Žmogaus teisių stebėjimo institutas

Nuo šiandienos iki Seimo rinkimų rinkėjai galės pasitikrinti, kurie kandidatai į Seimą yra pasirengę ginti žmogaus teises.

Startuoja iniciatyva „Yra, ką rinkti“, kurioje kandidatai į Seimą pateikia atsakymus į dažnai nepatogius, tačiau aktualius žmogaus teisių klausimus

Jau daugiau nei penkiasdešimties kandidatų atsakymus galima rasti manoteises.lt/yrakarinkti arba yrakarinkti.lt

Neradai tau įdomaus politiko atsakymų?
Pažymėk kandidatą (-ę) komentaruose ir paragink atsakyti į žmogaus teisių klausimus!

Kartu su kitomis žmogaus teisių organizacijomis kviečiame kandidatus į Seimą dalyvauti iniciatyvoje „Yra, ką rinkti“.

Prašome atsakyti į dvidešimt klausimų, kurie atskleis jūsų pažiūras į įvairius žmogaus teisių klausimus, ir tikimės, kad parodys rinkėjams, kad yra ką rinkti: https://forms.gle/TmpDg1rCnyRKiVKa9

Atsakymai nuo rugsėjo 12 dienos bus skelbiami viešai, puslapyje yrakarinkti.lt Kandidatų atsakymai bus vertinami remiantis tarptautinėmis žmogaus teisių konvencijomis ir LR Konstitucinio teismo nutarimais, bei reitinguojami.

Kiekvienas kandidatas galės surinkti nuo 0 iki 10 balų. Atsakyti į žmogaus teisių klausimus ir juos palyginti su kandidatų atsakymais galės kiekvienas norintis.

European Network Against Racism - ENAR Laimingas žmogus Lietuvos negalios organizacijų forumas Lietuvos žmogaus teisių centras Lietuvos žydų bendruomenė Lygių galimybių plėtros centras Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas Nepatogus Kinas / Inconvenient Films Psichikos sveikatos perspektyvos Sienos Grupė Įvairovės edukacijos namai Žmogaus teisių stebėjimo institutas

https://manoteises.lt/straipsnis/kandidatus-i-seima-kviecia-dalyvauti-iniciatyvoje-yra-ka-rinkti/

Kandidatus į Seimą kviečia dalyvauti iniciatyvoje „Yra, ką rinkti“ Žmogaus teisių organizacijos kviečia kandidatus į Seimą dalyvauti iniciatyvoje „Yra, ką rinkti“. Nevyriausybininkai siūlo kandidatams atsakyti į dvidešimt klausimų, kurie atskleis jų pažiūras įvairiais žmogaus teisių klausimais, ir parodyti rinkėjams, kad yra ką rinkti. „Daž...

Dalinamės trimis filmų apie migraciją
rekomendacijomis! 🎬

▪ Persepolis (2007) apie iranietę mergaitę Marji, augusią Islamo revoliucijos metu ir po jos.
▪ Green Border (2023) istorija migrantų, bandančių kirsti Baltarusijos - Lenkijos sieną.
▪ Human Flow (2017) - menininko ir aktyvisto Ai Weiwei dokumentinis filmas apie 2016 metais įvykusį smarkų migrantų pagausėjimą Europoje.

Kova už saugų, nestigmatizuojamą ir lengvai prieinamą abortą Lietuvoje ir Europoje yra būtina!

Neplanuotas nėštumas, skyrybos, pinigų stoka, sveikatos draudimo neturėjimas, patirtas išprievartavimas – tai yra tik keletas iš priežasčių, kodėl moterys Lietuvoje renkasi nutraukti nėštumą.

Vaistinis abortas – pasaulyje pripažįstamas saugesniu ir paprastesniu metodu – Lietuvoje legaliu tapo tik prieš pusantrų metų, tačiau jo įteisinimui ilgą laiką priešinosi pro-life aktyvistai ir katalikiškos organizacijos. Kuo anksčiau yra atliekama nėštumo nutraukimo procedūra, tuo ji yra lengvesnė ir saugesnė, būtent tokią galimybę ir suteikia vaistinis abortas. Visgi nepaisant to, kad vaistinis abortas Lietuvoje yra legalus jau pusantrų metų, daugeliui moterų jis vis dar sunkiai prieinamas. Pasiteiravus 14 Vilniaus gydymo įstaigų, tik 4 iš jų informavo, kad galima užsirašyti ab**to atlikimo procedūrai. Tuo tarpu Vilniaus Karoliniškių poliklinika bendrai neatlieka jokių procedūrų – nei vaistiniu, nei chirurginiu metodu.

Lietuvoje galiojančios nėštumo nutraukimo gairės apsunkina medikų darbą, reikalaujama žymiai daugiau tyrimų nei kitose valstybėse. Pasirodo, kad kuriant gaires spaudimą darė prieš abortus nusistatę medikai.

