Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga

Priekabiavimas ar psichologinis smurtas - itin nemaloni patirtis darbe.

Tad verta atsiminti, kad:

🆘Jei darbuotojas patiria psichologinį smurtą iš kolegų arba iš tiesioginio vadovo, jis turi su pranešimu kreiptis į darbdavį tokia tvarka, kokia reglamentuota įmonėje, o jeigu tokios tvarkos nėra arba darbuotojas su tokia tvarka nesupažindintas – raštu į įmonės vadovą, kuo smulkiau aprašydamas situaciją ir pateikdamas visus turimus ir nepriimtiną elgesį patvirtinančius įrodymus.

❗️Jeigu darbdavys nesiima priemonių psichologinio smurto ar priekabiavimo atvejui ištirti arba jeigu psichologinį smurtą, priekabiavimą taiko pats įmonės vadovas, darbuotojas gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją su skundu dėl situacijos identifikavimo ir galimo poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu taikymo.

⚖️Be to, jeigu darbuotojas dėl darbdavio veiksmų patyrė turtinę arba neturtinę žalą, jis turi teisę inicijuoti individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą, tai yra kreiptis su prašymu į darbo ginčų komisiją ir pareikšti reikalavimą darbdaviui dėl patirtos žalos atlyginimo.

Plačiau apie tai - straipsnyje komentaruose.

📣Ar po darbo pavyksta "atsijungti" ir nereaguoti į darbdavio žinutes?

❗️Remiantis „Eurofound“ atliktu tyrimu, darbuotojai įmonėse, kuriose nėra įtvirtinta teisė atsijungti, dažniau patiria sveikatos problemų, tokių kaip galvos skausmai, stresas, nerimas ir perdegimas.

👉Tuo metu įmonėse, kuriose teisė atsijungti yra suteikiama, darbuotojai tvirtina turintys geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, didesnį pasitenkinimą darbu bei mažesnę riziką sveikatos problemoms.

‼️ Darbdaviai neturėtų skatinti nuolatinio pasiekiamumo kultūros, kai savo teisės atsijungti atsisakantys darbuotojai akivaizdžiai yra palankiau vertinami nei tie, kurie tos teisės neatsisako. Apie teisės atsijungti nesilaikymą darbovietėje pranešantys darbuotojai neturėtų būti baudžiami.

📞Tiesa, tam tikrais atvejais darbdavio galimybė pasiekti darbuotoją telefonu ar el. paštu po darbo valandų gali būti laikoma darbuotojo budėjimu namuose.

Darbuotojų teisė atsijungti po darbo svarbi jų sveikatai: kaip tai užtikrinti? - LPPSF Išpopuliarėjus nuotoliniam darbui daug darbuotojų susiduria su teisės atsijungti po darbo problema. Tapo įprasta, jog nuotoliu dirbantis darbuotojas yra pasiekiamas darbo reikalais telefonu ar el. paštu net ir po darbo valandų, tačiau tai lemia prastėjančią darbuotojų fizinę ir psichin....

📣Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga kviečia prie savo komandos prisijungti biuro administratorių (-ę), kuris (-i) gebėtų:

✅Padėti efektyviai organizuoti biuro darbą;
✅Rengti ir tvarkyti dokumentus pagal aktualius teisės norminių aktų reikalavimus;
✅Organizuoti renginius;
✅Komunikuoti su nariais bei partneriais, kt.

🤝Mums reikalinga tavo patirtis, kūrybiškumas, energija bei idėjos, o tau suteiksime laisvę atsiskleisti, galimybę dalyvauti dinamiškoje veikloje, mokytis ir visokeriopai tobulėti.😊

🤓Tikimės, kad esi atsakingas (-a), gebi savarankiškai organizuoti ir valdyti procesus, planuoti, dirbti komandoje, turi gerus raštvedybos pagrindus, anglų kalbos žinias bei puikius darbo kompiuteriu įgūdžius. Jei turi supratimą apie buhalterinę apskaitą, būtų puiku.

