Šeimų asociacija

Mūsų valdybos narys Antanas Jonušas dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija spaudos konferencijoje apie įtraukųjį ugdymą. Jo pasisakymo reziumė ir vaizdo įrašas - įraše žemiau ⬇️

Vakar spaudos konferencijoje apie įtraukųjį sakiau, kad

🔹Įtraukusis nėra kažkokia "reforma". Dar "Tautinės mokyklos koncepcijoje" (1989 m.) kalbėta apie individualių mokinio galių atskleidimą ir galimybių mokytis visiems sukūrimą. Tik žodžio "įtraukusis" ten dar nebuvo. Ši nuostata - ir švietimo įstatyme, ir "Geros mokyklos" koncepcijoje" (2015 m.).

🔹Be įtraukiojo ugdymo negalime kalbėti apie įtraukią lygių galimybių visuomenę.

🔹Įtraukusis man - labai asmeniška. Man rūpi, kad mano individualių ugdymosi poreikių turintis sūnus galėtų augti ir mokytis pagal savo gebėjimus. Man rūpi, kad tą patį Lietuvoje galėtų KIEKVIENA(-S).

🔹Niekada nebuvome geriau pasiruošę įtraukiojo įgyvendinimui. Niekada tiek daug nesimokėme, taip gerai nesupratome individualių ugdymosi poreikių, universalaus dizaino mokymuisi (UDM) principų. Chebra pastaruosius porą metų daug mokėsi. Niekada nebuvo tokios mokymų pasiūlos. Nebuvo Lietuvos įtraukties švietime centras. O dabar yra.

🔹Nėra tokio "dabar jau pasiruošę" arba "dar nepasiruošę". Net šalys, kurios yra labai pažengusios su įtraukiuoju, susiduria su iššūkiais. Susiduriame ir susidursime ir mes. Čia esmė - vizija, kelias, kuriuo norime eiti, o ne kažkoks mistinis "dabar jau pasiruošėme, galime pradėti" atskaitos taškas.

🔹Aišku, kad dar daug ko trūksta: svajoju, kad leidyklos leistų pagal UDM principus kuriamas mokymosi priemones; kad kiekviena mokykla turėtų aiškius pagalbos mokiniui algoritmus ir pakankamai resursų juos įgyvendinti. Aišku, dar trūksta pagalbos specialistų, asistentų, priemonių. Bet tai ne pasiteisinimas, o iššūkiai.

🔹Nerimo ir baimių dėl įtraukiojo švietimo bendruomenėje jaučiu labai daug ir tai labai suprantu. Mokytoju būti nėra paprasta, ypač jei dirbi su didelėmis mokinių grupėmis, neturi pakankamai pagalbos, paramos.

🔹Kita vertus, jei dirbi mokykloje, dirbi ir su SUP vaikais. Tai tiesiog mokytojų darbo dalis, iki šio rugsėjo ir po jo. To negali pasirinkti ar nepasirinkti. Jei nuo 2020 m., kai buvo paskelbta apie "Įtraukiojo ugdymo" virtimą įstatymu 2024 m. rugsėjį, mokytojai neperskaitė įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo rekomendacijų ir universalaus dizaino ugdymui gairių - apie ką tada išvis kalbėti?

🔹Įtraukusis prasideda nuo bendruomenės vertybinių nuostatų. Ir čia mūsų paveikslas toks: remiantis 2022 m. reprezentatyviu tyrimu, mažiau nei pusė gyventojų nori matyti specialiųjų poreikių ar negalių turinčius mokinius bendrojo lavinimo mokyklose. Tai, jaučiu, tiesiogiai koreliuoja ir šiaip su mūsų gebėjimu suprasti ir priimti "kitą" visuomenėje. Kol ši nuostata nesikeis, įtraukusis bus labiau ne iššūkis, o problema.

🔹Savo pranešimą baigiau mintimi, kad jei norime gyventi visuomenėje, kur vieni kitų nenurašome, o padedame augti ir veikti, turime tapti įtraukiojo ugdymo fanais ir ambasadoriais, ypač viešojoje erdvėje.

Konferencijos įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=3MrEQlx4x5Y
Labai patiko Sandra Valantiejienė pranešimas, jis nuo 10:56. Mano dalis - nuo 18 min.

Medicininis nėštumo nutraukimas - legalus, bet, deja, ne visada lengvai prieinamas.

Šeimos sudėties ir pasirinkimo turėti vaikus klausimas privalo būti pačių šeimų reikalais. Palaikome gimstamumą skatinančias priemones, tačiau abortų ribojimas nėra viena iš jų. Moksliniai tyrimai ne kartą parodė, kad abortų skaičius mažėja augant visuomenės pragyvenimo lygiui, didėjant kokybiškam švietimui, kontracepcijos prieinamumui.

O didesnį gimstamumą skatina saugumas, palaikanti aplinka, abiejų partnerių lygiavertis įsitraukimas į tėvystę.

