Žurnalas Psichologija Tau

Ar jums mintis apie nesėkmę kelia siaubą? Su perfekcionizmu susiduriantys asmenys pervargsta, siekdami viską padaryti teisingai: jie visą naktį nemiega, kad parengtų pranešimą, kelis kartus per dieną treniruojasi, kad būtų geriausios fizinės formos, arba išleidžia paskutinius pinigus dovanai, kad padarytų įspūdį draugui. Visąlaik besisukančios mintys, kad „nesu pakankamai geras“, atima gyvenimo džiaugsmą. Jei ši situacija jums pažįstama, laikas drąsiau pažvelgti į klaidas ir nesėkmes. Juk be to neįmanoma mokytis, tobulėti ir augti. Bijote, kad jūsų klaidas smerkia aplinkiniai? Prisiminkite, kaip ir kada paskutinį kartą suklydo jūsų pažįstamas žmogus. Sunku ką nors sugalvoti? Būtent! Mes paprastai esame labai atlaidūs ir užmaršūs svetimoms nesėkmėms. Tačiau save laikome po padidinamuoju stiklu ir teisiame dėl mažiausios klaidelės. Verta apie tai susimąstyti. Juk mes visi žmonės, vadinasi, visi turime teisę klysti. Neprivalome kiekvieną kartą pataikyti į dešimtuką.

Psichologijos akademija - studijas, kurias rekomenduojame kiekvienam Psichologijos TAU sekėjui.
Šių metų studijoms Psichologijos akademijoje liko PASKUTINĖS 5-6 vietos. Nepraleiskite progos, registruokitės studijoms jau dabar (daugiau informacijos - žemiau).

Liko PASKUTINĖS 5-6 vietos šių metų studijoms Psichologijos akademijoje.

Kviečiame registruotis jau dabar. Studijų pradžia - netrukus.

---
Psichologijos akademija - studijos, keičiančios gyvenimą.
Visa informaciija apie studijas psichologijosakademija.lt

Yra žmonių, kurie net savaitgaliais kiekvieną laisvą minutę stengiasi išnaudoti produktyviai. Jei ilsėtis - tai su knyga rankose ar sportuojant. Jei vaikštinėti - tai tik klausant naudingo podkasto ar audio knygos. Kad nei minutėlė gyvenimo nebūtų iššvaistyta.

Tačiau mūsų smegenims reikalingas ir visiškai pasyvus poilsis. Tai nestruktūruotas laikas, kurį leidžiame be jokio konkretaus tikslo. Kol esame orientuoti į tikslą, naudojame smegenų centrinį vykdomąjį tinklą. Šiam tinklui priklausančios smegenų struktūros siejasi su intensyvia dėmesio koncentracija. Racionalus sprendimų priėmimas, naujos informacijos apdorojimas ir įsisavinimas – visam tam reikia centrinio vykdomojo tinklo išteklių.

Kai įsitraukiame į pasyvų poilsį, suaktyvėja numatytojo režimo tinklas, ne be reikalo dar vadinamas vaizduotės tinklu. Dabar nesifokusuojame į jokią konkrečią užduotį. Ramus, neįtemptas laiko leidimas išlaisvina kūrybiškumą, spontaniškai ima gimti naujos idėjos. Be to, smegenys atsigauna ir pasiruošia tolesnėms kognityvinėms veikloms.

Kilo mintis savaitgalį visiškai nieko neveikti? Puiku! Gali būti, kad jūsų smegenys seniausiai troško būtent tokio poilsio.

„Tau laikas keisti darbą“, „galėtum numesti svorio“, „turėtum užsirašyti į psichoterapiją“ – visi esame gavę ar davę neprašytų patarimų artimam žmogui. Jie skamba tarsi rūpestis, tačiau kodėl po jų pasijuntame nejaukiai?

Neprašyti pararimai sukuria galios disbalansą. Patarinėjantis žmogus tarsi sako: „aš geriau už tave žinau, kaip tau reikėtų elgtis“. Patarimą gaunantis žmogus gali pasijusti sumenkintas, užgautas, nesuprastas.