👉Mes siūlome:
750 - 1,500 EUR darbo užmokestį (iki mokesčių) - priklausomai nuo sutarto darbo krūvio;
Galimybę dirbti pilnu arba pusę etato;
Lankstų darbo grafiką - galimybę dirbti nuotoliniu būdu bei darbą derinti su studijomis;
Įvairaus pobūdžio Mokymus Lietuvoje ir užsienyje.

📝Darbo vieta: Vilnius, J. Jasinskio g. 9-416.

Jei susidomėjai, nedvejok - lauksime tavo CV el. paštu [email protected].

Plačiau apie mūsų organizaciją čia:
https://maistininkuprofsajunga.lt/

👩‍👧‍👧Darbo kodekso 28 straipsnis numato, kad šeiminių įsipareigojimų turintys darbuotojai turi teisę pasinaudoti tam tikromis papildomomis garantijomis, o darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus.

📣Be to, kad kolektyvinėse sutartyse darbuotojų ir darbdavio atstovai gali tartis dėl papildomų garantijų (ne tik nustatytų teisės aktuose), padedančių darbuotojams derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus.

Plačiau - pasekus nuorodą komentaruose👇

❗️Atminkite: darbo sutartis - pats svarbiausias dokumentas Jūsų darbe!

2025-aisiais gali įsigalioti nauji Darbo kodekso normų pakeitimai, susiję su darbuotojų apsauga, darbo apmokėjimu, papildomu darbu, atleidimo ir išėjimo iš darbo sąlygomis bei kt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad Darbo kodekso kai kurių nuostatų pakeitimų projektas kartu su lydimaisiais yra pateiktas Seimui, rudenį siūlymus nagrinės komitetai.

Apie svarbiausius galimus pasikeitimus - pasekus nuorodą komentaruose👇

Ruduo prasideda išties aktyviai 👏

Po vasaros atostogų ne tik grįžtame į įprastą darbo ritmą, bet ir atrandame naujas veiklas ;)

Rugsėjo 18 d. 13 val. Plokščių kaime, Plokštinės g. 1 (Plateliai), vyks LMP Vičiūnų grupės įmonių Plungėje profesinių sąjungų jaunimo dažasvydžio turnyras.

Turnyre kviečiami dalyvauti darbuotojai iki 35 metų, taip pat ir
svečiai: Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) jaunimo centro vadovas Deividas Petreikis, kolegos iš UAB „Philip Morris Lietuva”.

Po turnyro vyks diskusija apie LMP Vičiūnų grupės įmonių Plungėje profesinių sąjungų jaunimo komiteto planus, įžvalgomis dalinsis LMP pirmininkas R. Tamošauskas, kt.

Organizatoriai žada smagų renginį! ☺️

Lenkijos Vyriausybė patvirtino, kad iki savo kadencijos pabaigos 2027 m. sieks pakeisti Darbo kodeksą ir sutrumpinti darbo valandas – įvesti keturių darbo dienų savaitę arba septynių valandų darbo dieną, penktadienį pranešė Lenkijos žiniasklaida.

Be to, Lenkijos profesinės sąjungos siekia ir ilgesnių kasmetinių atostogų.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2346984/tusko-vyriausybe-zada-lenkijoje-sutrumpinti-darbo-valandas?fbclid=IwY2xjawFCdOVleHRuA2FlbQIxMQABHdsMIEmdSBDXeeJeztrJPxfCUHnx_LBxL4JgidlnzPj_IASxLHz1RyXdog_aem_x5e94qExO2-qvLW3cOjbdg

Tusko Vyriausybė žada Lenkijoje sutrumpinti darbo valandas Lenkijos Vyriausybė patvirtino, kad iki savo kadencijos pabaigos 2027 m. sieks pakeisti Darbo kodeksą ir sutrumpinti dar...

📣Streikas yra kraštutinis būdas pasiekti, kad būtų išspręstas kolektyvinis darbo ginčas dėl interesų arba užtikrinti nagrinėjant tokį ginčą pasiekto sprendimo įvykdymą.