Rinkimės priemones, kurios kurs laimingas, darnias ir visapusiškai auginančias šeimas.

Eksperimentas Vilniuje: ką patiria moteris, norinti užsirašyti pas gydytoją abortui? - bendra.lt Dešimtmečius į Lietuvą kelią skynusis galimybė nutraukti nėštumą vaistiniu būdu laikoma žmogaus teisių ir mokslo pergale, tačiau praėjus...

Džiaugiamės, jog galėjome prisidėti prie šio pokyčio.

👀Neįtikėtina, kad valstybė yra neįgali apsaugoti savo piliečius vaikus.
👀Neįtikėtina, kad pasiūlymas, drausti dvasininkams dirbti su vaikais, jeigu buvo fiksuotas seksualinio pobūdžio nusikaltimas, dar nebuvo patvirtintas Seime.
👀Ruošiantis liepos 11d. balsavimui po pakartotinio teikimo mūsų akys nukreiptos į pasirinkimą tarp vaikų saugumo ir dvasininkų neliečiamybės.

Mes už vaikus.

Daugiau konteksto - komentare.

Dalinamės verta dėmesio naujiena, kuri vos nenugulė dulkėti archyvuose nepastebėta.

🔹 “Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konstatavo, kad gyvenimo įgūdžių programa neriboja tėvų teisės auklėti vaikus pagal savo religinius ir dorovinius įsitikinimus” (nuoroda komentare).🔹

Prisiminkime 2023 metų rudenį dėl GĮP kilusį ažiotažą, kurį kurstė įvairios politinės grupės ir pavieniai asmenys. Viešoje erdvėje buvo atvirai ir subtiliai grasinama GĮP rengėjams ir ministerijai, kuri inicijavo ir nuosekliai palaikė GĮP įgyvendinimą. Buvo piešiami apokaliptiniai scenarijai, kaip programa neva tvirkins vaikus; kaip GĮP pamokos neva sugriaus valstybės pamatus; kaip masės šeimų neva atsiims vaikus iš mokyklų, saugodamos šeimų konstitucines teises ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus.

Nieko panašaus neįvyko. Ir negalėjo įvykti.

Praėjo kiek daugiau nei pusmetis, ir teismas konstatavo, kad politikų pakurstyti tėvų nuogąstavimai buvo nepagrįsti, bei kad GĮP turinys nepaneigia konstitucinės tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus. Šiandien ažiotažo nėra, yra tik pavieniuose informaciniuose burbuluose prasprūstantis GĮP oponentų nepasitenkinimas, kad Lietuvoje “nėra teisingumo”.

Mes, savo ruožtu, džiaugiamės, kad, nors ir neskubom, teisingumas galiausiai sudėjo taškus ant „i“. Džiaugiamės, kad GĮP, tapusi politinių manipuliacijų įrankiu ir kai kurių politinių judėjimų “programų” centrine ašimi, buvo reabilituota. Kitaip ir negalėjo būti.

Tuo pačiu manome, kad GĮP istorija yra istorija apie mūsų, Lietuvos piliečių, atsparumą propagandai ir manipuliacijoms. Deja, didelė masė žmonių pasidavė melagienų apie GĮP lavinai, dalinosi nepatikrinta informacija, auginosi nepagrįstas baimes apie GĮP. Didelė dalis šių žmonių, praėjus beveik metams nuo GĮP įgyvendinimo, turbūt dorai nė neprisimins dėl ko taip aršiai kovojo rudenį (neprimena brangių kalafiorų skandalo?).

O mes prisimename, kas ir kaip vyko rudenį ir norime priminti Jums. Tam, kad galėtume matyti realiu laiku, kaip bliūkšta informacinio karo burbulai. Ir tam, kad ateity, kai kils eilinė visuomenę skaldanti kontroversija, mes visi prisimintume šią istoriją kaip iliustraciją to, kaip paprastai galima įduoti įsiaudrinusiai miniai šakes į rankas ir kaip trumpai įaudrinta minia prisimena, dėl ko kilo į kovą.

Tikrinkime informaciją. Skaitykime pirminius šaltinius. Grįskime duomenimis ir mokslu savo teiginius bei argumentus. Ir pasitikėkime Lietuvos teisine sistema. Pasitikėkime Lietuvos valstybe.

Dalinamės kvietimu į psichologės-psichoterapeutės Irmos Skruibienės renginį "Kai su vaiku kalbamės apie mirtį". Tema nėra lengva, tačiau svarbi kiekvienam suaugusiajam, turinčiam artimesnį santykį su vaikais/-u. Irma yra atviras, šiltas žmogus ir profesionali psichologė, savo mokymuose kurianti saugią erdvę sudėtingiems pokalbiams.

Kviečiame sudalyvauti 🌷

Nuoroda į renginį komentaruose.

Naujais nariais džiaugiamės ir mes, Šeimų asociacija :) Bendromis pastangomis sieksime, kad Lietuvoje būtų atstovaujamos visos šeimos, o šeimos politika formuojama žmogaus teisėmis, empatija ir mokslu grįstais sprendimais

Labai norisi pasidžiaugti dar vienu mūsų augimu!