Todėl psichologai rekomenduoja užuot skubėjus patarti verčiau išklausyti žmogų, paklausinėti jo daugiau apie rūpimą situaciją. Tokiu būdu žmogus pasijaus rūpimas, saugus ir lengviau pats ras sprendimą. Na o jei labai norite patarti, prieš tai verta paklausti, ar patarimas yra laukiamas.

Svajoti naudinga smegenims – atskleidė su pelėmis atliktas tyrimas. Mokslininkai sako, kad panašiu principu turėtų veikti ir svajojančių žmonių smegenys.

Eksperimento metu pelės žiūrėjo į du skirtingus objektus, o mokslininkai skenavo jų smegenų pirminę regos žievę, kurioje apdorojamas regimas vaizdas. Kitame etape pelės buvo paliktos vienos ir žiūrėjo į pilką sieną. Kai kurios iš pelių buvo vadinamosios „ramaus budrumo“ būsenos – jos nei miegojo, nei ką nors veikė. Pelėms patiriant šią būseną, jų pirminė regos žievė buvo labai aktyvi, kaip ir žiūrint į vieną iš dviejų objektų. Tyrėjai sako, kad tai galima laikyti žmogiško svajojimo atitikmeniu.

Tyrėjus nustebino tai, kad kuo daugiau pelės „svajojo“, tuo labiau skyrėsi du parodytus objektus atitinkanti nervų aktyvacija. Taigi klaidžiodamos mintimis pelės geriau suvokė dviejų matytų vaizdų skirtumus. Vadinasi, svajojimas pelėms padėjo geriau suvokti matytus objektus ir juos skirti. Todėl, anot mokslininkų, svajojimas nėra beprasmė veikla. Jis daro įtaką tam, kaip mūsų smegenys suvokia ir įprasmina anksčiau matytus dalykus.

Kaip pailsėti, kai nėra kada pailsėti? Jei turite 1-2 minutes, vadinasi, turite laiko poilsiui! Relaksaciniai kvėpavimo pratimai itin greitai atpalaiduoja kūną ir nervų sistemą. Ramiai, giliai kvėpuodami siunčiame savo smegenims signalą, kad mums negresia joks pavojus. Tuomet smegenys siunčia signalą į kūną: atsipalaiduoja raumenys ir įsitempęs žandikaulis, burnoje padaugėja seilių, sulėtėja širdies ritmas ir kvėpavimas. Išbandyti galite bet kada ir bet kur. Tiesiog giliai ir lėtai kvėpuokite, susitelkę vien tik į oro judėjimą kūne. Netrukus pajusite atsipalaidavimą.

Daugiau patarimų kaip greit ir efektyviai pailsėti:

Energijos pliūpsnis per kelias minutes – Psichologija Tau Kaip pailsėti, kai nėra, kada pailsėti? Laikais, kai poilsis tapo prabanga, o ramybė – retenybe, svarbu išmokti greitai atsipūsti ir įsikrauti energijos. Šie metodai – kaip ir trumpas telefono įkrovimas – gal ir nesuteiks jėgų visai savaitei, bet tikrai padės išlikti energingiems ...

Ką darote su neigiamais komentarais internete? Nekreipiate dėmesio? Skaitote ir gadinatės sau nuotaiką? O gal aršiai atsakinėjate ir bandote ieškoti teisybės?

Tyrimai rodo, jog piktų komentarų skaitymas stipriai neigiamai veikia mūsų psichinę sveikatą ir emocinę būklę. 2014 m. Pew Research Center tyrimas atskleidė, jog 22 proc. interneto naudotojų yra tapę skaitmeninio įžeidinėjimo aukomis.

Geriausias būdas to išvengti - apeiti piktus komentarus ir neleisti nepažįstamiems žmonėms sugadinti jums nuotaikos. O jei jau įsivėlėte į piktą diskusiją, pamėginkite nepriimti asmeniškai.

