Lygių galimybių plėtros centras

🙋‍♀️Sveiki, aš – Virginija Aleksejunė. Esu Lygių galimybių plėtros centro direktorė! Mano pagrindinė užduotis – sklandus organizacijos darbas ir darbuotojų gerovė. Tik saugi ir gera darbo aplinka gali užtikrinti darbuotojų savirealizacijos galimybes, padeda aiškiai įvardinti veiklos kryptis, kiekvienai jaustis pamatytai, pripažintai ir vertinamai.

Todėl aktyviai veikiu tam, kad išlaikyčiau organizacijos finansinį stabilumą, strateginių organizacijos krypčių įgyvendinimą, sklandų projektų vykdymą, dalyvauju tinklinių organizacijų veikloje bei mezgu vietines ir tarptautines partnerystes. Mūsų organizacijos tikslai reikalauja plataus bendradarbiavimo ir savų vertybių puoselėjimo kasdieninėje veikloje.

Organizacijai jau daugiau nei 20 metų! Tačiau jaučiu, kad prireiks dar ne vieno dešimtmečio, kol moterų teisės taps prioritetu mūsų šalyje. Visuomenės susiskaldymas, atviro požiūrio į kitą žmogų stoka mus verčia imtis vis kūrybiškesnių sprendimų. Žmonės, nepaisant savo lyties, turi turėti teisę gyventi laisvai.

Lyčių lygybė yra apie visus žmones ir apie gerovę visiems, todėl kartais sunku matyti, kaip dirbtinai vyrų, moterų ar kitų lyčių klausimai yra supriešinami. Kartu su kolegėmis stengiamės atverti lygių galimybių ir lyčių lygybės naudą visiems.

Kapitalistinėje sistemoje įtvirtintas darbo padalijimas į apmokamą ir neapmokamą rūpinimąsi šeimos nariais, pastarąjį tradiciškai deleguojant moterims, yra lyčių nelygybės pagrindas.

Esame įpratinti manyti, kad tai, kas vyksta namų aplinkoje tėra privatus žmonių reikalas, todėl kyla pagunda šių santykių dinamiką vertinti kaip savaime suprantamą, kylančią iš prigimties. O prigimtimi abejoti negalima.

Taigi susiduriame su galios dinamikai tipiška situacija – būtent tie socialinių santykių aspektai, kurie stipriausiai produkuoja nelygybę yra ir labiausiai nutylimi, mažiausiai diskutuojami, permąstomi (nes gi per daug banalūs) ir kelia ypač stiprų pasipriešinimą pamėginus paviešinti problemą.

Lietuvoje lengviau įtikinti visuomenę apie būtinybę užtikrinti vienodą moterų ir vyrų politinį atstovavimą ar nediskriminavimą darbo rinkoje, nei apie vienodą rūpinimosi pareigų pasidalinimą šeimoje. Tai – labai iškalbingas indikatorius.

Šiandien, LGPC ekspertė Margarita Jankauskaitė kartu su Mintaute Jurkute iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dalyvavo LRT RADIJAS laidoje „10–12“. Ačiū žurnalistui Darius Matas už temos aktualizavimą.

Kviečiame klausytis laidos, epizodas apie neapmokamą darbą nuo 57:11 min. Nuorodą rasite komentare.

Daugiau informacijos, tyrimų ir tikrų istorijų galite rasti Lithuanian Women‘s Lobby / Lietuvos moterų lobistinė organizacija parengtame puslapyje https://www.lmlo.lt/kieno-pareiga/

„Gyvename laikais, kai lengva pasiekti informaciją, tik ji prieštaringa. Kaip susigaudyti tokiuose emociškai įkrautose temose kaip lyčių lygybė? Ne tik suprasti, bet ir pasitelkus supratimą, jį panaudoti kasdieniame NVO darbe?

Mūsų mokymų programa neapsiribos tik informacija – imsimės refleksijos. Tikslas – ne išgirsti, o atrasti atsakymus apie tai, ką mums reiškia būti moterimi ar vyru, kaip tai keičia mūsų galimybes. Taip pat kokį poveikį lytis daro kitų tapatybių, pavyzdžiui, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos, kontekste. Ir svarbiausia – pajusti aiškią kryptį ir užsidegimą kurti atviras įvairovei, saugias ir kūrybingas bendruomenes.“ Į programa kviečia viena iš LGPC eksperčių Aurelija Auškalnytė

🔸Jeigu jūsų organizacija dirba su pažeidžiamomis grupėmis ir prisideda prie įvairovę gerbiančių bendruomenių kūrimo, kviečiame į programą , kurios metu įgysite naujų žinių ir gebėjimų, sustiprinti savo organizaciją, pasigilinti į lyčių lygybės ir smurto prevencijos temas ir gauti lėšų projektų finansavimui (iki 60 000 eurų): www.olf.lt/veikiam.

🔸Iki rugsėjo 30 dienos laukiame organizacijų anketų el.paštu [email protected]. Visus programos dokumentus ir anketą rasite www.olf.lt/veikiam.