Profesinės sąjungos ar jų organizacijos turi teisę organizuoti streiką:

❌kai ginčo komisija konstatuoja neišspręstą kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų ar viena iš šalių pasitraukia iš derybų, ar darbdavys (darbdavių organizacija) nepaskiria narių į ginčo komisiją per išankstinį kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų nagrinėjimą;

❌kai tarpininkas priima sprendimą konstatuoti neišspręstą ar iš dalies išspręstą kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų arba kai darbdavys ar jų organizacija nevykdo darbo arbitražo sprendimo.

❗️Deja, streiko organizavimas darbuotojams ir jų atstovams Lietuvoje - nelengva misija.
Ilgos ginčų nagrinėjimo procedūros ir numatyti apribojimai Darbo kodekse neretai suvaržo darbuotojų teisę ginti savo interesus, jei darbdavys juos ignoruoja: mat streiką galima organizuoti tik esant kolektyviniam ginčui - kitais atvejais, jei nepaisomi darbuotojų interesai, streikuoti nėra galimybės.

"Sodra“ skelbia, kad 7-nių iš 10-ies darbuotojų pajamos per metus išaugo, vienam sumažėjo, o dviem nesikeitė. Vidutinės darbo pajamos per metus – antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku – išaugo 10,3 proc. iki 1 346 eur (po mokesčių).

🎤"Žinių radijo" laidoje diskutuoja: Socialinių tyrimų centro vadovas Boguslavas Gruževskis, „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė, Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos maistininkų profsąjungos (LMP) pirmininkas Raimondas Tamošauskas.

📣LMP pirmininkas Raimondas Tamošauskas laidoje sakė, kad paradoksalu, tačiau maisto pramonės darbuotojų (ne vadybininkų) atlyginimai ženkliai mažesni nei vidutinis darbo užmokestis, nors tai žmonės, gaminantys mums kasdien vartojamus maisto produktus.

📈Anot jo, 2010-2017 metais darbo našumas maisto pramonėje augo net 56 proc., tuo metu atlyginimai didėja tik tuomet, kai keliamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA).
Tai rodo, kad darbdaviai nelinkę dalintis pelnu, nors darbuotojai dirba našiai.

👉Taip pat jis atkreipė dėmesį, jog reikėtų ieškoti būdų, kaip skatinti vidinį vartojimą, o ne tik kalbėti apie pramonės produkcijos eksporto didinimą.
Be to, vertėtų "užsukti darbo migrantų kranelį" - verčiau skatinti Lietuvos gyventojų užimtumą.

Visą laidą galima klausyti pasekus nuorodą žemiau.

Auga atlyginimai ir bedarbių skaičius. Kas vyksta ekonomikoje? „Sodra“ skelbia, kad 7-nių iš 10-ies darbuotojų pajamos per metus išaugo, vienam sumažėjo, o dviem nesikeitė. Vidutinės darbo pajamos per metus – antrąjį šių...

Šiandien Vyriausybė nutarė, kad minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis 2025 m. sieks 1038 eurus, o minimalus valandinis atlygis – 6,35 euro. Tokį nutarimą siūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

👉Taip pat nutarta rekomenduoti socialiniams partneriams kolektyvinėse sutartyse nustatyti didesnius dydžius negu 2025 m. nustatyti minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžiai.

💶 SADM preliminariais skaičiavimais taikant 2024 metų maksimaliai taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį, MMA uždirbančiųjų pajamos, atskaičiavus mokesčius, kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 777 eurus, kas yra daugiau nei preliminariai prognozuojama 2025 metų skurdo rizikos riba (732 eurai).

📣Tuo metu darbuotojų atstovai Trišalėje taryboje MMA siūlė kelti pagal sutartą formulę, t. y. 15,8 proc. arba iki 1070 eurų.

Pasak profesinių sąjungų, prielaidas tokiam MMA didinimui rodo ir ekonominiai rodikliai bei sparčiau augantis vidutinis darbo užmokestis.