Veikiausiai besiplūstantis žmogus pats kovoja su savo problemomis ir naudoja internetą kaip kanalizaciją susikaupusiai agresijai nuleisti. Užuot vėlęsi į agresyvią diskusiją, palinkėkite tam žmogui ko nors gero.

Išlikite saugūs ir pozityvūs skaitmeninėje erdvėje!

Meilė – viena stipriausių emocijų, pilna neatsakytų paslapčių. Keletą jų įminė mokslininkai iš Carnegie Mellono universiteto. Jie atliko du eksperimentus, kuriuose dalyvavo 3 867 tiriamieji. Tyrimo rezultatai pateikė įdomių įžvalgų apie meilę.

1. Meilė romantiniam partneriui yra dažniausia meilės rūšis. Ją jautė daugiau kaip pusė tyrimo dalyvių. Toliau sekė meilė vienam iš savo vaikų, meilė kitam šeimos nariui, bet kuriam kitam asmeniui bei meilė vietai ar daiktui.

2. Moterys meilę jaučia dažniau nei vyrai. Anketų pildymo metu 4 proc. moterų ir tik 2,3 proc. vyrų nurodė jaučiantys meilę.

3. Ilgesnį laiką santuokoje gyvenančios poros rečiau patiria romantišką meilę. Žmonės, kurie buvo susituokę 3 metus ar ilgiau, 37 proc. rečiau nurodė jaučiantys meilę savo partneriui nei žmonės, kurie buvo susituokę 2 metus ar trumpiau.

Daugiau mokslininkų atradimų apie meilę skaitykite čia:

7 tiesos apie meilę – Psichologija Tau Didelės apimties tyrimas atskleidė apie meilę netikėtų dalykų. Meilė – viena stipriausių emocijų, pilna neatsakytų paslapčių. Keletą jų įminė mokslininkai iš Carnegie Mellono universiteto. Jie atliko du eksperimentus, kuriuose dalyvavo 3 867 tiriamieji. Pirmo eksperimento metu sav...

Ar randate laiko atsipalaidavimui ir kokybiškam poilsiui? Psichologai pastebi, kad mūsų laikais vis daugiau žmonių nuvertina poilsio svarbą. Tarsi mus būtų apėmusi visuotinio produktyvumo ir skubėjimo epidemija. „Kai kuriems žmonėms atsipalaiduoti sunku dėl įsišaknijusių įsitikinimų, kad jie tiesiog neturi laiko atsipalaiduoti, jiems nereikia atsipalaiduoti ar jie nenusipelnė atsipalaiduoti, nes kur kas svarbiau yra būti produktyviems,“ - sako klinikinė psichologė dr. Hayden Finch. To pasekmė - daugėja sergančių perdegimu, depresija, nuolat nerimaujančių ir neišsimiegančių. Jei rūpinatės savo sveikata, prisiminkite - poilsis yra geriausias vitaminas, apsaugantis nuo daugybės ligų ir garantuojantis gerą savijautą. Ženkite į savaitgalį palikę visus darbus ir rūpesčius už nugaros. Jūs nusipelnėte gerai pailsėti!

Jei norite kažką išmokti, niekada „nekalkite“ informacijos mintinai! Informacijos „iškalimas“, taip pamėgtas mokyklose, iš tiesų yra visiškai neefektyvus ir nenaudingas. Įvairios anketinės apklausos rodo, kad dauguma studentų šį būdą laiko geriausiu būdu mokytis. Tačiau jie klysta. Nors toks būdas gali padėti informaciją įsiminti, ji labai greitai pasimiršta. 2021 m. Kanados mokslininkai atliko eksperimentą su universitetų studentais, kurie besiruošdami egzaminams informaciją išmokdavo mintinai. Jiems iš esmės sekėsi gerai, tačiau jau po metų jie pamiršo 70 % to, ką išmoko.

