Viešoji politika ir vadyba

Studijų programos pasirinkimas neretai tampa rimtu iššūkiu. Bet juos įveikti gali tapti lengviau, jei klausi ir ieškosi atsakymų. O tai padaryti labai lengva!
👉registruokis individualiai ir nemokamai konsultacijai su programos Viešoji politika ir vadyba (bei jos specializacijos Viešoji politika ir komunikacija) vadove čia: [email protected]/bookings/" rel="ugc" target="_blank">https://outlook.office365.com/owa/calendar/[email protected]/bookings/

Politikos mokslų programų Viešoji politika ir vadyba bei Viešoji politika ir komunikacija tikslas – ne tik įdomios, bet kartu ir paruošiančios kokybiškam gyvenimui, suteikiančios pagrindą sėkmingam karjeros startui studijos 🚀
Pristatome trečiąjį pokalbį su bakalauro programos Viešoji politika ir vadyba bei magistro programos Tarptautinė politika ir ekonomika absolventu, šiuo metu dirbančiu naujienų agentūroje ELTA Leonardu Marcinkevičiumi.

📌Kodėl, Tavo manymu, verta rinktis politikos mokslų studijas ne tik dėl to, kad įdomu, bet ir norint sėkmingos karjeros?
Kas yra sėkminga karjera? Manau, galimybė daryti tai, kas labiausiai patinka, siekiant savo tikslų, erdvė sėkmingai realizuoti savo potencialą. Kodėl manau, kad politikos mokslų krypties studijos vertos dėmesio? Tai yra mokslas apie daugelį sričių, veikiančių žmogaus gyvenimą (ekonomika, finansai, teisė, aplinkosauga, technologijos, švietimas). Todėl, ypač tuomet, kai esi jaunas, šių studijų pasirinkimas „neįrėmina“ ateities, o suteikia lankstumą, galimybę eksperimentuoti ir išbandyti skirtingas sritis.

📌Kaip susiklostė Tavo karjeros startas po studijų baigimo? Kokios perspektyvos buvo ir kaip atsidūrei ten, kur dabar esi?
Šiuo metu dirbu verslo aktualijų žurnalistu naujienų agentūroje ELTA, nors pirmasis „rimtas“ mano darbas buvo finansų sektoriuje, kuriame iki šiol ir praleidau didžiąją savo karjeros dalį. Tokio, iš pirmo žvilgsnio drastiško, karjeros pokyčio galimybę tikriausiai ir suteikė išsilavinimas politikos mokslų srityje. Dar studijų metais įgyta patirtis finansų sektoriuje bei įgytas išsilavinimas politikos mokslų srityje skatino savo profesinę veiklą vertinti platesniame kontekste, neatsiejant jos nuo aktualijų, todėl dabar galiu lengvai perkelti praktinę patirtį ir žinias, jas panaudoti keliant ekonominius klausimus, temas, svarbias visos valstybės lygiu.

📌Ką pasakytum tiems, kurie sako, jog reikia tik IT specialistų, o politikos mokslų studijos tai nebus studijos kokybiškam gyvenimui?
Atsakyčiau, kad kiekvienas turėtų eiti savo keliu. Jeigu nori tapti puikiu IT specialistu – šaunu, galima studijuoti tiksliuosius mokslus. Tačiau puikiu IT specialistu netampama vien dėl to, kad ši profesija yra paklausi (klausimas, kiek ilgai ji bus paklausi, jeigu robotai, tarkime, išmoks patys save programuoti). Todėl sėkminga karjera pirmiausiai yra ėjimas savo keliu, ieškant savų interesų, o išsilavinimas politikos mokslų srityje yra tvirti pirmieji pamatai sparčiai besikeičiančių paklausių profesijų pasaulyje.

Daugiau informacijos apie programą Viešoji politika ir vadyba: https://www.mruni.eu/study_program/viesoji-politika-ir-vadyba/
Daugiau informacijos apie programą Viešoji politika ir komunikacija: https://www.mruni.eu/study_program/viesoji-politika-ir-komunikacija/
O svarstantiems apie magistro studijas: https://www.mruni.eu/study_program/tarptautines-politikos-studijos/

Politikos mokslų programų Viešoji politika ir vadyba bei Viešoji politika ir komunikacija tikslas – ne tik įdomios, bet kartu ir paruošiančios kokybiškam gyvenimui, suteikiančios pagrindą sėkmingam karjeros startui studijos.
Pristatome antrąjį pokalbį su bakalauro Viešoji politika ir vadyba absolvente, šiuo metu studijuojančia Tarptautinės politikos studijų magistro programoje Rugile Smoliakaite, Seimo nario patarėja. Kalbina ir remarkas pokalbyje rašo dėstytoja lekt. Rima Urbonaitė.

