Žurnalas "Gyvieji šaltiniai"

DIEVAS DUOS VISKO, KO REIKIA

„[...] kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo?!“ (Romiečiams 8, 32)

Biblijoje skaitome: „Jeigu jis [Dievas] nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus, tai kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo?!“ Vienas autorius šią eilutę iliustruoja taip: Įsivaizduok žmogų, kuris eidamas gatve pastebi chuliganų užpultą vaiką. Žmogus nepasiduoda abejingumui ir nepraeina pro šalį, bet puola gelbėti berniuko. Išvaikęs mušeikas sužeistą vaiką nugabena į ligoninę, kur jam suteikiama visa reikiama pagalba. Žmogus sumoka už vaiko gydymą. Vėliau, sužinojęs, kad vaikas našlaitis ir nėra kam juo pasirūpinti, jis apsiima jį globoti ir suteikia savo pavardę. Ir štai vieną vakarą, prabėgus keliems mėnesiams, tėvas išgirsta vaiką tyliai verkiantį į pagalvę. Prisėdęs šalia jis paklausia, kas nutiko, kad byra ašaros. Vaikas atsako: „Man labai neramu dėl rytojaus, tėti. Iš kur gausiu pavalgyti? Kaip nusipirksiu šiltų drabužių? Kur miegosiu?“ Tėvui visai pagrįstai neramu dėl tokio vaiko elgesio. Jis taria: „Argi dar nesupratai? Argi neparodžiau tau? Rizikavau gyvybe, kad išgelbėčiau tave. Išleidau dėl tavęs daug pinigų. Suteikiau tau savo pavardę. Šiandien vadinu tave sūnumi. Kaip manai: jei jau tiek daug dėl tavęs padariau, nejaugi nepatenkinsiu ir kitų tavo poreikių?“

Tai sakykit, mielieji, nejaugi manote, kad Dievas jus išgelbėjo tam, kad prieš Jį drebėtumėte? Nejau manote, kad Jis išmokė jus vaikščioti tik tam, kad paskui piktdžiugiškai stebėtų, kaip parpuolate? Nejaugi buvo prikaltas prie kryžiaus už jūsų nuodėmes, o paskui visiškai nereaguoja į jūsų maldas? Jokios logikos! Nemanykite, kad Šventojo Rašto eilutės, tokios kaip ši – „[...] jis [Viešpats] palieps savo angelams saugoti tave visur, kad ir kur tu eitum“ (Psalmynas 91, 11) – yra tik mums paerzinti.

Gerai pagalvoję patys suprantate, kaip niekinga šitaip manyti. Todėl liaukitės nerimavę, įgykite drąsos ir saugiai remkitės į Viešpaties pažadą, kad Jis maloningai dovanoja viską, ko reikia.

DIENOS MALDA
Viešpatie, dėkoju, kad aprūpini mane viskuo, kas man būtina. Ačiū už patenkintus poreikius ir kasdien teikiamą ramybę ir džiaugsmą. Meldžiu, kad mano gyvenime būtų Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Amen.

/Bob&Debby Gass/

NUOLANKI ŠIRDIS

Išeidami į naują dieną dažniausiai nepamirštame susišukuoti, apsirengti pagal orą, pasiimti telefono ir būtinai namų raktų. Bet daugelis iš mūsų, lyg tyčia, namuose palieka savo nuolankias širdis, kurios yra tokios brangios mūsų Viešpačiui.

O jei kiekvieną rytą maldoje prašytume Dievo padėti nepamiršti nuolankumo, jautrumo, troškimo padėti kitiems, nebūti abejingais, matyti kitų skausmą, vargą ir atverti jiems savo mylinčias širdis, mes būtume visai kitokie žmonės ne tik Dievo, bet ir žmonių akyse.

Juk prie Viešpaties artinomės būdami sudužusios ir nusižeminusios širdies, todėl galime suprasti ir kitus. Padėkime jiems pažinti mūsų Dievą.

/Gyvieji šaltiniai/

DIEVO MOKYKLA

Šioje žemėje esame Dievo paskirtoje mokykloje, kurioje mokomės pažinti Dievą, suprasti Jo valią, gyventi pagal Viešpaties Biblijoje nusakytus principus. Vieniems sekasi geriau, kiti kursą kartoja gal ir ne vienerius metus...