Kitose šalyse, kaip Jungtinė Karalystė, Estija, Suomija, Švedija, dauguma moterų renkasi vaistinį abortą. Deja, Lietuvoje šis metodas dar nėra populiarus, nors per mėnesį atliekama apie 200 abortų, iš kurių tik nedidelė dalis – medikamentiniai.

Turime kovoti už tai, kad moterys Lietuvoje ir visoje Europoje galėtų rinktis lengvą ir saugiai prieinamą nėštumo nutraukimo procedūrą! Tik tada galėsime užtikrinti moterų teisę rinktis saugoti jų sveikatą bei gerovę. 💪💚

Kad tai būtų įmanoma pasiekti, My Voice, My Choice Europos piliečių iniciatyva renka 1 milijoną Europos gyventojų parašų tam, kad Europos Sąjunga užtikrintų saugų abortų prieinamumą ir apgintų reprodukcines teises!

Kviečiame pasirašyti ir tave: https://eci.ec.europa.eu/044/public/ #/screen/home

Prie komandos kviečiame prisijungti teisininką(-ę)! ⚖️

DARBO POBŪDIS:

▪️ Teisinių tyrimų atlikimas, ataskaitų rengimas
▪️ Teisės aktų projektų analizė ir išvadų bei kitų teisinių dokumentų rengimas
▪️ Strateginio bylinėjimosi programos koordinavimas
▪️ Teisinio pobūdžio projektinių paraiškų rengimas ir projektinių veiklų įgyvendinimas
▪️ Teisinio turinio mokymų medžiagos kūrimas ir mokymų vedimas
▪️ Organizacijos atstovavimas darbo grupėse ir renginiuose
▪️ Ryšių su vietiniais ir tarptautiniais partneriais kūrimas ir palaikymas

REIKALAVIMAI:

▪️ Teisinių dokumentų analizės ir rengimo gebėjimai
▪️ Išvadų ir ataskaitų rengimo gebėjimai
▪️ Tyrimų atlikimo gebėjimai
▪️ Viešojo kalbėjimo įgūdžiai
▪️ Geri analitiniai ir teksto rašymo įgūdžiai, sklandi kalba
▪️ Aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas
▪️ Lietuvių ir anglų kalbų lygiai: C1
▪️ Gebėjimas produktyviai dirbti komandoje ir individualiai, nuotoliu ir biure
▪️ Neabejingumas žmogaus teisių problematikai
▪️ Teisė dirbti Lietuvos Respublikoje

DARBO SĄLYGOS:

▪️ Lankstus darbo grafikas
▪️ Hibridinis darbo modelis
▪️ Darbo klausimų dinamika
▪️ Plačios profesinio tobulėjimo galimybės
▪️ Darbas pilnu etatu – 40 valandų per savaitę. Tinkamai(-am) kandidatei(-ui) sudarytume galimybę dirbti mažesne etato dalimi.
▪️ Terminuota darbo sutartis iki 2025 m. kovo 31 dienos su galimybe pratęsti
▪️ Mėnesinis darbo užmokestis: 2000 – 2500 EUR prieš mokesčius (priklausomai nuo patirties)

KANDIDATAVIMO PROCEDŪRA:

▪️ Gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką siųsti el. paštu [email protected] iki liepos 31 dienos.
▪️ Sėkminga(-as) kandidatė(-as) darbą pradės rugpjūčio mėnesį.

Socialiniai tyrimai rodo, kad didelė dalis žmonių yra linkę kandiduoti tik tuomet, kai atitinka didžiąją dalį darbo skelbimo reikalavimų. Kviečiame kandidatuoti, net jei atitinkate tik dalį aukščiau įvardintų reikalavimų. Motyvacija ir noras tobulėti reiškia labai daug. Žmogaus teisių stebėjimo institutas yra lygių galimybių darbdavys – kviečiame kandidatuoti įvairių amžiaus grupių visų rasinių, religinių, lytinių, kultūrinių, tautinių tapatybių asmenis bei asmenis, patiriančius fizinius ar psichosocialinius sunkumus.

Viena iš svarbiausių problemų psichiatrijos praktikoje yra įvairūs suvaržymai, ribojantys žmonių su psichosocialine negalia teises. Jau beveik prieš 20 metų priimta Žmonių su negalia teisių Konvencija draudžia tai daryti. Tačiau Psichikos sveikatos įstatymuose, kurie veikia visose valstybėse, numatomos išimtys - kai gydytojų psichiatrų sprendimu, esant tam tikroms psichikos būsenoms, leidžiama nepaisyti šių teisių ir taikyti fizinius ar kitokius suvaržymus.