📌Tavo manymu, verta rinktis politikos mokslų studijas ne tik dėl to, kad įdomu, bet ir norint sėkmingos karjeros?
Mano nuomone, politikos mokslus rinktis reikia ne tik dėl noro suvokti politinius procesus, bet ir dėl to, ką šios studijos gali duoti. O tai yra kritinis mąstymas, greitas informacijos apdorojimas ir įsisavinimas, sudėtingų klausimų sprendimas ir t.t. Būtent dėl to manau, kad politikos studijos suteikia galimybę turėti sėkmingą karjerą ne tik politikoje, bet ir kitose srityse.

📌Ką pasakytum tiems, kurie sako, jog reikia tik IT specialistų, o politikos mokslų studijos tai nebus studijos kokybiškam gyvenimui?
Nesvarbu, ar tu IT specialistas, ar politikos ekspertas, ar chemikas, nes tik žinios nepadaro mūsų sėkmingais. Tai tik vienas ir žingsnių, kuris yra reikalingas siekiant kokybiško gyvenimo. Tačiau tai, ką mes pasiimame iš studijų, jei studijos orientuotos į paruošimą ir karjerai, kokios buvo ir mano politikos mokslų studijos, bei kokias pastangas patys įdedame, suteikia pagrindą sėkmingai karjerai.

📌Kaip susiklostė Tavo karjeros startas po studijų baigimo? Kokios perspektyvos buvo ir kaip atsidūrei ten, kur dabar esi?
Dar nebaigusi studijų žinojau, kad noriu dirbti Seime. Siekiant šio tikslo pirmasis žingsnis buvo praktikos atlikimas Seime. Atlikdama praktiką labai stengiausi, nebijojau darbų ir atsakomybės. Ir rezultatas buvo rekomendacijos, kurios tapo neįkainojamos jau po studijų. Pabaigusi studijas vasarą dirbau kitame darbe, tačiau pradėjusi studijuoti Tarptautinės politikos studijų magistro programoje supratau, kad laikas pabandyti pasiekti savo tikslą ir įsidarbinti būtent Seime. Po šio sprendimo, nepraėjus ir dviems mėnesiams gavau pasiūlymą nusiųsti savo CV vienam Seimo nariui, kuris pradėjo ieškoti „superherojaus“ į savo komandą. Nusprendžiau pabandyti, nusiunčiau savo CV, perėjau ne vieną priėmimo į darbą etapą ir gavau pasiūlymą ateiti dirbti į Seimą, Seimo nario patarėjos pareigose [o tai net labai gerai! nes retai patenkama iškart po bakalauro studijų į šią poziciją, jei patarėjo ieškoma pagal profesionalumą ir kompetencijas, o ne partinę priklausomybę]. Dabar džiaugiuosi kiekviena diena, o dar labiau džiaugiuosi, kad tai ką išmokau politikos mokslų bakalaure, darbe naudoju kiekvieną dieną [čia geriausias komplimentas dėstytojams 😊], ir tuo pačiu gilinu žinias tarptautinės politikos srityje bei turiu progą šias žinias iškart pritaikyti ir praktikoje.
Tikiu, kad dirbant, stengiantis ir nuoširdžiai siekiant savo tikslų – viskas įmanoma. Studijos man suteikė progą naudoti savo žinias praktikos metu, o praktikos metu žinių dėka atlikti darbai nutiesė man kelią į ten, kur esu dabar ir labai džiaugiuosi. [geriausias įrodymas, jog studijos tikrai gali būti kokybiškam gyvenimui 😊]

Daugiau informacijos apie programą Viešoji politika ir vadyba: https://www.mruni.eu/study_program/viesoji-politika-ir-vadyba/
Daugiau informacijos apie programą Viešoji politika ir komunikacija: https://www.mruni.eu/study_program/viesoji-politika-ir-komunikacija/
O svarstantiems apie magistro studijas: https://www.mruni.eu/study_program/tarptautines-politikos-studijos/

Tikrai verta!