Bet jei veržiamės link amžinybės, jeigu trokštame pamatyti mūsų Viešpatį Jėzų akis į akį, pulti į Jo mylintį glėbį bei pažinti savo tikruosius namus Danguje, tada neturėtume priekaištauti Dievui už išmėginimus. Neturėtume klausti kaip maži vaikai, dėl ko tie išbandymai duoti ir kada baigsis. Juk būdami supratingi tikėjimo broliai ir seserys suvokiame, kad tik Dievas nuspręs, kada mus išvaduoti, ir kada atvers mums džiaugsmo duris.

Jis tai tikrai padarys, tiesiog mokykimės būti kantrūs.

/Gyvieji šaltiniai/

IŠMOK NUBRĖŽTI RIBAS

„Viešpaties darbą atlik pagal Jo nustatytas taisykles.“ (2 Timotiejui 2, 5; TLB)

Gal neriesi iš kailio, kad visiems įtiktum? Sieki patenkinti visų reikalavimus? Ne tu pirmas, ne tu paskutinis. Daugybė gerų žmonių „perdega“ nesugebėję užbrėžti ribų. O kai tai nutinka, sunku paskui viską atitaisyti, nes pažeidus natūralius dėsnius (net ir Dievo žmonėms), tenka kentėti. Štai vienas Biblijos mokytojas rašo: „Kartą, kai skundžiausi dėl „užgrūsto“ grafiko, išgirdau Dievo Dvasią sakant: „Tu gi pats tą grafiką susidarei. Jei tau kas nors nepatinka, daryk ką nors!“

Paulius rašo Timotiejui: „Ir kas stoja į rungtynes, negaus vainiko, jei nebus grūmęsis pagal taisykles [Viešpaties darbą atlik pagal Jo nustatytas taisykles, kaip sportininkas arba laikosi taisyklių, arba būna diskvalifikuojamas]“ (2 Timotiejui 2, 5; papildyta TLB).

Ne kiekviena problema būna dvasinė, kai kurios problemos būna fizinės. Nekaltink velnio dėl to, ko pats pridirbai. Mes negalime pakęsti žmonių, kurie daro mums spaudimą, bet vis tiek darome, ko jie nori, tyliai kaupdami pyktį. Tu pats leidiesi kitų spaudžiamas ir apsėdamas, kai neprisiimi atsakomybės už savo gyvenimą. Daugybė gerų žmonių vaikšto streso ir depresijos apimti tiesiog dėl to, kad neįstengia pasakyti „ne“. Jie pamiršta, kad Jėzus yra jų pavyzdys, o Jis reguliariai ilsėdavosi, skirdavo laiko atgauti jėgas.

Štai kelios gairės brėžiant ribas: 1) Pasiduok Šventosios Dvasios vedimui, pavesk savo gyvenimą Viešpačiui. 2) Susidėliok prioritetus. 3) Nepamiršk savo poreikių ir nenustumk jų į paskutinę vietą. 4) Nesitikėk, kad visi supras tavo užbrėžtas ribas.

Biblijoje skaitome: „Draugas visuomet myli...“ (Patarlių 17, 17; K. Burbulio vert.), ne tik tuomet, kai vykdai jo užgaidas. Kad sėkmingai nuveiktum, kas Dievo tau skirta, turi užsibrėžti ribas.

DIENOS MALDA
Brangus Viešpatie, suteik išminties niekur nepulti stačia galva, o viską apgalvoti. Padėk užsibrėžti ribas, kad sugebėčiau gerai atlikti tai, ką esi man patikėjęs.

/Bob&Debby Gass/

EILUČIŲ MOKYMASIS MINTINAI IR NERIMO ĮVEIKIMAS

„O, kaip aš branginu tavo Įstatymą! Mąstau apie jį visą dieną.“ (Psalmynas 119, 97)

Šventojo Rašto eilučių mokymasis mintinai yra vienas galingiausių Dievo duotų ginklų įveikti baimei ir nerimui. Žmogaus atmintis – tarsi raumuo. Kuo labiau ją treniruoji, tuo ji stipresnė. Štai Seneka, senovės Romos retorikos mokytojas, savo dviem šimtams mokinių kaskart padarydavo didžiulį įspūdį, paprašęs kiekvieno padeklamuoti savo mėgstamą posmą. Kai visi mokiniai tai padarydavo, Seneka viską atkartodavo iš atminties – ir dar atbuline tvarka! O štai šv. Augustinas turėjo bičiulį, kuris mintinai mokėjo visus poeto Vergilijaus žodžius.

