi būti užtikrintas atitinkamas darbo užmokesčio padidėjimas – ir tiems mokytojams, kurie pagal atnaujintas bendrąsias programas pradės dirbti nuo rugsėjo, ir tiems, kas pagal jas moko jau nuo praėjusių metų“, - sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.



Mokyklos galės pasirinkti, kokiu būdu mokytojams didinti pareiginę algą: ar didinti pareiginės algos koeficientą dėl veiklos sudėtingumo, ar ilginti laiką, skirtą pasiruošti pamokomas, planuoti, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti. Jei pareiginės algos koeficiento padidinimas dėl veiklos sudėtingumo, taip pat pagal kitus mokytojui nustatytus veiklos sudėtingumo kriterijus viršytų įstatyme numatytą maksimalų algos koeficiento didinimo procentą (25 proc.), mokytojui galėtų būti 20 proc. ilginamas laikas, skirtas pasiruošti pamokoms. Ir vienu, ir kitu atveju alga „į rankas“ didėtų vienodai. Mokyklų vadovai pirmiausia turėtų apsvarstyti mokytojo pareiginės algos didinimą dėl veiklos

sudėtingumo, tačiau ta pati mokykla gali taikyti abu minėtus padidinto apmokėjimo būdus, atsižvelgdama į kiekvieno mokytojo individualų atvejį.



Politinių partijų Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) numatyta pasiekti, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Šiam susitarimui įgyvendinti 2024 m. papildomai iš viso skirta 251,2 mln. eurų: tvirtinant 2024 m. valstybės biudžetą numatyta 219,2 mln. eurų, o dar 32 mln. eurų Vyriausybė skyrė papildomai, atsižvelgdama į šių metų birželį atnaujintas šalies vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozes.

LRT radijuje su Rosita Lpl , kaip pasiruošti naujiems mokslo metams, kad per anksti nepalaidotume vasaros? Laidos įrašas įkeltas 👇https://www.lrt.lt/mediateka/audio/desimt-balu

Gimnazijų vadovai, ieškodami mokytojų, tapo gyvaisiais reklaminiais "skydais" - taip pasidabinę keliauja ir po sostinę, ir po Lietuvą.

📍 Užsieniečiai Lietuvoje renkasi mokamas inžinerijos studijas – lietuviai jas ignoruoja. Dauguma lietuvių jaunuolių mieliau renkasi studijuoti socialinius mokslus, net, jei negauna valstybės finansuojamos studijų vietos, o ne inžinerinius ar technologinius mokslus, kuriuose visos vietos finansuojamos valstybės.
〽️Tiesa, kadangi šiemet abiturientai išlaikė geriau valstybinius brandos egzaminus geriau nei patys tikėjosi, o ir universitetai nuleido kartelę, dauguma rinkosi universitetines studijas, o ne kolegines. Ir, jei kolegijos guodžiasi, kad inžineriją šiemet rinkosi mažiau abiturientų, universitetai šiemet dėl to nesiskundžia.
Taigi, kol kas universitetai vis dar užsitikrina reikiamą studentų skaičių net ir į mažiau populiarias studijų kryptis.
❗️ Kita vertus, ko gero, šiemet nutikęs pakilimas trumpalaikis, mat, remiantis 2021 m. rugsėjį pasirašytu partijų susitarimu dėl švietimo iki 2030 m., jau 2027 m. net 35 proc. visų moksleivių bus nukreipti į profesines mokyklas. Apie keletą šių kampų šiandien LRT radijuje su trijų Universitetų atstovais. Laidos įrašas įkeltas 👇
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000354685/uzsienieciai-lietuvoje-renkasi-mokamas-inzinerijos-studijas-lietuviai-jas-ignoruoja

Ar galime iš mokinių reikalauti puikiai išlaikyti dešimtos klasės matematikos patikrinimus, lemsiančius galimybę mokytis 11-12-oje klasėse, jei neužtikriname mokymosi priemonių - dvejus metus vaikai ugdosi matematikos žinias ir gebėjimus, neturėdami vadovėlių? Apie tai LRT radijuje Klaipėdos Baltijos gimnazijos matematikos mokytoja Rūta Jegnoraitė-Juškienė ir advokato padėjėja Rimvydė Bagdanskienė. Laidos įrašas įkeltas 👇https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000352976/kaip-reikalauti-is-desimtoku-islaikyti-testus-jei-jie-dvejus-metus-mokysis-be-vadoveliu