Viešoji politika ir vadyba Domina modernios, praktinę ir tarptautinę vertę turinčios studijos? Rinkis MRU ir studijų programą - Viešoji politika ir vadyba!

Tu tikrai gali daugiau! Gali rinktis studijas, kurios bus ne tik įdomios, bet ir orientuotos į karjerą bei kokybišką gyvenimą, kuriame svarbu ne tik uždarbis, tačiau ir prasmė to, ką darai. Studijos kokybiškam gyvenimui vyksta MRU.
https://www.mruni.eu/

📌Priėmimas į bakalauro studijas: https://bit.ly/3wprxQI
📌Priėmimas į magistrantūros studijas: https://bit.ly/3MokzSG

Politikos mokslų programų Viešoji politika ir vadyba bei Viešoji politika ir komunikacija tikslas – ne tik įdomios, bet kartu ir paruošiančios kokybiškam gyvenimui, suteikiančios pagrindą sėkmingam karjeros startui studijos.
Pristatome pokalbį su bakalauro Viešoji politika ir vadyba bei magistro Tarptautinės politikos studijos programų absolvente Paulina Levickyte, šiuo metu dirbančia TS-LKD atstove spaudai. Kalbina ir remarkas pokalbyje rašo, Paulinai to nežinant 😊, programos dėstytoja lekt. Rima Urbonaitė.

❓Kodėl, Tavo manymu, verta rinktis politikos mokslų studijas? Ir ne tik dėl to, kad įdomu, bet ir norint sėkmingos karjeros?
✅Jeigu atvirai, aš niekada nežinojau, ką noriu studijuoti. Politikos mokslus pasirinkau, nes jie apima didelį spektrą dalykų. Per pirmuosius metus apšilimą galima padaryti filosofijoje, kalbų tobulinime, teisėje, ekonomikoje, komunikacijoje, politologijos pagrinduose ir t.t. Ar man buvo įdomu? Taip. Ar visi seminarai? Ne [taip ir nebūna, net Harvardo studentai, neabejoju, turi neįdomių seminarų kartas nuo karto 😊]. Po pirmųjų metų net kėliau klausimą, ar tęsti studijas. Bet, įvertinus savo bei dėstytojų įdėtą indėlį, nusprendžiau pasilikti. Man vis dėlto patiko ir tiko politikos mokslai. O norint sėkmingos karjeros, manau, tai asmens motyvacijos klausimas ir, kaip aš mėgstu sakyti, ant savo lėkštutės turi pasidėti pats. Nes nėra nė vienos programos, kuri savaime garantuotų sėkmingą karjerą. Ir galiu patikinti, jeigu motyvuotas studentas, motyvuotas ir dėstytojas. [Dar ir kaip! Galiu tik patvirtinti. Dėl motyvuotų studentų galime ir naktimis dirbti 😊]

❓Ką pasakytum tiems, kurie sako, jog reikia tik IT (ir įvairių techninių, gamtos mokslų) specialistų, o politikos mokslų studijos tai nebus studijos kokybiškam gyvenimui?
✅Ar kiekvienas IT specialistas galėtų būti politiku bei ar kiekvienas politikas galėtų būti IT specialistu? Manau, kad ne, bet socialinei sanglaudai reikia abiejų.