Na, tie vyrukai buvo tikrai talentingi. Bet mes irgi daug ką mokame mintinai: prisimename gimtadienių, sukakčių datas, adresus ir telefono numerius, socialinio draudimo ir bankų sąskaitų numerius, asmens kodus ir pan. Kodėl dedamės atmintin tokius dalykus? Todėl, kad mums jų nuolat prireikia. Kitaip tariant, mes juos įsimename, nes dažnai naudojame ir negalime be jų apsieiti. Panašiai ir grumiantis su nerimu bei rūpesčiais reikia eilučių, kuriomis galėtum tuos dalykus atremti. Todėl visuomet pravartu mokėti bent keletą jų mintinai. Tai labai paveiku! Kodėl? Nes Dievo jėga didesnė už tavo problemas, o Dievo Žodis – už tavo rūpesčius. Suprask, Dievas įsipareigojęs laikytis savo Žodžio. Kai kalbi Rašto žodžiais, o ne nerimo ar baimės kalba, Dievas veikia tavo naudai. Jis yra davęs tokį pažadą: „[...] Aš budėsiu, kad mano žodis būtų įvykdytas“ (Jeremijo 1, 12; K. Burbulio vert.).

Jei esi rimtai nusiteikęs įveikti stresą ir nerimą, pradėk kasdien mokytis mintinai ir deklamuoti eilutes iš Dievo Žodžio.

DIENOS MALDA
Dieve, dėkoju už Tavo Žodį, kurį galiu dėtis širdin. Treniruosiu atmintį, mokydamasis Žodžio mintinai. Padėk man juo veiksmingai atmušinėti baimę ir nerimą. Noriu kliautis Tavimi.

/Bob&Debby Gass/

NUSIMESTI AR PASILAIKYTI?

„Meskite ant Jo savo rūpesčius, nes Jis jumis rūpinasi.“ (1 Petro 5, 7; K. Burbulio vert.)

Kai prislegia rūpesčiai ir įvairios baimės, tu turi du pasirinkimus: mesti visa tai ant Viešpaties arba pasilaikyti sau.

Kinijoje į valdžią atėjus komunistams, misionierei Isobelei Khan teko pėsčiomis bėgti per sniegu padengtus kalnus į Birmą (dab. Mianmaras). Atsidūrusi pasaulio pakrašty, be pinigų ir jokio būdo parsigauti namo, ji rašė: „Mane apėmė neapsakomas nerimas ir baimė.“ Bet tąkart ji priėmė du reikšmingus sprendimus. Toliau ji rašė: „Pirmas dalykas – nusimesti baimę. Jei krikščionis ko nors ir turėtų bijoti, tai nebent nusidėti. O visos kitos baimės ateina iš šėtono. Jas jis siunčia mums susilpninti ir sutrikdyti.“ Taigi Isobelė maldoje apsisprendė toliau pasikliauti Dievu ir atmetė paniką. Antra, ji toliau ieškojo Dievo vedimo ir teiravosi Viešpaties, kokį kitą žingsnį žengti. Galiausiai ji saugiai parkeliavo namo.

Užuot gyvenęs su savo baimėmis ir leidęs joms įsišaknyti, verčiau nustatyk jas ir pasipriešink joms. Kiekvieną baimę paversk malda ir atiduok Dievui, atsisakydamas priimti atgal. Pasitikėk, kad Viešpats viską sutvarkys. Taip elkis ne tik su kai kuriomis savo baimėmis, bet su visomis baimėmis ir visais rūpesčiais. Biblijoje skaitome: „Meskite ant Jo savo rūpesčius, nes Jis jumis rūpinasi“ (1 Petro 5, 7; K. B. vert.).

Su baimėmis teks kovoti visą gyvenimą. Galbūt visiškai iš jų niekada neišsivaduosi, bet, žinok, tau gali sektis kur kas geriau nei dabar.

DIENOS MALDA
Viešpatie, kai pradeda spausti baimė, padėk iškart akis nukreipti į Tave. Visus savo šios dienos rūpesčius pavedu Tau ir dėkoju, kad Tu nuoširdžiai manimi rūpiniesi. Kliaunuosi Tavimi!