Ši situacija, susiklosčiusi pasaulio psichikos sveikatos priežiūros sistemose, kartais vadinama "impasse" - aklaviete. Viena vertus, kai įstatymai leidžia tokias išimtis, tai yra realus pavojus, kad išimtys virs taisykle. Taip ir nutinka daugumoje pasaulio valstybių - įvairiai naudojamų suvaržymų atvejų skaičius ne mažėja, o didėja, net ir skiriant vis daugiau lėšų psichiatrijos paslaugoms. Kita vertus, jei įstatymais bet kokios prievartos naudojimas prieš pacientus būtų uždraustas, nebūtų aišku, kas ir kokius sprendimus turi daryti esant tam tikroms būsenoms, galimai keliančioms pavojų paciento ar aplinkinių sveikatai ir gyvybei.

Nuolatinė įtempta diskusija tarp skirtingus požiūrius šiuo klausimu turinčių ekspertų, ieškant optimalių rekomendacijų, tęsiasi.

Svarbu ieškoti kūrybiškų sprendimų, kaip galima būtų kuo labiau sumažinti suvaržymų taikymą psichiatrijos praktikoje.

Šiame kontekste įdomus yra neseniai publikuotas Italijos mokslininkų straipsnis apie suvaržymų praktiką Italijos ligoninių psichiatrijos skyriuose.

Publikacijos autoriai siunčia pasauliui optimistinę žinią, kad yra visiškai įmanoma pasiekti, kad bet kokių suvaržymų psichiatrijos praktikoje būtų atsisakyta. Aišku, kad siekiant šio tikslo turi būti rimti ketinimai, pagarba kiekvieno žmogaus teisėms, visų proceso dalyvių susitelkimas ir gera vadyba.

Atliktas tyrimas, kuris aprašomas publikacijoje, parodė, kad 14-oje psichiatrijos skyrių per visus 2022-uosius metus buvo pasiektas rezultatas - nė vieno suvaržymo atvejo. Dar 10 skyrių ryžosi siekti to pačio tikslo, ir jau gavo gerus rezultatus. Tiesa, tokių skyrių Italijos bendrose ligoninės yra net 323, taigi, kol kas tik mažumoje skyrių nebetaikomi suvaržymai. Tačiau tokiu būdu pademonstruojama, kad permainos yra įmanomos. Tai padeda įveikti daugelyje valstybių įsišaknijusį mitą, esą teikiant psichiatrijos paslaugas, prievartos naudojimas prieš pacientus įvairių suvaržymų būdu yra neišvengiamas.

--- Prof. Dainius Pūras

Nuoroda į publikaciją komentaruose

Kova už ateities pasaulį, kuriame gerbiamos žmogaus teisės 🗣

Apie 97 % Lietuvos žiniasklaidoje skelbiamų straipsnių atsiliepia neigiamai apie migraciją, o tik 2 % jų atspindi sudėtingas migrantų istorijas. Toks dehumanizuojantis diskursas yra naudojamas kaip ginklas prieš migrantus, sukeliantis nemalonias emocijas daugeliui patyrusių smurtinį stumdymą prie mūsų sienų. Labai svarbu nušviesti individualias šių migrantų istorijas, kurios dažnai lieka paslėptos nuo visuomenės akių. Tikrovė kelia nerimą, tačiau būtent dėl šios priežasties ja reikia dalintis.

ŽTSI direktorius Martynas Jockus pasidalijo mūsų darbu ir misija Europos pilietinių laisvių sąjungos platformoje Civil Liberties Union for Europe. Kviečiame ir jus susipažinti su straipsniu ir sužinoti apie įvairias iniciatyvas, kuriomis siekiame kurti įtraukesnę visuomenę.

Nuoroda į straipsnį: https://www.liberties.eu/en/stories/meet-our-members-hrmi-2024/45085q?utm_campaign=meetourmembers&utm_source=linkedin&utm_medium=post&utm_content=240619-meetourmembers-hrmi-id45085

Europos Parlamento rinkimai jau birželio 9 d.!

Birželio 9 d. turime puikią galimybę išreikšti savo nuomonę ir balsuoti už tuos, kurie atstovaus mūsų interesams Europos Parlamente. Nenumok ranka, nes tavo balsas gali nulemti mūsų ateitį! 🗳️

Europos Parlamento sprendimai daro tiesioginę įtaką visų ES valstybių narių gyvenimui. Tai apima ekonominę politiką, socialinius reikalus, aplinkosaugą, švietimą ir daug daugiau. Balsuodami, mes prisidedame prie bendros Europos Sąjungos krypties formavimo ir užtikriname, kad mūsų interesai būtų tinkamai atstovaujami.

Kiekvienas balsas yra svarbus. Jūsų sprendimas gali turėti didelę įtaką tiek vietiniu, tiek Europos mastu. Rinkdamiesi partijas, kurios gina žmogaus teises, galėsite prisidėti prie demokratijos, lygybės ir teisingumo stiprinimo.