Programa „VEIKIAM!“ yra iš dalies finansuojama Europos Sąjungos lėšomis (projektas „GrassRoots“, nr. 101140032). Programa vyksta Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Lietuvoje ją įgyvendina Atviros Lietuvos fondas drauge su Lygių galimybių plėtros centru, Latvijoje – Marta centras, o Estijoje – Moterų paramos ir informacijos centras. Dokumentuose išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus(-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei Europos Komisija negali būti laikoma už juos atsakinga.

„Aš vieną kartą neapsikentus, kad visas maisto pirkimas ir gaminimas gula ant mano pečių, pasiūliau vyrui pasidalinti savaitėmis. lr sąlyga buvo – neklausk ką gamint ir ką pirkt, bet vaikai turi valgyti (turim jų du). Pirmą savaitę, kai man nereikėjo rūpintis šeimos maistu, nežinojau ką veikt su tiek atsiradusio laisvo laiko. O vyras negalėjo patikėt, kad reikia tiek gamint ir nuolat galvot kas vakarienei.“

Mūsų kolegės, Lithuanian Women‘s Lobby / Lietuvos moterų lobistinė organizacija vykdo labai reikalingą projektą „Kieno pareiga?“, apie neapmokamą darbą namuose. Tai darbas, kuris neatneša tiesioginio atlygio, bet yra svarbus namų ūkio išlaikymui ir gerovei.

Neapmokamo darbo namuose pasiskirstymas tarp moterų ir vyrų dažnai yra netolygus. Šį netolygumą dažnai lemia įvairios socialinės, kultūrinės ir ekonominės priežastys.

Moterys dažniausiai atlieka neapmokamus priežiūros darbus, kurie yra kasdieniai ir turi griežtą darbotvarkę, pvz., nuvežti vaikus į darželį, pasiimti iš mokyklos, suplanuoti popamokines veiklas, paruošti maistą tiek pusryčiams, pietums, vakarienei, kai tuo tarpu vyrai dažniau atlieka darbus, kurios galima atlikti turint laiko ir ne kasdien, pvz., žolės pjovimas, s**o darbai ir pan. Nuolatinis gyvenimas įtampoje ir jausmas, kad „nieko nespėji“ gali prisidėti prie moterų psichikos sveikatos blogėjimo.

Sprendžiant neapmokamo darbo problemą, svarbu kalbėti apie paslaugų išplėtimą, nes prieinamos paslaugos, tokios kaip vaikų priežiūra ir senyvo amžiaus asmenų priežiūra, gali sumažinti namų ūkio naštą, kuri dažniausiai tenka moterims. Tai leidžia žmonėms geriau derinti darbą ir šeimą, sumažinant neapmokamo darbo krūvį ir skatinant lygiavertį darbo pasidalijimą tarp lyčių.

Daugiau apie projektą - https://www.lmlo.lt/kieno-pareiga/

O ar jūs savo kasdienybėje pastebite kiek ir kokio neapmokamo darbo dirbate ir kaip juo dalinatės su savo partneriu ar partnere?

🙋‍♀️Sveiki, aš – Margarita Jankauskaitė. Taip jau susiklostė, kad pagrindinė mano veiklos sritis Lygių galimybių plėtros centre yra mokymai. Mėgstu tai daryti. Buvo laikas, kai dėsčiau studentams Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus universiteto lyčių studijų centre, Vilniaus dailės akademijoje, Europos humanitariniame universitete.

Dabar vedu mokymus, pagrįstus patyriminės edukacijos principais – stengiuosi, kad žmonės patirtų ir atrastų vidinę motyvaciją keisti savo praktikas, o ne tik gautų žinių. Esu dirbusi su labai skirtingoms specialistų grupėms, bendruomenėms Lietuvoje ir užsienyje.

Taip pat esu atsakinga už LGPC įgyvendinamų projektų turinį. Tai – atsakinga ir prasminga, įdomi pareiga. Viena vertus, būtina matyti kaip keičiasi socialinės praktikos, viešas diskursas ir kokius iššūkius lyčių lygybės srityje šie pokyčiai neša. Ieškoti ir siūlyti galimus sprendimo būdus.

Tuo pačiu svarbu atrasti komunikacijos būdus, kurie padėtų kuo tiksliau ištransliuoti norimą žinutę konkrečioms tikslinėms grupėms. Šis darbo su kolegėmis aspektas man patinka labiausiai – susėdus ratu su arbatos puodeliu rankoje „dėti“ ant stalo įžvalgas ir stebėti, kaip iš šio minčių lietaus gimsta pačios netikėčiausios idėjos, kurios vėliau (kas svarbiausia!) įgyja „kūną“. Šis buvimas kartu patvirtina mokslinę įžvalgą – kuo mažesnis fizinis atstumas yra tarp žmonių, tuo labiau pasireiškia jų kūrybiškumas.