Šiandien oficialiai tapome Šeimų asociacija nare! Tikimes, kad kartu galėsime toliau augti, stiprėti ir toliau žmogaus teisių temas atnešti į pokalbius apie vaikus, paauglius/-es ir lytiškumo temas 💪

Juk kartu augti stipriau, tiesa?
_____________________________________________________
Nori prisidėti prie mūsų augimo? Paremk mus www.contribee.com/ivairovesnamai

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, siekdama sklandaus įtraukties švietime įgyvendinimo ir suprasdama kiekvieno asmens poreikius ir galimybes atitinkančio ugdymo svarbą, įkūrė Įtraukties švietime patariamąją grupę, kurioje Šeimų asociacija delegavo savo atstovą. Ačiū Antanas Jonušas už skiriamą energiją ir laiką atstovaujant visas šeimas!

Per lakstymą net nuotraukos nepasidariau, tai gal tiks sena. Iš ten pat ir su tais pačiais (laimingais) marškiniais :) Nuimkit švarką, pridėkit barzdą ir bus kaip šiandien :D

Tarptautinę šeimos dieną kaip Šeimų asociacija atstovas dalyvavau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įtraukiojo švietimo patariamosios grupės posėdyje. Grupėje - įvairių organizacijų atstovai, visuomenininkai.

Šiandien - grupės susipažinimas, Nacionalinė švietimo agentūra būsimo projekto apie įtraukųjį pristatymas ir atnaujinamo "Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, ugdymo pritaikymo ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimo tvarkos aprašo" projekto pristatymas.

Komentuosim, kritikuosim, patarsim - grupė rinksis kas keletą savaičių vardan to, kad įtraukusis ir bendrai individuali pagalba mokiniams vyktų kiek įmanoma sklandžiau.

Jei norite paremti Šeimų asociaciją: https://contribee.com/seimu-asociacija

Formuojant šeimos politiką svarbu remtis mokslu grįstais sprendimais. Tam ir skirti moksliniai tyrimai bei duomenų analizės.

Šeimų asociacija atstovai 2024 m. gegužės 8 d. dalyvavo Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto organizuotoje konferencijoje, skirtoje aptarti baigiamą vykdyti mokslinį tyrimą „(Ne)tapti tėvu: Lietuvos vyrų prokreacinė elgsena ir bevaikystės patirtys“.

🌿 Konferencijoje pranešimus skaitė ir diskutavo dr. Daumantas Stumbrys, dr. Gražina Rapolienė, dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė, dr. Lina Šumskaitė, tyrėja Vaida Tretjakova.

👉 Konferencijoje aptarta daug klausimų, susijusių su vyrų bevaikyste. Kas dažniau neturi vaikų: vyrai ar moterys? Kiek vaikų nori turėti vyrai, o kiek moterys? Kaip susiklosto vyrų gyvenimai, kuomet dėl įvairių aplinkybių nesusilaukiama vaikų? Ar visada tai - tiesiog savanoriškas pasirinkimas? Kodėl bevaikystės atvejų daugėja? Koks visuomenės požiūris į vaikų neturinčius vyrus, o koks į moteris?

🔭 Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Mes manome, kad tai yra labai graži, Lietuvą puošianti šeima.

Paklausykite istorijos mamų, kurios vis dar nepavargo dalintis ir viltis, kad ateities Lietuva bus draugiška ir teisinga visoms šeimoms.

Partnerės Birutė ir Jūratė pirmąkart prabilo po dukros gimimo: „Savo vaikui šiandien esu niekas“ Mamos dienos proga „Pasikalbėkim“ laidoje  išskirtinės viešnios – Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ir Lietuvos žmogaus teisių centro ...

❤️❤️ Sveikiname labai drąsius žmones ir kviečiame pasirašyti ant Vitaliaus ir Albino humanistinės santuokos liudijimo

Mes liudijam!

P.s. liudijimo nuoroda komentare

Balandis - seksualinio smurto prevencijos mėnuo.

Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras kviečia prisijungti prie socialinės kampanijos “Balandis - seksualinio smurto prevencijos mėnuo”.

Šių metų tema – glaudžios ir vieningos bendruomenės, galinčios prisidėti prie saugesnės aplinkos, kurioje nukentėję asmenys nebijo prabilti ir kreiptis pagalbos, kūrimo.

Daugiau informacijos apie seksualinį smurtą: www.prabilk.lt

Ne visi žmonės išgyvena seksualinį smurtą, tačiau beveik visi yra susidūrę su situacija, kai buvo netinkamo elgesio stebėtojais (-omis).

Seksualinis smurtas gali reikštis įvairiai: nepageidaujamais prisilietimais ar komentarais, seksualiniu priekabiavimu ar kitokiu seksualinio pobūdžio elgesiu.