Pasidalinkite šiuo kvietimu su draugais ir artimaisiais – būkime atsakingi piliečiai ir kartu kurkime geresnę ateitį! 💬📢

ŽTSI konsultantas prof. Dainius Pūras komentuoja neseniai pasirodžiusią garsių mokslininkų publikaciją. Žurnale “The Lancet” publikuotas svarbus straipsnis, tarp kurio autorių žymūs pasaulio psichiatrai: Vikram Patel, Shekhar Saxena, Crick Lund ir Helen Herrman. Šios publikacijos pasirodymas reiškia esminį ir ilgai lauktą lūžį - kad prie iki šiol dominuojančio psichikos sveikatos priežiūroje biomedicininio modelio kritikos, pagaliau prisijungia ir pasaulio psichiatrijos elitas.

Būtent psichiatrų profesinė grupė ir ypač jos įtakingiausi atstovai priešinosi seniai pribrendusioms esminėms permainoms psichiatrijos praktikoje. Iki šiol daugelyje valstybių, taip pat ir Lietuvoje, tiek teikiant pagalbą pacientams, tiek rengiant psichiatrus ir kitus specialistus, gydymas psichotropiniais vaistais yra perdėtai sureikšminamas ir laikomas veiksmingiausiu pagalbos būdu. Tuo tarpu kasmet daugėja mokslo žinių, kad tokia praktika ir jos perteklinis naudojimas pacientų ir visuomenės sveikatai sukelia daugiau žalos negu naudos.

Lietuvoje iki šiol tokie požiūriai, kurie dabar jau dominuoja Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose ir kurie išdėstyti naujausioje “The Lancet” žurnalo publikacijoje, nebuvo rimtai vertinami nei akademinės medicinos vadovų, nei už psichiatrijos paslaugų plėtrą atsakingų žmonių. Neretai šiuolaikinis požiūris, nors jį ir palaiko Pasaulio sveikatos organizacija, Lietuvoje vis dar vertinamas kaip anti-psichiatrija, nors iš tikrųjų, tai yra pačios psichiatrijos siekis plėtoti veiksmingus ir žmogaus teises gerbiančius pagalbos būdus.

Atėjo laikas ir Lietuvoje įsiskaityti į tokias publikacijas kaip ši, ir pradėti realias permainas, ne tik deklaruojant pokyčių siekį, bet ir įgyvendinant esminę kasdienės praktikos reformą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti kitokiam psichiatrų ir kitų medikų rengimui, visuomenės švietimui bei psichiatrinės pagalbos sistemos esminei peržiūrai.

Jūsų dėmesiui - nuoroda į minėtą publikaciją https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0140673623009182

Gegužės 12 dieną (sekmadienį) vyks Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, kuriuose kviečiame dalyvauti ir išreikšti savo balsavimo teisę renkant kandidatą (-ę), kuri (-is) prisidėtų prie teigiamų pokyčių šalyje.

Trečiadienio vakarą kandidatai į prezidentus diskutavo žmogaus teisių temomis, tarp kurių buvo ir Stambulo konvencijos ratifikavimo bei tos pačios lyties šeimų santykių reglamentavimo klausimai.

Pasak ŽTSI konsultanto prof. Dainiaus Pūro, įspūdžiai po kandidatų pasisakymų žmogaus teisių temomis neramina. „Kelia nerimą, jei kandidatai nesupranta, kad lyčių stereotipai yra žalingi moterims ir mergaitėms, o kartu ir vyrams. Neužsikrėtę šiomis teorijomis yra trys kandidatai – Dainius Žalimas, Ingrida Šimonytė ir Giedrimas Jeglinskas“, – kalbėdamas su LRT.lt pabrėžė D. Pūras.

Lietuvos Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė, komentuodama tos pačios lyties šeimų santykių reglamentavimo klausimą, teigė, kad labiausiai ausį rėžė Igno Vėgėlės pasisakymai, kai jis siejo tos pačios lyties šeimas su demografinėmis problemomis: „Tai atrodė, švelniai tariant, bandymas nukreipti dėmesį nuo tikrųjų demografinių problemų priežasčių – emigracijos, šeimos ir darbo derinimo sunkumų, finansinių sunkumų.“

Trys kandidatai, kurie žmogaus teisių klausimais nusimano labiausiai, yra Ingrida Šimonytė, Dainius Žalimas ir Giedrimas Jeglinskas, nors pastarojo atsakymai debatų metu buvo gana abstraktūs. Prasčiausiai ekspertai vertino Eduardą Vaitkų ir Igną Vėgėlę.

Kritika po debatų apie žmogaus teises: tik trys politikai neužsikrėtę sąmokslo teorijomis Po kandidatų į prezidentus debatų žmogaus teisių klausimais – griežtas ekspertų vertinimas. Pasak jų, kandidatų pasisaky...