Valstybinė darbo inspekcija informuoja, jog 2024 m. I pusm. Darbo ginčų komisijos gavo apie 28 proc. daugiau prašymų nei 2023 m. I pusm., taip pat apie 28 proc. padaugėjo prašymuose keltų ir išnagrinėtų reikalavimų skaičius.

Dažniausias reikalavimas (apie 75 proc.) – nesumokėtas darbo užmokestis. Antroje vietoje – ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, trečioje – neturtinės žalos atlyginimas.

Plačiau - čia:

Darbo ginčų komisijų rezultatai 2024 m. I pusmetį: prašymų skaičius išaugo 28 proc. 2024 m. I pusm. DGK gavo apie 28 proc. daugiau prašymų nei 2023 m. I pusm., taip pat apie 28 proc. padaugėjo prašymuose keltų ir išnagrinėtų reikalavimų skaičius. Da…

🔔 Artėjant mokslų metų pradžiai, verta žinoti tėveliams, kad pirmąją mokslo metų dieną laisvą pusdienį turi darbuotojai, kurie neturi teisės į mamadienius (tėvadienius), tačiau augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio arba pagrindinio ugdymo programas.

Na o turintieji teisę į tėvadienį/mamadienį gali palydėti vaiką į mokyklą pasinaudodami šia poilsio diena.

👉Abiem atvejais darbuotojams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis.

Sveikiname Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos jaunimo atstovą Deividas Petreikis (Viči grupės įmonių Plungėje profesinė sąjunga), šiandien Vilniuje vykstančioje konferencijoje išrinktą Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos jaunimo centro pirmininku! 🥳👏🏻

Linkime kolegai kuo geriausios kloties atstovaujant Lietuvos profesinių sąjungų jaunimo ir jaunų darbuotojų balsui nacionaliniu ir tarptautiniu mastu! 🫶

Taip pat konferencijoje buvo išrinkta naujoji Jaunimo centro taryba. Jos sudėtyje: Otilija Kumžė (Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija), Gintarė Gerybaitė (Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos Vilniaus pataisos namų profesinė sąjunga), Vilija Milčiūtė (Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga), Daniel Tučkovskij (Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga).

❗️Atminkite: kilus darbo ginčui nedelskite - kreipkitės pagalbos į savo profesinę sąjungą, kuri Jums suteiks reikiamą informaciją, pakonsultuos, o, prireikus, atstovaus Jus viso darbo ginčo metu Darbo ginčų komisijoje ar teisme.

📝Jei įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos, darbuotojas gali pats kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

Kaip tai padaryti paaiškinama plačiau čia:
https://vdi.lrv.lt/lt/darbo-gincai/apie-dgk/apie-darbo-gincu-komisijas/?lang=lt

Valstybinė darbo inspekcija savo interneto svetainėje jau viešina darbdavius, pažeidusius darbo įstatymus, darbuotojų saugos ir sveikatos, nelaimingų atsitikimų darbe teisės aktus.
Šiuo metu sąraše jau yra apie 100 įmonių:

https://vdi.lrv.lt/lt/informacija-apie-darbdaviu-padarytus-teises-pazeidimus/

Valstybinė darbo inspekcija savo interneto svetainėje jau viešina darbdavius, pažeidusius darbo įstatymus, darbuotojų saugos ir sveikatos, nelaimingų atsitikimų darbe teisės aktus.
Šiuo metu sąraše jau yra apie 100 įmonių:
https://vdi.lrv.lt/lt/informacija-apie-darbdaviu-padarytus-teises-pazeidimus/

📣Tyrimai atskleidžia, kad Europos darbo tarybos (EDT) prisideda prie sklandesnio socialinio dialogo tarptautinėse įmonėse ar jų grupėse bei dar efektyvesnio darbuotojų atstovavimo, o tuo pačiu ir prie sklandesnės įmonės veiklos bei našumo.

👉Beje, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos sudėtyje yra net keletos žinomų tarptautinių įmonių, kuriose veikia EDT, profesinės sąjungos: tai UAB "Philip Morris Lietuva", UAB "Mondelez Lietuva Production" bei AB „Nordic sugar Kėdainiai“.

