VšĮ "Pijaus palėpė"

Kiekvieną kartą prieš teatro pamoką cinkteli mintis - šiandien reiktų nufotografuoti bent vieną pamokos momentą. Bet... veiksmas mus taip įsuka, kad šią mintis sugrįžta tik uždarius teatro duris. Gal todėl, kad visi mes teatre labai skirtingi, visi su savo greičiais ir pagreičiais. Šiandien kalbėjome, kokie mes būtume, jei būtume kažkuo kitu. Vienas iš mūsų būtų margas megztinis, kuris iš pirmo žvilgsnio gal nėra labai puikus, bet kai palieti mezginį, supranti, kad jis švelnus ir pūkuotas. Kitas būtų nerūdyjantis, kietas metalas, iš kurio sunku ką nors pagaminti, bet pagamintas daiktas kokybiškas ir ilgaamžis. Dar kažkas būtų daili 137 stygų arfa, suderinta, bet nežinai, kurias stygas liesti, kad gražiai skambėtų.
Ką tai apie mus sako? Kad nei vienas nesam tobulas, kad turim ir pliusų ir minusų. Tas gal nieko nestebina. Bet tai sako dar kai ką. Kiekvienas iš mūsų aktoriukų geba pažvelgti giliau, geba surasti už ką mylėti, geba pastebėti, kas slepiasi už reprezentacinio kiauto. O kas mes esam kartu?
Ogi štai toks malūnas, kur atrodo, kar kiekvienas sukasi ant savos ašies, bet vos pūstelėjus vėjui malūno sparnai ima suktis, ir kiekviena asmenybė pradeda darniai suktis komandos ritmu.
Jeigu norisi prisijungti prie mūsų malūno - visada prašom :)

Ieškojau kokios nors spalvotos nuotraukos. Tiesą sakant, planavau ka nors nufotografuoti šiandien, bet tiek įsismaginom, kad pamiršau. Po to pradėjau ieškoti spalvų ir radau prisiminimą is 2019 metų. Diena Tbilisyje, kai stebėjau savo aktoriukus aukštyn kojom. Vėliau pasaulis pats aukštyn kojom apsivertė. Ir šiandien pasijutau grįžusi namo: ten, kur klausia "o negalim susitikti dažniau?", ten, kur sugrįžtame VISI po dviejų metų, ten kur vis dar apsikabiname, ten, kur turime planų ir idėjų! Linkėjimai visiems, ėjusiems ir tebeeinantiems kartu :) Kartu mes augame, bet nenustojame būti vaikais!

Rytoj visas Facebook'as mirgės nuo kardeliais nešinų pirmokų nuotraukų, nuo gėlių kibirų mylimiausių mokytojų kabinetuose, nuo pirmakursių fotografijų šalia universitetų, na ir tegul. Tegul visi džiaugiasi rugsėjo 1-ąja kaip kam smagu :) Nuo to laiko, kai man suėjo septyneri, aš metus pradedu nuo rugsėjo. Buvo keistas tas karantininis laikas, kai viskas vyko kažkaip sintetiškai, lyg laižytum cukrų per stiklą. Na arba kažkaip paprasčiau - lyg kompiuterio ekrane stebėtum nesibaigiantį filmą "Rutina". Neišmokau. Visada savo mokinius mokiau tikrų jausmų, tikro santykio, tikro gyvenimo ir staiga... jis ištiko kompiuteriniame žaidime. Neišmokau jo žaisti.
TODĖL be galo džiaugiuosi, kad tai pamažu baigiasi. Bus labai gera vėl būti tikrovėje.
SVEIKINU visus su Rugsėjo 1-ąja šiandien :) Nes rytoj nebus kada :) Rytoj būsime vieni su kitais ir virtualiam gyvenimui nebus laiko :D
Linkiu puikių metų su naujais išmokimais.
Esu supakuota ir išsiųsta į naujus mokslo metus :). Laukite pristatymo :D