Gegužės 9 dieną švenčiame Europos dieną! 🇪🇺🫶

Europos diena primena mūsų įsipareigojimą kurti atviresnę ir teisingesnę visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus gali jaustis saugus bei gerbiamas. Tai tampa itin aktualu dabartiniu laikotarpiu, kai visame pasaulyje kasdien yra susiduriama su sunkiais nusikaltimais žmogiškumui. Šią dieną prisiminkime mūsų įsipareigojimą gerbti ir ginti žmogaus teises ir siekį kurti atviresnį pasaulį visiems. Visi kartu gegužės 9 dieną švęskime bendrą vienybę.

Jūsų balsas yra svarbus! 📝🔊

Prisidėk prie Europos piliečių iniciatyvos, siekiančios užtikrinti saugų ir prieinamą abortą visiems. 1 milijonas parašų padės 20-čiai milijonų moterų Europoje. Laikas veikti - pasirašyk ir leisk balsui tapti veiksmu!

Pasirašyk čia: https://eci.ec.europa.eu/044/public/ #/screen/home

Kampanija „My Voice, My Choice“ suteikia Europos žmonėms galimybę užtikrinti, kad moterų gyvenimas taptų laisvesnis, saugesnis ir geresnis nepaisant to, kurioje Europos Sąjungos valstybėje jos gyventų. 🦋🫰

Europos piliečių iniciatyva siekiama užtikrinti teisę į saugų ir prieinamą abortą visiems! Pasirašykite dabar ir prisidėkite prie šios svarbios kovos už žmogaus teises: https://eci.ec.europa.eu/044/public/ #/screen/home

Prof. Dainius Pūras siūlo susipažinti su vienu iš žymiausių šių laikų psichiatru, Harvardo universiteto (JAV) profesoriumi Arthur Kleinman.

Šiame interviu prof. A. Kleinman aptaria svarbias problemas, su kuriomis susiduria šiuolaikinė psichiatrija ir, plačiau žvelgiant, visa medicinos praktika. Teigiama, kad procesas, kurio metu yra gydoma kūno ar psichikos ligos, neatkreipiant dėmesio į socialinį, kultūrinį ir psichologinį kontekstą, gali turėti neigiamą poveikį.

Prof. A. Kleinman prisijungia prie gausėjančio psichiatrų būrio, suvokiančio, kad biomedicininė psichiatrijos paradigma patyrė nesėkmę. Psichikos sveikatos priežiūros srityje bei rengiant psichiatrus (kaip ir visus medikus) būtinos esminės permainos. Jos, beje, jau yra prasidėjusios daugelyje valstybių, tačiau joms reikia didesnio postūmio.

Skatinant paskaityti šį interviu, pateikiama viena, verčianti susimąstyti, ištrauka:

A. Kleinman: “Turime bent aštuonias mokslines studijas, įrodančias štai ką: kai palyginame pirmo kurso medicinos studento ir ketvirto kurso medicinos studento įgūdžius kalbėtis su pacientu (angl. interviewing skills), atkreipti dėmesį į patį pacientą ir jo socialinį kontekstą, randame, kad pirmakursių įgūdžiai yra geresni. Tai kelia didelį nerimą.”

Šios ir kitos profesoriaus Arthuro Kleinmano įžvalgos labai aktualios ne tik Amerikos, bet ir Lietuvos medicinai bei psichiatrijai. Todėl visiems, kurie ieško veiksmingų sprendimų, siekdami, kad sveikatos apsaugos sistema būtų veiksminga, siūlome šį audio interviu.

Context and Care vs. Isolate and Control: An Interview on the Dilemmas of Global Mental Health with Arthur Kleinman MIA’s Ayurdhi Dhar explores with Arthur Kleinman how healthcare systems often overlook personal stories, focusing on treating diseases rather than individuals.

Europos Sąjungos šalyse žiniasklaidos laisvė vis dar yra ribojama, o kai kur ją reikia praktiškai visiškai atkurti, nurodo šiandien išleista Liberties 2024 m. Medijų laisvės ataskaita, prie kurios prisidėjo Žmogaus teisių stebėjimo institutas, pateikdamas Lietuvos situacijos apžvalgą.

Remiantis išvadomis iš daugiau nei dvidešimties nevyriausybinių organizacijų iš visos ES, ataskaita atskleidė, pagrindines tendencijas, pastebėtas praeitais metais.

Pagrindinės išsamesnės ataskaitos išvados atskleidžia, kad:
🔸Žurnalistai visoje Europoje ir toliau susiduria su bauginimais, persekiojimu, išpuoliais ir sulaikymu.
🔸Šnipinėjimo programų sekimo taikiniais tapo žurnalistai Vokietijoje, Graikijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje. Be to, praėjusiais metais Europos Parlamento komiteto ataskaitoje nustatyta, kad nacionalinis saugumas buvo naudojamas kaip pretekstas naudoti sekimo programinę įrangą prieš žurnalistus keliose ES šalyse, įskaitant Graikiją, Vengriją ir Lenkiją.
🔸Žurnalistai, kritiškai vertinantys savo vyriausybę, gali būti neįleidžiami į spaudos konferencijas ar kitus oficialius renginius arba jiems neleidžiama susipažinti su oficialiais dokumentais, kurie turėtų būti prieinami (Vokietija, Vengrija, Lietuva ir Nyderlandai).