Į aktyvizmą įsitraukiau pradėjusi dirbti LGPC, tačiau neteisybės jausmas dėl lyčių sistemos šališkumo lydėjo nuo pat vaikystės. Tuomet neturėjau žodžių tai įvardinti. Dabar jų sukaupta daugiau, tad galiu ir pa(si)dalinti. Smagu matyti, kad ketvirtis amžiaus, praleistas dirbant lygių galimybių srityje, padėjo praminti takelį, kuriuo šiandien gali žengti naujos kartos, turinčios galimybę kurti laisvesnę, atviresnę ir įtraukesnę visuomenę.

Kuo mažesnė atskirtis – tuo tvaresnė visuomenė. Lygios galimybės man siejasi ir su teisingumu, ir su saugumu, ir su bendruomeniškumu. O visa tai – su laimingu gyvenimu.🫶

🍄Kartu su kitomis žmogaus teisių organizacijomis kviečiame kandidatus į Seimą dalyvauti iniciatyvoje „Yra, ką rinkti“.

Prašome kandidatų atsakyti į dvidešimt klausimų, kurie atskleis jų pažiūras į įvairius žmogaus teisių klausimus, ir tikimės, kad parodys rinkėjams, kad yra ką rinkti.

📝Kandidatuojate? Kviečiame užpildyti anketą
https://forms.gle/TmpDg1rCnyRKiVKa9

Atsakymai nuo rugsėjo 12 dienos bus skelbiami viešai, puslapyje yrakarinkti.lt Kandidatų atsakymai bus vertinami remiantis tarptautinėmis žmogaus teisių konvencijomis ir LR Konstitucinio teismo nutarimais, bei reitinguojami.

Kiekvienas kandidatas galės surinkti nuo 0 iki 10 balų. Atsakyti į žmogaus teisių klausimus ir juos palyginti su kandidatų atsakymais galės kiekvienas norintis.

Kampaniją organizuojame kartu su: European Network Against Racism - ENAR, Laimingas žmogus, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos žydų bendruomenė, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nepatogus Kinas / Inconvenient Films Psichikos sveikatos perspektyvos, Sienos Grupė, Įvairovės edukacijos namai, Žmogaus teisių stebėjimo institutas

Kandidatus į Seimą kviečia dalyvauti iniciatyvoje „Yra, ką rinkti“ Žmogaus teisių organizacijos kviečia kandidatus į Seimą dalyvauti iniciatyvoje „Yra, ką rinkti“. Nevyriausybininkai siūlo kandidatams atsakyti į dvidešimt klausimų, kurie atskleis jų pažiūras įvairiais žmogaus teisių klausimais, ir parodyti rinkėjams, kad yra ką rinkti. „Daž...

Rugpjūčio mėnesį įvyko jau penktasis kairiųjų idėjų festivalis Kombinatas Festival. Šiemet festivalio tema buvo „Namai“. Gausybėje renginių namai buvo analizuojami kaip būstas, kaip saugi ir nesaugi erdvė, kaip valstybė, kaip tapatybė ir dar gausybe prasmių.

Dalyvavomė pokalbyje „Nesaugūs namai“, kuriame mūsų centro ekspertė Aurelija Auškalnytė dalinosi apie smurto, lyties ir negalios sankirtą, Ribologija bendraįkurėja Reda Jureliavičiūtė kalbėjo apie seksualumą, vaikų seksualinį išnaudojimą, LPS LGBT+ psichologijos grupės vicepirmininkė Rasa Katinaite atkreipė dėmesį apie tai, kaip saugumo jausmą patiria LGBTQ+ asmenys. Pokalbį moderavo, LGPC komunikacijos vadovė Viktorija Kolbešnikova.

Džiaugiamės, kad GPB įamžino pokalbį, kurį ir kviečiame pasižiūrėti.

Nesaugūs namai | Kombinatas 2024 Rugpjūčio mėnesį įvyko jau penktasis kairiųjų idėjų festivalis „Kombinatas“. Šiemet festivalio tema buvo „Namai“. Gausybėje renginių namai buvo analizuojami ...

𝗥𝘂̄𝗽𝗲𝘀𝘁𝗶𝘀, 𝗸𝗮𝗶𝗽 𝗴𝗮𝗹𝗶𝗻𝗴𝗮𝘀 𝘀𝗺𝘂𝗿𝘁𝗼 𝗽𝗿𝗶𝗲𝘀̌𝗻𝘂𝗼𝗱𝗶𝘀!

Šiandien daug mamų ir tėčių, veda savo atžalas į ugdymo įstaigas, tikėdamiesi draugiškos aplinkos, sėkmės moksluose ir saugios ateities. Akademiniai vaikų pasiekimai priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, geografinės vietovės, tėvų ar globėjų išsilavinimo, socializacijos ikimokykliniame amžiuje.