Dėl valstybinius brandos egzaminus skaitmenizuojančios įmonės klaidos, kuri nesugebėjo teisingai suskaičiuoti balų, daugiau nei 4000 abiturientų egzaminų rezultatai keičiasi. Aiškėja, kad net 1000 iš jų pažymiai pablogės, o 5 abiturientai dėl padarytos įmonės klaidos egzaminų išvis neišlaikė. Tiesa, pasak Nacionalinės švietimo agentūros, daugeliui moksleivių balai pakis tik keliais procentais.

Apie tai, kada Lietuvos švietimo sistema išbris iš krizės, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus postą dalyvaujantis laikinasis agentūros vadovas Aidas Aldakauskas ir žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

https://www.youtube.com/watch?v=92kpikDUaAI

Chaosas dėl egzaminų rezultatų klaidų: kada švietimo sistema išbris iš krizės? | DIENOS PJŪVIS Dėl valstybinius brandos egzaminus skaitmenizuojančios įmonės klaidos, kuri nesugebėjo teisingai suskaičiuoti balų, daugiau nei 4000 abiturientų egzaminų rez...

Tarptautinėje chemijos olimpiadoje iškovoti net 4 medaliai: vienas aukso, vienas sidabro bei du bronzos.
Aukso medalį iškovojo Vilniaus licėjaus III gimnazijos klasės mokinys Justas Miliauskas (mokytoja Rasa Žemaitaitienė).

Sidabro medaliu apdovanotas Kauno technologijos universiteto gimnazijos IV gimnazijos klasės mokinys Pijus Tamošiūnas (mokytoja Birutė Maciulevičienė).

Bronzos medalius pelnė Kauno technologijos universiteto gimnazijos II gimnazijos klasės mokinys Tomas Razbadauskas (mokytoja Birutė Maciulevičienė) ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos IV gimnazijos klasės mokinys Augustas Rinkevičius (mokytoja Skirmantė Bačinskienė).

Lietuvos komandai vadovavo Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto absolventas Lukas Šteinys ir Vilniaus universiteto dėstytojas Denis Sokol.

56–ojoje tarptautinėje chemijos olimpiadoje, vykusioje Riade, Saudo Arabijoje, dalyvavo mokiniai iš 87 valstybių.

Seimas pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, atidėti reikalavimą dešimtokams, siekiantiems tęsti mokymąsi gimnazijoje, už pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) gauti bent ketvertą. Ši naujovė įsigalios nuo 2026–2027 mokslo metų ir bus aktuali šiemet rudenį aštuntą klasę pradėsiantiems mokinimas.

Priminsime, kad būsimi aštuntokai, kurie privalės išlaikyti po dešimtos klasės matematikos ir lietuvių kalbos ir literatūros PUPP - matematikos mokysis antrus metus be vadovėlių: jie neturėjo matematikos vadovėlio septintoje klasėje, neturės ir aštuntoje, nes šių klasių vadovėliai net nepradėti rašyti.
Lietuvių kalbos būsimi aštuntokai septintoje klasėje irgi mokėsi be vadovėlių.
7-8 klasės yra tos klasės, kai dedami pagrindai, pereinant į gimnazines klases

PUPP „slenkstis“ turėjo būti pradėtas taikyti jau ateinančiais mokslo metais.