Tai, deja, vis dar išlieka latentiniais nusikaltimais, kurie neretai nutylimi dėl baimės, gėdos, streso, stigmos ir aukų kaltinimo.

Atsakomybė už seksualinį smurtą priklauso smurtavusiam asmeniui, tačiau mes, kaip visuomenė, galime imtis veiksmų siekdami prievartos kultūrą paversti pagarbos kultūra.

Galime nubrėžti ribą tarp elgesio, kuris mūsų visuomenėje yra priimtinas ir sveikas, ir elgesio, kuris toks nėra. Užkirsdami kelią nusikaltimui kuriame saugesnę visuomenę.

📌 Balandis – seksualinio smurto prevencijos mėnuo, skirtas atkreipti dėmesį į šią neretai kitų smurto formų šešėlyje slypinčią smurto formą. Kviečiame kalbėti, dalintis ir nebijoti prabilti.

🌟 Šių metų tema – glaudžios ir vieningos bendruomenės, galinčios prisidėti prie saugesnės aplinkos, kurioje nukentėję asmenys nebijo prabilti ir kreiptis pagalbos, kūrimo.

🌟 Visą mėnesį dalinsimės informacija apie seksualinį smurtą, jo prevenciją ir pavyzdžiais, kaip į jį reaguoti priklausomai nuo situacijos, galimybių ir turimų resursų. Nesvarbu, kiek galėjai prisidėti prie seksualinio smurto intervencijos, tavo dėmesys ir pagalba seksualinį smurtą patiriančiam žmogui siunčią svarbią palaikymo žinią ir parodo visuomenei, koks elgesys yra nepriimtinas. Svarbu žinoti, kad pamatę netinkamą elgesį kiekvienas (-a) iš mūsų gali pasirinkti saugiausią būdą reaguoti, kad jį sustabdyti.

💪✨ Kviečiame jungtis ir kurti saugesnę visuomenę kartu!

Kampanijos partneriai:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras Moterų Informacijos Centras Moterų teisių asociacija Ribologija

Palaikome ir sveikiname visus, kurie ieško sprendimų. Idėjų ir jas įgyvendinančių visada reikia.

Šį kart LRT ieškojo sprendimų ir pasakojo apie bendruomeninius darželius. Puiku būtų, jeigu jų daugiau atsirastų ir Lietuvose. Puiku, jeigu daugiau bendruomeniškumo bei demokratijo atsirastų ir jau esamuose.

Apie tai, kad tėvų įsitraukimas priklauso nuo įstaigos, kalba ir Šeimų asociacijos valdybos narė Urtė Žukauskaitė-Zabukė. Pasak jos, kai kurios tėvų grupės visiškai nenori įsitraukti, kiti norėtų įsitraukti, bet jiems niekas neleidžia. Sėkmingi tie atvejai, kai tėvai įsitraukia, o darželis tai priima.

„Lietuvoje ir valstybiniuose darželiuose turėtų veikti iš tėvų ir darbuotojų sudarytos tarybos. Tos tarybos sprendžia pagrindinius darželio klausimus, reikalus ir tėvai ne tik už klasės fondą atsakingi ir už dovanėles per Kalėdas, bet ir už iš principo rimtus darželio sprendimus.

Tai taip turėtų būti mūsų demokratinėje valstybėje. Deja, taip kol kas tikrai ne visur yra, bet (...) linkiu ir tėvams prašytis į tas tarybas ir aktyviau dalyvauti, ir darželiams aktyviau kviesti. Ir galbūt taip sukursime daugiau įsitraukiančių tėvų bendruomenes“,

Kitokių darželių sėkmė – tėvai savanoriauja, prižiūri teritoriją, o vaikai didžiuojasi jų įsitraukimu Bendruomenių darželiai Šiaurės Amerikoje veikia kiek kitaip nei tradiciniai darželiai. Juos dažniausiai įkuria bendruome...

Konvencija neprieštarauja Konstitucijai

Sausio mėnesį Lietuvą sukrėtusi istoriją apie smurto atvejus viename iš Vilniaus darželių užkūrė visą sistemą dar kartą peržiūrėti, kokia situacija šalies įstaigose reaguojant į smurto atvejus.

Turbūt nebuvo nė vienos socialinių tinklų tėvų grupės, kurioje nebuvo aptarinėjama ši jautri ir skaudi tema. Tėvai išreiškė pyktį, apmaudą, baimę, dėl tokių situacijų. O vienoje sąmoningų mamų bendruomenėje netgi susibūrė iniciatyvinė grupė, kurioje mamos aktyviai įsitraukė ir dalinosi savo idėjomis, kad situacija keistųsi iš esmės.

Situacija pajudėjo, kuomet viena aktyvi mama savo facebook paskyroje pasidalinusi sukrėtusia istorija, sulaukė žmogiško Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba direktorės Ilma Skuodienė komentaro apie įstaigos veiklą. Mamos pasisakė, kad jau dabar turinčios pluoštą idėjų ir jų pagrindinis rūpestis, o kas BUS PADARYTA artimiausiu metu. Diskusiją vainikavo direktorės kvietimas susitikimui išklausyti tėvų pasiūlymus.