Taip pat ir tėčių įsitraukimo į vaikų priežiūrą nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Suformuotas emocinis ryšys daro teigiamą įtaką vaiko kalbos, psichologinio atsparumo vystymuisi, kas, savo ruožtu, skatina mokymosi procesą ir veikia kaip prevencinė priemonė nuo smurto tarp bendraamžių ir šeimoje.

Analitinė keturiose Europos Sąjungos šalyse (Austrijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Portugalijoje) vykdyto projekto veikla atskleidė, kad aktyvus vyrų į(si)traukimas į vaikų priežiūrą keičia visuomenės nuostatas apie lyčių vaidmenis ir daro poveikį santykiams šeimoje.

Skatinant šiuos procesus svarbus vaidmuo tenka įvairioms institucijoms. Dėl įpročio ar vyraujančių stereotipų, specialistai priežiūros ir rūpesčio darbus linkę sieti su moterimis, kurios ir taip neproporcingai daug laiko ir jėgų skiria namų ruošai, vaikų auginimui ir pozityvaus emocinio fono palaikymui šeimoje.

Todėl labai svarbu, kad socialinės darbuotojos, darželio pedagogai, gydytojos ir nėštumo konsultantai kuo aktyviau į šią veiklą įtrauktų tėčius, pavyzdžiui, nuolat tiesiogiai teiraujantis apie vaikelio dienos rutiną, savijautą, kylančius iššūkius, tuo būdu siunčiant žinutę, kad tėtis yra lygiavertis rūpinimosi vaiku dalyvis, o ne tik instrumentinę pagalbą teikiantis asmuo.

Naujųjų mokslo metų proga, kviečiame atsigręžti į tėčius ir padėti jiems aktyviau įsitraukti į vaikų auginimą. Individualios jų pastangos svarbios, tačiau tvarūs pokyčiai vyksta tik tuomet, kai veikiame išvien.

Kviečiame susipažinti su tyrimu, prie kurio prisidėjo ir Lygių galimybių plėtros centro ekspertės dr. Vilana Pilinkaite-Sotirovic ir dr. Margarita Jankauskaitė. Jis publikuotas prestižiniame akademiniame žurnale Gender, Work & Organization.

🙋Sveiki, esu Viktorija Kolbešnikova, jau pusmetį darbuojuosi Lygių galimybių plėtros centre, komunikacijos vadovės pareigose. Mano pagrindinis rūpestis – centro veiklų žinomumas.

Organizuoju filmavimus, fotosesijas, bendrauju su žiniasklaida ir plačiąja visuomene socialiniuose tinkluose. Tikiu, kad organizacijoje sukauptos ilgametės žinios ir patirtis turi būti plačiau prieinamos, nes lygios galimybės visiems, yra laisvos, saugios ir laimingos visuomenės pagrindas.

Sėkmingas žmogus turėtų būti tas, kuris nepaisant savo prigimtinių aplinkybių ar bruožų, turi visas galimybes siekti savo tikslų ir kuris supranta, kad visi veiksmai yra tarpusavyje susiję. Sėkmę turėtume matuoti ne žmogaus turtais, galia ir žinomumu, o asmeniniu augimu, indėliu į visuomenę ir drąsa tiesai.

Kol gyvensime visuomenėje, kurioje žmonių galimybės skiriasi, tol egzistuos patyčios, diskriminacija, skurdas ir kančia. Reikia nebijoti svajoti ir veikti, kad būtų kitaip.✊

🙋‍♀️Sveiki, esu Vilana Pilinkaitė Sotirovič. LGPC dirbu nuo 2005 m. Atlieku tyrimus lyčių lygybės, lygių galimybių ir smurto prieš moteris srityje, kartu su kolegėmis vedu mokymus nediskriminavimo, smurto prieš moteris prevencijos ir apsaugos srityje.

Dalyvauju darbo grupėse rengiančiose įstatymus ir/ar politikos dokumentus lyčių lygybės, smurto prieš moteris, diskriminacijos prevencijos srityse. Dalyvauju advokacijos kampanijose ir renginiuose, kurie skatina keisti lyčių stereotipus ir įveikti struktūrines lyčių nelygybės pasekmes.

Lygios galimybės visiems man reiškia pasaulį, kuriame galimybės save realizuoti nėra ribojamos asmenims dėl jų lyties, amžiaus, negalios, etninės kilmės, seksualinės orientacijos, socialinės padėties ir pan.

Galimybės yra ribojamos dėl istoriškai susiformavusių visuomenės nuostatų ir normų ir nusistovėjusių hierarchinių santykių. Dirbdama LGPC savo veiklą organizuoju siekdama keisti visuomenės stereotipus ir neigiamas nuostatas apie įvairias socialines grupes, kviesdama visuomenę kurti lygiaverčius ryšius, priimti ir matyti kiekvieno asmens potencialą.🫶

Penktadienį dalyvausime Kombinatas Festival, kur mūsų centro komunikacijos vadovė Viktorija Kolbešnikova moderuos diskusiją „Nesaugūs namai“. Joje centro ekspertė Aurelija Auškalnytė, Rasa Katinaitė ir Reda Jureliavičiūtė aptars smurto artimoje aplinkoje, šeimos politikos, negalios ir vaikų išnaudojimo temas. Dar yra laiko susikrauti kuprinę!