„Atsižvelgiant į švietimo bendruomenės nuogąstavimus ir siekiant, kad moksleiviai turėtų daugiau laiko pasiruošti, ankstesnis sprendimas peržiūrėtas. 2025 m. PUPP bus pirmą kartą organizuojami pagal atnaujintas pagrindinio ugdymo programas. Todėl atidėjus PUPP „slenksčio“ įgyvendinimą mokiniai ir mokytojai turės daugiau laiko susipažinti su pokyčiais pagrindinio ugdymo pasiekimo užduotyse ir programose bei tinkamai pasiruošti šiems patikrinimams. Be to, tai leis tolygiau išlyginti turinio ugdymo skirtumus tarp ankstesnių ir atnaujintų bendrojo ugdymo programų“, – tikina laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas einanti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Nuo 2026–2027 mokslo metų dešimtokai, neišlaikę PUPP, galės jį perlaikyti tais pačiais mokslo metais arba kartoti 10 klasės kursą savo mokykloje ar kitoje pasirinktoje ugdymo įstaigoje, arba rinktis mokymąsi profesinio mokymo programoje ir įgyti kvalifikaciją arba pagrindinį išsilavinimą ir kvalifikaciją.

Šių Švietimo įstatymo pataisų iniciatorė, dėl čekiukų skandalo iš švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigų pasitraukusi parlamentarė Jurgita Šiugždinienė. Priminsime, kad ji, būdama ministre, kėlė idėją PUPP daryti privalomais nuo 2025 m., tapusi Seimo eiline, pakeitė nuomonę.

Chaosas aukštojo mokslo rinkoje - kolegijos stabdo šalies ekonomikai reikalingiausias studijų programas.
Lengvesni nei kasmet valstybiniai brandos egzaminai išbalansavo aukštojo mokslo sektorių. Silpnesni abiturientai, pamatę, kad išlaikė valstybinius brandos egzaminus geriau nei mokėsi gimnazijose ir tikėjosi išlaikyti, atsiėmė prašymus būti priimtiems į kolegijas bei pateikė prašymus stoti į universitetus. Dėl to kolegijos stabdo kai kurias studijų programas. Labiausiai tai palies didžiąsias, stipriąsias šalies kolegijas, kurios įprastai konkuruoja dėl stojančiųjų su didžiaisiais šalies universitetais. Kai kurie universitetai, siekdami prisitraukti daugiau studentų, dargi nuleido stojamojo balo kartelę.
Mažesnės ir regionų kolegijos to šiemet kol kas nejaučia, nes jas dažniausiai (apie 70-85 proc.) renkasi ankstesnių metų abiturientai bei suaugusieji, keičiantys profesiją. Vis dėlto ilgainiui ši situacija atsilieps visoms kolegijoms. Mat, jei kolegijos neužpildo joms skirtų valstybės finansuojamų studijų vietų, jos kitąmet atiduodamos universitetams.
Apie tai LRT radijuje Jolanta Bareikienė, Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir Gintautas Bražiūnas, aukštojo mokslo ekspertas, buvęs Vilniaus kolegijos direktorius. Laidos įrašas įkeltas 👇 https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000352161/chaosas-aukstojo-mokslo-rinkoje-kolegijos-stabdo-programas

Pakeisti apie 5 proc. abiturientų valstybinių brandos egzaminų įverčiai. Tai praneša Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).
Pakeisti pagrindinės sesijos užsienio kalbų (anglų, vokiečių, rusų), biologijos, fizikos, geografijos ir pakartotinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai.

NŠA tikina esą taip nutiko dėl egzaminų rezultatus skaitmenizuojančios įmonės klaidos skaičiuojant valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatus.
Net 2832 abiturientų darbų galutinis įvertinimas pakito į didesnę pusę, vidutiniškai apie 1,4 balo iš 100, o 1044 į mažesnę.

Visa atnaujinta informacija, anot NŠA, jau pasiekė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija Bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).
Tiesa, abiturientai jau nebegali LAMA BPO sistemoje koreguoti savo stojimo pasirinkimų.

Dėl šios priežasties 2832 abiturientų darbų galutinis įvertinimas kinta į didesnę pusę, vidutiniškai apie 1,4 balo iš 100, ir 1044 į mažesnę, pokyčio vidurkis nežymus – 1,3 balo iš 100.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia buvusi supažindinta su informacija apie klaidą skaitmeninant brandos egzaminų rezultatus. "Nors pakitimai yra nedideli, situaciją vertinu kaip nedovanotiną aplaidumą, - pabrėžia ministrė ir tikina: Techninę klaidą padarė paslaugos tiekėjas, įmonė, skaitmenizuojanti egzaminų rezultatus. Reikalausiu atsakomybės iš įmonės. Svarstomas teisminis kelias.
Bendrai situaciją vertinu kaip ydingą. Pasikartojančios klaidos egzaminų rengimo ir vykdymo sistemoje yra netoleruotinos, todėl reikalausiu ne tik įmonės, bet ir atsakingų asmenų Nacionalinėje švietimo agentūroje atsakomybės".