Empatija – gebėjimas suprasti kitų žmonių jausmus – yra svarbi kuriant gerus socialinius santykius tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų. Suomijoje atliktas tyrimas parodė, kad 7-10 metų amžiaus moksleiviai yra populiaresni tarp savo bendraklasių, jei moka suprasti emocijas, slypinčias už veido išraiškų, balso tonų ir kitos kūno kalbos. Todėl psichologai rekomenduoja ugdyti vaiko empatiją. Tai padaryti galite mokydami vaiką suprasti emocijas iš kūno kalbos, kurią demonstruojate patys arba stebite nuotraukose. Taip pat galite paprašyti vaiko žodžiu įvardyti, kaip gali jaustis kiti žmonės įvairiose situacijose. Tokios empatijos ir emocinio raštingumo treniruotės atsipirks - vaikas bus labiau mėgstamas aplinkinių ir lengviau ras draugų.

Dažnas vaizdas - visa šeima namuose, bet visų nosys - telefonų ekranuose. Šiam reiškiniui net sugalvotas atskiras pavadinimas - dirbtinis intymumas (angl. artificial intimacy). Jis apima situacijas, kai artimi žmonės praranda artimumą dėl technologijų. Dažnai tai vyksta nesąmoningai. Regis, ranka pati tiesiasi telefono link, o pirštas nevalingai juda prie socialinės medijos programėlės. Toks elgesys ne tik nemandagus - jis trukdo sukurti nuoširdų, artimą ryšį, pasimėgauti vieni kitų draugija. Todėl siekiant tikro, o ne dirbtinio intymumo, verta dažniau padėti telefoną į šalį ir nusišypsoti namiškiams.

Užuodžiate sudžiūvusios žolės kvapą ir mintimis nusikeliate į močiutės kaimą. Pro šalį praeina mylimojo kvepalais pasikvėpinęs žmogus ir prieš akis iškyla simpatijos portretas. Nustatyta, kad kvapas iš visų pojūčių geriausiai atkuria prisiminimus. Vadinasi, kvapus galime naudoti kaip savotišką mielų akimirkų saugyklą. Pavyzdžiui, jei atostogų metu kvėpinsimės naujais kvepalais, vėliau jų kvapas net po daugelio metų nukels į saulėtą pakrantę ir primins nerūpestingą poilsį.

Pakviestas šuo iš karto atbėga pas šeimininką, tačiau katės tokio elgesio dažniausiai nedemonstruoja. Kodėl? Ar katės nesupranta, o gal negirdi savo šeimininkų? Mokslininkai išsiaiškino, kad mūsų murkiančios draugės puikiai supranta, kai šeimininkai kreipiasi į jas. Tiesiog nusprendžia nekreipti dėmesio, nes neturi instinkto paklusti. Nauji tyrimai atskleidė, kad daugiausia šansų pritraukti katės dėmesį turite kalbėdami paaukštintu balsu. Tačiau ir tai negarantuoja, jog murklė teiksis į jus atsigręžti, jei rankoje nelaikysite skanėsto.

Savaitgaliai skirti poilsiui, tačiau kodėl po jų dažnai nesijaučiame pailsėję? Štai keturi kokybiško poilsio priešai. Jei norite kitą savaitę pasitikti energingesni ir geresnės nuotaikos, venkite šių veiklų.

1. Pasyvus drybsojimas namie prie televizoriaus ar kito ekrano. Toks laiko leidimas nei sustiprins kūno, nei nuramins proto, pavargusio po darbo savaitės. Ekranai prikausto žmogaus dėmesį. Panirus į juos laikas sprogsta, tačiau jokios realios naudos nepatiriame.

2. Triukšmingi susibūrimai, alkoholio ir kitų svaigalų vartojimas bei linksmybės iki išnaktų. Saikingos linksmybės dar nieko nenužudė, tačiau toks "poilsis" vargina kūną bei nervų sistemą. Rezultatas - kitą savaitę pasitiksite įsitempę ir neramūs.