Visuomeniškos mamos skyrė daug asmeninio laiko, skaitė teisės aktus, gilinosi į įstaigų veikimo principus, kurie, pasirodo, labai painūs. Galiausiai buvo parengtas pluoštas idėjų, apimančių pasiūlymus pedagogams, tėvams, įstaigų vadovams ir įstaigų steigėjams.
Mūsų organizacija Šeimų asociacija, eigoje buvo pakviesta prisidėti pasidalinant savo nuveiktais darbais ieškant sisteminių sprendimų bei šiuo atveju, konkrečiai, kuriant reagavimo į smurtą algoritmą šeimoms.

Šiandien įvyko ilgai lauktas susitikimas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atstovais, kuriame dalyvavo kelios dešimtys aktyvių mamų ir Šeimos asociacijos atstovai.

Pristatėme, pagal galiojančius teisinius dokumentus, Alina Martinkutė-Vorobej sukurtą „Algoritmą reagavimui į smurtą švietimo įstaigoje“. Tikslas, kad tėvams būtų lengvai prieinama informacija:

👉 kas tai yra smurtas prieš vaikus:
👉 aiški veiksmų schema, kaip reaguoti:
👉 kur kreiptis;
👉 kokios pagalbos jie gali sulaukti iš institucijų.

Kitas tikslas, kad ši informacija būtų būtų patalpinta švietimo įstaigų informacinėse lentose, internetinėse svetainėse ir būtų pasiekiama kitais tėvams lengvai prieinamais kanalais.

Norisi pasidžiaugti pozityviai nuteikiančia šiandien įvykusia diskusija. Tarnybos atstovai išklausę šeimų idėjas pažadėjo skubos tvarka sureaguoti į pasiūlymus atsiunčiant komentarus, papildyti pasiūlytą algoritmą ir vėliau jį paviešinti švietimo įstaigose.

Sužinojome, kad veikia nemokama Vaiko Teisių Linija 880010800, kurioje jau dabar galima konsultuotis esant įvykiui ar abejojant dėl savo veiksmų bei įvykio pobūdžio.

Kviečiame tėvus, pedagogus, švietimo įstaigų specialistus ir toliau aktyviai inicijuoti diskusijas savo aplinkose, dalintis pasiūlymais ir visų bendru darbu situacija gerės. Nepalikime smurto tik nusivylusių tėvų komentaruose.

Sekite naujienas. Kimbame į darbus, kad smurto Lietuvos ugdymo įstaigose neliktų!


Jei norite prisidėti prie to, kad šeimų balsas būtų atstovaujamas remiantis žmogaus teisių principais, geriausiomis praktikomis, empatija ir mokslu grįstais sprendimais, kviečiame remti Šeimų asociaciją per contribee: https://contribee.com/seimu-asociacija
O gal norite tapti nariu ir aktyviai įsitraukti? Tuomet jums skirtas asociacijos fb puslapio mygtukas "sign up"

🤍Ne iš vienos šeimos esame girdėję: "Aš neturiu tiek kantrybės eiti į įstaigas ir kalbėti, rašyti joms raštus, analizuoti teisės aktus ir žaisti biurokratiją. Labai noriu, kad šeimų klausimai būtų sprendžiami greičiau, kad efektas būtų pastebimas dabar". 👀
Tuomet susimąstėme, kad Šeimų asociacija 🍀randa tos kantrybės ir vidinės motyvacijos "žaisti biurokratiją", atstovauti šeimas institucijose, teikti siūlymus ir argumentuotai diskutuoti šeimos temomis. Jūsų parama ir palaikymas neleidžia tos motyvacijos prarasti. 💪
Padarykime, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau šeimų! 💯
Kviečiame paremti Šeimų asociaciją 1,2% jau sumokėtu gpm.


Jei norite prisidėti prie to, kad šeimų balsas būtų atstovaujamas remiantis žmogaus teisių principais, geriausiomis praktikomis, empatija ir mokslu grįstais sprendimais, kviečiame remti Šeimų asociaciją per contribee: https://contribee.com/seimu-asociacija
O gal norite tapti nariu ir aktyviai įsitraukti? Tuomet jums skirtas asociacijos fb puslapio mygtukas "sign up"

Šeimų asociacija Šeimų asociacija siekia telkti įvairių šeimų bendruomenę, organizuoti edukacines veiklas šei

Kviečiame paklausyti apie Šeimą, kuri Lietuvoje vis dar yra nematoma ir nesaugoma.
Tačiau, tai netrukdo mylėti, rūpintis ir aukotis.

Radijo dokumentika. Atsivėrimas Jiedu kartu jau 52 metus. Aplinkiniams Vitalius ir Albinas prisistato kaip tėvas ir sūnus, nors iš t... 2024.02.04 11:05

Savaitės pradžioje Lietuvą sukrėtė žinia apie prieš mažylius darželyje smurtavusią pedagogę*. Šiandien - žinia apie nuo bendraklasio smurto nukentėjusį pradinuką, atsidūrusį ligoninėje**.