❓Kaip susiklostė Tavo karjeros startas po studijų baigimo? Kokios perspektyvos buvo ir kaip atsidūrei ten, kur atsidūrei?
✅Man pasisekė, nes dar studijuodama trečiame kurse sulaukiau pasiūlymo atlikti praktiką Seimo pirmininko sekretoriate. Buvo įdomu save patikrinti, ką galima pritaikyti iš studijų medžiagos realiose situacijose. Tai, ar pavyko? Ne tik pavyko, bet ir tęsiau mokymosi procesą su Seimo pirmininko patarėju užsienio politikos klausimais, ambasadoriumi, diplomatu Kęstučiu Kudzmanu. Ruošėmės užsienio vizitams, derinome frazes bei rinkome medžiagą. Tuomet parašiau pirmuosius pranešimus spaudai, atsirado noras domėtis užsienio politika, o tai lėmė magistro studijų pasirinkimą ateityje bei darbą žiniasklaidoje. Magistro studijų metu jau dirbau Lietuvos naujienų agentūroje ELTA. Į vakarines studijas „nusinešdavau“ dešimtis aktualijų, kuriomis norėjau dalintis bei aptarti su studijų bendražygiais bei dėstytojais. Po trijų metų darbo žiniasklaidoje sulaukiau pasiūlymo iš TS-LKD tapti jų atstove spaudai. Galiu patikinti, tai dinamiškas darbas. Jei trumpai apie pirmuosius metus, tai darbo pradžią paženklino COVID–19 pandemija, sukėlusi didžiulę grėsmę Lietuvos žmonių sveikatai ir gyvybei bei šalies ekonomikai. Praėjusią vasarą Lukašenkos režimas prieš Lietuvą pradėjo ataką prieš Lietuvą sukeldamas migrantų krizę. Vis dėlto visos šios krizės nublanksta prieš naują, egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei – Rusijos karinę invaziją į Ukrainą. Ir čia darbo netrūksta niekam. Baigtos politikos mokslų studijos šiandien leidžia dirbti dinamišką, įdomų, pilną iššūkių, kuriuos įveikti padeda ir studijų metu įgytos žinios bei kompetencijos, darbą. Tad, mielas būsimas studente, jei nori iššūkių pilno darbo, pirmo žilo plauko nesulaukus trisdešimties metų - rinkis politikos mokslus. Žinoma, šaržuoju aš čia ;) [kas tas žilas plaukas, kai dirbi įdomų ir prasmingą darbą! 😊]

Daugiau informacijos apie programą Viešoji politika ir vadyba: https://www.mruni.eu/study_program/viesoji-politika-ir-vadyba/
Daugiau informacijos apie programą Viešoji politika ir komunikacija: https://www.mruni.eu/study_program/viesoji-politika-ir-komunikacija/
O svarstantiems apie magistro studijas: https://www.mruni.eu/study_program/tarptautines-politikos-studijos/
✅

DIALOGAI
Pristatome MRU profesoriaus Andriaus Bielskio pokalbio su Rusijos filosofu, sociologu Grigorijumi Judinu dalį.
Pilnas interviu pasirodys kultūros ir politikos žurnale "Lūžis" birželio mėnesį (5 jo numeryje), bet kelias jo mintis skaitykite čia: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1685184/sociologas-yudin-sustabdyti-putino-fasizma-galima-tik-koordinuotai-ir-tarptautiniu-mastu

DIALOGAI
Pristatome antrąją diskusijos "Ukrainos komunikacija karo metu" dalį drauge su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos karininkais. Antrojoje dalyje kalbamės apie karo mitus, netikrų naujienų sklaidą bei įtampos įveikos būdus karo akivaizdoje. Diskusiją galite peržiūrėti LRT.lt mediatekoje bei MRU socialinėse medijose.
Diskusijos dalyviai: doc. dr. Marius Kalinauskas (KI), lekt. Rima Urbonaitė (VPMI), plk. ltn. Eugenijus Lastauskas (LKA), mjr. Rosita Kanapeckaitė (LKA).
● Antrosios dalies nuoroda LRT.lt mediatekoje: https://bit.ly/3v5J0gb
● Pirmosios dalies nuoroda LRT.lt mediatekoje: https://bit.ly/3jj6toY

Ukrainos komunikacija karo metu: II dalis Mykolo Romerio universitetas pristato antrąją diskusijos "Ukrainos komunikacija karo metu" dalį drauge su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kar...

DIALOGAI
Pirmoji diskusijos apie informacinį karą ir jo ypatumus dalis.
Diskusijos dalyviai: doc. dr. Marius Kalinauskas (KI), lekt. Rima Urbonaitė (VPMI), plk. ltn. Eugenijus Lastauskas (LKA), mjr. Rosita Kanapeckaitė (LKA).

Ukrainos komunikacija karo metu: I dalis Mykolo Romerio universitetas drauge su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija pristato diskusiją, skirtą informacinio fronto analizei. Pirmojoje daly...

Šią Kovo 11-ąją kaip niekada gerai suprantame laisvės svarbą. Suprantame ir tai, kokia ta laisvė gali būti trapi ir kaip svarbu už ją kovoti kiekvieną dieną. Už mūsų 🇱🇹 laisvę ir už 🇺🇦 laisvę!
(Nuotr. J. Stacevičiaus)

Labai svarbus Lietuvos kariuomenės pranešimas, kuriame atsakymai į svarbius klausimus. Lietuvos kariuomenės pranešimus šiuo metu verta sekti visiems. Komunikaciniame triukšme kartais svarbiausi dalykai tiesiog pasimeta, o geriausiai informuoti ir galintys patarti šaltiniai lieka nepamatyti.