3. Buities reikalai ir lakstymas po prekybos centrus. Jei darbo dienomis nespėjate susitvarkyti buities, apsipirkti - normalu tam skirti dalį savaitgalio. Tačiau svarbu visiškai nepasinerti į buitį. Norint jaustis gerai, bent dalį laiko būtina skirti kokybiškam poilsiui.

4. Darbai po darbų. Juk nieko neatsitiks, jei savaitgalį prie ežero pasiimsite darbinį kompiuterį ir atliksite vieną kitą užduotėlę? Netiesa. Neatsiplėšdami nuo darbo rizikuojate susirgti perdegimu. Jei norite būti produktyvūs ir energingi darbe, būtina išmokti ilsėtis.

Gero savaitgalio ir kokybiško poilsio!

Sėkmingi romantiniai santykiai nėra būtini visaverčiam laimingam gyvenimui – dar kartą patvirtino mokslininkai. Naujo tyrimo autoriai apklausė 2 000 asmenų ir nustatė jų pasitenkinimo gyvenimų lygį įvairiose srityse. Tiriamieji atsakė į klausimus apie savo sveikatą, patiriamą stresą, savivertę, santykius su draugais ir šeima bei romantinį gyvenimą. Tyrėjai ieškojo atsakymo – ar vienišiai gali būti tokie pat laimingi, kaip darniai sutariančios poros? Mokslininkai atrado, kad žmogaus laimės pojūtis nepriklauso nuo to, ar jis turi partnerį. Didžiausią įtaką pasitenkinimui gyvenimu daro geri santykiai su draugais ir šeima, aukšta savivertė ir mažas streso lygis. Na, o tai ar partnerį turite, ar ne didelės įtakos laimei neturi.

Ar jums sunku ištarti NE? Gal pagaunate save nuolat sutinkant su pasiūlymais, kurie jūsų nedomina? Einate vakarienės su drauge, nors mieliau vakarą leistumėte namuose su knyga ir katinu? O gal ir vėl sutikote padirbėti tuos neapmokamus viršvalandžius, nes nedrįsote paprieštarauti? Jei sunkiai brėžiate ribas ir atsisakote to, kas jums neaktualu, įpraskite prieš atsakymą padaryti pauzę. Paprašykite prašančiojo laiko pagalvoti. Net mažiausia pauzė daro didelę įtaką smegenų gebėjimui pasverti informaciją ir pasirinkti geresnį sprendimą. Ir žinoma, padeda pasirinkti tai, ko norite jūs, o ne kiti.

Pastaraisiais metais vis daugiau tyrimų atskleidžia mitybos ir depresijos ryšį. Mokslininkai nustatė, kad labiausiai depresijos riziką didina bendras nekokybiškų angliavandenių, pavyzdžiui, pridėtinio cukraus, suvartojimas. O depresijos riziką mažina aukštos kokybės baltymų, tokių kaip neperdirbta raudona mėsa, paukštiena, pieno produktai ir riešutai, vartojimas. Taip pat vertingi aukštos kokybės angliavandeniai, pavyzdžiui, randami kruopose, grūduose, vaisiuose ir daržovėse. Nepamirškite - ką valgai, taip ir jautiesi!

Jei jaučiate, kad vasarą krenta jūsų produktyvumas, padarote mažiau darbų ir sukatės lėčiau – jūs ne vieni. JAV bendrovės „Captivate Network“ atliktas tyrimas atskleidė, kad vasaros mėnesiais darbuotojų produktyvumas sumažėja apie 20 proc., o patys darbuotojai teigia besijaučiantys 45 proc. labiau išsiblaškę. Vasaros mėnesiais projektų atlikimo laikas užsitęsia – net ir įprastos darbinės užduotys gali pareikalauti daugiau laiko bei pastangų. Tad neteiskite savęs, jei šiuo metu nesate tokie darbingi – vasaros pramogų ir poilsio vilionėms pasiduodame visi. Gal ši žinia paskatins savaitgalį palikti degančius darbus nuošalyje ir be sąžinės graužaties atsipalaiduoti?