Mūsų asociacijai liūdna ir skaudu dėl vaikų, kurie turėjo (ir, deja, turi) tai patirti. Manome, kad švietimo sistemoje su smurtu kovojama nepakankamai efektyviai.

“Situacija yra tragiška. Saugodama savo vaikų emocinę sveikatą ne kartą kreipiausi dėl smurtinio mokytojų elgesio ir kiekvieną kartą susiduriu su klasikiniu smurtautojo atsaku: situaciją neigia, apsimeta, kad nesupranta arba teisina savo elgesį asmeninėmis bėdomis. Nė vienas iš jų nekalba apie vaiką.” - patirtimi dalijasi ŠA valdybos narė Asta Padagaitė, 3 vaikų mama.

Mes esame išmokyti smurtą pateisinti ir minimizuoti, nors gebame atskirti, kad kažkas negerai. Manome, kad yra labai svarbu nebijoti, laikytis savo tiesos ir reikalauti atsakomybės visų, kurie skriaudžia mūsų vaikus.

Ką konkrečiau 𝐠𝐚𝐥𝐢 𝐩𝐚𝐝𝐚𝐫𝐲𝐭𝐢 šeimos, turinčios įtarimų dėl vaiko patiriamo smurto švietimo įstaigoje? (plačiau mūsų ankstesniame įraše***):

➡️ Įtarimais dėl pasikeitusio vaiko elgesio ar savijautos pasidalinkite su kitomis šeimomis, kurių vaikai lanko tą pačią klasę/grupę. Raskite sau patogų būdą pasidalinti nuogąstavimais su kitomis šeimomis: Facebook grupės, Messenger, googlegroups, asmeniniai pokalbiai… Nebijokite būti tais/tomis, kurie/-ios kelia klausimus ir bando geriau suprasti situaciją. Gali būti (ir net tikėtina), kad nesate vieni/-os su savo nuogąstavimais, gali būti, kad kiti irgi turi nerimo dėl savo vaiko/-ų, tik nedrįsta jo įvardinti garsiai.

➡️ Pasikalbėkite su vaiko mokytoja/-u. Paklauskite, ar ji/-is pastebėjo vaiko pokyčius, jei taip, gal jis/ji turi kokių įžvalgų, su kuo tai gali būti susiję, kaip tie pokyčiai pastebimi pamokose ar pertraukų metu, t.t.

➡️ Kreipkitės į mokyklos/darželio administraciją ir/ar Vaiko gerovės komisijos pirmininką. Tais atvejais, kai jaučiate, jog nesimezga konstruktyvus pokalbis su mokytoju/-a, galite kreiptis pagalbos į mokyklos administraciją ir/ar Vaiko gerovės komisijos pirmininką.

➡️ Kreipkitės į miesto/rajono vaiko teisių apsaugos skyrių. Jei mokyklos darbuotojams nepavyksta apsaugoti vaiko nuo pasikartojančio smurto situacijų, galima kreiptis konsultacijų ir/ar pagalbos į vaiko teisių specialistus. Mokykla privalo užtikrinti saugias ugdymo(si) sąlygas visiems vaikams. Į vaiko teisių specialistus galima kreiptis tais atvejais, kai matote, kad mokyklai nesiseka įgyvendinti šio įsipareigojimo vaikui ir jums, kaip šeimai.

➡️ Skambinkite į Tėvų liniją pasikonsultuoti dėl pagalbos vaikui galimybių. 880090012 nemokamos konsultacijos tėvams vaiko auklėjimo klausimais darbo dienomis 17:00 - 21:00.

➡️ Parašykite mums - pasikalbėsime, pasitarsime.

Tik patys galime nutraukti smurtą, nebijokime ir veikime kartu.💛


Jei norite prisidėti prie to, kad šeimų balsas būtų atstovaujamas remiantis žmogaus teisių principais, geriausiomis praktikomis, empatija ir mokslu grįstais sprendimais, kviečiame remti Šeimų asociaciją per contribee: https://contribee.com/seimu-asociacija

Geros žinios 🙂

Iniciatyvos, prasidėjusios kartu su Šeimų asociacija dar 2021 metais, išaugo į organizaciją, kuriai labai svarbios temos apie ribas, sveikus santykius, seksualumą, seksualinio smurto prevenciją.

Šeimų asociacijai šios temos taip pat svarbios ir mes stengiamės stiprinti dalyvavimą ir atstovavimą jose 🌿

Džiaugiamės, kad Ribologija (ir jos bendruomenė) tapo Šeimų asociacijos oficialia nare! 🤝


Jei norite prisidėti prie to, kad šeimų balsas būtų atstovaujamas remiantis žmogaus teisių principais, geriausiomis praktikomis, empatija ir mokslu grįstais sprendimais, kviečiame remti Šeimų asociaciją per contribee: https://contribee.com/seimu-asociacija

Dalinamės aktualia informacija. Nepatingėkite aptarti ją savo šeimose, nes tai yra svarbu.