/Bob&Debby Gass/

KAIP SPRĘSTI NESUTARIMUS

„Palaiminti taikdariai; jie bus vadinami Dievo vaikais.“ (Mato 5, 9)

Pirma pamoka: kartais sprendžiant konfliktą geriausias pirmas žingsnis yra laikinas atsiskyrimas. Kai žmogus įsikarščiavęs, jam reikia nurimti ir vietos aiškiai pagalvoti. Dievas šitą buvimo atskirai laiką gali panaudoti savo šlovei. Kai Pauliaus ir Barnabo keliai kuriam laikui išsiskyrė, Evangelija buvo skelbiama netgi dar didesniame miestų skaičiuje. Tačiau kai atsiskyrimas yra geriausia išeitis, būtina susitarti, kiek laiko jis truks. Tarp draugų kartais taip nutinka, kad vienas dvasiškai auga greičiau nei kitas, ir keliai pradeda skirtis. Tokius klausimus svarbu spręsti su meile ir išmintimi, suvokiant, kad visi galime pasimokyti iš savo klaidų ir augti. Vėliau Paulius jau rašė: „Pasiimk ir atsivesk Morkų, jis bus man naudingas padėjėjas“ (2 Timotiejui 4, 11).

Antra pamoka: kai supranti klydęs, būtina tai pripažinti. Tokiam lyderiui kaip Paulius teko nusižeminti. Mums didelė paguoda žinoti, kad toks pateptas ir protingas lyderis kaip Paulius, iš naujo permąstęs savo padėtį, vėliau priėjo prie kitokios nuomonės. Klaidos gali būti didelės, bet jos niekada nebus tokios didelės kaip jas skatinanti puikybė.

Trečia pamoka: mums būtina išmokti nesutarti civilizuotai. Niekur Biblijoje nerandame parašyta, kad Paulius būtų viešai apkalbėjęs tą nesutarimą. Tiesiog abu – tiek Paulius, tiek Barnabas – išliko susitelkę į misijas. Tu turi galią keisti tik savo elgesį. Paulius ragina: „Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, – Kristuje“ (Efeziečiams 4, 15).

DIENOS MALDA
Viešpatie, suteik man išminties ir įžvalgumo šiandien nesivelti į tuščius konfliktus, o kilus nesutarimams juos konstruktyviai spręsti. Padėk man nesipuikuoti ir nusižeminti, jei to reikia.

/Bob&Debby Gass/

KĄ DIEVAS PASAKYS

Būkite laimingi ir džiugūs todėl, kad Viešpats ir šiandien yra su jumis!

Kartais gyvendami šiame pasaulyje užsimirštame, kad esame ne šio pasaulio piliečiai ir tik laikinai esame šioje žemėje. Čia gyvenant pasimiršta, jog mums turi būti svarbu tik Dievo nuomonė apie mūsų išvaizdą, elgesį ir mintis. Šio pasaulio žmonių nuomonė ir kalbos apie Dievo vaikus mums neturi būti svarbi.

Viešpats mus įspėja dėl to, kad atėjus teismo dienai ne prieš pasauliečius turėsime atsiskaityti dėl savo gyvenimo. Stosime prieš visatos Valdovą, didį mūsų Dievą, ir visas mūsų gyvenimas prabėgs pro akis. Todėl kasdien priminkime sau, kad mums yra svarbu tik tai, kokius mus mato Dievas.

/Gyvieji šaltiniai/

ŠALTINIS

Ar matėte kada nors, kaip atrodo tekantis šaltinio vanduo? O ar ragavote jo, ar jautėte, koks nepaprastai skanus, gaivus ir tyras tas šaltinio vanduo, trykštantis iš gamtinių versmių?

Paragavę tokio vandens ilgam prisiminsite jo skonį ir visada lyginsite jį su iš kitur pasemtu vandeniu. Tai iš tiesų didelis skirtumas. O jei palyginti šaltinio vandenį su balos purvinu vandeniu...

Taip ir su Dievo šaltiniu. Jeigu jau paragavote iš gyvojo Dievo sklindančios versmės, tada nebenorėsite gerti iš šio pasaulio purvinos balos. Norėsis to, kas tyriau, kas gali apvalyti ir atnaujinti. Todėl pasirinkite teisingai.