🙋‍♀️Sveiki! Esu Vakarė ir šią vasarą turiu puikią galimybę stažuotis Lygių galimybių plėtros centre. Šiemet baigiau Sociologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o rudenį planuoju grįžti ir magistrui.

Savo bakalaurinį darbą pasirinkau rašyti apie lyčių įvaizdžius lietuviškame kine, nes lyčių sociologijos temos man pačios artimiausios. Kasdien tenka susidurti su klausimu – kodėl taip skirtingai matome, suprantame bei atvaizduojame vyrus ir moteris. Nesvarbu, ar tai plakatas sporto klube, reklama stotelėje ar mylimiausias serialas.

Toliau ieškodama atsakymų bei norėdama bent vienu žingsneliu prisidėti prie kovos už lyčių lygybę, atsiradau ir čia – LGPC!🫶

Su iš Rusijos skleidžiama dezinformacija susiduriame kasdien. Pastarosiomis dienomis matėme, kokį sąmyšį ir susiskaldymą sukėlė melagienos apie Olimpinių žaidynių dalyvę. Smurtas prieš moteris tapo aktualia tema, tačiau labiausiai nuo smurto nukentėjusioms moterims padėtų Stambulo konvencijos ratifikavimas.

Apie mitais apipintą Stambulo konvenciją ir jos ratifikavimą Ukrainoje, Rusijos juodąsias technilogijas išsamiai LRT rašo Domantė Platūkytė:

„Ukrainos moterų teisininkių asociacijos „JurFem“ komunikacijos vadovė Jaryna Vološyn taip pat sako, kad ratifikuoti Stambulo konvenciją paskatino priešingi Rusijos naratyvai. Pavyzdžiui, 2017 metais Rusija dekriminalizavo smurtą artimoje aplinkoje.
Pasak J. Vološyn, Ukraina neprivalo laikytis „tradicinių vertybių“, kurios iš tiesų paveiktos Rusijos: „Mes esame pajėgūs sukurti savo tradicines vertybes, kurios bus mūsų. Tai gali būti pagarbos, o ne smurto vertybės.“

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, žmonės pasirinko ne Rusijos, o priešingą kryptį: „Kryptis tapo aiški. Vieną kryptį renkasi Rusija, bet tai nėra mūsų kryptis, mes einame kitur“, – LRT.lt tvirtina J. Vološyn.

Kitos ekspertės taip pat sutinka, kad naratyvas, jog lyčių lygybė prieštarauja religijai ar šeimai, ateina iš Rusijos.

„Tai visiškai neteisingas teiginys, bet jie naudoja manipuliacijas, juoduosius viešuosius ryšius, botus... Jie pasamdo žmones, kad jie muštų taikius protestuotojus, jie vykdo labai gerai finansuotas informacines kampanijas. Už lyčių lygybės, už Stambulo konvencijos priešininkų stovi labai daug pinigų ir resursų“, – pastebi M. Horiačkovska.

„Oponentai sakė, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas radikalizuos ir skaldys visuomenę, todėl negalime jos ratifikuoti karo metu, kai visuomenė turėtų būti susivienijusi. Realybėje žmogaus teisės neradikalizuoja ir neskaldo visuomenės – žmogaus teisės vienija visuomenę.“

Ukrainos ekspertės viešėjo Lietuvoje mūsų ir Lietuvos žmogaus teisių centras kvietimu.

🙋Sveiki, esu Aurelija Auškalnytė. Lygių galimybių plėtros centre vedu mokymus ir rašau tekstus, kurie tampa leidiniais ar žinutėms, didinančiomis supratimą apie lyčių nelygybę ir diskriminacijos apraiškas, skatinančios imtis veiksmų kuriant saugesnę visuomenę. Man aktualios sankirtos tarp lyčių lygybės ir negalios, psichikos sveikatos, kultūrinės įvairovės.

Visgi darbinė mano kasdienybė retai pakylėta – didelę dalį laiko reikia kažką derinti, tartis, planuoti, kartais – nešioti.

Branginu tai, kad su kolegėmis, o kartais ir praktikantėmis ir praktikantais gana dažnai panyrame į kietas diskusijas apie lyčių lygybės tikslus, naujas teorijas.

Esame nedidelė komanda. Kaip galime pakeisti lyčių stereotipus ar pašalinti kultūrinį seksizmą, apsaugoti moteris nuo intymaus partnerio smurto ar pan.?

Matau mūsų vaidmenį atidengiant problemų karkasą ir išjudinant vaizduotę, ką galėtume daryti kitaip. Tiek asmeniniu, tiek sisteminiu lygiu.