Labai džiaugiamės, kad sekmadienį dingusi 9-metė atsirado, tačiau reaguojant į įvykį ir žmonių pasimetimą bei žinių, apie viliojamus nepilnamečius/es socialiniuose tinkluose, trūkumą, norime atkreipti dėmesį ir pasidalinti informacija apie viliojimą internete (angl. grooming).

❗️Viliojimas yra veiksmų eiga, kuri sustiprina ir užmezga ryšį su jaunu žmogumi, kad vėliau galėtų pasinaudoti, pvz, paskatintų kurti ir dalinti seksualiniu turiniu ar įtraukti į išnaudojimo tinklą.

❗️KAIP tai vyksta?

PAIEŠKA: Bet kuris vaikas ar paauglys gali tapti potencialia auka. Visgi dažnai siekiama užmegzti kontaktą su vaikais ir jaunuoliais/ėm, kurie/ios turi tam tikrų savybių arba yra pažeidžiami/os ne vien dėl savo amžiaus, bet ir kitų kriterijų: negalia, nepriežiūra ir pan. Potencialių aukų gali būti ieškoma naudojant socialinę tinklus, pranešimų programas arba internetinių žaidimų pokalbių funkcijas.

SANTYKIŲ KŪRIMAS IR PASITIKĖJIMAS: Smurtautojas/a gali stebėti vaiką ar jaunuolį/ę, kad sužinotų, kaip geriausia jo/s “prieiti”. Nusikaltėliai/ės gali pasiūlyti ypatingą dėmesį, supratimą ir užuojautą. Tikslas - sudominti ir užmegzti draugystę, tuo pačiu ir toliau ieškoti “silpnųjų vietų”, pavyzdžiui, jei vaikas ar jaunuolis/ė nėra populiarus/i mokykloje, nusikaltėlis/ė gali skirti daug dėmesio, žerti komplimentus, dovanas ir siūlyti išklausymą.

INFORMACIJOS RINKIMAS IR PASLAPTYS: Nusikaltėlis ima užimti svarbų vaidmenį asmens gyvenime, gali manipuliuoti santykiais taip, kad atrodytų, jog jis vienintelis visiškai supranta vaiką (ar jaunuolį/ę) ir/ar tam tikru būdu tenkina vaiko poreikius.
Nusikaltėlis/ė nori išgauti kuo daugiau informacijos, todėl užduoda klausimus apie vaiko jausmus, apie jo santykius su šeima ir draugais, apie interesus ir tt. Tuo pačiu bando stiprinti ryšį ir įtikinti savo auką apie jų santykius niekam nepasakoti, kad kiti nebūtų dėl to nepatenkinti. Kartais nusikaltėlis gali grasinti paviešinimu, savižudybe, fiziniu vaiko (jaunuolio/ės) ar artimųjų sužalojimu.

SEKSUALUMO TEMA. Daugelis internetinių nusikaltėlių siekia seksualinio turinio, tad pamažu gali siųsti nederamus video/foto, ​​taip siekiant normalizuoti tokį turinį jų bendravime. Gali apsimesti, kad siunčia savo nuotraukas, skatinant tai padaryti ir viliojamą asmenį. Kai kurie nusikaltėliai nori išgauti nuotraukų, vaizdo įrašų, garso pranešimų, o kiti - nori susitikti.

KONTROLĖ. Smurtautojui svarbu išlaikyti paslaptį, kad vaikas ar jaunuolis/ė neatskleistų apie šiuos santykius ar prievartą. Dažnai sakoma, kad vaiku ar jaunuoliu/e nepatikės arba nubaus. Nukentėję asmenys gali jauti gėdą arba bijoti, kad bus apkaltinti/os. Dažnai smurtautojas manipuliuoja informacija ir grasina, taip siekiant išlaikyti kontrolę.

🧐 Ką daryti?

- Kalbėti su vaikais ir jaunuoliais apie:
- Sutikimą (fizinėje ir elektroninėje erdvėje)
- Viliojimą
- Pornografiją
- Netinkamas paslaptis
- Įgalinkite savo vaiką atvirai kalbėti apie tai, ką jis veikia internete, su kuo kalbasi ir kodėl
- Paaiškinkite savo vaikui, kad palaikysite jį/ą ir bėdai ištikus padėsite

❗️Niekada nekaltinkite vaikų ar jaunuolių dėl nusikaltėlio veiksmų, nes naivumas ir/ar pasitikėjimas nėra jų kaltė.

Deja, skaitmeniniame pasaulyje sunku iš tikrųjų žinoti, kas gali slėptis už internetinio profilio.

➡️ 43 proc. gyventojų 𝐬𝐮𝐭𝐢𝐧𝐤𝐚, kad Lietuvos mokyklose turėtų būti lytiškumo ugdymas.