Nuotr. Iš ŠMSM spaudos konferencijos.
Ministrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, NŠA laikinasis vadovas Aidas Aldakauskas ir ilgametė NŠA direktoriaus pavaduotoja, atsakinga už VBE Asta Ranonytė.

Tarptautinėje matematikos olimpiadoje Bate (Jungtinė Karalystė) Lietuvos moksleiviai pelnė aukso medalį. Aukščiausią laimėjimą Tarptautinėje matematikos olimpiadoje pelnė Vilniaus licėjaus abiturientas Paulius Aleknavičius. Jį rengė matematikos mokytojas Benas Budvytis.
Tai antras kartas, kai Lietuva iškovoja auksą Tarptautinėje matematikos olimpiadoje. Iki šiol vienintelį Lietuvos mokinių iškovotą aukso medalį tarptautinėse matematikos olimpiadose buvo laimėjęs Kęstutis Česnavičius Vietname 2007 metais vykusioje Tarptautinėje matematikos olimpiadoje. Jis ne tik surinko visus taškus iš lengvų bei vidutinių uždavinių, o ir gavo lemiamą tašką sprendžiant sunkiausią ne tik tos olimpiados, bet ir vieną sunkiausių per visą olimpiadų istoriją uždavinių.

Dar viena sėkmė - bronzos medalis šiemet vykusioje Tarptautinėje matematikos olimpiadoje, kurį pelnė Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokinė Rugilė Dzindzalietaitė. Ji yra jauniausia lietuvaitė dalyvavusi ir tarptautinėje olimpiadoje apdovanojimą pelniusi moksleivė.
R. Dzindzalietaitė yra tik aštuntokė, o varžėsi su gimnazinių klasių mokiniais. Ją Tarptautinei matematikos olimpiadai rengė matematikos mokytoja Zina Šiaulienė ir jos tėtis, Vilniaus universiteto docentas, matematikas Dainius Dzindzalieta.

Bronzos medalį taip pat pelnė Kauno technologijos universiteto dešimtokas Augustas Kurlavičius. Jis šiai olimpiadai rengėsi su mokytoju Alvydu Beinakaraičiu.

Vilniaus licėjaus mokiniai Jovilė Navickaitė (mokytojas B. Budvytis) ir Laurynas Truskauskas (mokytojai B. Budvytis ir Eduardas Juška) apdovanoti pagyrimo raštais.

Lietuvos komandai vadovavo prof. Artūras Dubickas (VU Matematikos ir informatikos fakultetas) ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokytoja ekspertė Zina Šiaulienė.

Iš viso 65-ojoje tarptautinėje matematikos olimpiadoje dalyvavo 609 dalyviai iš 108 valstybių.

KTU nuotr. Kęstutis Česnavičius, kuris iki šiol buvo vienintelis lietuvis, laimėjęs aukso medalį Tarptautinėje moksleivių matematikos olimpiadoje, vykusioje Vietname 2007 m.

Tarptautinėje biologijos olimpiadoje Astanoje (Kazachstane) Lietuvos mokiniai pelnė sidabrą ir bronzą: sidabro medalį Kazachstane vykusioje olimpiadoje pelnė Vilniaus licėjaus III gimn. klasės mokinys Justas Miliauskas (mokytoja Alyda Daulenskienė).

Bronzos medaliais apdovanoti Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos III gimn. klasės mokinys Artūras Makselis (mokyt. Vida Stonienė), Kauno „Saulės“ gimnazijos abiturientas Ainis Lukša (mokyt. Laura Verikienė) bei Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientė Ieva Petrauskaitė (mokyt. Mantas Palubinskas).

Olimpiadai vadovavo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentas dr. Andrius Petrašiūnas, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Pavienių ląstelių analizės skyriaus doktorantas Dominykas Murza bei Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto asistentė Indrė Lapeikaitė.