/Gyvieji šaltiniai/

ATSAKYMAI Į DIDŽIUOSIUS KLAUSIMUS (2)

„[...] Dievo gerumas skatina tave atsiversti.“ (Romiečiams 2, 4)

Argi bažnyčia nėra pilna veidmainių? Žmogus veidmainiauja, kai lūpomis išpažįsta tam tikrus įsitikinimus, jausmus ar dorybes, bet pats jų nepraktikuoja. Tikrąją Jėzaus Kristaus bažnyčią sudaro tikri tikintieji. O veidmainiai yra apsimetėliai, įsimaišę Dievo tautos tarpe. Toks buvo net tarp dvylikos Jėzaus mokinių – Judas! Nemažai žmonių dėl veidmainysčių ir apsimetinėjimų palieka bažnyčias. Bažnyčioje, ko gero, aktorių netgi daugiau nei Holivude.

Šiuolaikinėje bažnyčioje veidmainių tikrai netrūksta. Bet pasisaugok prieš juos teisdamas! Atmink pasakymą: „Krikščionys nėra tobuli. Jiems tiesiog atleista.“ Prieš smerkdamas tuos, kas klysta ir grumiasi su silpnybėmis, verčiau perskaityk šiuos žodžius: „Taigi esi nepateisinamas, kad ir kas būtum, žmogau, kuris teisi kitus. Juk, teisdamas kitą, pasmerki save, nes ir pats tai darai, už ką teisi. O mes žinome, kad Dievas teisingai teisia tuos, kurie tokius nusikaltimus daro. Nejaugi manai, žmogau, teisdamas taip darančius ir pats taip pat darydamas, išvengsiąs Dievo teismo?! Kaipgi drįsti niekinti jo gerumo, pakantumo ir kantrumo lobius, nesuprasdamas, kad Dievo gerumas skatina tave atsiversti?“ (Romiečiams 2, 1–4).

Dėl veidmainių bažnyčioje verčiau jau nesuk sau galvos. Dievas juos išrankios, savo metu atskirs „kviečius“ nuo „raugių“ (žr. Mato 13, 30).

DIENOS MALDA
Viešpatie, padėk man šiandien atvirai perkratyti savo sąžinę, įvertinti savo žodžius ir veiksmus. Apvalyk mane nuo bet kokios veidmainystės ir apsimetinėjimo, kad nebūčiau papiktinimas.

/Bob&Debby Gass/

ATSAKYMAI Į DIDŽIUOSIUS KLAUSIMUS

„Pagal jo pažadą mes laukiame [...] naujos žemės...“ (2 Petro 3, 13)

Argi kančia neįrodo, kad nėra jokio mylinčio, gero Dievo?

Adomui buvo duota pasirinkti: paklusti arba nepaklusti Dievui. Žmogus pasirinko neklusnumą, todėl Dievas tarė: „[…] ¬ tebūna už tai prakeikta žemė; triūsu maitinsies iš jos visas savo gyvenimo dienas“ (Pradžios 3, 17). Kančia, mirtis, ligos – tai vis nuopuolio pasekmės. Kokia daugybė žmonių šiandien serga vėžiu, Alzheimerio liga, išsėtine skleroze, širdies ligomis, emfizema, Parkinsono liga ir kitomis sunkiomis, kamuojančiomis ligomis. Ar Dievas jas įpūtė žmogui kartu su gyvybės kvėptelėjimu? Liūdna, bet daugybė žmonių dėl kančios atmeta bet kokią mintį apie Dievą, kai jos egzistavimas iš tikrųjų turėtų būti mūsų tikėjimo Juo priežastis ir pamatas.

Kai pačioje pradžioje Dievas sukūrė žmones, jie gyveno tobulame pasaulyje be kentėjimo. Gyvenimas, paprastai tariant, tuo metu buvo dangus žemėje. Bet po nuopuolio, nuodėmei prasiskverbus į pasaulį, kartu su ja atsėlino mirtis ir įvairūs vargai.

Tai kur ieškoti atsakymo? Biblijoje skaitome: „Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas. Todėl, mylimieji, šito laukdami, stenkitės, kad jo akivaizdoje būtumėte rasti nesutepti, nepeiktini ir taikingi“ (2 Petro 3, 13–14). Kančios kulminacija buvo pasiekta ant Kryžiaus, kai Kristus prieš pat mirtį sušuko: „Atlikta!“ Tie žodžiai reiškia, kad už viską sumokėta. Mūsų atpirkimas atliktas.