MRU su Ukraina! 🇺🇦🇱🇹🇺🇦 Šiandien visų susitelkimas, visa įmanoma parama yra svarbi Ukrainai. Ukrainai, kuri kovoja ne tik už savo, bet ir už mūsų valstybę.
Kviečiame palaikyti Ukrainą ir šiandien organizuojamoje vienybės ir solidarumo su Ukraina akcijoje „Laisvė šviečia“.
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/1041386529745945

Už tai, kad šiandien turime pamatą, už tai, kad turime pavyzdį, jog kartais įmanoma ir tai, kas gali atrodyti neįmanoma, tik reikia valios, ryžto ir drąsos, už tai, kad tiesiog turime mūsų Lietuvą, lenkiame galvas prieš tuos, kurie tą Vasario 16-ąją pavertė mūsų pasididžiavimo diena. Ir svarbu nepamiršti, jog mes turime kuo didžiuotis, turime ką saugoti ir dėl ko kovoti. Vienybė težydi.
(Nuotrauka E. Blaževič)

DIALOGAI
Apie švietimo politiką ir dar vieną bandymą spręsti įsisenėjusias problemas, įgyvendinant Tūkstantmečio mokyklų programą, kalba MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto prof. dr. Jolanta Urbanovič ir dr. Barbara Stankevič 📖
✅Savivaldybėse, kurių gyventojų socialinis, ekonominis ir kultūrinis kontekstas yra žemesnis, mokinių pasiekimai taip pat dažniausiai yra žemesni. Todėl šiandien švietimo teisingumo užtikrinimas turėtų tapti dabartinės Lietuvos švietimo politikos prioritetu.
✅Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šioms problemos spręsti pasiūlė „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Jos tikslas „iki 2030 metų kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti“. Siekiamo tikslo aprašas nuteikia optimistiškai, nes numatoma, kad „kiekvienam besimokančiajam bus sukurtos lygiavertės ir šiuolaikiškos kokybiško ugdymo(si) sąlygos, lemiančios geresnius mokinių pasiekimus ir mažesnius pasiekimų atotrūkius tarp skirtingų mokyklų ir savivaldybių“
✅BET: savivaldybių sprendimų dėl mokyklų tinklo savarankiškumą apriboja iš anksto nustatyti konkretūs į švietimo našumą orientuoti reikalavimai ir rodikliai, o programos įgyvendinimas koncentruojasi į nedidelį skaičių Lietuvos mokyklų, turinčių ne mažiau kaip 200 mokinių. Vadinasi yra grėsmė, kad mažesnės mokyklos, kuriose būtent ir yra didžiausia koncentracija mokinių iš nepalankios socioekonominės aplinkos, jokios reikšmingos pagalbos ir negaus.
Daugiau apie tai skaitykite: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1612634/urbanovic-stankevic-svietimo-teisingumas-kaip-lietuvos-politikos-prioritetas

Išlyginamosios studijos gali atverti kelią į politikos mokslų magistrantūrą! Galimybė, kuria verta pasinaudoti!

Viešojo administravimo krypties papildomosias studijos prasideda jau nuo kovo 4 d.! Pasiruoškite magistrantūrai jau dabar! 👩‍🎓👨‍🎓
Papildomąsias studijas rinktis MRU verta, nes:
☑️ Sutaupytas pusmetis! Į papildomąsias studijas galima pretenduoti dar studijuojant kolegijoje ir derinti paskaitas kolegijoje bei universitete. Jau šį pavasarį studijuokite papildomosiose studijose, o nuo rudens – magistrantūroje!
☑️ Patraukli studijų kaina.
☑️Lankstus studijų grafikas. Paskaitos penktadieniais ir šeštadieniais.
☑️ Galimybė pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą magistrantūros studijose po papildomųjų studijų.
👉Daugiau apie viešojo administravimo krypties papildomąsias studijas: https://bit.ly/34z8FnY
💬Priėmimas į šias studijas vyksta iki vasario 21 d. Dokumentus galite pateikti el. paštu: priė[email protected]
MRU Viešojo valdymo ir verslo fakultetas

DIALOGAI.
✅Apie praktiką Vadybos ir politikos mokslų institute savo patirtimi ir įspūdžiais dalinasi Komunikacijos ir skaitmeninės rinkodaros 3 kurso studentas Žygimantas Papas.