Gediminas Beresnevičius, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) gebėjimų ugdymo skyriaus vedėjas, sako, kad 2026 m. liepą Tarptautinė biologijos olimpiada vyks Lietuvoje, ją organizuos LINEŠA kartu su Vilniaus universitetu.

„Tad jau po dviejų metų Vilniuje laukiame didelio būrio jaunųjų biologų iš viso pasaulio. Tai, jog 2026 m. ši olimpiada vyks mūsų šalyje, tikrai svarbi žinia mokslui, didelė garbė ir atsakomybė, kuriai su Vilniaus universitetu ruošiamės išvien ir labai atsakingai“, – pasakoja G. Beresnevičius.

Iš Europos fizikos olimpiados Kutaisyje (Sakartvele) Lietuvos mokiniai parsivežė sidabrą ir pagyrimo raštus: sidabro medalį iškovojo Kauno technologijos universiteto gimnazijos II gimn. klasės mokinys Tomas Razbadauskas (mokyt. Tomas Kivaras).

Pagyrimo raštu apdovanotas Vilniaus licėjaus abiturientas Paulius Kalinauskas (mokyt. Eugenijus Rudminas) ir Kauno technologijos universiteto gimnazijos III gimn. klasės mokinys Joris Boruta (mokyt. Mantas Sriubas).

Olimpiadoje taip pat dalyvavo Kauno technologijos universiteto gimnazijos II gimn. klasės mokinys Robertas Juknevičius (mokyt. Tomas Kivaras) ir III gimn. klasės mokinys Augustas Ukvalbergas (mokyt. Mantas Sriubas).

Lietuvos mokinių komandai vadovavo Vilniaus universiteto docentas Jevgenij Chmeliov bei Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslo darbuotojas Vytautas Jakštas.

Šiemet olimpiadoje varžėsi daugiau kaip 250 mokinių iš 55 šalių – ne tik Europos, bet ir vidurio bei pietryčių Azijos, abiejų Amerikos žemynų.

Olimpiados užduotys tradiciškai buvo suskirstytos į du turus – eksperimentinį ir teorinį. Eksperimentiniame ture mokiniai turėjo pademonstruoti savo žinias mechanikos ir elektros srityse bei susipažinti su pjezoelektriniu reiškiniu.

Teorinį turą sudarė trys uždaviniai: mokiniams teko panagrinėti kietojo kūno mechaninį slenkamąjį ir sukamąjį judėjimą, pasukti galvas dėl „egzotinių“ reliatyvistinių efektų, pasireiškiančių ypatingai dideliais greičiais, palyginamais su šviesos greičiu, judančiose sistemose, taip pat pademonstruoti banginės optikos žinias nagrinėjant optinės sistemos praskaidrėjimo reiškinį, stebimą dėl daugkartinio šviesos atsispindėjimo nuo veidrodžių paviršių.

Ar mokytis kepti kibinus užtrunka tiek pat laiko, kiek ir išmokti anglų, vokiečių ar prancūzų kalbos? https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000351345/ismokti-uzsienio-kalbos-trunka-tiek-kiek-ismokti-kepti-kibinus-ar-tikrai