Laimei esame ne vienintelės tai darančios, o feministinis požiūris vis kreipia link bendradarbiavimo ir kolektyvinio darbo. Tai dar vienas dalykas kurį itin vertinu.🫶

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė apie Kazlų Rūdos mero Manto Varaškos pasirinktą kreipinį į vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę:

„Tai ir šiaip nemandagu, ir apskritai čia jau – žemiau grindjuostės tokia reakcija. Man atrodo, kad taip yra reaguojama, kai nebėra kitų argumentų, tada pasitelkiama tokia primityvi retorika žeminti moterį, prilyginti ją gyvūnui. Nėra čia net, ką komentuoti, tiesą pasakius, žemas lygis. Politikai tai yra žmonės, kurie susiję su įstatymų leidyba, ir su tuo, kad įstatymai būtų įgyvendinti. Kitaip sakant, mes į juos žiūrime kaip į žmones, kurie turi kažkokį autoritetą. Yra politiko garbės kodeksas. Tie, kurie rimtai žiūri į savo profesiją, jeigu yra metamas koks nors šešėlis dėl galimos korupcijos ar neteisingai priimtų sprendimai, žmonės atsistatydina vien dėl to, kad yra pažeidžiamas tas garbės kodeksas.“

„Tai, ar mes dabar jau Lietuvoje toleruosime tokią retoriką, rodydami, kad mūsų politikai yra gatvės lygio žmonės? Ir, ką apskritai tai sako apie mūsų politiką, apie politinę kultūrą? Ar mes vėl grįšime į devyniasdešimtuosius metus, kai Seimo posėdžių salėse mušdavosi, nes nepatikdavo kažkieno išsakyta mintis? Tai, kaip tada tas žmogus bendrauja su savo pavaldiniais, kur yra tiesioginė priklausomybė?“

„Tai yra simptomatiška. Tai yra ne tik Lietuvos tendencija. Matome tą ir platesniame kontekste, kad taip vyksta. Tai yra liūdna tendencija. Atrodytų, kad jau tiek laiko kalbame apie lyčių lygybę, tai jau turėtų būti tvarūs pokyčiai lyčių lygybės linkme, kad vyrai ir moterys lygiomis sąlygomis galėtų dalyvauti ir politinėje kovoje. Bet taip deja nėra. Moterys žymiai dažniau negu vyrai politikai tampa pažeminimo ir internetinio smurto taikiniais.“

DELFI.lt straipsnis komentare.

Prieš prasidedant Olimpinėms žaidynėms, mūsų stažuotoja Milda Gadliauskaite, rašė straipsnį LRT apie skirtingas taisykles moterims ir vyrams sporte. Jeigu neskaitėtė – rekomenduojame, jį rasite komentare. O mes toliau stebim žaidynes ir komentuojam:

🏊‍♀️Paskelbus naujienas apie Rūtos Meilutytės plaukimo grafiką ir rezultatus, pasipylė komentarai apie sportininkės išvaizdą – kūno plaukus, tatuiruotes, „vyriškumą”. Komentarai neigiami ir pašiepia sportininkės išvaizdą bei yra paremti lyčių stereotipais, kurie neturi nieko bendro su puikios sportininkės pasiekimais.

🤸‍♀️TV3 olimpinių žaidynių komentatorius Lietuvos delegaciją pristatė taip: „drūti vyrai ir nuostabiai gražios merginos”. Tokie komentarai ne tik ignoruoja sportininkių darbą ir pajėgumus, bet ir sudaiktina moteris. Vyrų kūno komentavimas taip pat prisideda prie žalingo požiūrio į juos.

🏃‍♀️‍➡️Sporto komentatorius pašalintas iš pareigų už seksistinę repliką – australės iškovojo olimpinį auksą 4x100 m laisvuoju stiliumi estafetėje. Komentuodamas australių pergalę Paryžiuje Bobas Ballardas nukrypo nuo sportinės temos per sportininkių apdovanojimų ceremoniją: „Gerai, merginos pagaliau baigė. Žinote, kokios tos moterys. Joms reikia pasėdėti, pasidaryti makiažą“, – pasakė „Eurosport“ komentatorius.

🤦‍♀️Nuteistas vaikų prievartautojas Stevenas van de Velde dalyvavo olimpinėse paplūdimio tinklinio varžybose. 2016 metais S. van de Velde buvo nuteistas ketverius metus kalėti, kai prisipažino tris kartus išprievartavęs 12-metę mergaitę iš Jungtinės Karalystės. Į laisvę sportininkas išėjo po 12 mėnesių ir atnaujino karjerą.

Kas jums užkliuvo šių metų Olimpinėse žaidynėse?

🙋Sveiki, esu Monika Orechova, Lygių galimybių plėtros centre užimu ekspertės ir projekto vadovės pareigas. Kartu su kolegėmis įgyvendinu tyrimus, vedu mokymus, rengiu ataskaitas ir rūpinuosi, kad veiklos, kurias įgyvendiname projekte , vyktų sklandžiai ir atitiktų mūsų pačių sau keliamus aukščiausius kokybės reikalavimus.