Sveikiname Psichologijos Akademijos studentus sėkmingai užbaigus dviejų metų psichologijos studijas. Valio! 🥳🥳🥳

Visiems, kas domisi taikomąja psichologija ir nori įgyti praktinių organizacinės bei asmeninės psichologijos įgūdžių, primename, kad priėmimas į Psichologijos akademijos 2024 - 2026 m. studijas jau prasidėjęs.
Kviečiame registruotis dabar (vietų kiekis ribotas).
Registracijos nuoroda - komentare👇

Sveikiname XVIII Psichologijos akademijos laidą baigus dvejų metų studijas.

Ačiū už jūsų drąsą, atvirumą, žingeidumą, kūrybiškumą ir ypatingas emocijas.

Jūs buvote NUOSTABŪS ❤️

Norite jaustis laimingi? Judėkite! 2022 metais mokslininkai atliko tyrimų apžvalgą, kurios metu buvo įtraukti daugiau nei 2 milijonai žmonių. Rezultatai parodė, kad reguliarus fizinis aktyvumas tris kartus per savaitę sumažina depresijos riziką iki 25%. Daugybė tyrimų patvirtino, kad sportas skatina vadinamųjų laimės hormonų - serotonino, dopamino ir endorfino gamybą ir išsiskyrimą. Jau po 15 minučių aktyvios veiklos galite pajusti įtampos ir nerimo palengvėjimą, nuotaikos pagerėjimą. Nesvarbu, kokia veikla užsiimate - tai gali būti net greitas ėjimas iš darbo namo - svarbiausia, kad tai taptų reguliariu įpročiu.

Muzika - ir pramoga, ir vaistas. Vienoje britų ligoninėje širdies chirurgijos skyriuje pacientams duota klausytis klasikinės muzikos. Jų nerimo lygis žymiai sumažėjo palyginus su tais, kurie muzikos nesiklausė. Kitas tyrimas atskleidė, kad atpalaiduojančios muzikos klausymasis prieš magnetinio rezonanso tyrimą pacientams padėjo ramiau išbūti visos procedūros metu. O vieno Kalifornijos hospiso pacientams raminanti instrumentinė muzika padėjo sumažinti skausmų intensyvumą. Tai nereiškia, kad norėdami patirti gydančią muzikos galią turite pasileisti simfoniją. Muzika veikia teigiamai, jei ji jums patinka. Išbandykite patys - pasijunkite savo mėgstamą dainą ir pajuskite kaip muzika grąžina jėgas.

Greičiausias būdas nuraminti zirziantį vaiką? Žinoma, ekranas! Daugybė tėvų norėdami pailsėti ir skirti laiko savo reikalams telefonus ar planšetes naudoja vaikų dėmesiui prikaustyti. Davei į rankas ekraną - ir vaikas užsiėmęs iki kol jį atimsi. Bet ar tokia "skaitmeninė auklė" nekenkia vaikui? Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie praleidžia daugiau laiko prie ekranų, sunkiau sutelkia dėmesį, yra labiau išsiblaškę, jiems greičiau viskas nusibosta ir yra sunkiau žaisti su kitais vaikais. Nuolat į ekranus pasinėrusių vaikų smegenys pripranta prie greitai kintančios informacijos. Todėl žaidimai realybėje ima atrodyti nuobodūs ir monotoniški. To pasekmė - vaikai vis labiau nuobodžiauja, kai rankose nėra telefono. Be to jų mokymasis vyksta lėčiau ir rezultatai yra prastesni. Taigi, vaikų laiką prie ekranų būtina apriboti. Psichologai rekomenduoja iki 2 metų amžiaus vaikams iš viso nerodyti ekranų. Nuo 2 iki 5 metų prie ekrano praleidžiamas laikas neturėtų viršyti 2 valandų. O vyresniems (ir suaugusiems) rekomenduojama ne daugiau 3-4 val.