➡️ 44 proc. su tuo 𝐧𝐞𝐬𝐮𝐭𝐢𝐧𝐤𝐚 ir mano, kad tai šeimos reikalas*.

Mes tikime, kad nemaža dalis Lietuvos šeimų be jokių kliūčių ugdo vaikų lytiškumo kompetencijas šeimose. Tačiau ne visos nori ir gali tai daryti.

Todėl neabejojame, kad profesionalus lytiškumo ugdymas mokyklose yra reikalingas kaip pagalba šeimoms ir vaikams.

Matome tokią nuoseklaus lytiškumo ugdymo mokyklose naudą:

➡️ seksualinio smurto prevencija;
➡️ didesnis mokinių pasitikėjimas savimi;
➡️ mažesnė baimė ir gėda kreiptis pagalbos į reprodukcinės sveikatos specialistus;
➡️ didesnė mokinių drąsa ginti savo asmenines ribas ir pasakyti "ne";
➡️ atidėta lytinių santykių pradžia;
➡️ lytiškai plintančių ligų prevencija;
➡️ t.t.

Nemaža dalis mokyklose vykdomos Gyvenimo įgūdžių programos (GĮP) yra orientuota į šių svarbių vaikams ir jaunuoliams kompetencijų ugdymą.

Manome, kad šeimos gali ir turi ugdyti vaikus. O mokyklos gali ir turi padėti šeimoms tai daryti. 🤝💛

*

Susipriešinimas neblėsta: aistras dėl lytiškumo ugdymo kaitino ir politikai, o visuomenės požiūris – skilęs per pusę Lytiškumo ugdymo tema šiais metais nuvilnijo keldama didžiules aistras. Ir nors Gyvenimo įgūdžių programa šių metų rugsė...

Padėkime vaikams, kurie pereina prie vieno, ilgo nakties miego režimo

Kiekviena šeima nori, kad vaikai būtų pailsėję, žvalūs. Tam labai svarbus dienos miegas. Tačiau ateina laikas, kai vaikams jo nebereikia. Kiekvienas vaikas dienos miego atsisako jam būdingu tempu, skirtingu amžiaus periodu. Mokslas sako, kad kur kas geriau ilgas nakties miegas nei nutrauktas nakties miegas ir jo kompensavimas dienos miegu.

Jeigu remdamiesi būdingais požymiais matote, kad jūsų vaikui miegas darželyje yra nebereikalinga rutinos dalis, rekomenduojama tokia veiksmų seka:

👉 Pasikalbėkite su vaiko grupės mokytojomis. Išsakykite poreikį, kad jūsų vaikui jau nebereikia dienos miego (o gal ir pogulio). Jeigu mokytoja supratingai pasistengs užtikrinti jūsų vaiko (ir šeimos) poreikį, viskas - daugiau nieko daryti nereikia.
👉 Jeigu mokytoja nesutiks nemigdyti ir/ar neguldyti jūsų vaiko, raštu kreipkitės į darželio administraciją.
👉 Jeigu administracija neužtikrins jūsų vaikui lankstaus poilsio, raštu kreipkitės į darželio steigėją. Dažniausiai tai yra miesto ar rajono savivaldybės administracijos Švietimo (ar panašias funkcijas atliekantis) skyrius. SVARBU: Už valstybinių darželių kokybę ir higienos normų laikymosi užtikrinimą yra atsakingos savivaldybės. Visos savivaldybės pasisakė, kad lankstus poilsis privalo būti užtikrinamas. Kviečiame kreiptis į savo darželio steigėją ir užtikrinti paslaugų kokybę ir prieinamumą tiek miegantiems, tiek nemiegantiems vaikams.

Kiekviena aktyvi šeima gali prisidėti prie pokyčių!

Kreipimųsi į administraciją ir savivaldybę pavyzdžiai: https://poilsisdarzelyje.lt/ka-daryti-seimoms/

Reikia palaikymo ir patarimų? Prisijunk: https://www.facebook.com/groups/1145907402954002

Ši komunikacinė žinutė yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, remiamo projekto „Dezinformacijos socialiniuose tinkluose įtakos šeimos politikos klausimais mažinimas“ dalis.


Jei norite prisidėti prie to, kad šeimų balsas būtų atstovaujamas remiantis žmogaus teisių principais, geriausiomis praktikomis, empatija ir mokslu grįstais sprendimais, kviečiame remti Šeimų asociaciją per contribee: https://contribee.com/seimu-asociacija
O gal norite tapti nariu ir aktyviai įsitraukti? Tuomet jums skirtas asociacijos fb puslapio mygtukas "sign up"

Poilsis darželyje Nustatyta, jog ikimokyklinio amžiaus vaikų miego režimo perėjimas iš dvifazio į vienfazį yra universalus procesas kiekvieno vaiko raidoje ir šį procesą lydi kognityviniai, psichologiniai ir nervų sistemos pokyčiai.