Linkime puikios nuotaikos!💛💚❤️

⏱Ar gali būti 4 dienų darbo savaitė Lietuvoje? Darbuotojų atstovai sako, kad gali, darbdaviai dažniausiai nesutinka.

FM99 radijo laidoje, įrašytoje baigiantis Covid-19 pandemijai, diskutuoja Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos (LMP) pirmininkas Raimondas Tamošauskas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistas – analitikas Titas Budreika.

💡Anot R. Tamošausko, įmonėse, kur darbas fizinis, jo intensyvinimas keltų pavojų žmonių sveikatai, todėl čia darbo savaitės trumpinimas reiškia, kad reikalingi papildomi žmonės.

📣Jis pažymi, kad jei įmonės peržiūrėtų etatus ir vietoj nereikalingų etatų (vadybininkų, koordinatorių ir pan.) padidintų gamybininkų skaičių, būtų galima priimti iki 50% daugiau žmonių mokant tą patį atlyginimą, nes “tie kas neprisiliečia prie produkto gauna triskart daugiau negu eiliniai darbininkai”.

👉"Sakykim, neateina į darbą visi tie vadybininkai, įmonė kaip dirbo, taip ir dirba. Bet jeigu į darbą neateis valytoja arba operatorius, gamykla sustos. Kaip su miestu – įsivaizduokit, mero metus nebus mieste, kas bus? Nieko, nebus. Bet nebus šiukšlių išvežėjų tris dienas - visi aiškiai pamatys", - laidoje akcentavo R. Tamošauskas.

Nuoroda į laidos įrašą - straipsnyje👇

R. Tamošauskas: tie, kas neprisiliečia prie produkto, vis dar gauna triskart daugiau – Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga Ar gali būti 4 dienų darbo savaitė Lietuvoje? Darbuotojų atstovai sako, kad gali, darbdaviai – nesutinka.

Jungtinėje Karalystėje prie 4 darbo dienų savaitės bandymo prisijungė 61 įmonė. Jis parodė, jog 96% darbuotojų jautė pozityvų pokytį asmeniniame gyvenime.

Didžioji dalis teigė, jog darbe jiems geriau sekasi atlikti įprastas pareigas, ženkliai sumažėjo perdegimo rodikliai, ketvirtadalis darbuotojų jautė mažiau streso, pastebėjo galintys daugiau laiko skirti vaikų priežiūrai.

Bandymo metu įmonių pajamos išliko tokios pat, arba išaugo vidutiniškai 1,5%. Žmonių, išeinančių iš darbo skaičius sumažėjo daugiau nei perpus. 15% apklaustųjų sakė, kad jokia pinigų suma nepriverstų jų pereiti prie 5-ių dienų darbo savaitės.

O ką manote Jūs? :)

4 darbo dienų savaitė - dirbti protingiau, ne daugiau Darbas – tai veikla, kurios ragavo arba dar ragaus praktiškai visi pasaulio žmonės. Johanas Volfgang... 2024.08.11 11:05

💡Verta priminti, kad profesinės sąjungos, palyginus su kitais darbuotojų atstovais (darbo tarybomis ir darbuotojų patikėtiniais) turi daugiau teisių atstovaujant darbuotojams.

📝Profesinės sąjungos gali atstovauti savo nariams ir kolektyviai, ir individualiai (įstatymų nustatyta tvarka teisminėse arba administracinėse procedūrose gali atstovauti ir trečiųjų šalių piliečiams).

👉Pažymėtina, kad kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė.

Profesinė sąjunga turi išimtinių teisių atstovaujant darbuotojams – Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga Darbuotojų atstovų – profesinės sąjungos, darbo tarybos ar darbuotojų patikėtinio – veikla turi būti organizuota, vykdoma jiems bendradarbiaujant ir taip, kad

🕒Darbuotojų darbo laiko norma yra nustatyta darbo sutartyje ir keičiama gali būti tik koreguojant darbo sutartį.