Su ataskaita galite susipažinti:https://dq4n3btxmr8c9.cloudfront.net/files/flccsm/Media_freedom_Report2024.pdf

Padėkite išsaugoti ir plėtoti teisę į abortą kaip pamatinę žmogaus teisę Europoje.

My Voice, My Choice – tai Europos piliečių iniciatyva, kuria reikalaujama, kad Europos Sąjunga užtikrintų saugų abortų prieinamumą ir apgintų reprodukcines teises. Žmogaus teisių stebėjimo institutas jungiasi prie šios iniciatyvos renkant 1 milijoną Europos gyventojų parašų. 🫰❤️

🔸Daugiau nei 20 milijonų Europos moterų vis dar neturi galimybės pasinaudoti teise į saugų abortą.
🔸Daugiau nei 20 milijonų moterų Europoje negali nuspręsti dėl savo kūno, savo ateities.
🔸Daugiau nei 20 milijonų moterų Europoje reikia jūsų parašo, kad tai pasikeistų!

Kviečiame pasirašyti! https://eci.ec.europa.eu/044/public/?Ig=lt&form=lt

Ketvirtadienį Konstitucinis Teismas pripažino parlamentarą Remigijų Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Teismas paskelbė, kad socialiniuose tinkluose antisemitiniais pasisakymais besidalinantis R. Žemaitaitis žemino žmonių grupę dėl jų tautybės bei skleidė neapykantą.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas prisidėjo prie šio sprendimo pateikdami tris išvadas įvairioms institucijoms bei dalyvaujant Konstitucinio Teismo posėdyje.

Priimtas sprendimas atspindi Lietuvos teisinės sistemos gebėjimą atremti bet kokius bandymus skleisti neapykantą ar diskriminaciją ir primena, kad politikai, kaip vieši asmenys, turi ypatingą atsakomybę už savo žodžius ir veiksmus. Tai yra svarbus žingsnis užtikrinant visų Lietuvos piliečių teises ir saugumą bei užkertant kelią neapykantos plitimui.

Daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2259168/kt-sprendimas-zemaitaitis-sulauze-priesaika-ir-pazeide-konstitucija?fbclid=IwZXh0bgNhZW0CMTAAAR1KVctSxgi3l07OqoGG8mLz35lb06z6GuF4hINJ1Q17HhKw6Qa_i0B1Lac_aem_AdOYO8YKedmcyp-rKRiO9TQisBTcVgFAEFBsQNn4Rj1_qh-oApqzSDbJb_grqC9P2O0VMPDJLWEq4946UN3GNPWd

Konstitucijos sargų kirčio sulaukęs Žemaitaitis žada trauktis iš Seimo, kreiptis į EŽTT Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbė savo sprendimą parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. Te...

„Jis sakė, kad buvo susijaudinęs“

„Atsakiau jam, kad net ir seksualinio smurto metu yra normalu seksualiai susijaudinti, tačiau tai nereiškia, jog tau tai patiko. “ 💪Reagavimo taktika – mitų griovimas ir palaikymas.

Seksualinės prievartos metu kūnas gali reaguoti labai įvairiai. Lytinis susijaudinimas yra galimas, tačiau jis nereiškia asmens noro įsitraukti į seksualinę veiklą. Lytinis susijaudinimas taip pat nereiškia, kad jautei potraukį kitos ar tos pačios lyties asmeniui. Išgyventas seksualinis smurtas neapibrėžia tavo seksualinės orientacijos ir kitų tavo asmenybės bruožų.

Jei žmogus papasakoja tau apie savo išgyvenimus, išklausyk ir pasakyk „Tikiu tavim. Kaip norėtum, kad tau padėčiau?“.

Seksualinio smurto kontekste stebėtojų įsikišimas gali atlikti lemiamą vaidmenį ne tik užkertant kelią nusikaltimui, tačiau taip pat ir palaikant smurtą patyrusius asmenis.

Tavo žodžiai, elgesys ir palaikymas gali sustabdyti seksualinį smurtą ar prie jo vedantį elgesį. Daugiau būdų reaguoti: www.prabilk.lt

Ką renkiesi – prievartos ar pagalbos kultūrą?