Pradėsiu nuo to, kad atlikti praktiką universitete, kai apie tokią galimybę sužinojau, buvo minčių iš anksčiau. Esu komunikacijos ir skaitmeninės rinkodaros 3 kurso studentas, tad suprantama, jog ir praktika turi būti susijusiu su viena iš šių sričių. Kai su manimi susisiekė prof. dr. Algis Krupavičius iš tuo metu Politikos mokslų instituto, nedvejodamas sutikau, nes supratau, kad savo žinias ir gebėjimus galėsiu pritaikyti ten kur ir noriu, kai išgirdau ko iš manęs bus reikalaujama ir tikimasi. Taip pat privalumas buvo tas, jog visą praktiką galėjau atlikti nuotoliniu būdu, kas leido daug paprasčiau susiplanuoti savo dienotvarkę.

Praktika prasidėjo nuo plano ir idėjų generavimo. Susidėliojus užduotis reikėjo pereiti prie realizacijos etapo, kas iš pradžių pasirodė kiek kėbloka. Vienas iš pagrindinių darbų už kuriuos buvau atsakingas – turinio kūrimas Facebook‘e. Tam, kad sukurti kokybišką, akį traukiantį ir per daug neperkrautą turinį pradžioje teko šiek tiek pamąstyti ir įsivertinti kaip tai galima pateikti. Susikūriau kelis šablonus pagal kuriuos ir kūriau įrašus. Be grafinio dizaino dalies teko ir pasidalinti savo nuomone apie publikuojamus tekstus, ką reikėtų redaguoti, pridėti, o galbūt ir išimti.

Svarbu paminėti, kad atliekant praktiką šiame institute turėjau galimybę paskaityti ir suprasti dėstytojų ir tų pačių studentų mintis tam tikromis, su politika daugiau ar mažiau susijusiomis temomis. Tai leido mintyse susikurti vaizdinį ir apmąstyti, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje ir pasaulyje. Labai svarbu ir tai, kad su savo praktikos vadovais, kurių buvo du, kiekvieną savaitę palaikėme ryšį virtualiais susitikimais ir elektroniniais laiškais. Tai leido dar geriau suprasti ko iš manęs yra reikalaujama ir tą virtualią atmosferą padaryti jaukesne.

Po šios praktikos norėčiau ištarti ačiū savo praktikos vadovams prof. dr. Algiui Krupavičiui ir lekt. Rimai Urbonaitei, kurie prisidėjo, kad šis praktikos procesas ir išsikeltos užduotys būtų įgyvendintos sklandžiai. Iš šios praktikos pasisėmiau nemažai teigiamų dalykų. Visgi tai yra nauja patirtis, kuri mano manymu pravers man ateityje.

✅Nori sužinoti apie MRU studijų programas, priėmimo procesą ar informaciją apie konkursinį balą? Mykolo Romerio universitetas skelbia nemokamas konsultacijas, kurių metu klasės gali registruotis pasirenkant temą, tarp kurių yra ir programos pristatymas.

👇Jeigu reikia individualios konsultacijos, ją taip pat galima gauti. Užtenka parašyti programos vadovei, kurios kontaktus rasite čia:
https://www.mruni.eu/study_program/viesoji-politika-ir-vadyba/

👇Registracija į nemokamas konsultacijas čia:
[email protected]/bookings/" rel="ugc" target="_blank">https://outlook.office365.com/owa/calendar/[email protected]/bookings/

DIALOGAI.
Pokalbis su Viešosios politikos ir vadybos programos II kurso studentu Mantvydu Sereika

❔Mantvydai, kodėl pasirinkote būtent politikos mokslų studijas? Juk visi politiką ir taip išmano be jokių studijų.

✅Išmanyti politiką yra sudėtinga net ir ją studijuojančiam. Visgi politika yra apie tiek daug dalykų, turi tiek daug aspektų, kad ją pilnai perprasti ir išmanyti turbūt reikia studijuoti visą gyvenimą. Tai supratau jau senokai ir vis labiau gilinausi, o kuo daugiau gilinausi, tuo aiškiau pamačiau, kad suprasti ją yra reikalų. Todėl nusprendžiau studijuoti, pastatyti pamatus ant kurių galėčiau projektuoti tą "išmanymą" apie politiką, nes viską grįsti vien tik „man atrodo, aš manau“ ar "youtube" kelių video peržiūra neužtenka. Atsirado noras giliau suprasti ir argumentuotai interpretuoti politiką, jos procesus, jog nebūtų klaidingo mąstymo, nebūtų to „radikalaus“ išmanymo, kurį matome pastaruoju metu, kai jau ir Sausio 13-oji tampa to demonstravimu. Tačiau pats tas noras gilintis į politiką, atsirado nuo noro suprasti visuomenę, kaip ji veikia, kaip galima prisidėti prie visų gerovės.