Kai priimi Jėzų kaip savo Gelbėtoją, po mirties keliausi dangun, gyvensi naujoje, šlovingoje žemėje be nuodėmės ir kančios. Biblijoje skaitome: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli“ (1 Korintiečiams 2, 9). Jei dar nesi tuo tikras, verčiau pradėk kliautis Jėzumi.

DIENOS MALDA
Viešpatie, dėkoju, kad per Kristų atpirkai mane ir atgimdei gyvai vilčiai. Noriu nešti Gerąją Naujieną į prakeiksmo nuvargintą žemę. Su viltimi laukiu galutinio Tavo atnaujinimo!

/Bob&Debby Gass/

https://www.gerojinaujiena.lt/post/nuod%C4%97mi%C5%B3-i%C5%A1rav%C4%97jimas

Nuodėmių išravėjimas Soshil Dixon„Jei išpažįstame savo nuodėmes, Jis, ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes.“ (1 Jono 1, 9)Vieną dieną pastebėjau mažą nepažįstamą augalą mūsų verandoje šalia laistymo žarnos. Man jis atrodė nepavojingas, ir aš jį pamiršau. Ką toks mažytis daikta...

TĖTI, PRADĖK TRADICIJĄ!

„[...] tėvai [...] auklėkite juos [savo vaikus], drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu.“ (Efeziečiams 6, 4)

Tėti, tavo vaikai verti tokio tėvo, kuris jiems būtų krikščioniško gyvenimo pavyzdys, mokytų juos Dievo Žodžio tiesos, parodytų, kaip priimti amžinojo gyvenimo dovaną. Gali būti, kad ši graži tradicija tavo šeimoje prasidės nuo tavęs – tau patikėjus savo gyvenimą į Kristaus rankas.

Autorius ir Biblijos mokytojas Gordonas Makdonaldas pasakoja istoriją apie tris Viduramžiais gyvenusius mūrininkus, kurie buvo pasamdyti vienam reikšmingam statybų projektui įgyvendinti. „Kai smalsus praeivis pasiteiravo, ką jie veikia, pirmas mūrininkas atsakė: „Plytas mūriju.“ Antras mūrininkas atsakė: „Sieną statau.“ O trečiasis parodė iš tikrųjų gerbiąs ir nuoširdžiai branginąs savo darbą, kai atsakė: „Statau didingą katedrą.“

Užduok tą patį klausimą dviem tėvams apie jų vaidmenį šeimoje ir garantuotai sulauksi skirtingų atsakymų. Vienas, pavyzdžiui, gali atsakyti išlaikąs šeimą. Tuo tarpu kitas į viską gali pažiūrėti visai kitaip ir atsakyti: „Auginu ir auklėju vaikus.“ Pirmasis susitelkęs į tai, kad namie netrūktų duonos, o antrasis į viską žvelgia labiau iš Dievo perspektyvos: supranta, kad formuoja kitų gyvenimą.“

Biblijos mokytojas R. A. Toris yra pasakęs: „Krikščionių lyderio sėkmę įvertinti galėsi tik pamatęs jo anūkus.“ Tėti, pagalvok apie tai – tu augini ir auklėji ne tik sūnus ir dukras, bet ateities tėvus ir motinas. Šiandien formuoji gyvenimą tų, kurie rytoj formuos dar kitos kartos gyvenimą. Jei nori, kad tave lydėtų sėkmė, eik išvien su Dievu.

DIENOS MALDA
Brangus Dieve, ištikimas iš kartos į kartą, prašau Tavo palaimos ir vedimo formuojant jaunąją kartą. Noriu dalytis įgyta patirtimi, žiniomis, išmintimi ir padrąsinimu.

/Bob&Debby Gass/

SAVOJO „AŠ“ GULDYMAS ANT AUKURO

„Jei būtume statę aukurą atsimesti nuo VIEŠPATIES...“ (Jozuės 22, 23)

Biblijoje aukuras simbolizuoja daug ką: aukų atnašavimą Dievui aukojant geriausius gyvulius; Dievo garbinimą ir Jo išaukštinimą virš visko; nuolankumą ir pripažinimą, kad esi visiškai priklausomas nuo Dievo. Tačiau panašiai kaip statome aukurus Dievui, galime pradėti statyti ir aukurus sau. Tokiais atvejais į pirmą planą iškeliame save, Dievą iš teisėtai Jam priklausančios vietos nustumdami į paribius. Kitais žodžiais tariant, pasistatome aukurą savo interesams, savireklamai, savęs išaukštinimui, savęs apsaugojimui, savęs sustiprinimui.