❗️Šiam veiksmui reikalingas rašytinis darbuotojo sutikimas. Darbo valandų mažinimas be jo sutikimo nėra tinkamas ar legalus elgesys!

📣Pažymėtina, jog situacija, kuomet darbdavys sumažina darbo valandų skaičių, tačiau krūvis nemažėja, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir darbuotojai su tokiu sprendimu gali nesutikti.

📣Darbuotojai turi teisę dalyvauti įmonės sprendimuose, ir, tiesą sakant, praktika rodo, jog kuo labiau į darbuotojus įsiklausoma, tuo bendrovių sprendimai būna tavresni, o užklupus krizėms ir sunkumams įmonėms lengviau išlaviruoti ir išsaugoti savo konkurencingumą.

Tik ar Lietuvoje kiekvienoje įmonėje vyrauja demokratija? 🤔Deja, ne... Tačiau gerai, kad turime ir pozityvių pavyzdžių, iš kurių galima mokytis bei semtis gerosios patirties.

Pagal LR Darbo kodeksą, kartą per kalendorinius metus, t. y. ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, darbuotojų atstovams pareikalavus, vykdomas reguliarusis informavimas ir konsultavimas.

Pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, darbdavys ne rečiau kaip kartą per metus privalo👇

📝Pateikti informaciją apie darbovietės, veiklą, ekonominę padėtį ir darbo santykių būklę, t. y. galimus įmonės užimtumo pokyčius, darbo laiko organizavimo ypatumus, įskaitant informaciją apie viršvalandinio darbo laiko trukmę ir jo organizavimo priežastis, įvykusius darbo užmokesčio pokyčius ir numatomas jo tendencijas ir kt.

Darbdavys turi pareigą vykdyti darbuotojų informavimo ir konsultavimo funkcijas – Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga Pagal LR Darbo kodeksą, darbo tarybų veikloje randasi darbuotojų informavimo ir konsultavimo pareiga. Tiesa, kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra

Svarbu pavaduojantiems savo kolegas👇

✊Darbuotojų solidarumo pergalė: Ispanijoje, Navaroje, po 53 dienas trukusio neterminuoto streiko "Mondelez“ gamyklos darbuotojai pasiekė susitarimą su darbdaviu.

👏Darbuotojams bus pakelti atlyginimai - jie didinami daugiau nei vartotojų kainų indeksas (vidutiniškai darbuotojų pajamos kils apie 2 proc.).

💶Nuo kitų metų bus padidintos ir priemokos už punktualumą: kiekvienas darbuotojas per metus papildomai gaus 1 400 eurų.

⏰Profesinės sąjungos taip pat pasiekė palankų susitarimą dėl darbo valandų: už kiekvieną papildomai dirbtą valandą darbuotojams bus atlyginama dviem laisvomis valandomis.
Tokiu būdu darbo valandų skaičius sumažintas 16 valandų per metus. Tiesa, dėl šio sprendimo dar laukiama galutinių profesinių sąjungų, darbdavių ir Darbo ministerijos derybų rezultatų.

👉"Navaros pramonės profesinė sąjunga CC.OO. dėkoja darbuotojams už jų vienybę siekiant iškeltų tikslų. Bendrų pastangų dėka, galutinis susitarimo rezultatas vertinamas labai teigiamai: tai geriausias per pastaruosius dešimtmečius darbuotojų ir darbdavio pasirašytas susitarimas.

Taip pat esame dėkingi Navaros vyriausybei ir Darbo santykių teismui už tarpininkavimą, siekiant suartinti pozicijas ir išspręsti darbdavių ir profesinių sąjungų vertybių neatitikimus", - teigiama profesinės sąjungos pareiškime.

Nuoširdžiai sveikiname kolegas iš Ispanijos pasiekus tokį svarbų ir palankų susitarimą! Tai ne tik jų asmeninė pergalė - tai visų maisto pramonės darbuotojų pergalė bei pavyzdys, kad norint galima susitarti ir ieškoti sąlyčio taškų 🤝

Parengta pagal navarra.ccoo.es informaciją.