❔Akivaizdu, jog studijas pasirinkote siekiant gilesnio išmanymo. Ar jau pasikeitė supratimas apie politikos procesus, o gal ir kai kurie mitai sugriuvo?

✅Išties, kai pradėjau studijuoti supratau, kad valstybės valdymas yra labai sudėtingas ir reikalaujantis daugybės žinių procesas. Tai priklauso ne tik nuo pačių politikų, kurie lanko posėdžių salę (arba ne), bet ir nuo pačių piliečių. Supratau, kad valdžia gali būti įvairi, turinti skirtingas galias, formas, bet viskas priklauso ir nuo piliečių, kurie remia, neremia, balsuoja, nebalsuoja ir palaiko arba ne valstybės gyvavimą. Valdžia tarsi perfiltruoja piliečių reikalavimus į įstatymus, poįstatyminius aktus ir t.t. Tačiau čia svarbi ir piliečių kontrolė, apie kurią iki studijų turėjau labai nedaug žinių. Pamenu, jog ir visada galvodavau, kad didžiausią reikšmę turi prezidentas, nes nesuvokdavau parlamentinio modelio ar tuo labiau pusiauprezidentinio modelių ypatumų. O visas tas mitas, kad prezidentas viską gali, bet nieko nedaro atėjo iš tėvų "išmanymo" apie politiką. Todėl toks mitas griuvo, nes tik studijuojant politiką, įvyko tas "politinis remontas" galvoje, kuris pakeitė tėvų suformuotą suvokimą apie prezidentą.

❔Grįžtant prie pačių studijų, kokį įspūdį šiandien jos palieka?

✅Džiaugiuosi, kad viskas įdomu ir prasminga. Turbūt tai mano sritis. Sako, susirask mėgstamą darbą ir dirbti nereikės, taip ir studijos man tarsi hobis ir viskas, kas yra pateikiama programoje, man atrodo naudinga ir įdomu. O ir dėstytojai atrodo šaunūs ir išmanantys savo sritį.

❔Ar ir kokių patarimų turite tiems, kurie dar galvoja, ką ir kur studijuoti?

✅Sakyčiau, kad neskubėti stoti bet kur, nes tai daro dauguma arba reikalauja tėvai. Visgi atrasti, kas kiekvienam asmeniškai yra įdomu ir prie širdies, labai sunku, reikia laiko. Kaip mėgstu juokauti, studijos kaip tatuiruotė, ją reikia įdėti į stalčių ir kiekvieną dieną pradarius pasižiūrėti ar dar patinka, kad vėliau nereikėtų gailėtis.

🇪🇺 Nori įgyti patirties ir išbandyti save atlikdamas stažuotę arba praktiką Europos Komisijoje ar Europos Parlamente, tačiau nežinai nuo ko pradėti?
-
⏰Kviečiame užsiregistruoti į nuotolinį renginį „Stažuotė Europos Sąjungos institucijose: misija (ne)įmanoma“, kuris vyks Sausio 20 d. 16 val. ZOOM platformoje.
-
Renginio metu bus aptartos skirtingos stažuotės ES institucijose. Buvę ir dabartiniai stažuotojai pristatys minėtų stažuočių skirtumus, papasakos apie reikalavimus pretendentams, aplikavimo sąlygas bei procesą. Stažuotės – puikus startas apie darbą ES institucijose svarstantiems žmonėms.

👇Daugiau informacijos rasite čia:
https://www.facebook.com/events/1946415718852350
👇Registracija:
https://europa.eu/!rX4N44

Mes žinome ir prisimename tuos, kurių dėka esame laisvi. Iki šiol jais didžiuojamės ir sakome AČIŪ. Jūsų ryžtas ir pasiaukojimas niekada nebus pamiršti.
(Nuotrauka R. Požerskio)

Sausio 28 d. 13 val. susitinkame trečiąkart paskaitoje ✨Įtaigaus kalbėjimo galia✨
Nekantraujate? Mes taip pat!!!☀️
-
❗️O moksleivius, kurie nėra dar užsiregistravę, kviečiame tą padaryti parašius: [email protected]

„UI Greenmetric“ kasmet skelbia tarptautinį universitetų tvarumo rodiklių reitingą. Universitetams suteikiamas įvertinimas atspindinti jų pastangas sumažinti universiteto ekologinį pėdsaką, švietimą tvarumo klausimais bei mokslinius tyrimus šioje srityje.