Esu įsitikinusi, kad lygių galimybių užtikrinimas visoms ir visiems yra ne tik gražiai skambantis tikslas, bet ir vienintelis būdas užtikrinti mūsų visuomenės tobulėjimą. Kuo įvairesni žmonės ieško bendro sprendimo, tuo geresnį sprendimą jiems pavyks surasti. Man neįdomu galvoti tik apie save ir dar neįdomiau įsivaizduoti pasaulį, kuriame visi būtų vienodi. 🫶

Prieš prasidedant Paryžiaus Olimpinėms žaidynėms, centro stažuotoja Milda Gadliauskaitė, siūlo į sportą pasižiūrėti per lyties prizmę.

„Londono olimpinės žaidynės 2012 m. buvo pirmosios istorijoje, kuriose moterys varžėsi visose sporto šakose. Tačiau moterų pasiekimai sporte vis dar nėra laikomi tokiais pat reikšmingais kaip vyrų. Vos prieš 3 metus Norvegijos moterų paplūdimio rinktinė gavo baudą už „netinkamą aprangą“. Jos dėvėjo šortus, o ne bikinio kelnaites. Tyrimai rodo, kad net jei moterys žaidžia taip pat „gerai ir įdomiai kaip vyrai”, joms nėra garantuotos lygios pajamos. Nieko nestebina situacijos, kai moterų komandos žaidžia ledu padengtoje aikštelėje, nes šildoma danga naudojasi vaikinai. Ar galėtume savo olimpinėje komandoje turėti daugiau aukščiausio lygio sportininkių, jei visuomenėje būtų daugiau lyčių lygybės?“

Visas tekstas – komentare.

Jūsų organizacija dirba su pažeidžiamomis grupėmis ir prisideda prie įvairovę gerbiančių bendruomenių kūrimo? Programa kviečia įgyti naujų žinių ir gebėjimų, sustiprinti savo organizaciją ir gauti lėšų projektų finansavimui (iki 60 000 eurų)! 🎯

📩 Iki rugsėjo 30 dienos laukiame organizacijų anketų el.paštu [email protected]. Visus programos dokumentus ir anketą rasite www.olf.lt/veikiam

Jei jūsų organizacija yra nedidelė, veikianti vietos lygmeniu ir jaučiate, kad trūksta pasitikėjimo ar žinių, galime paraginti – ši programa pritaikyta kaip tik jums!

Organizacijos programoje gali rinktis dalyvauti vienoje iš teminių krypčių:

✦ Diskriminacijos ir lyčių stereotipų mažinimo ir prisidėti kuriant aplinką, kurioje diskriminacija dėl lyties ir kitų asmens tapatybės aspektų, pavyzdžiui, amžiaus, negalios, etninės tapatybės, seksualinės orientacijos, psichikos sveikatos sutrikimų, migracijos patirties ar rasės, yra nepriimtina.

✦ Atsako į smurtą lyties pagrindu ir prisidėti prie atsako į smurtą lyties pagrindu ir vykdomų priemonių veiksmingumo didinimo.

🪡Jūsų organizacija dirba su pažeidžiamomis grupėmis ir prisideda prie įvairovę gerbiančių bendruomenių kūrimo?

Programa kviečia įgyti naujų žinių ir gebėjimų, sustiprinti savo organizaciją ir gauti lėšų projektų finansavimui (iki 60 000 eurų): www.olf.lt/veikiam.

📝Iki rugsėjo 30 dienos laukiame organizacijų anketų el.paštu [email protected]. Visus programos dokumentus ir anketą rasite www.olf.lt/veikiam.

Jei jūsų organizacija yra nedidelė, veikianti vietos lygmeniu ir jaučiate, kad trūksta pasitikėjimo ar žinių, galime paraginti – ši programa pritaikyta kaip tik jums!
Organizacijos programoje gali rinktis dalyvauti vienoje iš teminių krypčių:

🔸Diskriminacijos ir lyčių stereotipų mažinimo ir prisidėti kuriant aplinką, kurioje diskriminacija dėl lyties ir kitų asmens tapatybės aspektų, pavyzdžiui, amžiaus, negalios, etninės tapatybės, seksualinės orientacijos, psichikos sveikatos sutrikimų, migracijos patirties ar rasės, yra nepriimtina.

🔸Atsako į smurtą lyties pagrindu ir prisidėti prie atsako į smurtą lyties pagrindu ir vykdomų priemonių veiksmingumo didinimo.

Programa „VEIKIAM!“ yra iš dalies finansuojama Europos Sąjungos lėšomis (projektas „GrassRoots“, nr. 101140032). Programa vyksta Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Lietuvoje ją įgyvendina Atviros Lietuvos fondas drauge su Lygių galimybių plėtros centru, Latvijoje – Marta centras, o Estijoje – Moterų paramos ir informacijos centras. Dokumentuose išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus(-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei Europos Komisija negali būti laikoma už juos atsakinga.