Prisilietimas prie artimo žmogaus - tai nemokamas vaistas nuo streso. Kai jaučiame įtampą, nusivylimą, pyktį ar kitas neigiamas emocijas, gali kilti noras pasitraukti į tylų kampą ir negadinti artimiesiems nuotaikos. Tačiau tyrimai rodo, kad galime ženkliai pagerinti savo būseną tiesiog priėję prie artimo žmogaus ir paprašę apsikabinti. Fizinis kontaktas skatina oksitocino – meilės hormono – išsiskyrimą ir mažina kortizolio – streso hormono – kiekį. Prisilietimas gali pakelti nuotaiką, nuraminti įkyrias nemalonias mintis. Tai padeda mums drąsiau jaustis susidūrus su gyvenimo iššūkiais. Ir svarbiausia – leidžia pajausti, kad esame ne vieni savose kovose. Nors mūsų šiaurietiškiems charakteriams nėra labai įprasta apsikabinti be jokios priežasties, kasdienis prisiglaudimas prie artimųjų galėtų tapti nauju sveiku įpročiu. Ar jau nusprendėte, ką šiandien apkabinsite?

Laukiate atostogų? Paverskite šį laukimą malonia patirtimi! Kornelio universiteto psichologijos profesorius Thomas Gilovichius nustatė, kad malonaus patyrimo laukimas gali džiuginti net labiau nei pati patirtis. Savo eksperimentų metų mokslininkas nustatė, kad laukdami brangus, išsvajoto pirkinio labiau nerimaujame, o laukdami patirties (atostogų, šventės, kelionės) jaučiame daugiau teigiamų emocijų. Šios džiugios emocijos gali prilygti pačiai patirčiai ar net ją lenkti savo intensyvumu. Mokslininkai ragina išnaudoti šį faktą - laukdami atostogų nevenkite nuklysti mintimis į svajones apie tai, domėkitės jūsų laukiančiomis pramogomis ir galimybėmis. Taip tarsi prailginsite atostogas iš išgyvensite jas jau dabar.

Prisilietimai - vienas svarbiausių būdų, kuriais ką tik gimę susipažįstame su pasauliu. Tyrimai atskleidžia, jog naujagimio ir tėvų artimas fizinis kontaktas yra itin svarbus sveikam vaiko smegenų vystymuisi. Prisilietimai padeda vystytis kūdikio nervų sistemai, ramina emocijas ir gerina miego kokybę. Nustatyta, kad dažnas ankstyvas odos kontaktas su tėvais skatina geriau išsivysčiusią empatiją bei geresnius socialinius įgūdžius. Tai lydi žmogų visą gyvenimą. Nenuostabu, kad ir suaugę trokštame prisiliesti, prisiglausti prie artimo žmogaus. Tai - greičiausias būdas pajusti saugumą ir ramybę.

Du nepakartojami. Jau prekyboje!

Dažnai įsivaizduojama, kad vieni žmonės gimsta charizmatiški, o kitiems iš prigimties sunkiau pelnyti aplinkinių simpatijas. Tačiau iš tiesų galima išmokti patikti. Tai - įgūdis, kurį galima lavinti. Štai trys paprastos bendravimo taisyklės, kurios padės užkariauti pašnekovo širdį.

1. Bendraudami nepertraukinėkite kalbančio žmogaus, įdėmiai klausykitės, o baigus pasakoti užduokite klausimų. Taip parodysite susidomėjimą pašnekovu.
2. Kalbėdami vartokite mažiau "aš" ir "tu" bei daugiau "mes". Taip sukursite bendrumo įspūdį, bus lengviau megzti ryšį.
3. Atspindėkite pašnekovo kūno kalbą. Pavyzdžiui, jei jis sėdi uždėjęs koją ant kojos, taip atsisėskite ir jūs. Tyrimai rodo, kad atspindėjimas suartina pokalbio dalyvius.

Apie tai, kaip patikti bendraujant, skaitykite naujausiame "Psichologija Tau" numeryje.