Žmogaus teisių organizacijos inicijuoja kandidatų į LR Prezidentus vertinimą žmogaus teisių požiūriu. Iniciatyva, kurios rezultatai bus skelbiami www.rinkis2024.lt, siekiama atskleisti kandidatų pozicijas svarbiais klausimais, taip pat paskatinti politikus daugiau dėmesio skirti žmogaus teisių klausimams. Prie iniciatyvos prisijungė 8 nevyriausybinės organizacijos, o kandidatus vertins įvairių sričių ekspertai, verslo, žiniasklaidos, NVO atstovai. Galutinai apibendrinus vertinimų rezultatus žmogaus teisių šviesoforas prie kiekvieno kandidato užsidegs balandžio 29 dieną, pirmadienį.

Pilietinė iniciatyva „Rinkis žmogaus teises 2024“ prie kiekvieno kandidato vertinimo šviesofore uždegs žalią, geltoną arba raudoną šviesas. Šis šviesoforas leis rinkėjams suprasti, ar kandidatas gerbia žmonių teises, žmonių įvairovę ir orumą. Taip pat, ar kandidatai yra atviri dialogui su pilietine visuomene, ar yra uždari ir nelinkę bendrauti su rinkėjais. 🚦💢

Rinkis žmogaus teises 2024 Rinkis žmogaus teises 2024

Paremkite kovą už padorias darbo sąlygas! 💢
Skirkite 0,6% pajamų mokesčio Gegužės 1-osios profesinei sąjungai.

Lėšos padeda nuosekliai viešinti problemas, imtis teisinių veiksmų, ir vienyti darbuotojus iš įvairiausių vietų.
Iki gegužės 2-osios deklaruodami mokesčius galite skirti dalį savo sumokėtų mokesčių profesinėms sąjungoms.

❕ Svarbu turėti omenyje, kad ši parama skiriama atskirai nuo nevyriausybinių organizacijų ar partijų: tai reiškia, kad 0,6% pajamų mokesčio galite skirti tik profsąjungoms.

Paramos instrukcijos:

Skirkite 0,6% paramą G1PS | Gegužės 1-osios profesinė sąjunga - G1PS Prasideda mokesčių deklaracijų laikas. Kviečiame savo mokesčių dalį skirti G1PS!

„Jis žaisdamas pakėlė jai sijoną“

„Aš pasakiau, kad tai nėra meilės išraiška ir kad toks elgesys yra netinkamas.“

💪Reagavimo taktika – stabdyk netinkamą elgesį.

Reikėtų pasakyti, kad toks elgesys peržiangia ribas ir yra nederamas.

Kito žmogaus asmeninių ribų peržengimas nėra malonus žaidimas.

Seksualinio smurto kontekste stebėtojų įsikišimas gali atlikti lemiamą vaidmenį ne tik užkertant kelią žalai, tačiau taip pat ir palaikant smurtą patyrusius asmenis.

Tavo žodžiai, elgesys ir palaikymas gali sustabdyti seksualinį smurtą ar prie jo vedantį elgesį. Daugiau būdų reaguoti: www.prabilk.lt

Ką renkiesi – prievartos ar pagalbos kultūrą?

„Jis pasakė jai, kad su ta suknele atrodo seksualiai“

„Pasakėm jam, kad tokie komentarai darbe trukdo dirbti.“

💪Reagavimo taktika – stabdyk.

Seksualinis priekabiavimas darbe gali mažinti darbo produktyvumą ir kelti didelį stresą bei nepasitenkinimą, todėl nukenčia ne tik priekabiavimą patyręs asmuo, bet ir visas kolektyvas.

Stebėtojų įsikišimas gali atlikti lemiamą vaidmenį ne tik užkertant kelią nusikaltimui, tačiau taip pat ir palaikant smurtą patyrusius asmenis. Darbdavys privalo imtis priemonių siekiant vykdyti seksualinio smurto prevenciją.

Tavo žodžiai, elgesys ir palaikymas gali sustabdyti seksualinį smurtą ar prie jo vedantį elgesį. Daugiau būdų reaguoti: www.prabilk.lt

Ką renkiesi – prievartos ar pagalbos kultūrą?

„Ji sakė, kad jis buvo šalia, kai jai jo reikėjo“

„Mes sakome, kad net ir gerai besielgiantys žmonės gali elgtis negerai.“

💪Reagavimo taktika – mitų griovimas.

Pasakyk, kad daugiau nei 70 proc. nuo seksualinio smurto nukentėjusių asmenų nukenčia iki 18 m. amžiaus. Vaikystėje patiriamą vienišumo jausmą, meilės poreikį neretai pastebi vaikus seksualiai išnaudoti siekiantys asmenys. Tai, kad tuo metu tau reikėjo artumo ir priežiūros ir tai, kad žmogus elgėsi gerai ir atliepė tavo poreikius, nereiškia, kad negalėjo prieš tave smurtauti.

Pasakyk, kad ir geri žmonės gali elgtis negerai. Daugiau nei pusė seksualinių nusikaltimų įvyksta artimoje aplinkoje ar su pažįstamais žmonėmis.