Jėzaus standartai mokiniams labai aukšti: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“ (Mato 16, 24). Tavo „kryžius“ turi vienintelę paskirtį – ant jo turi mirti tavasis „aš“. Paulius rašo: „Jei jūs gyvenate pagal kūną, mirsite. Bet jei Dvasia marinate kūniškus darbus, gyvensite“ (Romiečiams 8, 13). Kūniškas prigimimas, arba tavasis ego, tikrai savo noru nesutiks būti numarintas – jį tenka kryžiuoti kiekvieną mielą dieną. O jėgų tam galima pasisemti tik iš Dievo maldoje, nuosekliai atnaujinant protą Dievo Žodžiu.

Rinktis tau: jei nori paskirti aukurą Viešpačiui, pirmiau turi paguldyti ant jo savąjį „aš“. Ar tu pasirengęs tam?

DIENOS MALDA
Viešpatie, suteik man jėgų šiandien eilinį kartą marinti savo kūniškumą ir aukoti tau priimtiną, kvapią auką. Noriu elgtis kaip dvasinis žmogus ir būti palaiminimas Tau ir aplinkiniams.

/Bob&Debby Gass/

BŪK DOSNUS!

„Verčiau ištiesk ranką ir noriai jam skolink, ko tik jis stokoja.“ (Pakartoto Įstatymo 15, 8).

Dievas davė izraelitams tokį paliepimą: „Tačiau jei būtų tarp jūsų elgeta [...] nebūk kietaširdis ar šykštus beturčiui artimui. Verčiau ištiesk ranką ir noriai jam skolink, ko tik jis stokoja.“ (Pakartoto Įstatymo 15, 7–8).

Davimas arba aukojimas – aukščiausias gyvenimo lygis. Dosnūs žmonės visą laiką ir pastangas sutelkia į tai, ką gali duoti kitiems, o ne ką galėtų iš kitų gauti. Kuo daugiau duodi, tuo labiau į gera keiti savo nuostatas. Daugelis šito nesupranta. Jie mano, kad turimas kiekis nulemia kiekį, kuriuo derėtų dalytis. Tačiau iš tikrųjų svarbu ne tai, kiek tu turi, o veikiau tai, ką darai su tuo, ką turi. O tai nulems tavo nuostata. Kaip sakoma, pragyvenimui uždirbame iš to, ką gauname, o gyvenimą kuriame iš to, ką atiduodame.

Tarnauti kitiems gali pradėti kad ir tuojau pat. Daryk, ką jautiesi pašauktas daryti: ar skirti daugiau laiko šeimai, ar mokyti ir ugdyti darbuotoją, ar padėti bažnyčios/bendruomenės žmonėms. Tarnavimas – kai savo troškimus nustumi į antrą planą, kad palaimintum kitą. Biblijoje skaitome: „Atverk burną! Tark teisų nuosprendį, gink vargšus ir beturčius!“ (Patarlių 31, 9).

Vienintelis būdas išlaikyti dosnumo nuostatą – išsiugdyti įprotį duoti/aukoti – ar tai būtų laikas, ar dėmesys, ar pinigai, ar kiti ištekliai. Autorius Ričardas Fosteris rašo: „Jau pats pinigų (ar kokio kito vertingo dalyko) paleidimo iš rankų veiksmas mumyse kai ką padaro. Tai naikina godumo demoną.“

Pamąstyk apie tai, kiek aukoji šiuo metu, kiek tavęs prašo aukoti ir kiek norėtum aukoti. Priežastys patenkinti ar atmesti finansinės paramos prašymą gali būti pagrįstos, bet ar jos dievotos? Pamąstyk, koks jausmas apima, kai aukoji. Tegul jis ir būna tavo kelrodis šiame kelyje.

DIENOS MALDA
Dosnusis Viešpatie, padėk šiandien plačiai atverti savo širdį ir dalytis su aplinkiniais savo laiku, pinigais, patarimais, pamokymais ir kitomis gėrybėmis. Kliausiuosi Tavimi!

/Bob&Debby Gass/