Šiais metais buvo reitinguojami 956 pasaulio universitetai iš 84 šalių, pagal indėlį ir poveikį tokioms sritims kaip: mokslas ir studijos, infrastruktūra, energetika, klimato kaita, atliekų rūšiavimas, vandens ir transporto naudojimas.

Mykolo Romerio universitetas (MRU) 2021 m. yra vienintelis „UI GreenMetric“ vertinamas Lietuvos universitetas ir užima 197 vietą tarp tvariausių universitetų Europos regione.

Apie tai daugiau paskaityti galite čia:
https://www.mruni.eu/news/mykolo-romerio-universitetas-vienintelis-lietuvos-universitetas-ivertintas-tvariausiu-pasaulio-universitetu-reitinge/

DIALOGAI.
2021-ųjų metų tendencijas Lietuvos politikoje apžvelgia Viešosios politikos ir vadybos programos dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė. Taigi, kokias politikos tendencijas galima išskirti:

• Bloga komunikacija kaip figos lapas. Pastaraisiais metais bloga komunikacija, deja, politikai bando pridengti problemas, kurių šaltinis tikrai nėra komunikacija. Tačiau visos problemos suvedamos į komunikaciją, kuri tėra tik sudedamoji viso politinio proceso dalis. Todėl ir keliami klausimai dėl vakcinacijos kampanijos, dėl kalio trąšų tranzito (ne)stabdymo ir kitų situacijų, nėra klausimai tik apie nevykusią komunikaciją. Ir net vykusi komunikacija gali būti tik figos lapas, kuris, nepridengs daug rimtesnių valdymo problemų. Gal 2022-ieji bus tie metai, kai politikai šio blogo įpročio atsikratys?

• Jei rinkėjui patiks ir valdantiesiems pakaišiosi pagalius į ratus, visa kita nėra svarbu. Ir tegul siaučia nors dvidešimt krizių. Krizės krizėmis, o politiniai priešai niekur nedingsta. Todėl nereikėtų stebėtis, jog kai kurios partijos pamiršta, ką rašė savo rinkimų programose, pamiršta, jog balsuoja už savo pačių rengtus įstatymų projektus, visai nesibodi palaikyti kolegas, atvirai skleidžiančius melagienas. Politikoje, kaip ir versle – nieko asmeniško, tik politika („biznis“). Taigi, jei daug kalbame apie vertybinę užsienio politiką, norėtųsi, kad 2022-ieji atneštų ir vertybinę vidaus politiką.

• Pasiklydusi lyderystė. Ministrų lyderystės apogėjus buvo pareiškimai, jog atsistatydinti gali, bet tai padarys, jei premjerė paprašys. Tikrai solidi didžiausią frakciją Seime turinčios partijos pirmininko pozicija. Ir solidi susisiekimo ministro, kuris taip ir nesugebėjo pripažinti savo klaidų, pozicija. Lyderystės vakcinacijos kampanijoje vieta beje, irgi liko neužimta 2021-aisiais. Tiek sveikatos ministras, tiek Prezidentas vis klaidžiojo aplinkui, bet kelio į lyderystę taip ir nerado. O gal ir neieškojo? Ar norinčių ir galinčių atsiras 2022-aisiais, pamatysime.

Ir nepaisant visko, kaip rinkdami naują valdžią, taip ir sutikdami Naujuosius metus, vis tiek tikimės, jog bus geriau. Tai, kad būtų geriau!

Šiuo šventiniu laikotarpiu norime palinkėti visiems sustoti ir bent sekundei pažvelgti vienas į kitą, pajausti tą jaukumą ir šilumą širdyje. Nors šypsenų dabar mūsų nesimato, svarbiausia, kad visad matosi iš laimės žibančios akys. Tegul didžiausios metų šventės atneša kuo daugiau meilės į Jūsų namus 🤗

Su pačiais jaukiausiais linkėjimais,
MRUSA komanda ❤