Humaniškiausia ministerija rengia skaidriausius konkursus, kuriuos laimi profesionaliausi veikėjai, - savo komentare „Žinių radijuje“ supažindina žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas. - Rengiant šį komentarą nepavyko rasti palyginimų su šio laikmečio filmais ir knygomis. Bet galbūt galima pasiremti ir ankstesnių laikų nemariomis frazėmis. Taigi, sovietinių laikų komedijoje „Kaukazo belaisvė“ toks Bailys, kurį vaidino Vicinas, sušuko „Tegyvuoja mūsų teismas, pats humaniškiausias teismas pasaulyje“.
Kažką labai panašaus, tik jau šiais laikais, galima sušukti apie mūsų Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Tai tikrai pati humaniškiausia ministerija pasaulyje. Ir ne tik. Ji ir pati teisingiausia, taip pat ir pati skaidriausia. Ir, žinoma, etiškiausia.
Na, o dabar beliko tai įrodyti. Geriausiai humaniškumas, skaidrumas ir etiškumas atsiskleidžia per darbus, o ypač per visokiausius konkursus.
O jų šiemet, kaip tyčia, užderėjo. Taigi turime tokį milžinišką Fizinių ir technologijos mokslų centrą. Ligšiolinis jo vadovas Gintaras Valušis jau baigia kadenciją. Na ir vyko konkursas naujam šio centro vadovui išrinkti.
Čia labai svarbu paminėti, kad šis mokslo centras yra pavaldus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Šių metų pradžioje atsirado keturi pretendentai į aptariamo centro vadovus. Vyko debatai, programų pristatymas, bet nei vienas kandidatas vadovu išrinktas nebuvo, nes nesurinko 4 balų. Tuomet nuspręsta organizuoti pakartotinius rinkimus ir ta proga buvo ženkliai nuleista reikalavimų kartelė. Po to kandidatų pagausėjo iki šešių, tarp jų atsirado ir pasitraukęs švietimo viceministras Ramūnas Skaudžius. Ir, kaip netikėta, jis tuos rinkimus ir laimėjo. Tai nieko kito ir nebelieka kaip sušukti, kad mūsų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra pati humaniškiausia pasaulyje.
Nes ji, žinoma, buvo visiškai nešališka, nebuvo ir jokio interesų konflikto. Fizinių ir technologijos mokslų centro vadovo rinkimų komisiją sudarė penki asmenys, du iš jų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai. Vienas jų – buvęs švietimo viceministro Skaudžiaus kolega, viceministras Justas Nugaras. Taigi, net minčių negalėjo kilti, kad jis gali kažkaip pasistengti dėl buvusio kolegos. Rinkimai, be abejo, vyko ypatingai skaidriai, etiškai, ir rezultatai ypač skaidrūs ir teisingi, o visi kiti kandidatai, žinoma, buvo kur kas silpnesni ir mažiau verti užimti vadovo postą.
Na ir dabar Fizinių ir technologijos mokslų centras, kurio bendras biudžetas daugiau nei 30 mln. eurų, turės naują nusipelniusį vadovą.
Kaip vis dėlto gerai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nepalieka buvusių savo kadrų užribyje.
Čia tikriausiai vertėtų priminti, kad Ramūnas Skaudžius daugiau nei trejus metus buvo švietimo viceministras, nuveikė daug didingų darbų, po kurių nesusipratusi švietimo bendruomenė kosėja ir čiaudėja iki dabar. Šių metų balandžio 9 dieną jis atsistatydino, taip ir nepaaiškinęs savo pasitraukimo priežasčių. Tą pačią dieną atsistatydinimo pareiškimą įteikė ir ministras Gintautas Jakštas. Bet nepraėjo nei trys mėnesiai ir R. Skaudžius jau naujoje pozicijoje. Sakytume, stulbinama sėkmė ir įvertinimas. Ir kaip trejus metus iki šiol, jis vėl galės profesionaliai arti savo vagą. Tik dabar jau nebe švietimo, o mokslo dirvonuose. Švietimo srityje jis paleido keliolika reformų, dėl kurių švietimo sritis ėmė kunkuliuoti, dabar kažką panašaus bus galima nuveikti ir moksle.
Kiek teko girdėti, taip pat neišpasakytai skaidriai vyko ir rinkimai į Lietuvos energetikos instituto vadovus. Jie buvo tokie nepriekaištingi, kad susižavėjimo skundai ir pastabos buvo išsiųsti Prezidentūrai, Seimui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Energetikos ministerijai, taip pat ir Pramonininkų konfederacijai. Su tuo ir norėtųsi pasveikinti. Iš tiesų yra be galo išmintinga vadovų rinkimų konkursus rengti vasaromis, atostogų metu, tada niekas nepastebi nei pačių rinkimų, nei jų rezultatų. O vėliau 4-5 metus ramybė, nes viskas juk išsidalinta.

Humaniškiausia ministerija rengia skaidriausius konkursus, juos laimi profesionaliausi Rengiant šį komentarą nepavyko rasti palyginimų su šio laikmečio filmais ir knygomis. Bet galbūt galima pasiremti ir ankstesnių laikų nemariomis frazėmis. Ta...