Seksualinio smurto kontekste stebėtojų įsikišimas gali atlikti lemiamą vaidmenį ne tik užkertant kelią nusikaltimui, tačiau taip pat ir palaikant smurtą patyrusius asmenis.

Tavo žodžiai, elgesys ir palaikymas gali sustabdyti seksualinį smurtą ar prie jo vedantį elgesį. Daugiau būdų reaguoti: www.prabilk.lt

Ką renkiesi – prievartos ar pagalbos kultūrą?

Ne visi žmonės išgyvena seksualinį smurtą, tačiau beveik visi yra susidūrę su situacija, kai buvo netinkamo elgesio stebėtojais (-omis).

Seksualinis smurtas gali reikštis įvairiai: nepageidaujamais prisilietimais ar komentarais, seksualiniu priekabiavimu ar kitokiu seksualinio pobūdžio elgesiu.

Tai, deja, vis dar išlieka latentiniais nusikaltimais, kurie neretai nutylimi dėl baimės, gėdos, streso, stigmos ir aukų kaltinimo.

Atsakomybė už seksualinį smurtą priklauso smurtavusiam asmeniui, tačiau mes, kaip visuomenė, galime imtis veiksmų siekdami prievartos kultūrą paversti pagarbos kultūra.

Galime nubrėžti ribą tarp elgesio, kuris mūsų visuomenėje yra priimtinas ir sveikas, ir elgesio, kuris toks nėra. Užkirsdami kelią nusikaltimui kuriame saugesnę visuomenę.

🌟Balandis – seksualinio smurto prevencijos mėnuo, skirtas atkreipti dėmesį į šią neretai kitų smurto formų šešėlyje slypinčią smurto formą. Kviečiame kalbėti, dalintis ir nebijoti prabilti.

Šių metų tema – glaudžios ir vieningos bendruomenės, galinčios prisidėti prie saugesnės aplinkos, kurioje nukentėję asmenys nebijo prabilti ir kreiptis pagalbos, kūrimo.

🌟 Nesvarbu, kiek galėjai prisidėti prie seksualinio smurto intervencijos, tavo dėmesys ir pagalba seksualinį smurtą patiriančiam žmogui siunčią svarbią palaikymo žinią ir parodo visuomenei, koks elgesys yra nepriimtinas. Svarbu žinoti, kad pamatę netinkamą elgesį kiekvienas (-a) iš mūsų gali pasirinkti saugiausią būdą reaguoti, kad jį sustabdyti.

💪✨ Kviečiame jungtis ir kurti saugesnę visuomenę kartu!

Dėkojame ELSA Vilnius už galimybę pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi advokacinio darbo srityje!

Norime padėkoti balandžio 11 d. vykusio vebinaro „Advokacinis darbas: kaip daroma įtaka Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės kūrimui“ dalyviams.

Didelis AČIŪ keliauja ir šio vebinaro prelegentams iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto: Gretai Baltikauskaitei ir Martynui Jockui. Jūsų pranešimai atskleidė, kuo pasižymi dar nedaugeliui girdėtas advokacinis darbas ir kuo jis skiriasi nuo lobizmo. Be to, vebinaro dalyviai buvo supažindinti su dalyvavimo rengiant teisėkūros pasiūlymus ir teisines išvadas ypatumais bei gavo žinių, padedančių atskirti teisėtą darbą su sprendimų priėmėjais nuo neteisėto.

Dar kartą dėkojame Jums visiems ir iki kitų susitikimų! 💙

Pirmadienį Melburno universitete Dainius Pūras skaitė pranešimą ir dalyvavo diskusijose apie psichikos sveikatos priežiūros dabartį ir ateitį pasaulyje. D. Pūras dalinosi patirtimi apie tai, kokių permainų yra tikimasi sprendžiant sudėtingas problemas, susijusias su psichikos sveikata. Vis daugiau valstybių, tokių kaip Australija, pradeda suprasti, kad perteklinis biomedicininio modelio naudojimas teikiant pagalbą žmonėms su psichosocialine negalia ir kitais psichikos sutrikimais nepasiteisino. Net ir didinant finansavimą psichikos sveikatos sistemoms, suvaržymų, nukreiptų prieš pacientus, ne mažėja o daugėja. Nauji Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos, Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos tarybos dokumentai ragina valstybes keisti finansavimo pobūdį bei kryptį ir kurti naujas paslaugas, kuriose nebedominuotų biomedicininės intervencijos ir būtų kuo mažiau naudojami prievartiniai būdai. Australijoje gerai suprantama, kad psichiatrijos biomedicininė paradigma atsidūrė vertybių ir mokslo krizėje. Dėl šios priežasties ieškoma veiksmingų sprendimų - kaip galima būtų įveikti šią krizę ir jos pasekmes. Tikimasi brandesnio požiūrio ir Lietuvoje į esminių permainų šioje svarbioje srityje būtinybę.