💁Sveiki, esu Greta Kraujalytė. Lygių galimybių plėtros centre esu projektų ir paslaugų koordinatorė. Jeigu skambinsite biuro telefonu, atsiliepsiu aš, papasakosiu apie centro veiklą, pakonsultuosiu dėl centro eksperčių vykdomų mokymų, suderinsiu juos ir užtikrinsiu sklandų bendradarbiavimą. Kolegėms aš – biuro vadovė, primenu apie projektines veiklas, seku procesą ir aistringai įsitraukiu veiklų įgyvendinimą ar naujų idėjų generavimą.

Nors esu baigusi mediciną, lyčių (ne)lygybė man viena svarbiausių temų. Nemėgstu neteisybės. Kadangi buvau auginama moterimi, pati pajutau lyties suvaržymus dėl moteriškumo normų neatitikimo. Nuo rudens pradėsiu socialinės politikos magistro studijas, tikiuosi tai dar labiau sutvirtins mano žinojimą ir aistrą ginti moterų teises.😎

Labai svarbus BENDRA.lt ir LRT tyrimas.

„Dešimtmečius į Lietuvą kelią skynusis galimybė nutraukti nėštumą vaistiniu būdu laikoma žmogaus teisių ir mokslo pergale, tačiau praėjus pusantrų metų po jo legalizavimo aiškėja ne tik tai, kad paslaugą sunku gauti, bet ir tai, jog jos prieinamumą galėjo smarkiai apriboti abortų priešininkai.

Moterų patirtį turėjo palengvinti vaistinio ab**to procedūra, kuri Lietuvoje legali jau pusantrų metų, – tai nėštumo nutraukimo metodas, pasaulyje pripažįstamas kaip saugesnis ir paprastesnis, nors būtent dėl to jo įteisinimui ilgą laiką priešinosi „pro-life“ aktyvistai, katalikiškos organizacijos ir Lietuva atsiliko dešimtmečius.

Vis dėlto moterys, dažniausiai uždarose socialinių tinklų grupėse, net ir įteisinus šią procedūrą, kalbėjo, kad ją gauti itin sunku.“

Viena iš tyrimo autorių Elena Reimeryte sako:

„Svarbi detalė - Lietuvoje nerenkami duomenis apie ab**to prieinamumą, todėl Bendra.lt paleido žemėlapį ir el. pašto dėžutę ([email protected]), kur moterys ir ab**to ieškantys žmonės gali pranešti, kad susidūrė su kliūtimis (nesuteikiamas medikamentinis abortas, visi gydytojai atsisako, kiti barjerai, galima pranešti apie atkalbinėjimo atvejus).“

Eksperimentas Vilniuje: ką patiria moteris, norinti užsirašyti pas gydytoją abortui? - bendra.lt Dešimtmečius į Lietuvą kelią skynusis galimybė nutraukti nėštumą vaistiniu būdu laikoma žmogaus teisių ir mokslo pergale, tačiau praėjus...

Kviečiame dalyvauti programos „VEIKIAM!” paraiškų vertinimo eksperčių(-tų) atrankoje! 📣

Ar turite žinių ir patirties bent vienoje iš šių krypčių – diskriminacijos ir lyčių stereotipų mažinimo, atsako smurtui lyties pagrindu, NVO gebėjimų stiprinimo? Esate dalyvavę NVO sektoriaus veikloje? Rengę ar įgyvendinę projektus? Turite projektų paraiškų vertinimo patirties?

🔸 Ieškome eksperčių(-tų), kurie galėtų vertinti NVO pateiktas paraiškas dalyvauti programoje ir gauti finansavimą (3 vertinimo etapai – 2024 m. spalį, 2025 m. liepą ir spalį).

🔸Kaip dalyvauti? Užpildytą kandidatės(-o) anketą ir CV atsiųskite el. paštu [email protected] iki 2024 m. rugpjūčio 19 d.

🔸Daugiau informacijos: https://olf.lt/veikiam/

Centro ekspertė Aurelija Auškalnytė apie pastarojo laiko moterų nužudymus:

„Kviesčiau galvoti kitaip. Jei žmogus elgiasi itin žiauriai – vadinasi kažkas negerai su žmogiškumu, o ne su psichika. Smurtiniai nusikaltimai daug dažniau susiję su neapykanta tam tikroms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, moterims, migrantams, LGBTQ+. Taip pat smurtas glaudžiai susijęs su lyčių normomis – su tuo, ko visuomenė tikisi iš vyrų.

Kitaip tariant, psichikos sveikatos sutrikimų, priklausomybių ir kitų problemų turi ir moterys. Tačiau reikšmingai dažniau smurtauja vyrai. Ir tikrai ne hormonai juos kontroliuoja kaip marionetes, neturinčias nei moralės, nei valios. Vyrai yra žmonės, su visu savo kompleksiškumu. Jie nėra gimę smurtautojais. Tokiais tampa gyvendami šioje kultūroje.“

Visas tekstas – komentare.